Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinami visiškai dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 4 d. tarp pradinio kreditoriaus akcinės bendrovės „BnP Finance“ (toliau – AB „BnP Finance“, pradinis kreditorius) ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 5259c3b5 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 087,70 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 495,58 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 39 %) pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą tvarką ir terminus (el. b. t. I, b. l. 9–17, 24–25). Atsakovas nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, į raginimus apmokėti skolą nereagavo, todėl 2018 m. liepos 19 d. pranešimu pradinis kreditorius vienašališkai nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. nutraukė sutartį su atsakovu (el. b. t. I, b. l. 18).

Pradinis kreditorius ir ieškovė 2018 m. liepos 31 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/01, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į skolininkus, tame tarpe ir į atsakovo įsiskolinimą ieškovei (el. b. t. I, b. l. 5, 28–34).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. spalio 1 d. pranešimu (el. b. t. I, b. l. 26). Taigi, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie tai, kad AB „BnP Finance“ perleido savo reikalavimo teises ieškovei ir ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti pastarojo pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

A. S. įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų Sutarties specialiosiose sąlygose, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas su pradiniu kreditoriumi ar ieškove būtų atsiskaitęs, ieškovės reikalavimai priteisti jai iš atsakovo 484,54 Eur negrąžinto kredito dalį, 44,20 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 5 sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos yra pagrįsti, todėl tenkinami.

Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1334/2000). Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas daro išvadą, kad ieškovė turi teisę reikalauti mokėjimo palūkanų iš atsakovo tiek už laikotarpį iki Sutartyje nustatyto kredito grąžinimo termino, tiek už laikotarpį po Sutartyje nustatyto kredito grąžinimo termino, jei atsakovas paskolintais pinigais vis dar tebesinaudoja (t. y. nėra jų grąžinęs). Kadangi atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį ir pradinis kreditorius Sutartį nutraukė dėl atsakovo kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 39 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (484,54 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 528,74 Eur (484,54 Eur + 44,20 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisia jos sumokėtą 8 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei jos patirtas 121 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), iš viso 129 Eur (8 Eur + 121 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 424 straipsniu, 428 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (į. k. 302528679) iš atsakovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 484,54 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir penkiasdešimt keturių euro centų) negrąžinto kredito dalį, 44,20 Eur (keturiasdešimt keturių eurų ir dvidešimties euro centų) mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 5 sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (484,54 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (528,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminarus sprendimo įteikimo turi įvykdyti preliminarų sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jei atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo jam dienos teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia. Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei jos prašymu bus išduotas vykdomasis raštas.

Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.