- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-15-544/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- UAB „LKU turto valdymas“
- Atsakovas
- V. N., K. N.
- Trečiasis asmuo
- Pasvalio rajono I-majam notaro biurui, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.e2A-15-544/2015
Teisėja Virginija Jurkštienė Teism. proc. Nr. 2-32-3-00742-2013-9
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „LKU turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-68-205/2014 pagal ieškovo UAB „LKU turto valdymas“ ieškinį atsakovams V. N. ir K. N., tretiesiems asmenims Pasvalio rajono I-majam notaro biurui, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo jų sudarymo momento 2013 m. birželio 03 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sandorius, sudarytus tarp atsakovų V. N. ir K. N. dėl mirusių B. N. ir R. J. N. palikimų dovanojimo. Taip pat prašė taikyti restituciją natūra, paveldėjimo teises, susijusias su R. J. N. ir B. N. palikimais, sugrąžinti V. N. nuosavybėn bei teismo sprendime nurodyti, kad tik ieškovas UAB „LKU turto valdymas“ turi teisę patenkinti savo reikalavimus, kylančius iš 2008 m. rugpjūčio 22 d. Paskolos sutarties Nr. 08-00088, nukreipiant išieškojimą į turtines teises bei turtą, sudarantį mirusiųjų R. J. N. ir B. N. palikimus. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. Pasvalio kredito unija su atsakovu V. N. sudarė paskolos sutartį Nr. 08-00088, pagal kurią jam buvo suteikta 235000 Lt paskola ir nustatytas grąžinimo terminas iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. pagal grafiką. Atsakovui V. N. nevykdant įsipareigojimų Pasvalio kredito unija visas reikalavimo teises, susijusias su paskola, perleido UAB „LKU turto valdymas“ pagal 2012-10-11 reikalavimo teisių perleidimo sutartį. UAB „LKU turto valdymas“ su atsakovu V. N. dėl paskolos grąžinimo susitarti nepavyko, todėl 2013 m. liepos 15 d. Panevėžio apygardos teismui buvo pateiktas ieškinys dėl skolos priteisimo. Sudarydamas ginčijamą sandorį V. N. tyčia apsunkino išieškojimo galimybes, sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, ieškovas prarado galimybę savo reikalavimus patenkinti iš atsakovo paveldimo turto, skolininko turtinė padėtis yra sunki, jis yra nemokus, kadangi jo turimi įsiskolinimai viršija turimo turto vertę. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti prieš pat paskolos sutarties nutraukimą, o, kadangi sandoriai sudaryti tarp tėvo ir sūnaus, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 59,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad, nors ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovas V. N., 2013 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartimi perleidęs K. N. nekilnojamąjį turtą, sumažino turto, į kurį UAB „LKU turto valdymas“ galėtų nukreipti savo reikalavimų patenkinimą, vertę, tačiau paskolos sutartis buvo sudaryta 2008 m. rugpjūčio 22 d., t. y. prieš penkerius metus, ir dovanojant turtą ji nebuvo nutraukta. Sprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog 2013 m. birželio 3 dieną sudarius dovanojimo sandorį buvo pažeistos ieškovo teisės ir kad atsakovas buvo nemokus. Pripažino, kad, nors ieškovas nurodė konkrečias sumas, kurias atsakovas yra skolingas kreditoriams, bei kad jo esamo turto nepakanka patenkinti ieškovo piniginiams reikalavimams, tačiau konkrečių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė, o antstolio R. K. pažyma nėra pakankamas įrodymas. Ieškovas nepateikė duomenų, kad yra kreipęsis į tam tikras institucijas dėl areštuoto ar įkeisto turto vertės nustatymo. Todėl sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovas V. N. po ginčijamų sandorių sudarymo tapo nemokus ar jo turto vertė sumažėjo, dėl ko ieškovas prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „LKU turto valdymas“ prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išvadas padarė netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir įrodymus. Teigia, kad aplinkybė, jog atsakovas V. N. turi naujai įgyto nekilnojamo turto pagal valstybinės žemės pirkimo pardavimo sandorius, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties ginčijamų sandorių sudarymo metu, nes jie sudaryti 2013-06-03 iki naujų žemės sklypų pirkimo. Nepagrįsta teismo išvada, jog nustatant atsakovo turtinę padėtį nėra pagrindo vadovautis antstolio R. K. pažyma, kadangi tai vienintelis patikimas ir oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 2 d.), parengtas pagal antstolių sistemos registro duomenis apie vykdomąsias bylas, kurių dalis pradėta 2010, 2011, 2012 metais (prieš ginčijamų sandorių sudarymą) ir kuriose išieškomos sumos nėra išieškotos. Pagal esamus įrodymus pakankamai objektyviai galima nustatyti atsakovo skolų dydį, buvusį iki ginčijamų sandorių, bei pripažinti, kad jis buvo nemokus. Šiuos faktus patvirtina 2014-01-03 antstolio R. K. pažyma Nr.S-142-14, iš kurios matyti, jog atsakovo skolos yra apie 1 419 075,14 Lt, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad didžioji dalis atsakovo turto yra hipoteka ir kitomis turtinėmis teisėmis (nuoma) apsunkintas turtas, likvidus turtas tesudaro tik 0,4 mln. Įvertintina, kad atsakovas vengė teismui pateikti įrodymus apie jo turtinę padėtį. Aplinkybė, jog ginčijami dovanojimo sandoriai buvo sudaryti prieš 1 dieną, kai suėjo paskolos sutarties nutraukimo terminas, patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir tiesioginę tyčia norint paslėpti nuo kreditoriaus savo turtą.
Atsiliepimas
Atsakovai V. N. ir K. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su ieškovo skundu nesutinka. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovo V. N. turtinė padėtis po 2013-06-03 dienos nėra reikšminga aplinkybė, kadangi sandorius gali ginčyti kreditorius tuo atveju, jeigu dėl sandorio sudarymo skolininkas tampa nemokus ar skolininko turtas gerokai sumažėja, dėl ko kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo iš dalies ar visiškai. Tuo tarpu atsakovas V. N. tiek iki, tiek po sandorių sudarymo turi pakankamai turto, iš kurio gali būti patenkinti visi apelianto piniginiai reikalavimai, todėl ieškovo teisės nėra pažeistos. Ieškovo pareiga buvo įrodyti, kad atsakovas buvo nemokus ir kad buvo pažeistos kreditoriaus teisės, tačiau jis to nepadarė. V. N. priklauso žemės sklypai, kurių vidutinė rinkos vertė yra iki 1 485 934 Lt, pastatai, kurių vidutinė rinkos vertė yra apie 323 118 Lt, kilnojamasis turtas, turi debitorių. Antstolio pažymoje nėra nurodyta, kokios skolos išieškotos, ar vykdomosios bylos pradėtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar dėl skolų išieškojimo, todėl ji neįrodo, kad V. N. skolingas 1,4 mln.Lt. Apeliantas nepagrįstai ir remdamasis tik savo skaičiavimais teigia, kad atsakovui priklauso turto tik už 400 000 Lt, kadangi areštuotas ar įkeistas turtas taip pat turi savo vertę, atsakovas dalinai yra įvykdęs savo įsipareigojimus, be to, ieškovas nesiėmė priemonių turto vertei nustatyti. Ginčijamų sandorių sudarymo metu paskolos sutartis nebuvo nutraukta ir atsakovo prievolė tesudarė tik 22 727,97 Lt. Sūnui turtas buvo padovanotas dėl to, kad taip pageidavo mirę V. N. tėvai, o ne siekiant nuslėpti turtą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-07-31 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. 2 ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingų teisinių bei faktinių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Byloje nustatyta, kad 2008-08-22 Pasvalio kredito unija su atsakovu V. N. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 235 000 Lt paskola iki 2018-08-22. Susitarta, kad paskola bus grąžinama mokant periodines įmokas, nustatytas paskolos grąžinimo ir mokėjimo tvarkaraštyje. Paskolos gražinimo užtikrinimui Pasvalio kredito unija su atsakovu P. Ž. 2008-08-22 sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas P. Ž. solidariai laidavo už atsakovo V. N. paskolos dalį lygią 200 000 Lt ir su šia paskolos dalimi susijusių palūkanų, delspinigių ir kitų sumų sumokėjimą. Atsakovui V. N. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, visas reikalavimo teises, susijusias su Paskolos ir Laidavimo sutartimis, Pasvalio kredito unija 2012-10-11 perleido UAB „LKU turto valdymas“. Apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorių pasikeitimą atsakovas V. N. pasirašytinai buvo informuotas 2013-10-29. 2013-06-04 UAB „LKU turto valdymas“ direktoriaus įsakymu - sprendimu nuspręsta paskolos sutartį nutraukti ir imtis veiksmų dėl negrąžintos skolos priteisimo ir priverstinio išieškojimo. 2013-07-15 ieškovas kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl skolos priteisimo. 2013-06-03 tarp V. N. ir K. N. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria V. N. padovanojo savo sūnui K. N. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po tėvo B. N. mirties. 2013-06-03 tarp V. N. ir K. N. taip pat buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria V. N. padovanojo savo sūnui K. N. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po senelės R. J. N. mirties. R. J. N. ir B. N. palikimus sudaro: žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 5 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad po minėtų sandorių atlikimo atsakovo V. N. turtinė padėtis aiškiai pablogėjo, neliko turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, todėl atsakovo sudaryti dovanojimo sandoriai pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises, kadangi tokiu būdu apsunkinamos galimybės ieškovui iš minėto turto patenkinti savo reikalavimus, kylančius iš paskolos sutarties, o sandorio šalys buvo nesąžiningos. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino, su kuo apeliantas nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, jog actio Pauliana instituto taikymas yra susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. LR CK 6.66 str. numato šias Actio Pauliana instituto taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2014-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-255-198/2014 pagal ieškovės UAB „LKU turto valdymas“ ieškinį atsakovams V. N., E. N., P. Ž. dėl paskolos, palūkanų, delspinigių ir kitų sumų priteisimo ir atsakovo P. Ž. priešieškinį, kuriame tretieji asmenys Pasvalio kredito unija ir V. G. dėl reikalavimo perleidimo sutarties, laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, laidavimo sandorio pripažinimo pasibaigusiu solidariai iš V. N. ir E. N. priteisė skolą (visa apimtimi), iš atsakovo laiduotojo P. Ž. (200 000 Lt ribose): 161 500,59 Lt negrąžintos paskolos; 20 650,83 Lt nesumokėtų palūkanų už laikotarpį nuo 2012-10-11 iki 2013-07-15, 8,5 proc. sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos paskolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2013-07-22) iki paskolos sumos grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „LKU turto valdymas“, naudai, taip pat atmetė atsakovo P. Ž. priešieškinį, kuriuo jis, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti negaliojančia nuo surašymo momento 2012-10-11 reikalavimo teisių perleidimo sutartį tarp pradinio kreditoriaus Pasvalio kredito unijos ir naujojo kreditoriaus UAB „LKU turto valdymas“ ir ją panaikinti. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-26 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2014-03-19 sprendimas paliktas nepakeistu. Minėtoje byloje išspręstas klausimas dėl skolos priteisimo iš atsakovų tuo pagrindu, kad atsakovas V. N. netinkamai vykdė jo ir Pasvalio kredito unijos 2008-08-22 sudarytą paskolos sutartį Nr.08-00088, pagal kurią V. N. buvo suteikta 235 000 Lt paskola grūdų sandėlio pirkimui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta praėjus penkeriems metams nuo paskolos sutarties sudarymo ir tuo momentu paskolos sutartis nebuvo nutraukta. Iš tokio teiginio turinio teiginio sektų, jog teismas sprendė, jog ieškovas (kreditorius) neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, tačiau ši išvada neatitinka virš aptartų įrodymų turiniui bei prieštarauja teismų praktikoje susiformavusiai nuomonei, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo, o šiuo atveju, kaip jau minėta, nustatyta, kad atsakovas nėra įvykdęs prievolės kreditoriui pagal 2008-08-22 sudarytą paskolos sutartį, kuri sudaryta iki ginčijamų sutarčių sudarymo, tuo pagrindu iš jo yra priteistas įsiskolinimas, palūkanos Panevėžio apygardos teismo 2014-03-19 sprendimu. Tokiu atveju teismas būtent nurodytų faktinių duomenų viseto kontekste turėjo svarstyti ir nuspręsti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja Actio Pauliana institutui taikyti būtina sąlyga, jog kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui.
Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu, būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Taigi, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.
Byloje ieškovas kreditoriaus interesų pažeidimą įrodinėjo tuo, kad ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas buvo nemokus ir kad ginčijamais dovanojimo sandoriais buvo sumažinta ieškovo galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš atsakovo turto. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog, sudarius 2013 m. birželio 03 d. dovanojimo sandorį, buvo pažeistos ieškovo teisės ar kad atsakovas V. N. sandorio sudarymo dieną buvo nemokus, ar kad jo turto vertė būtų sumažėjusi, t.y. pripažino, kad nėra nustatyta viena iš Actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, su kuo apeliantas nesutinka. Taip pat teismas pabrėžė, kad, nors ieškovas nurodė konkrečias sumas, kurias atsakovas yra skolingas kreditoriams bei tai, kad jo esamo turto nepakanka patenkinti ieškovo piniginių reikalavimų, tačiau įrodymų nepateikė, o remtis tik antstolio R. K. pažyma nėra pagrindo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo antstolio R. K. pažyma, kuri laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu ir ji patvirtino, kad atsakovo atžvilgiu 2010-2012 metais užvestos vykdomosios bylos neužbaigtos, sumos neišieškotos, priverstine tvarka vykdomi išieškojimai sudaro 1 419 075,14 Lt sumą. Taip pat nurodo, kad atsakovo V. N. turimas turtas yra apsunkintas hipoteka ar kitomis turtinėmis teisėmis, likvidus turtas sudaro tik 0,4 mln. Lt, todėl akivaizdu, kad atsakovas yra nemokus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo išvada apie tai, kad neįrodyta, jog ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises, nepagrįsta byloje esančių įrodymų visuma, įrodymai šiuo klausimu prieštaringi, neatlikta jų analizė, o teismo išvados nėra pakankamai motyvuotos. Iš antstolio R. K. 2014-01-03 pažymos matyti, kad jis vykdo išieškojimus iš atsakovo V. N. vykdomosiose bylose Nr. 98-3777, 3882/13, 1662/12824, 831/11, 764/13 dėl skolų išieškojimo iš V. N. pagal Panevėžio apygardos teismo 2013-07-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui ieškovo naudai (ieškinio suma 182 401 Lt), Kauno 6-ojo notaro biuro 2013-09-05 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 10353 dėl 29861,21 Lt išieškojimo, Telšių r. 3-ojo notarų biuro 2013-08-16 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 36376,20 Lt išieškojimo ieškovo naudai, Kauno 6-ojo notaro biuro 2012-11-13 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 12557,04 Lt sumos išieškojimo, Kauno 6-ojo notaro biuro 2011-08-29 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 117172,24 Lt sumos išieškojimo, Kauno 6-ojo notaro biuro 2011-08-29 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 43779,80 Lt sumos išieškojimo. Tokiu būdu buvo pagrindas pripažinti, kad antstolio kontoroje vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, kurių dydis yra 239 746,49 Lt. Įvertinus tai, kad ieškovas prie patikslinto ieškinio pateiktoje lentelėje nurodo, jog vien pas antstolį vykdomi išieškojimai iš V. N. sudaro 409 590,45 Lt sumą, akivaizdu, kad arba duomenys prieštaringi ir neišsamūs, arba ieškovas netinkamai skaičiuoja atsakovo turimus įsiskolinimus. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad iš antstolio pateiktos informacijos nėra aišku, kokios sumos vykdomosiose bylose išieškotos. Antstolio pažymoje taip pat pažymima, kad atsakovo atžvilgiu kitų antstolių kontorose yra užvestos vykdomosios bylos, nurodant jų numerius, antstolio, skolininko, ieškovo duomenis, ieškinio sumą. Nors ieškovas prie patikslinto ieškinio pateiktoje pažymoje, galimai jau susumavęs ieškinių sumas, nurodo, kad atsakovo V. N. įsiskolinimas sudaro 554 143,69 Lt, tačiau iš antstolio pateiktos informacijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, ar vykdomosios bylos yra pradėtos ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ar tik dėl priverstinio skolų išieškojimo, taip pat nėra aišku, kokios sumos 2013-06-03 dienai iš atsakovo buvo išieškotos. Pagal bylos duomenis sektų, kad į ieškovo nurodomą 1 419 075,14 Lt įsiskolinimą įtrauktas ir atsakovo 272 940 Lt įsipareigojimas valstybei pagal 2014-01-22 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties 3.3 p., tačiau minėtas įsiskolinimas susidaręs jau po ginčijamų sandorių sudarymo įsigijus žemės sklypus. Todėl teismas turėjo aiškintis, svarstyti ir padaryti atitinkamas išvadas, ar sprendžiant dėl atsakovo nemokumo ginčo sandorių sudarymo dieną minėtos aplinkybės turėjo reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš antstolio pateiktos pažymos negalima nustatyti, kokio dydžio įsiskolinimus turėjo atsakovas V. N.. Tačiau pripažintina ir tai, kad tokias aplinkybes teismas, siekdamas nustatyti, kokia buvo atsakovo finansinė situacija ginčijamų sandorių sudarymo metu, ypač įvertinus tai, kad byloje yra pateikti duomenys, kurie kelia abejonių dėl atsakovo finansinės padėties stabilumo, turėjo ir galėjo išsiaiškinti naudodamas duomenis iš viešųjų registrų. Nors pirmosios instancijos teismas ne kartą buvo įpareigojęs atsakovą pateikti duomenis apie turimą turtą bei neįvykdytus įsipareigojimus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šio įpareigojimo atsakovas tinkamai neįvykdė, kadangi iš jo pateiktos informacijos negalima nustatyti, kokio dydžio įsiskolinimai kreditoriams buvo ginčijamų sandorių sudarymo dieną. Todėl teismas turėjo svarstyti, ar nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas savo atsikirtimų pagrindo neįrodė, ir, priklausomai nuo padarytos išvados, turėjo būti nustatyta, kokia ir kokių įrodymų įrodomoji galia lieka ieškovo pateiktiems įrodymams dėl skolininko galimai padaryto jo teisių pažeidimo. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009). Įvertinus tai, jog ginčijamas sandoriais galimai yra pažeistos kreditoriaus teisės, sandoriai ginčijami taikant actio Pauliana institutą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 158 str. 3 d., 159 str. 1 d., 160 str. 1 d. 2, 3, 5 p., 179 str. 1 d., jam suteiktomis teisėmis ir nustatytomis pareigomis, turėjo ir galėjo imtis priemonių išsiaiškinti byloje svarbias aplinkybes, pašalinti abejones dėl atsakovo finansinių įsipareigojimų, turimo turto, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, taip pat pasinaudoti duomenimis iš teismų informacinės sistemos, kitų informacinių sistemų ir registrų (turto arešto aktų, hipotekos s duomenų, nekilnojamojo ir kilnojamojo registruoto turto registrų) (CPK 179 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių duomenų bei viešųjų registrų duomenų matyti, jog iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos (2013-06-03) atsakovas nuosavybės teise valdė šį nekilnojamąjį turtą: 4,97 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 9600 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo ir šiuo metu yra nustatyta hipoteka, iki sandorio sudarymo buvo pritaikyti 6 turto areštai (šiuo metu 8); 2,58 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 3600 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo ir šiuo metu yra nustatyta hipoteka, iki sandorio sudarymo buvo pritaikyti 6 turto areštai (šiuo metu 8); 2,2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 3700 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo ir šiuo metu yra nustatyta hipoteka, iki sandorio sudarymo buvo pritaikyti 6 turto areštai (šiuo metu 8); 12,45 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 44900 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo ir šiuo metu yra nustatytos dvi hipotekos, iki sandorio sudarymo buvo pritaikyti 6 turto areštai (šiuo metu 9); 0,69 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 1900 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo ir šiuo metu yra nustatyta hipoteka, iki sandorio sudarymo buvo pritaikyti 5 turto areštai (šiuo metu 8); 3,18 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 9500 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo ir šiuo metu yra nustatytos dvi hipotekos, iki sandorio sudarymo buvo pritaikyti 6 turto areštai (šiuo metu 10); 3,18 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 8900 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo ir šiuo metu yra nustatytos dvi hipotekos, iki sandorio sudarymo buvo pritaikyti 6 turto areštai (šiuo metu 10); 2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 6240 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo pritaikyti 8 turto areštai (šiuo metu sklypas parduotas kitam asmeniui vykdymo proceso metu); 3,7 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 15600 Lt, kuriam iki sandorio sudarymo buvo pritaikyti 7 turto areštai (šiuo metu sklypas parduotas kitam asmeniui vykdymo proceso metu); grūdų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 23500 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo pritaikyti 8 turto areštai (šiuo metu 10); malūnas, Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 240 000 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo pritaikyti 8 turto areštai (šiuo metu 10); džiovykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 58600 Lt, kuriai iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo pritaikyti 8 turto areštai (šiuo metu 10); džiovykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 735 Lt, kuriai iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo pritaikyti 8 turto areštai (šiuo metu 10); stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 283 Lt, kuriai iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo pritaikyti 8 turto areštai (šiuo metu 10). Taigi, atsakovo V. N. 2013-06-03 nuosavybės teise valdyto turto vidutinė rinkos vertė sudarė 427 058 Lt sumą, tačiau, kaip matyti iš VĮ Registro centro, turto arešto aktų, hipotekos registro duomenų, visas turtas areštuotas antstolių ar teismų sprendimais, pusei nekilnojamojo turto objektų yra nustatyta hipoteka. Atsakovas V. N. ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo skolinių įsipareigojimų, iš jo turto buvo vykdomi išieškojimai, be to, matyti, kad keli sklypai vykdymo proceso metu buvo parduoti skolininko pasiūlytam asmeniui, iš dalies turto išieškojimas yra apsunkintas, kadangi turtas įkeistas. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad, nors atsakovas V. N. teigia, jog po ginčo sandorių jis įgijo daug turto, iš kurio galimas išieškojimas, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas iš valstybės 2013-08-23, 2014-01-22 sutartimis yra įsigijęs 15 žemės sklypų, kuriems yra nustatyta hipoteka bei kurie yra areštuoti antstolių, taip pat už įsigytą turtą yra susidarę įsiskolinimai valstybei. Iš 2014-01-22 valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 13 žemės sklypų pardavimo kaina yra 305 100 Lt, sumokėta tik 30 565,40 Lt, nesumokėtas likutis sutarties sudarymo metu – 272 940 Lt. Esant nurodytiems faktiniams duomenims, o teismo sprendime nesant argumentų ir motyvų, neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad nėra duomenų, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovo teisės ir kad atsakovas netapo nemokus. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių ir niekaip neįvertino, ar po ginčijamų sandorių sudarymo atsakovui V. N. įgijus naujo turto situacija tapo tokia, kad į tą naujai įgytą turtą kreditorius galės nukreipti savo reikalavimą. Todėl teismo išvada apie tai, kad dėl ginčijamų sandorių sudarymo atsakovo turto vertė nesumažėjo ar jis netapo nemokus, yra nepagrįsta byloje ištirtų įrodymų visuma, nemotyvuota ir neargumentuota.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors iš byloje esančių duomenų galima nustatyti, kokios vertės nekilnojamąjį turtą ginčijamų sandorių metu nuosavybės teise valdė atsakovas V. N., tačiau pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išsiaiškinti, kokie buvo jo nepadengti įsiskolinimai kreditoriams 2013-06-03 dienai, ar visi reikalavimai, kurių užtikrinimui atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir hipotekos, buvo nesumokėti ar neišieškoti, dėl ko negalima nuspręsti, ar atsakovas V. N. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokus, ar sudarytų sandorių metu perleidus paveldėjimo teises į turtą nebuvo apsunkinta ieškovo galimybė nukreipti reikalavimus į skolininką, t.y. nagrinėjamu atveju nėra nustatyta viena iš esminių actio Pauliana taikymo sąlygų - ar buvo pažeisti ieškovo teisės ir interesai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl visų CK 6.66 str. numatytų Actio Pauliana instituto taikymo sąlygų egzistavimo, nors tik esant sąlygų visumai galimas ieškinio patenkinimas. Minėtoms aplinkybėms nustatyti reikia gauti didelės apimties naujus įrodymus, juos tirti ir įvertinti. Dėl virš nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad visa byla dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad jei dėl šių nustatytų procesinių pažeidimų (netinkamo proceso pirmosios instancijos teisme) apeliacinės instancijos teismas išnagrinėtų bylą iš esmės, taip pažeistų šalių teisę pasinaudoti viena (pirmąja) teismine instancija. Todėl teisėjų kolegija naikina sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teismas, naudodamasis jam suteiktomis teisėmis ir nustatytomis pareigomis, turėtų imtis priemonių išsiaiškinti byloje 2013-06-03 dienai egzistavusias svarbias aplinkybes Actio Pauliana sąlygų nustatymui, pašalinti abejones dėl atsakovo finansinių įsipareigojimų, turimo turto, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ar šalių prašymu juos išreikalauti, taip pat pasinaudoti duomenimis iš teismų informacinės sistemos, kitų informacinių sistemų ir registrų (turto arešto aktų, hipotekos, nekilnojamojo ir kilnojamojo registruoto turto registrų) (CPK CPK 158 str. 3 d., 159 str. 1 d., 160 str. 1 d. 2, 3, 5 p., 179 str. 1 d., 3 d. ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.