Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-08 · Civilinė byla Nr. 2A-2743-577/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-10-08Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2015-02-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-08
Bylos Nr.
2A-2743-577/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35760-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
UAB „Elgamos grupė“, UAB „Elgama elektronika“, UAB „Instra“
Atsakovas
Ž. M., L. V. A., V. K., A. S.
Civilinė byla Nr. 2A-2743-577/2014(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35760-2013-6)Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.; (S) 99.5.; 99.6.; 106.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Elgamos grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Elgama elektronika“, UAB „Elgamos grupė“, UAB „Instra“ ieškinį atsakovams Ž. M., L. V. A., V. K., A. S. dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovai UAB „Elgamos grupė“, UAB „Elgama elektronika“ ir UAB „Instra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

konstatuoti, kad atsakovai teismui pateikė tris vienarūšius ieškinius ir prašymus UAB „Elgama elektronika“ ir UAB „Elgamos grupė“ turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – visišką turto administravimą ir draudimą registruoti pasikeitusius šių bendrovių duomenis viešajame registre, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis;priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo UAB „Elgamos grupė“ naudai 4 838,71 Lt nuostolių atlyginimą, kurį sudaro išlaidos už teismo paskirto administratoriaus E. Š. turto administravimo paslaugoms apmokėti;priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų UAB „Elgama elektronika“ ir UAB „Elgamos grupė“ naudai, kaip solidariems kreditoriams, 24 811,25 Lt nuostolių atlyginimą, kurį sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti;priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo UAB „Instra“ naudai 41 899,15 Lt nuostolių atlyginimą, kurį sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti;priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų UAB „Elgama elektronika“, UAB „Elgamos grupė“ ir UAB „Instra“ naudai, kaip solidariems kreditoriams 5 005 Lt nuostolių atlyginimą, patirtą teisinei pagalbai apmokėti dėl atsakovų nepranešimo apie jų atsisakymą nuo ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-20972-864/2013 Vilniaus miesto apylinkės teisme;priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo UAB „Instra“ naudai 642 Lt nuostolių atlyginimą, kurį sudaro išlaidos antstolių paslaugoms apmokėti;priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo UAB „Elgama elektronika“ naudai 605 Lt nuostolių atlyginimą, kurį sudaro išlaidos antstolio paslaugoms apmokėti;priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo UAB „Elgama elektronika“ naudai 71 249,13 Lt nuostolių atlyginimą, kurį sudaro išlaidos už papildomą fizinę apsaugą laikotarpiu nuo 2013-03-22 iki 2013-06-05;kiekvienam iš atsakovų skirti po 20 000 Lt dydžio baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ir 50 proc. teismo paskirtos baudos paskirti ieškovams bei įskaityti ieškovams teismo paskirtą baudos dalį į jiems priteistiną nuostolių sumą.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad atsakovai teisme buvo pareiškę ieškovams 3 vienarūšius ieškinius, kuriais buvo prašoma pripažinti negaliojančiais UAB „Elgamos grupė“ ir UAB „Elgama elektronika“ valdymo organų sprendimus bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – paskirti UAB „Elgamos grupė“ ir UAB Elgama elektronika“ visišką turto administravimą bei draudimą registruoti pasikeitusius bendrovių stuomenis viešajame registre. Šių ieškinių pagrindu teisme buvo iškeltos trys bylos – civilinė byla Nr. 2-20972-864/2013 (I byla), civilinė byla Nr. 2-23443-728/2013 (II byla), civilinė byla Nr. 2-24302-592/2013 (III byla). Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškeltos trys vienarūšės bylos tarp tų pačių šalių, kurios bylose įtraukto trečiuoju asmeniu UAB „Instra“ iniciatyva, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-13 nutartimi buvo sujungtos į vieną, suteikiant bylai vieną numerį – Nr. 2-20972-864/2013. Pažymėjo, kad visose trijose bylose atsakovai teikdami ieškinius, trečiaisiais asmenimis neįtraukė didžiosios dalies UAB „Elgamos grupė“ akcininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 71,47 proc. UAB „Elgamos grupė“ akcijų, kurių teisėms ir pareigoms galėjo turėti įtakos šių bylų išsprendimas. Be to, atsakovai savo reiškiamus reikalavimus teisme bandė nuslėpti nuo kitų akcininkų, o jiems apie tai sužinojus, daugino bylas ir vilkino jų nagrinėjimą: 1) atskirose bylose reiškė vienarūšius bei tapačius reikalavimus, o teismui jų netenkinus, ginčijo teismų sprendimus apeliacine tvarka; 2) vienarūšius reikalavimus reiškė ne toje pačioje byloje, o keldami naujas bylas ir taip veikė prieš jų greitą išsprendimą; 3) teikdami ieškinį I byloje ir prašydami laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai nuslėpė nuo teismo faktines aplinkybes, kad jų ginčijami 2013-03-22 sprendimai bus keičiami 2013-04-26 ir 2013-04-29 šaukimuose UAB „Elgamos grupė“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, apie kurių sušaukimą atsakovai buvo tinkamai informuoti iki ieškinio I byloje pateikimo 2013-04-04 ir 2016-04-05 bei paskelbiant apie tai dienraštyje „Lietuvos Rytas“. 