Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Tvirtas baitas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-367-1026/2024 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams D. L., mažajai bendrijai „Tvirtas baitas“, Ž. B. dėl susitarimo pripažinimo nesudarytu ar negaliojančiu ir juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovas pareiškė ir alternatyvų reikalavimą, jei pirmasis nebūtų tenkinamas: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) tarp MB „Tvirtas baitas“ narių sudarytą susitarimą (sutartį): „Commitments / Niekas neišeinam iš Toughlex, jeigu tai turi significant pasekmių (visi kiti akcininkai patvirtina, kad tai turi significant pasekmių) / Pažeidus šį susitarimą išėjęs akcininkas perleidžia visas savo akcijas įmonei NEATLYGINTINAI. Pagal įstatymą priklausančios išmokos išmokamos ir iškart grąžinamos atgal į Toughlex kaip dovana. Jeigu Toughlex likviduoja veiklą su nuostoliais / bankrutuoja per metus nu[o] išėjimo, akcininkas skaitomas už tai atsakingas ir prisiima proporcingą turėtoms akcijoms atsakomybės dalį.“

4. Ieškinyje ieškovas išdėstė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti MB „Tvirtas baitas“ ir jos organams be teismo leidimo naudoti MB „Tvirtas baitas“ rezervą, priimti sprendimus ir/ar sudaryti sandorius, kurie mažintų MB „Tvirtas baitas“ nepaskirstytą pelną, išskyrus atsiskaitymą su savanoriškai pasitraukiančiu mažosios bendrijos nariu A. D.; taip pat uždrausti be teismo leidimo MB „Tvirtas baitas“ vardu sudaryti sandorius dėl turto įsigijimo, pardavimo, dovanojimo ir finansinių įsipareigojimų prisiėmimo, kai tokių sandorių suma viršija 5 000,00 Eur; uždrausti MB „Tvirtas baitas“ pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę, priimti sprendimą dėl MB „Tvirtas baitas“ likvidavimo, daryti pakeitimus MB „Tvirtas baitas“ narių įnašuose, narių sąrašuose ir nuostatuose.

5. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje ieškovas grindė preliminariu ieškinio pagrįstumu, kadangi ieškovas išsamiai nurodė visas aplinkybes, teisinius motyvus ir pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, taip pat grėsme būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas pažymėjo, kad ginčija sandorį, kurio faktiškai nesudarė, ir kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, taip pat atsakovės vadovo priimtus sprendimus, kurie pažeidžia jo teises. Kartu su ieškiniu pateikia įrodymus, kurie leidžia teigti, jog vadovas su įmonės turtu elgiasi kaip su asmeniniu ir dėl to gali padaryti arba daro žalą įmonei: pavyzdžiui, D. L. ir jo pusėje veikiančio Ž. B. balsais buvo nuspręsta suteikti 80 000,00 Eur paskolą D. L.. Taip pat žinutėse vadovas yra rašęs, jog gali persivesti darbuotojus ir klientus į kitą įmonę. Todėl jeigu nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, egzistuoja didelė rizika, jog ieškovui nebus iš ko išmokėti savanoriško pasitraukimo išmokos, taigi teismo sprendimas bus betikslis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio (priešieškinio) reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama konkretaus ieškinio rūšis, materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis.

13. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).

14. Iš pateikto ieškinio nustatyta, kad ieškovas, būdamas vienas iš trijų atsakovės MB „Tvirtas baitas“ narių, nutarė pasitraukti iš bendrijos, tačiau paaiškėjo, kad bendrijoje yra sudarytas susitarimas, numatantis, jog nario pasitraukimo atveju, jei likusieji bendrijos nariai įvertina, jog bendrijai nario pasitraukimu yra sukeliamos reikšmingos pasekmės, pasitraukiantis narys jam išmokėtą pasitraukimo išmoką perduoda neatlygintinai, t. y. iš esmės jam priklausančios išmokos netenka. Ieškovas ginčija šį susitarimą ir po ieškovo sprendimo pasitraukti bendrijos vadovo priimtus įsakymus, kuriais buvo sumažintas nepaskirstytas pelnas, dalį jo pervedant į rezervą. Ieškovas nurodo, kad susitarimo nepasirašė, jis yra nesudarytas, be to, negaliojantis, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o kiti atsakovės vadovo veiksmai akivaizdžiai pažeidžia ieškovo teises, nes jais siekiama sumažinti nepaskirstytą pelną, nuo kurio dydžio priklausys ieškovui mokėtina pasitraukimo išmoka.

15. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei ir jos organams be teismo leidimo naudoti MB „Tvirtas baitas“ rezervą, priimti sprendimus ir/ar sudaryti sandorius, kurie mažintų MB „Tvirtas baitas“ nepaskirstytą pelną, išskyrus atsiskaitymą su savanoriškai pasitraukiančiu mažosios bendrijos nariu A. D. Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nurodant, kad laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis ir mastas trukdo bendrijos kasdienę veiklą, tuo tarpu išmokėjus ieškovui pasitraukimo išmoką, likusi potenciali ginčo suma nėra didelė.

Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo

16. Atsakovė prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus: 2023 m. gruodžio 12 d. bendrijos narių sprendimą ir 2023 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius aplinkybes apie atsiskaitymą su ieškovu. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2023 m. lapkričio 28 d., 2023 m. gruodžio 4 d., 2023 m. gruodžio 14 d. susirašinėjimą tarp bendrijos narių, iš kurio matyti, kad bendrijos nariams pripažinus, jog ieškovo pasitraukimas sukelia „significant“ (reikšmingas) pasekmes, iš ieškovo yra reikalaujama sugrąžinti išmokėtą pasitraukimo išmoką, kaip tai numatyta byloje ginčijamu susitarimu. Ieškovas ir atsakovė prašo pridėti naujai pateiktus įrodymus prie bylos ir juos vertinti nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą apeliacine tvarka.

17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių pateiktais įrodymais, pažymi, kad atsakovė, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiant rašytinio proceso tvarka apie tai nepranešus atsakovei, neturėjo galimybės jokių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui. Įvertinus tai, kad naujai pateiktais įrodymais apeliantė remiasi grįsdama savo atskirojo skundo argumentus, nesant pagrindų spręsti, kad naujai pateiktų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas juos priima. Tuo tarpu ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, vienas kurių yra gautas jau po ieškinio pateikimo ir priėmimo teisme dienos, kiti įrodymai, nors gauti ir šiek tiek anksčiau, papildo naujai gautą ir pateiktą įrodymą, jie nebuvo pateikti kartu su ieškiniu, šiais įrodymais ieškovas tiesiogiai atsikerta į atskirojo skundo argumentus. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, nesant galimybės ir būtinybės juos pateikti anksčiau, taip pat nustačius, kad naujai pateikti įrodymai yra aktualūs ieškovui atsikertant į atskirojo skundo argumentus, taip pat teismui vertinant taikytų byloje laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą ir pagrįstumą, priimami.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo

20. Šiuo atveju atsakovė, nesutikdama su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atskirąjį skundą grindžia argumentais, susijusiais su likusios ginčo sumos dydžiu bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nepagrįstai apsunkinta bendrijos veikla.

21. Kaip jau nurodyta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti pareikštų reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taip pat jau nurodyta, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamos dvi sąlygos: tikėtinas reiškiamo(-ų) reikalavimo(-ų) pagrįstumas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Šiuo atveju apeliantei tvirtinant, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymu, nes ieškovui išmokėjus pasitraukimo išmoką, likusi ginčo vertė nėra tokia didelė, nurodytina, kad kaip ir didelė reikalavimų vertė, pati savaime negali sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-316-241/2017), taip ir sąlyginai maža ginčo vertė niekaip negali įtakoti vertinimo, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir nėra pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

22. Šiuo atveju byloje pareikštas pagrindinis reikalavimas, susijęs su bendrijos narių susitarimo, nuo kurio priklauso pasitraukiančiojo iš bendrijos nario, turtinių teisių, numatytų Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, galiojimas. Pagal nurodytas įstatymo nuostatas su pasitraukiančiu iš bendrijos nariu atsiskaitoma grąžinant jo įnašą ar kompensuojant įnašo vertę, padidinant jį mažosios bendrijos pelno ar sumažinant mažosios bendrijos nuostolių, apskaičiuotų šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo dienai, dalimi, proporcinga jo įnašo į mažąją bendriją dydžiui (vertei). Ginčijamame narių susitarime numatyta, kad kitiems nariams nusprendus, kad nario pasitraukimas iš bendrijos sukelia reikšmingas pasekmes, pakeičiama atsiskaitymo su pasitraukiančiu nariu tvarka, t. y. jis turi grąžinti visas įstatymo pagrindu jam išmokėtas išmokas kaip dovaną įmonei. Apeliantė nurodo, kad ji išmokėjo ieškovui jo pasitraukimo iš bendrijos išmoką, todėl ši aplinkybė esą paneigia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Tačiau su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, taip pat ir naujai apeliacinės instancijos teisme pateiktų ir priimtų rašytinių įrodymų, šiuo metu nesant nuginčytiems susitarimams, atsakovė reikalauja iš ieškovo grąžinti jam išmokėtas lėšas. Be to, ieškovas nesutinka ne tik su susitarimu, bet ir su faktiškai išmokėtos sumos dydžiu (tai atsispindi ir bendrijos narių balsavime dėl pasitraukimo išmokos skyrimo), kuri ženkliai sumažėjo atsakovės vadovui iškart po žinios apie ieškovo pasitraukimą įsakymu nutarus sudaryti ir padidinti darbo užmokesčio rezervą (ieškovas šiuos įsakymus ieškiniu taip pat ginčija). Atsakovės vadovo veiksmai, dėl kurių žymiai sumažėjo sukaupto pelno mažojoje bendrijoje dydis, tiesiogiai įtakojo ieškovui priklausančios išmokėti pasitraukimo išmokos dydį (Mažųjų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis).

23. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas MB „Tvirtas baitas“ ir jos organams be teismo leidimo naudoti MB „Tvirtas baitas“ rezervą, priimti sprendimus ir/ar sudaryti sandorius, kurie mažintų MB „Tvirtas baitas“ nepaskirstytą pelną, išskyrus atsiskaitymą su savanoriškai pasitraukiančiu mažosios bendrijos nariu A. D., yra akivaizdžiais susijęs tiek su reiškiamais reikalavimais, tiek ir užkerta kelią grėsmei dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvykęs atsiskaitymas su ieškovu, su kuriuo ieškovas nesutinka, neturi įtakos jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui.

24. Teismui neturint duomenų apie tai, kokia yra teisinga ir sąžininga atsiskaitymo su pasitraukiančiu iš bendrijos veiklos ieškovu vertė (nes dėl to tarp šalių vyksta ginčas), byloje egzistuoja pagrindas nustatyti laikinus ribojimus konkrečiam turtui (nepaskirstytam pelnui, kurio dalis yra pervesta į rezervą), ir tai lemia poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir kartu nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Šiuo atveju vien tik aplinkybė, kad ginčo turtas (nepaskirstytas pelnas, kurio dalis yra pervesta į rezervą), kuris palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju, išsprendus tarp šalių esantį ginčą, nuo ko priklausys ieškovui išmokėtinos išmokos dydis, yra pas atsakovę, turinčią teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą.

25. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad draudimas naudoti rezervą ir nepaskirstytąjį pelną, užkerta kelią atsakovės veiklai, tačiau su šiais argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Nurodytina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014).

26. Pažymėtina, kad nepaskirstytas pelnas – ankstesniaisiais metais bei ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtas ir sukauptas, bet dar nepaskirstytas pelnas. Pelnas rodo, kiek pajamų lieka apmokėjus išlaidas. Jis išmokamas akcininkams, dalininkams, nariams, arba panaudojamas reinvesticijoms į verslą. Ginčo atveju vertinant mažosios bendrijos sukaupto pelno ir jo dalies pervedimo į rezervą reguliavimą, nustatyta, kad nepaskirstytas pelnas paskirstomas mažosios bendrijos nariams vadovaujantis Mažųjų bendrijų įstatymo 26 straipsniu. Taigi, apeliantės teiginiai, kad uždraudimas mažinti ir naudoti nepaskirstytą pelną, trukdo bendrijos kasdienei veiklai, kai akivaizdu, kad šis pelnas yra sukauptas ir apskaičiuotas jau atskaičius veiklos sąnaudas bei gali būti naudojamas tik dviem tikslais: verslo plėtrai arba paskirstomas nariams, laikytini nepagrįstais ir atmestini. Atitinkamai konstatuotina, kad laikinas uždraudimas nepaskirstytą pelną mažinti, niekaip nepažeidžia nei teisingumo, nei ekonomiškumo, nei proporcingumo principų.

27. Pastebėtina, kad ekonomiškumo ir proporcingumo principų reikalavimų užtikrinimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, vertinamas atsižvelgiant į abiejų šalių, o ne vienos iš jų, teisėtus interesus, todėl tai, kad šioje proceso stadijoje apeliantė hipotetiškai teigia negalėsianti vykdyti kasdienės veiklos, nesant jokių šias aplinkybes pagrindžiančių objektyvių duomenų, savaime neįrodo ginčo šalių teisių ir pareigų pusiausvyros neatitikimo.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs esminius atskirojo skundo argumentus, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui, ir įvertinęs skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo nutarties panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.