Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-305-870/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-04
Bylos Nr.
AN2-305-870/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00929-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Pažeidėjas
P. G.
Advokatai
Indrė Panavaitė
Kategorijos
AN byla Nr. AN2-305-870/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00929-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10.; (S) 21.11.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. G. atstovės advokatės Indrės Panavaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarimo, kuriuo P. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, 2018 m. balandžio 7 d., gavęs iš Bendrovės akcininko M. K. prašymą pateikti visus šaukiamo Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus darbotvarkės 1–3 klausimais, prašomų dokumentų M. K. nepateikė ir taip pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 10 dalies nuostatas, įpareigojančias bendrovės vadovą gavus akcininko raštu išreikštą prašymą ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo pateikti visus visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimų projektus.Skundu Vilniaus apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto P. G. atstovė advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, P. G. neskirti administracinės nuobaudos. Skunde teigiama, kad Bendrovės vadovas P. G. M. K. prašymo neignoravo, 2018 m. balandžio 9 d. raštu atsakė į jo atstovės kovo 30 d. ir balandžio 9 d. raštus, išsiųsdamas registruotą laišką. Atsakyme P. G. nurodė, kad su Susirinkimo darbotvarkės projektais, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 10 dalimi, bus galima susipažinti likus 10 dienų iki Susirinkimo. Taip pat nurodė esant numatyta Susirinkimo 4 klausimą aptarti žodžiu susirinkimo metu. Advokatė pabrėžia, kad svarbu nustatyti, kokias pareigas, sietinas su informacijos pateikimu akcininkams ir kokiais terminais privalo vykdyti bendrovės vadovas. P. G. vykdė Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, pareiškėjas nekaltino Bendrovės vadovo jokiu kitu pažeidimu, išskyrus reikalavimų, numatytų Įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje nesilaikymu, todėl vertina, kad teismas, nustatęs, jog P. G. pažeidė Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 10 punkto reikalavimus, be pagrindo viršijo P. G. inkriminuoto pažeidimo (pareikšto kaltinimo ribas) ir vien dėl šios priežasties nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Be to, ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo teismas tiesiogiai nesusiejo su Įstatymo 26 straipsnio 10 dalies reikalavimų nevykdymu. Advokatė analizuoja Įstatymo 26 straipsnio 10 dalies nuostatas ir teigia, jog ši norma nenumato formos, kuria turėtų į Bendrovės vadovą kreiptis akcininkai, siekiant susipažinti ir gauti reikalingą informaciją. Ši norma turėtų būti aiškinama sistemiškai su antrąja straipsnio dalimi (sakiniu), ir tai leidžia daryti išvadą, kad visais atvejais, kai akcininkas bet kokia forma kreipdamasis į bendrovės vadovą pageidauja susipažinti su Įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje nurodytais dokumentais, šie dokumentai, informacija jam turi būti pateikiami ne vėliau kaip likus 10 dienų iki bendrovės visuotinio susirinkimo dienos, o kai kreipiamasi tuo pačiu klausimu raštu – per tris dienas, bet taip pat ne vėliau likus dešimčiai dienų iki minėto susirinkimo dienos. Kitoks šios teisės normos aiškinimas reikštų, kad nebūtų aišku, kada ja visgi gali vadovautis bendrovės vadovas ir kaip turėtų elgtis, jei dėl objektyvių priežasčių, nebūtų galimybės akcininkams, jiems to prašant, per tris dienas pateikti tikslų ir galutinį informacijos kiekį ar susirinkimo darbotvarkę su galutiniais sprendimų projektais. Skunde pažymima, kad akcininkai M. K. ir B. P. iš karto po 2018 m. balandžio 6 d. prašymo Bendrovės vadovui siūlė į 2018 m. balandžio 30 d. susirinkimo darbotvarkę įtraukti naujus klausimus, siūlė sprendimų projektus, todėl siekiant visus šiuos pasiūlymus apibendrinti, taip pat jų pagrindu ir laikantis teisės aktų nustatytų terminų sudaryti galutinę darbotvarkę, akcininkams nesiuntinėti negalutinių darbotvarkių variantų, P. G., vadovaudamasis protingumo, proceso ekonomiškumo kriterijais, vertino, jog būtų teisingiausia pateikti akcininkams ne tarpinius, o galutinį prašomų dokumentų variantą, laikantis Įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje numatyto termino. P. G., matydamas, kad akcininkai M. K. ir B. P. teikia vis naujus prašymus bei reikalavimus su pasiūlymais pildyti susirinkimo darbotvarkę, gauti informaciją, manydamas, jog likus 10 dienų iki 2018 m. balandžio 30 d. susirinkimo, dėl nuo Bendrovės vadovo nepriklausančių aplinkybių – kitų akcininkų veiksmų, šių klausimų išspręsti nespės, atšaukė minėtą susirinkimą ir nusprendė šaukti naują. Advokatė skunde akcentuoja ir tai, kad P. G. veiksmuose nebuvo tyčios. Negalima daryti išvados, kad P. G. sąmoningai nesilaikė taisyklių. Be to, tos taisyklės yra neaiškios, dviprasmiškos ir gali būti suprantamos bei aiškinamos skirtingai. Advokatės nuomone, nagrinėjama administracinė byla inicijuota ne ginant tikrai ar tariamai pažeistas teises, o siekiant kitų tikslų – kartu su akcininke B. P. bei veikdamas jos interesais pašalinti P. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų, eliminuoti galimybę jam bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant dėl darbotvarkės klausimų balsuoti naudojantis 75 procentais balsų, kuriuos suteikia jo turimi 75 vienetai šios bendrovės paprastųjų vardinių akcijų. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl akcininkų sąrašo pripažinimo negaliojančiu. Taip pat dėl 2018 m. balandžio 30 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo atšaukimo ir kitos susirinkimo datos skyrimo yra iniciuota dar viena administracinio nusižengimo byla. Dėl susiklosčiusios situacijos yra pašliję akcininkų ir P. G. tarpusavio santykiai. Skunde taip pat nurodoma, kad net ir esant pagrindui teigti, kad P. G. padarė inkriminuotą pažeidimą, atsižvelgiant į galimo pažeidimo formalų pobūdį, į tai, kad nebuvo sukelta neigiamų pasekmių pareiškėjui, į pareiškėjo nesąžiningą elgesį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapsvarstė galimybės P. G. neskirti administracinės nuobaudos. Atsiliepimu į P. G. atstovės advokatės skundą pareiškėjo M. K. atstovė advokatė E. Karsten prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. G. skundo netenkinti. Priteisti iš P. G. pareiškėjo M. K. naudai turėtas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidas – 140 Eur.Advokatės nuomone, apeliaciniame skunde pateiktas ydingas Įstatymo 26 straipsnio 10 dalies aiškinimas. Gavęs rašytinį akcininko prašymą dėl minėto įstatymo normoje nurodytos informacijos pateikimo, Bendrovės vadovas turi besąlyginę pareigą tuo metu turimą informaciją (susirinkimų sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, bendrovės vadovo ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo) akcininkui pateikti nustatytu terminu – per 3 dienas nuo rašytinio prašymo gavimo. Bendrovės vadovas šioje situacijoje neturi teisėto elgesio alternatyvos. Akcininkui pateikus siūlymą papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, apie jos papildymus bendrovės vadovas informuoja akcininkus Įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Gavęs papildytą darbotvarkę, akcininkas, pasinaudodamas Įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta teise, vėl gali kreiptis į bendrovės vadovą su prašymu pateikti sprendimų projektus papildytos darbotvarkės klausimais. Net jei ir sutinkant su apelianto atstovės pateiktu aptariamos normos aiškinimu, P. G. vis tiek likus 10 dienų iki susirinkimo prašomos informacijos nepateikė net ir po pakartotinio 2018 m. balandžio 16 d. raginimo. Pareiškėjo advokatė nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl tyčios P. G. veiksmuose nebuvimo. Advokatės vertinimu, P. G. jam inkriminuotą pažeidimą padarė tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų, sąmoningai ir tikslingai vengdamas pateikti akcininkui jo teisėtai pareikalautą informaciją apie P. G. šauktą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Jis aiškiai suvokė pareigą pateikti reikalaujamus dokumentus. O neteisėtai reikalaudamas sumokėti už šiuos dokumentus, tyčia darė kliūtis pareiškėjui gauti ir susipažinti su šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentais. Be to, P. G. nenurodė akcininkui nei kur, nei kaip gauti sprendimų dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus bei paaiškinimus. Advokatės teigimu, neeliminuoja P. G. kaltės ir tai, kad akcininkai pateikė siūlymus papildyti susirinkimo darbotvarkę, kadangi jie buvo pateikti tik 2018 m. balandžio 23 d. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad nei aptariamas Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustato, kad pirminiame pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą nurodoma preliminari, negalutinė, netiksli ar pan. darbotvarkė, o sprendimų projektai parengiami ir pateikiami akcininkams be vėliau kaip likus 10 dienų iki šaukiamo susirinkimo dienos. Tai, kad P. G. planuotą balandžio 30 d. susirinkimą visgi atšaukė, niekaip neeliminuoja jo kaltės padarius teisės pažeidimą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad P. G., gavęs pareiškėjo prašymą pateikti prašomus dokumentus, jų per 3 dienas pateikti negalėjo, kadangi tokių sprendimų nebuvo parengęs (2017 m. Bendrovės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita parengti tik 2018 m. balandžio 27 d.). Taigi pareiškėjo pareikalautos informacijos nepateikimą ir visuotinio akcininkų susirinkimo atšaukimą nulėmė ne P. G. skunde nurodomos aplinkybės, o jo paties veiksmai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinį skundą pateikusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą panaikinti, kadangi, Advokatės vertinimu, teisės pažeidimo P. G. nepadarė, jo veiksmuose, nepateikiant akcininkams prašomų dokumentų pagal Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 10 dalį, nėra tyčios. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. kovo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. G. išsiuntė pranešimą B. P., M. K., informuojantį apie tai, kad 2018 m. balandžio 30 d., 16 val. šaukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Numatyta susirinkimo darbotvarkė: 1) metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimas; 2) dabartinio Bendrovės registracijos adreso pakeitimo svarstymas; 3) Bendrovės vadovo darbo sąlygų pakeitimo svarstymas; 4) Bendrovės ateities veiklos kryptys (b.l. 5). 2018 m. balandžio 6 d. akcininkui M. K. atstovaujanti advokatė kreipėsi į Bendrovės direktorių P. G., prašydama pateikti visus šaukiamo Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus darbotvarkės 1-3 klausimais; pateikti visus šaukiamo Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo Bendrovės vadovo ir (arba) akcininkų paaiškinimus dėl darbotvarkės 4 klausimu (b.l. 6). Atsakydamas į akcininko prašymus, įskaitant ir surašytą 2018 m. balandžio 6 d., dėl dokumentų pateikimo, P. G. informavo, kad su Susirinkimo darbotvarkės projektais, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 10 dalimi, bus galima susipažinti likus 10 dienų iki Susirinkimo. Pageidaujant dokumentus gauti registruotu paštu, nurodyta padengti 3 Eur dydžio būtinąsias kopijavimo, dokumentų kopijų tvirtinimo ir siuntimo išlaidas. Taip pat nurodyta, kad Susirinkimo 4 klausimas bus aptartas žodžiu susirinkimo metu (b.l. 77-78). Negavus prašomų dokumentų, 2018 m. balandžio 16 d. raštu M. K. atstovė kreipėsi į Bendrovės direktorių P. G., pakartotinai prašydama atsiųsti šiuos su eiliniu visuotiniu akcininkų susirinkimu susijusius dokumentus (b.l. 35). Taigi nekelia abejonių aplinkybė, kad akcininko M. K. prašomi dokumentai per įstatymo nustatytą terminą pateikti nebuvo. Šio fakto neginčija ir administracinėn atsakomybėn patrauktas P. G.. Savo poziciją jis grindžia tuo, kad nebuvo tikslinga ar ekonomiška pateikti akcininkams netikslius projektus, kadangi buvo gauta daug pasiūlymų ir nuspręsta susirinkimą atšaukti.Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje yra nurodyta, kad ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių pateiktą paraišką valdybai ar šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais bendrovės vadovui. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo rašytinio prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši įstatymo norma, priešingai apeliacinio skundo argumentams, labai aiškiai apibrėžia Bendrovės direktoriaus veiksmus, kuomet, paskelbus apie eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo paskelbimą, akcininkai paprašo sudaryti galimybę susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su aptariamu klausimu ar pateikti atitinkamus dokumentus. Sutiktina su atsiliepimo argumentu, jog, šiuo atveju, bendrovės vadovas neturi jokios kitos teisėto elgesio alternatyvos. Tik vienu atveju jis atitinkamus dokumentus privalo pateikti raštu per 3 dienas nuo prašymo gavimo (Advokatės skunde įvardijama kaip antroji normos sąlyga), o kitu atveju – susidaryti galimybę susipažinti su dokumentais, nė vėliau kaip likus 10 dienų iki aptariamo susirinkimo. Nagrinėjamu atveju, akcininko M. K. atstovė advokatė E. Karsten, teikdama atitinkamą prašymą dėl dokumentų pateikimo Bendrovės direktoriui P. G., aiškiai išreiškė prašymą dokumentus per 3 dienas gauti paštu (atitinkamai pasirenkant – paštu arba elektroniniu paštu). Tačiau P. G. 2018 m. balandžio 9 d., nors ir nepraleisdamas 3 dienų termino (kaip nurodo, prašymas gautas balandžio 7 d., t.y. šeštadienį, bendrovei jos korespondencijos adresu įteiktas balandžio 9 d.), prašomų dokumentų akcininkui nepateikė, informuodamas tik apie galimybę su Susirinkimo darbotvarkės projektais susipažinti likus 10 dienų iki Susirinkimo. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokiais savo veiksmais P. G. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 10 dalį, atitinkamai padarydamas ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad P. G. inkriminuotas kaltinimas yra tikslus ir konkretus, aiškiai nurodyta, kokią aptariamo Įstatymo normą asmuo pažeidė (Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 10 dalį). Teismas išaiškino, kaip turi būti suprantama ši norma. Taip pat iš nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pateikė ir Akcinių bendrovių įstatymo aktualių normų teisinę analizę, siekdamas atskleisti bendrovės vadovo pareigas akcininkams, kas susijęs su akcininkų susirinkimų šaukimu ir dokumentų pateikimu, konstatuodamas, kad P. G. pažeidė ir Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 10 punkto nuostatas. P. G. kaltinimas pareikštas tik dėl Įstatymo 26 straipsnio 10 dalies nuostatų pažeidimo, todėl iš skundžiamo nutarimo aprašomosios dalies šalintini teismo motyvai, jog buvo pažeistos ir kitos teisės normos. Aukštesniojo teismo nuomone, motyvai, dėl kurių apylinkės teismas P. G. pripažino kaltu padarius ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra aiškūs, todėl nėra pagrindo nutarimą, pašalinus aukščiau nurodytus straipsnius, naikinti. Aukštesnysis teismas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl tyčios P. G. veiksmuose nebuvimo ir kritiškai vertina teiginius, kad dėl gautų akcininkų pasiūlymų buvo atšauktas susirinkimas, taigi nebuvo pagrindo ir teikti akcininkams prašomus dokumentus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakymas į 2018 m. balandžio 6 d. prašymą pateikti dokumentus buvo išsiųstas 2018 m. balandžio 9 d. Tuo tarpu, akcininkų (tiek pareiškėjo M. K., tiek ir B. P.) pranešimai dėl šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo buvo pateikti jau po šio P. G. atsakymo akcininkui pateikimo. Spręstina, kad atsakymo rengimo metu tokių objektyvių duomenų, kurie, kaip teigiama apeliaciniame skunde, leido P. G. spręsti esant neprotinga ir neekonomiška siųsti tarpinius, o ne galutinius dokumentų variantus, nebuvo. Be to, net ir tokiu atveju, Bendrovės direktoriui matant, kad su akcininkų susirinkimu susiję dokumentai gali keistis, dėl ko net nuspręsta susirinkimą atšaukti ir nustatyti kitą datą, aptariamo Įstatymo nuostatos tokios galimybės nenumato. T.y. P. G., gavęs akcininko prašymą dėl dokumentų pateikimo, turėjo per 3 dienas pateikti juos tokius, kokie buvo parengti prašymo gavimo metu. Tai, kad akcininkų prašymų asmuo neignoravo ir pateikė atsakymus raštu, Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje numatytos pareigos jis vis dėlto neįvykdė. Ir tai, kad 2018 m. balandžio 30 d. šauktas susirinkimas neįvyko, kaip pagrįstai akcentuojama ir atsiliepime, jo kaltės padarius ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, neeliminuoja. Nėra pagrindo sutikti ir su argumentu, kad pažeista Akcinių bendrovių įstatymo nuostata nėra susieta su asmeniui inkriminuotu administraciniu nusižengimu. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimus. Šie pažeidimai gali būti padaromi alternatyviomis minėtame straipsnyje nurodytomis veikomis, viena jų – įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams. Taigi P. G., nepateikdamas akcininkams jų prašomos informacijos, kaip tai numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje, pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų teises. P. G. atstovė advokatė prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, neskirti administracinės nuobaudos. Už ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims skiriama bauda nuo 400 Eur ir 3 000 Eur. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą P. G., įvertino tai, kad 2018 m. balandžio 30 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas visgi neįvyko, buvo nukeltas vėlesniam laikui, todėl akcininko M. K. teisės, nors ir buvo pažeistos, šis pažeidimas nesukėlė jokių sunkių pasekmių, jos yra formalaus pobūdžio. Taigi administracinio nusižengimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės leido teismui spręsti, kad net ir minimali ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga, todėl pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, teismas, net ir nenustatęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, iš esmės akcentuojamas formalias padarymo pažeidimo pasekmes, skyrė perpus mažesnę baudą, nei numatytoji minimali. Prašydama P. G. visiškai neskirti baudos, Advokatė iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad teismo paskirta bauda aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, t.y.: duomenų apie savo turtinę, šeiminę padėtį ir kt. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir šioje dalyje. Pareiškėjo M. K. atstovė advokatė E. Karsten prašo priteisti iš P. G. pareiškėjo M. K. naudai turėtas administracinio nusižengimo apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 140 Eur. Prie prašymo yra pateikta 2018 m. birželio 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 715/2018, kurioje nurodyta, kad 140 Eur suma susidarė už atsiliepimo į P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarimo parengimą. Taip pat pateikta mokėjimo nurodymo kopija, patvirtinanti, kad šią sumą M. K. sumokėjo advokatei E. Karsten. Pareiškėjo M. K. patirtos išlaidos dėl advokato pagalbos ruošiant procesinius dokumentus, pripažintinomis proceso išlaidomis ir priteistinos iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. G. atstovės advokatės Indrės Panavaitės apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti M. K. naudai iš P. G. 140 (vieną šimtą keturiasdešimt) Eur proceso išlaidų.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė