Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui antstoliui I. G. dėl nuostolių atlyginimo ir senaties termino taikymo delspinigiams, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, antstolė I. K., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, uždaroji akcinė bendrovė „Greitas lizingas“, V. J., N. J.,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovė 2019 m. kovo 4 d. iš antstolės I. K. sužinojo, kad atsakovas antstolis I. G. varžytynėse pardavė ieškovės dukters tėvui V. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 2 621/11 250 dalis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendras plotas 225 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis atsakovo priimtu 2018 m. rugsėjo 19 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-18-8-17736, ieškovė nebuvo įtraukta kaip išieškotoja į pinigų paskirstymą pardavus skolininkui priklausantį turtą. Nors vykdomojoje byloje Nr. 0008/18/00358 buvo vykdomas hipoteka užtikrintas išieškojimas, tačiau pardavus skolininko turtą ir išskirsčius visus pinigus jo ir žmonos kreditoriams – išieškotojams, atsakovas likusią sumą nepagrįstai grąžino skolininko sutuoktinei, nors privalėjo paskirstyti ieškovės naudai nurodytose vykdomosiose bylose. Tokiais savo veiksmais atsakovas ieškovei ir jos dukrai padarė 9 304,23 Eur nuostolių. Pažymėjo, jog atsakovo realizuotas skolininko nekilnojamasis turtas priklausė ne tik skolininkui, bet ir jo sutuoktinei N. J. bei buvo laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovei nebuvo pateikta duomenų, jog atsakovas būtų siūlęs išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį. Atsakovas varžytynėse realizavo skolininko turtą nesant nustatytų sutuoktinių turto dalių, todėl tokios varžytynės turi būti laikomos neteisėtomis. Atsakovas pažeidė įstatymo normas, nes pats savarankiškai be teismo sprendimo traktavo, kad sutuoktinių turto dalys realizuotame iš varžytynių turte buvo lygios. Egzistuoja galimybė, kad skolininkui galėjo priklausyti ne ½ dalis varžytynėse realizuoto buto, o gerokai didesnė dalis, atitinkamai ir likę pinigai už realizuotą turtą būtų paskirstyti kitaip (įskaitant ir ieškovę). Atsakovas 2018 m. rugsėjo 18 d. paskirstęs pinigus vykdomojoje byloje Nr. 0008/18/00358 netaikė senaties termino delspinigiams skaičiuoti, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes išieškomai skolai delspinigius skaičiavo daugiau nei už 6 mėnesius. Buvo pažeistos ne tik ieškovės, bet ir jos nepilnametės dukros teisės ir teisėti interesai, nes išieškojus mažesnę sumą vykdomojoje byloje Nr. 0008/18/00358, likusias lėšas būtų buvę galima nukreipti į ieškovės ir jos dukters naudai vykdomų bylų dengimą.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys antstoliui dėl nuostolių atlyginimo.

19. Nustatyta, kad antstolis I. G. vykdė Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018 m. vasario 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. 949 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojai UAB „Greitas lizingas“ (Vykdomosios bylos Nr. 0008/18/00358). UAB „Greitas lizingas“ reikalavimas buvo užtikrintas sutartine hipoteka, pagal kurią buvo įkeistas nekilnojamasis turtas – 2 621/11 250 dalys negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kuris priklausė V. J. ir N. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Antstolė I. K. vykdo 4 vykdomasias bylas dėl skolų išieškojimo ieškovės ir jos dukters naudai iš skolininko V. J.. 2018 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymais I. K. prisijungė prie antstolio I. G. vykdyto išieškojimo iš V. J.. Įvykus antsakovo I. G. paskelbtoms hipoteka UAB „Greitas lizingas“ įkeisto turto varžytynėms turtas parduotas už 39 886 Eur. 2018 m. rugsėjo 18 d. antstolis I. G. surašė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, pagal kurį paskirstė gautas lėšas sekančiai: 1) nulinės eilės išieškotojai (hipotekos kreditorei) UAB „Greitas lizingas“ išmokėjo 25 277,39 Eur skolos ir 139,99 Eur būtinosioms vykdymo išlaidoms padengti, taip pat vykdymo išlaidas sau – 463,56 Eur papildomoms administracinėms vykdymo išlaidoms ir 1 011,10 Eur atlygį. 2018 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu antstolis I. G. dalį gautų lėšų paskirstė N. J. kreditoriams ir antstoliams, kurie vykdė išieškojimus iš N. J.. Minėtu patvarkymu taip pat nutarta grąžinti skolininkui 9 304,23 Eur sumą. Antstolio I. G. 2018 m. gruodžio 4 d. vykdyta vykdomoji byla Nr. 0008/18/00358 buvo pabaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 9304,23 EUR nuostolių iš esmės motyvuodama tuo, kad likusią 9 304,23 Eur sumą antstolis nepagrįstai grąžino skolininko sutuoktinei, nors privalėjo paskirstyti ieškovės ir jos dukters naudai nurodytose vykdomosiose bylose.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, t.y. kompetencijos ribų peržengimą, kadangi antstolis privalėjo siūlyti skolininkui bei jo sutuoktinei ir/ar skolininko išieškotojams nustatyti/kreiptis į teismą dėl skolininko dalies likusiose lėšose nustatymo. Tačiau ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovei neįrodžius kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

21. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grįsdama tuo, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas pažeidė teisės aktus, kadangi savarankiškai nusprendė, jog likusi po hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimo dalis priklauso V. J. sutuoktinei, tačiau teismas netinkamai vertino, jog ši dalis jai turėjo priklausyti pagal įstatymą, t.y. netinkamai aiškino V. J. prievolę hipotekos kreditoriui UAB ,,Greitas lizingas", kurią laikė jo asmenine prievole. Apeliantės vertinimu, ši prievolė pagal teisinį reglamentavimą buvo bendra sutuoktinių prievole, todėl po ginčo turto realizavimo, atsiskaitymui su hipotekos kreditore UAB ,,Greitas lizingas", turėjo tekti vienoda išieškotų lešų dalis iš abiejų sutuoktinių, o likusi nepaskirta hipotekos kreditoriui dalis turėjo priklausyti abiems sutuoktiniams bendros nuosavybes teise (preziumuojama lygiomis dalimis), o ne grąžinta vienai sutuoktinei.

22. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad, sprendžiant ginčą dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-409/2008; 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-328/2008 ir kt.). Taigi, būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus nevykdant CPK 667 str. numatytos pareigos siūlyti skolininkui bei jo sutuoktinei ir/ar skolininko išieškotojams nustatyti/kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo po atsiskaitymo su hipotekos kreditore likusiose nepaskirstytose lėšose, tačiau ieškovė neįrodė kitų būtinų sąlygų atsakovo civilinės atsakomybės taikymui.

24. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-322/2008).

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad V. J. sutuoktinė N. J. nebuvo skolininkė išieškotojos UAB „Greitas lizingas“ atžvilgiu, o buvo tik įkaito davėja – įkeisdama jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią ginčo turto dalį. Tačiau apeliantė apeliaciniame skunde savo poziciją ėmė grįsti naujomis aplinkybėmis, t.y. jog prievolė UAB „Greitas lizingas“ buvo bendra sutuoktinių prievolė pagal įstatyme numatytą prezumpciją. Teisėjų kolegija, visų pirma atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Kita vertus, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo sutikti su tokia apeliaciniame skunde naujai pateikta argumentacija.

26. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju ieškovė yra pareiškusi ieškinį antstoliui dėl nuostolių atlyginimo, kurie kilo antstoliui vykdant Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaro G. B. 2018 m. vasario 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. 949. Minėtame vykdomajame įraše nurodyta priverstinai išieškoti nesumokėtą skolos dalį su priklausančiais delspinigiais ir palūkanomis iš skolininko V. J. hipotekos kreditoriaus UAB „Greitas lizingas“ naudai pagal Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaro G. B. 2017 m. liepos 19 d. patvirtintą hipotekos sutartį Nr. 3512. Iš byloje esančios minėtos hipotekos sutarties matyti, jog skolininku joje įvardijamas V. J., o įkaito davėjais V. J. ir N. J.. Taigi, kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, skolininko sutuoktinė nei antstoliui pateiktame vykdomajame įraše, nei hipotekos sandoryje nebuvo įvardinta kaip skolininkė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), dėl to antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nevertina dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė neįrodė visų antstolio civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė netinkamai vertina atsakovo vykdytoje vykdomojoje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją ir neatsižvelgia į skolos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto teisinį reguliavimą. Svetimo daikto hipoteka – tai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas (CK 4.181 straipsnio 1 dalis). Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito santykių šalis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Vadovaujantis CK 4.195 straipsnio 3 dalimi, jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto.

28. Byloje nustatyta, jog hipoteka įkeistas turtas parduotas už 39 886 Eur, iš šių lėšų padengta 25 277,39 Eur ir 139,99 Eur būtinosioms vykdymo išlaidų hipotekos kreditoriui, taip pat 463,56 Eur papildomoms administracinėms vykdymo išlaidoms ir 1 011,10 Eur atlygis antstoliui. Esant nurodytoms aplinkybėms ir antstoliui nepagrįstai savo iniciatyva preziumuojant, kad skolininko V. J. ir jo sutuoktinės realizuotame turte buvusios dalys lygios, skolininko daliai tenkančios įkeisto turto vertės visam hipotekos kreditoriaus reikalavimui padengti nepakako. Kaip nurodė antstolis, būtent dėl šių priežasčių hipotekos kreditoriaus reikalavimo likučio padengimui panaudotos lėšos iš skolininko sutuoktinei tenkančios įkeisto ir realizuoto turto dalies, o likusi lėšų dalis laikyta jos asmenine nuosavybe, kadangi esant sutartinei svetimo daikto hipotekai šios davėjas kreditoriui už skolininko neįvykdytas prievoles atsako tik hipoteka įkeistu turtu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis).

29. Šioje byloje prašomą priteisti žalą – 9304,23 Eur apelientė sieja su antstolio veiksmais, kuriais jis po atsiskaitymo su hipotekos kreditore likusias lėšas grąžino skolininko V. J. sutuoktinei N. J.. Taigi, šiuo atveju ieškovė siekdama ieškinio patenkinimo turėjo įrodyti, jog šios lėšos iš tiesų priklausė skolininkui V. J., t.y. įrodyti, jog antstoliui tinkamai įgyvendinus CPK 667 str. ir skolininkui ar jo kreditoriams kreipusis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, būtų konstatuota, kad V. J. ir jo sutuoktinės N. J. dalys ginčo turte buvo/yra ne lygios ir po pardavimo likusi pinigų suma (visa ar jos dalis) priklauso V. J.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šių aplinkybių ieškovė neįrodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik įrodžius minėtas aplinkybes, būtų pagrindas konstatuoti, jog ieškovė iš tiesų patyrė žalą ir ši žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su pirmosios instancijos teismo konstatuotais antstolio neteisėtais veiksmais.

30. Kiti apeliacino skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

31. Byloje teismų nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumos kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatęs civilinės atsakomybės sąlygų visumos pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.