2013-10-07 atsakovai, neinformavę apie tai ieškovų ir trečiųjų asmenų, pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nurodydami, kad atsisako ieškinio reikalavimų, nes atsakovai UAB „Elgama elektronika“ ir UAB „Elgamos grupė“ jų reikalavimus patenkino ir prašė šį klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šios aplinkybės, ieškovų nuomone, patvirtina, kad atsakovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, dėl ko ieškovai patyrė nuostolius, kuriuos ir prašo atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovai Ž. M., L. V. A., V. K., A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad tik tuomet, kai UAB „Elgamos grupė“ bei UAB „Elgama elektronika“ valdymo organai buvo išrinkti tinkamai ir teisėtai (ne skundžiamų sprendimų pagrindu) atsakovai nuo pareikštų ieškinių atsisakė. Taigi, atsakovai nuo ieškinių atsisakė dėl to, kad tretieji asmenys naujai priimtais sprendimais pakeitė anksčiau priimtus atsakovų minėtose bylose skundžiamus neteisėtus sprendimus, t. y. savo veiksmais iš esmės patenkino atsakovų ieškinių reikalavimus, dėl ko tolimesnis bylinėjimasis būtų buvęs betikslis ir neekonomiškas. Atsakovų nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo kitus akcininkus traukti trečiaisiais asmenimis, nes tų bylų baigtis nebūtų turėjusi jokios įtakos šių akcininkų teisėms ir pareigoms. Be to, atsakovai nurodė, kad bylos dėl 2013-02-22, 2013-04-26 ir 2013-05-14 sprendimų ginčijimo nebuvo inicijuotos vienarūšių ar tapačių atsakovų ieškinių pagrindu, kadangi kiekviena iš šių bylų buvo inicijuota dėl skirtingų neteisėtų atitinkamai UAB „Elgamos grupė“ ar UAB „Elgama elektronika“ visuotinių akcininkų susirinkimų ar valdybų sprendimų, t. y. ieškinių pagrindai ir dalykai buvo skirtingi. Pasak atsakovų, tiek ieškovai, tiek tretieji asmenys apie atsakovų ketinimus atsisakyti nuo ieškinių žinojo, kadangi per savo atstovę dalyvavo galimos taikos sutarties sudarymo derybose ir apie ketinimą atlikti tokį procesinį veiksmą buvo informuoti. Taip pat atsakovai nesutinka su ieškovais ir dėl to, jog jie tariamai jiems padarytus nuostolius sieja su neatlygintomis bylinėjimosi išlaidomis, atsiradusiomis atsakovų inicijuotomis bylų pagrindu. Be to, atsakovų nuomone, ieškovų nurodomos 71 249,13 Lt išlaidos padidintai fizinei apsaugai yra niekuo nepagrįstos ir deklaratyvios.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė, jog atsakovai būtų piktnaudžiavę savo procesinėmis teisėmis ar tyčia siekę sukelti ieškovams neigiamų padarinių, todėl sprendė, kad ieškinyje nurodyti argumentai yra nepagrįsti, o ieškinys atmestinas visiškai. Pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos nelaikomos nuostoliais, įvardintais CPK 95 str.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Elgamos grupė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti nuostolius, patirtus teismo paskirto administratoriaus E. Š. turto administravimo paslaugoms apmokėti, nes mano, jog šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimų atlyginti nuostolius, padarytus atsakovams piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, neatsižvelgė į tai, kad UAB „Elgamos grupė“ savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su UAB „Elgamos grupė“ atžvilgiu neteisėtai pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurių pagrindu jam buvo paskirtas visiškas turto administravimas ir draudimas registruoti naujai išriktus valdymo organus viešajame registre. Pažymi, kad nei atsakovų kaltė, nei jų piktnaudžiavimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis šiuo atveju nėra būtina sąlyga nuostoliams dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginti, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo, nes teisinį ieškinio pagrindą ieškovo nurodytoms aplinkybėms teismas turėjo pritaikyti savarankiškai. Pasak apelianto, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo patirta 4 838,71 Lt išlaidų, kurias sudaro už turto administravimą sumokėtas administratoriui atlyginimas, todėl šią sumą yra prašoma solidariai priteisti iš atsakovų kaip tiesioginius nuostolius. Pažymi, kad šių nuostolių nebūtų buvę, jei atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų. Apelianto nuomone, atsakovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į UAB „Elgamos grupė“ interesus ir sukūrė esminės šalių nelygybės situaciją. Tai patvirtinto ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi panaikindamas 2013 m. gegužės 2 d. nutartį, kuria UAB „Elgamos grupė“ atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir pripažindamas, kad atsakovų prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės laikytinos neproporcingomis jų siekiamiems tikslams. Apeliantas pažymi, kad į bylą yra pateikti duomenys apie UAB „Elgamos grupė“ patirtus nuostolius, kuriuos sudaro administratoriaus atlyginimas, be to, yra pateikti duomenys, kad tos išlaidos buvo realiai patirtos. Taip pat, pasak apelianto, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių, nes jei atsakovai nebūtų teikę nepagrįsto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai nebūtų patirti ir nuostoliai. Taip pat apeliantas nurodo, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog jei yra kreipiamasi į teismą su ieškiniu CPK 147 str. 3 d. tvarka prašant taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, tai kaltė tokiu atveju yra nenustatinėjama, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis.

Atsiliepimas

Atsakovai Ž. M., L. V. A., V. K., A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, todėl prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovų nuomone, pirmos instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo ieškovo reikalavimą dėl tariamų 4 838,71 Lt nuostolių, patirtų dėl paskirto turto administratoriaus turto administravimo paslaugoms apmokėti, kvalifikuoti kaip reikalavimą atlyginti nuostolius, patirtus dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagal CPK 146 str. 2 d. nuostatą, nes ieškovai apie tai savo procesiniuose dokumentuose net nebuvo užsiminę, jie nuostolius prašė priteisti būtent CPK 95 str. 1 d. pagrindu – kaip nuostolius, patirtus dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovas tvirtina, kad ieškovai teikė teismui argumentus bei nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindė būtent tariamą atsakovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tuo tarpu jokie argumentai ar faktinės aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl tariamų nuostolių priteisimo pagal CPK 146 str. 2 d., bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo pateiktos. Atsakovai tvirtina, kad ieškovai savo iniciatyva pasirikino pažeistų teisių gynimo būdą bei patys apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimus vertino CPK 95 str. 1 d. pagrindu. Be to, atsakovų nuomone, ieškovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo negalėtų būti tenkinimas ir CPK 146 str. 2 d. pagrindu, nes teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo ieškovui, prašiusiam taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, yra taikoma griežtoji civilinė atsakomybė ir kad spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o šiuo atveju, atsakovų įsitikinimu, nė viena iš nurodytų sąlygų nėra tenkinama. Atsakovai tvirtina, kad viena iš esminių ir būtinų sąlygų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimui pagal CPK 146 str. 2 d. yra neteisėti veiksmai, kurie suprantami kaip ieškinio, kurio reikalavimų užtikrinimui buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmetimas, o nagrinėjamu atveju atsakovų ieškinys nebuvo atmestas. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2014 m. vasario 10 d. nutartimi jau yra konstatavęs, kad atsakovai sąžiningai ir pagrįstai iniciavo civilines bylas Nr. 2-20972-864/2012, Nr. 2-23443-728/2013 ir Nr. 2-24302-592/2013, o šių civilinių bylų nebūtų buvę, jei pačių ieškovų UAB „Elgamos grupė“ ir UAB „Elgama elektronika“ valdymo organų keitimas būtų buvęs įgyvendinamas tinkamai. Taigi, pasak atsakovų, minėta nutartimi Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad atsakovai nuo ieškinių atsisakė išimtinai dėl to, kad ieškovai patenkino atsakovų ieškinių reikalavimus, pagrįstai priteisė atsakovui L. V. A. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovai nurodo, kad nors ieškovai ir patyrė 4 838,71 Lt išlaidų, tai nereiškia, kad šios išlaidos turi būti laikomos ieškovo patirtais nuostoliais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymi, kad teismo paskirtas administratorius iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo faktiškai vykdė UAB „Elgamos grupė“ turto administravimą ir suteikė ieškovui paslaugas, už kurių atlikimą gavo apmokėjimą iš UAB „Elgama grupė“. Paskirtam turto administratoriui teikiant administravimo paslaugas, apeliantas nepatyrė arba galėjo nepatirti kitų išlaidų, susijusių su įmonės vadovo darbo vietos išlaikymu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Elgamos grupė“ kvestionuoja tik tą pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti nuostolius, patirtus teismo paskirto administratoriaus E. Š. turto administravimo paslaugoms apmokėti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, ir pasisakys tik dėl skundžiamos pirmos instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tuo argumentu, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimų atlyginti nuostolius, padarytus atsakovams piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, neatsižvelgė į tai, kad UAB „Elgamos grupė“ savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su UAB „Elgamos grupė“ atžvilgiu neteisėtai pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurių pagrindu jam buvo paskirtas visiškas turto administravimas ir draudimas registruoti naujai išriktus valdymo organus viešajame registre. Tuo tarpu atsakovai su tokia apelianto pozicija kategoriškai nesutinka ir tvirtina, kad pirmos instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo ieškovo reikalavimą dėl tariamų 4 838,71 Lt nuostolių, patirtų dėl paskirto turto administratoriaus turto administravimo paslaugoms apmokėti, kvalifikuoti kaip reikalavimą atlyginti nuostolius, patirtus dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškovas UAB „Elgamos grupė“ kartu su kitais bendraieškiais atsakovų atžvilgiu pareikštame ieškinyje kaip vieną iš reikalavimų buvo nurodę prašymą priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo UAB „Elgamos grupė“ naudai 4 838,71 Lt nuostolių atlyginimą, kurį sudaro išlaidos už teismo paskirto administratoriaus E. Š. turto administravimo paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo sprendimo turinio, teismas ieškovų prašomas priteisti turto administravimo išlaidas priskyrė prie bylinėjimosi išlaidų ir konstatavo, jog bylinėjimosi išlaidos nelaikomos nuostoliais, įvardintais CPK 95 str. Pažymėtina, kad CPK 79 str. 1 d. yra įtvirtina, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o CPK 88 str. yra nurodyta, kokios išlaidos laikytinos susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Įvertinęs minėtas CPK nuostatas, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo nuomone, kad ieškovų prašomos priteisti turto administravimo išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Be to, pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1434/2013, kuria rėmėsi pats pirmos instancijos teismas, buvo nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti sutapatinamos su nuostoliais, o nuostoliai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sugaišto laiko, negautų pajamų ir pan. Nagrinėjamu atveju ir buvo prašoma priteisti 4 838,71 Lt nuostolių, kurie, pasak ieškovų, atsirado dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o pirmos instancijos teismas šiuos nuostolius sutapatino su bylinėjimosi išlaidomis ir reikalavimą šioje dalyje atmetė tuo pagrindu, kad bylinėjimosi išlaidos nelaikomos nuostoliais CPK 95 str. prasme.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, ko pasėkoje apskritai nevertino to, ar ieškovai patyrė nuostolius, ir ar tie nuostoliai buvo sąlygojami atsakovų piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas sprendime turėjo vertinti, ar yra pagrindas iš atsakovų priteisti 4 838,71 Lt nuostolių, kurie, pasak ieškovų, atsirado dėl to, jog atsakovai, piktnaudžiaudami savo procesinėmis teisėmis, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei pasisakyti dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, nes laikytina, jog tai nagrinėjamo klausimo kontekste ir yra esminės vertintinos aplinkybės.

Pirmos instancijos teismui nepagrįstai ieškovų prašomas priteisti turto administravimo išlaidas priskyrus prie bylinėjimosi išlaidų ir konstatavus, jog bylinėjimosi išlaidos nelaikomos nuostoliais, įvardintais CPK 95 str., šis ieškovų reikalavimas apeliacinės instancijos būtų nagrinėjamas beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla dalyje dėl ieškovų reikalavimo priteisti 4 838,71 Lt nuostolių grąžintina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė reikalavimo dėl 4 838,71 Lt nuostolių priteisimo esmės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimas dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovų reikalavimas dėl 4 838,71 Lt nuostolių priteisimo naikintinas ir byla šioje dalyje perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, naikintina ir pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šis klausimas taip pat perduotinas pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą dalyje dėl ieškovų reikalavimo dėl 4 838,71 Lt nuostolių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti, ir bylą šioje dalyje perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič