- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- 2YT-545-503/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00274-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys J. K. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. pareiškimu iš esmės prašo teismo pratęsti (atnaujinti) jam terminą palikimui priimti po jo senelės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, trims mėnesiams.
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvo J. K. motina (jo senelė) S. K., kuri nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Kadangi jis yra S. K. vaikaitis, tai kaip antros eilės įpėdins turi teisę paveldėti jai priklausantį turtą, kadangi pirmos eilės įpėdinis J. K. iki šiol į notarų biurą dėl S. K. priklausančio turto paveldėjimo nesikreipė, palikimo nepriėmė ir paveldėjimo byla neužvesta. Šiuo metu negali gauti senelei priklausančio turto paveldėjimo dokumentų, kadangi praleido terminą paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taip atsitiko todėl, kad tuo metu, kai mirė S. K., jis dar buvo nepilnametis ir pats kreiptis į notarą dėl paveldėjimo negalėjo bei nežinojo, jog tai turi padaryti. Be to, tuo metu jis dar juridiškai nebuvo laikomas S. K. vaikaičiu, kadangi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimas dėl tėvystės nustatymo, kuriuo buvo nustatyta, kad J. K. yra jo tėvas, o jis – jo sūnus (tuo pačiu ir S. K. vaikaitis) buvo priimtas tik 2010 m. gruodžio 21 d., t. y. jau praėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui kreipti pas notarą dėl palikimo priėmimo po senelės mirties. Suėjus pilnametystei, jis nesidomėjo senelei priklausančio turto paveldėjimo dokumentų tvarkymu, kadangi buvo įsitikinęs, jog paveldėti senelei priklausantį turtą turi teisę jo tėvas ir jis pagal įstatymą jį paveldės. Neseniai iš (duomenys neskelbtini) seniūno sužinojo, jog senelės turtu niekas nesirūpina, neprižiūri, dėl jo paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė, todėl jis paragino tvarkytis turto paveldėjimo dokumentus. Tuomet jis kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo, tačiau jau buvo praėjęs trijų mėnesių terminas, tai iš jo jokių dokumentų nepriėmė. Terminas palikimui priimti po S. K. mirties turėtų būti pratęstas (atnaujintas), kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. todėl, kad senelės mirties dieną jis juridiškai nebuvo vaikaičiu. Be to, tuo metu jis buvo nepilnametis ir savarankiškai įgyvendinti jam priklausančių teisių negalėjo (b. l. 3-4). Jo naujas gimimo liudijimas buvo išduotas tik (duomenys neskelbtini). Dėl to nei jis, nei jo mama nieko negalėjo daryti. Kita priežastis – tuo metu buvo moksleivis, nebuvo gerai su viskuo susipažinęs, tada rūpinosi stojimu į specialybę, po to rūpinosi universitetu ir darbu, kadangi dėl finansinės padėties turėjo studijų metu dirbti. Studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete (duomenys neskelbtini) specialybę nuo 2013 m. Dabar yra (duomenys neskelbtini) kurse. Dėl namo (duomenys neskelbtini) seniūnas sulaukdavo skundų iš kaimynų, kurie bijo dėl namo, kadangi daužomi langai, jis niokojamas. Gyvena bute su mama. Paskutinį kartą matė J. K. per močiutės laidotuves, nekalbėjo, tik pasisveikino, buvo giminaičių iš tėvo pusės. Per laidotuves apie močiutės valią dėl turto nekalbėjo. Mama netvarkė paveldėjimo, nes buvo sunki finansinė padėtis. Kreipėsi pas notarę V., nes ji aptarnauja (duomenys neskelbtini) teritoriją. J. K. (duomenys neskelbtini) nei karto nematė. Močiutės namas yra šalia bažnyčios, važiuojant link kapų – dešinėj pusėj, o butas, kuriame gyvena, labai arti, apie 400-500 metrų. J. K. adresą (duomenys neskelbtini) suteikė mama, visą laiką buvo žinoma, kad J. K. ten gyvena. Kai buvo byla dėl tėvystės nustatymo, tai tėvą rado (duomenys neskelbtini) gatvėje. Močiutės namą galbūt parduotų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškimu nesutinka, jis mamą slaugė keletą metų, nes ji buvo paralyžiuota. Jis tame name registruotas, tai jo vienintelė gyvenamoji vieta, kuri yra oficiali. Buvo pas notarą Vilkaviškyje, kurio pavardės neatsimena, paliko prašymą, bet viskas tuo užsibaigė, tai buvo daug metų atgal. Po to dar buvo nuėjęs pas notarę, ji liepė mokėti pinigus, taip pat sakė, kad pagal faktą priėmimas. O kaip viskas toliau vystosi, jis nežino. Kartais sugrįžta į S. K. namus, kai juose nebūna, paaugliai sode geria. Jis mano, kad palikimą priėmė, turtą valdydamas. Dirbo policijoje ryšių technikos specialistu. Jis buvo vienintelis vaikas. Mama buvo našlė. Būstas (duomenys neskelbtini) yra draugo, ten gyvena su pertraukom. Dirba bendrijos pirmininku, draugija pinigų mažai surenka, tai atlyginimo mažai išsimoka. Daugiau vaikų neturi.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog negalima vienareikšmiškai konstatuoti, jog pareiškėjas trijų mėnesių terminą palikimui priimti nuo jo atsiradimo dienos praleido dėl svarbių priežasčių. Pirma, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjo nustatytas trijų mėnesių terminas yra pakankamas palikimui priimti vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų, jeigu įpėdinis būdamas atidus ir rūpestingas žmogus, tinkamai išreiškia savo valią dėl palikimo priėmimo kreipiantis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą. Antra, pareiškime nurodyta aplinkybė, kurią pareiškėjas laiko svarbia priežastimi, tai, kad jis buvo nepilnametis ir negalėjo pats kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, savaime nelemia termino praleidimo priežasčių svarbumo, nes tai nebuvo kliūtis pareiškėjui tinkamai įgyvendinti paveldėjimo teisę. Iš suinteresuoto asmens duomenų bazėse esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo mama yra R. J., ji galėjo įgyvendinti vaiko teisę paveldėti, tačiau nei pareiškėjas, nei jo mama procesine teise nepasinaudojo, todėl pareiškėjo nurodyta priežastis negali būti laikytina svarbia. Trečia, pareiškime nurodyta aplinkybė, jog S. K. mirties metu pareiškėjas nebuvo juridiškai laikomas jos vaikaičiu, kadangi teismo sprendimas dėl tėvystės nustatymo buvo priimtas 2010 m. gruodžio 21 d., negali būti traktuojama kaip objektyvi priežastis. Pareiškėjo paveldėjimo teises po senelės mirties turėjo teisę įgyvendinti jo mama, tačiau šia teise nebuvo pasinaudota, teismui priėmus 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo, pareiškėjas iki šios dienos nuo teismo sprendimo priėmimo, t. y. daugiau kaip penkerius metus, nesiėmė jokių veiksmų. Ketvirta, pareiškime nurodoma, jog suėjus pilnametystei pareiškėjas visiškai nesidomėjo senelei priklausančio turto paveldėjimo dokumentų tvarkymu, kadangi buvo įsitikinęs, jog paveldėti senelei priklausantį turtą turi teisę pirmos eilės įstatyminis įpėdinis J. K. ir jis pagal įstatymą jį paveldės. Tai patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas žmogus, veikdamas pagal geros moralės principą, privalėjo labiau domėtis mirusios senelės palikimu, todėl toks nepateisinamas nesidomėjimas ir pasyvumas, trukęs ilgą laiką po mirties, nerūpestingumas ir aplaidumas sulaukus pilnametystės, suinteresuoto asmens vertinimu, turėtų būti traktuotinas kaip nesąžiningas ir neprotingas elgesys CK 1.5 straipsnio prasme, lėmęs atitinkamų teisinių pasekmių atsiradimą. Byloje nesant neginčytinų įrodymų, kad tiek pareiškėjas, tiek jo mama per trijų mėnesių laikotarpį ir vėliau rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai dėjo visas pastangas pareiškėjo paveldėjimo teisės įgyvendinimui po senelės mirties, t. y. jog realiai egzistavo svarbios priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjui daugiau kaip penkerius metus po senelės mirties priimti palikimą, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, kuris turėtų būti pratęstas (atnaujintas) (b. l. 22-25).
Pareiškėjas savo reikalavimą byloje grindžia ir rašytiniais įrodymais: mirties liudijimu (b. l. 9), kad (duomenys neskelbtini) mirė S. K.; Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-1309-831/2010 (b. l. 10-11), kad J. K. yra J. J. tėvas, o šis – jo sūnus; gimimo įrašu ir gimimo liudijimu (b. l. 7-8), kad S. K. yra J. K. motina ir J. J. senelė; notaro liudijimu (b. l. 6) , kad dėl S. K. turto paveldėjimo niekas iš įpėdinių į notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta.
Motyvuojamoji dalis
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti arba įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LAT 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.
Pagal dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir bylos dokumentų (rašytinių įrodymų) duomenis nustatyta, kad palikimo atsiradimo dieną (duomenys neskelbtini) pareiškėjas teisiškai nebuvo S. K. anūku, kadangi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-1309-831/2010, buvo nuspręsta, kad J. K. yra J. J. tėvas, o šis – jo sūnus, be to naujas gimimo liudijimas J. J. buvo išduotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 10-11). Kol nebuvo įsiteisėjęs minėtas teismo sprendimas nustatyti tėvystę ir neišduotas naujas gimimo liudijimas, tuo metu dar nepilnamečio J. J. atstovė pagal įstatymą – jo motina R. J. neturėjo galimybės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes neturint giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, toks kreipimasis neturėtų teisinės reikšmės. Todėl pripažintina, kad iki (duomenys neskelbtini) egzistavo svarbios, objektyvios aplinkybės, trukdžiusios tiek pareiškėjui, tiek jo įstatyminei atstovei laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) gavus J. J. gimimo liudijimą, kuris patvirtino giminystės ryšį su S. K., J. J. buvo nepilnametis. Pilnamečiu jis tapo (duomenys neskelbtini). Pripažintina, kad iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjas praleido terminą ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnametis, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose. Tai, kad pareiškėjo motina, kaip įstatyminė jo atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai. Be to, pareiškėjas paaiškino ir suinteresuotas asmuo neginčijo, kad jo motina R. J. neatliko jokių veiksmų dėl sunkios finansinės padėties. Įvertinus minėtų aplinkybių visetą, pripažintina, kad iki (duomenys neskelbtini) taip pat egzistavo svarbios, objektyvios aplinkybės bei teisinės reikšmės turinčios priežastys, trukdžiusios tiek pareiškėjui, tiek jo įstatyminei atstovei laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas tapęs pilnamečiu rūpinosi mokyklos baigimu, vėliau – studijomis, dėl sunkios finansinės padėties studijuojant turėjo dirbti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas įstatymu nustatytą terminą priimti savo senelės S. K. palikimą praleido dėl svarbių, objektyvaus pobūdžio ir nepriklaususių nuo jo valios aplinkybių bei teisinės reikšmės turinčių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido tiek dėl objektyvių priežasčių (kurį laiką neturėjo dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį su palikėja, buvo nepilnametis, todėl neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose), tiek dėl teisinės reikšmės turinčių priežasčių (dėl sunkios finansinės padėties pareiškėjo įstatyminė atstovė, vėliau – jis pats neturėjo galimybės įgyvendinti paveldėjimo teisės, prioritetą teikė mokslams), į tai, kad pareiškėjas, kai gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini) seniūno apie tai, kad palikimas nepriimtas, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų (kreipėsi į notarą dėl turto paveldėjimo), pareiškėjo reikalavimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas prašomam trijų mėnesių laikui nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nors suinteresuotas asmuo J. K. paaiškino, kad faktiškai valdė S. K. priklausantį namą, yra jame registruotas, kreipėsi į notarą, tačiau pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad jis faktiškai (duomenys neskelbtini) kaime negyvena, jam siųsti procesiniai dokumentai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini) grįžo neįteikti (b. l. 11, 36, 49). Tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo J. K. paaiškino, kad S. K. namas niokojamas, kadangi namuose nieko nebūna. Notaro liudijime nurodyta, kad dėl S. K. turto paveldėjimo niekas iš įpėdinių į notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 6). Pats J. K. negalėjo nurodyti notaro, į kurį kreipėsi. Be to, pareiškėjas gyvena su motina bute, nuo (duomenys neskelbtini) m. studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, suinteresuotas asmuo J. K. faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), todėl pripažintina, kad termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjo ir suinteresuoto asmens J. K. teisėtų interesų balanso nepažeis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas
nutarė:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Atnaujinti J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po jos senelės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties trims mėnesiams nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.