Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-23 · Civilinė byla Nr. e2S-1153-614/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-23
Bylos Nr.
e2S-1153-614/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12458-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Eglė Surgailienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 3.3.2.3Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Civilinė byla Nr. e2S-1153-614/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12458-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. V. pateikė antstoliui R. V. skundą, kuriame prašo panaikinti antstolio 2020 m. balandžio 7 d. patvarkymą Nr. S-20-179-9863 ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0179/14/00109. Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 punktą, suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojo senaties terminui (penkeriems metams nuo teisės išieškoti nepriemoką atsiradimo), mokestinė prievolė pasibaigia. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalį, suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, pradėtos išieškojimo procedūros užbaigiamos, o naujos negali būti pradėtos.

2. Antstolis R. V. 2020 m. balandžio 7 d. patvarkymu Nr. S-20-179-9863 netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad skolininko nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti skundo reikalavimų, akcentavo, kad vykdymo procesas pradėtas teisėtai.

Atsiliepimas

3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo E. V. skundu ir jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 straipsnio 5 dalies aiškinimas, jog penkių metų terminas yra taikomas mokestinės nepriemokos išieškojimui, o ne priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo proceso pradėjimui, neatitinka tikrojo šios normos turinio. Nurodė, jog 2014 m. balandžio 14 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-39991, kuriame nurodyta 2732,23 Lt (791,31 Eur) išieškotina suma. Mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminui svarbu nustatyti išieškojimo pradžią (MAĮ 107 straipsnio 5 dalis). 2010 m. ir 2011 m. pareiškėjui E. V. buvo nustatytos mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokesčio prievolės, kai 2013 m. gruodžio 6 d. mokesčių administratoriui buvo pateiktos 2010 m. ir 2011 m. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos (forma KIT711), todėl mokesčių administratorius teisę priverstinai išieškoti minėtų sumų mokestinę nepriemoką įgijo 2013 m. gruodžio 7 d. Paaiškino, jog sprendimą inicijuoti mokestinės nepriemokos veiksmus – išieškojimą iš pareiškėjo turto priėmė tik 2014 m. balandį, atsižvelgdama į E. V. 2013 m. gruodžio 16 d. mokesčių administratoriui pateiktą prašymą dėl mokestinių prievolių vykdymo grafiko, kurį patenkino, t. y. vadovaudamasi MAĮ 110 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais sutiko iki 2014 m. balandžio 15 d. atidėti 1 876,00 Lt (543,33 Eur) nekilnojamojo turto mokesčio nepriemokos išieškojimą pareiškėjo atžvilgiu, su sąlyga, kad bus vykdomi mokėjimai pagal pateiktą grafiką bei laiku sumokami einamieji mokesčiai. E. V. nepasinaudojus suteikta galimybe įsiskolinimą biudžetui sumokėti pagal nustatytą mokėjimo grafiką ir neįvykdžius turimų įsipareigojimų, 2014 m. balandžio 14 d. buvo priimtas ir perduotas vykdyti antstoliui sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-39991. Pažymėjo, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas E. V. atžvilgiu buvo pradėtas 2014 m. balandžio 14 d. t. y. nepraėjus penkeriems metams nuo teisės priverstinai išieškoti atsiradimo dienos (2013 m. gruodžio 7 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjo E. V. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

5. Teismas nustatė, kad antstolis R. V. 2014 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu priėmė vykdyti 2014 m. balandžio 4 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-3999 dėl 2732,23 Lt (791,31 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko E. V. išieškotojos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra reikšminga Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis, kurioje nustatyta kada 5 metų išieškojimo senaties terminas nėra taikomas, tai yra tada, kai mokesčių administratorius jau yra perdavęs antstoliui vykdyti sprendimą priverstinai išieškoti iš skolininko mokestinę nepriemoką.

7. Teismas nustatė, jog dėl skolų iš skolininko išieškojimo buvo kreiptasi nepraleidus specialiame įstatyme numatyto 5 metų išieškojimo senaties termino, todėl pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros teisėtai tęsiamos. Duomenų, kad nurodytoje vykdomojoje byloje tinkamai ir laiku (teisėtai) pradėta mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūra būtų užbaigta ir vėliau, suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, nepagrįstai atnaujinta (iš naujo pradėta), teismas nenustatė. Taip pat nenustatė ilgesnių laikotarpių, kuriais antstolis būtų delsęs imtis priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo. Nurodė, kad atskirų priverstinio vykdymo priemonių, numatytų CPK 624 straipsnyje taikymas nelaikytinas nauja priverstinio vykdymo procedūra Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio prasme. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, jog vykdymo proceso metu antstolis būtų grąžinęs Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą, nepavykus išieškoti mokestinės nepriemokos, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vėliau būtų jį vėl pateikusi vykdyti, jau praleidusi 5 metų terminą nuo sprendimo priėmimo.

8. Teismas pažymėjo ir tai, jog Mokesčių administravimo įstatyme mokesčio mokėtojo mokumo atstatymui yra numatytas ne tik 5 metų priverstinio mokesčių išieškojimo senaties terminas, tačiau ir galimybė pripažinti mokestinę priemoką beviltiška. Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalis numato aplinkybių sąrašą, kada mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, gali būti pripažįstama beviltiška. Todėl negalima teigti, jog Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalyje numatyta priverstinio išieškojimo senaties termino netaikymo išimtis prieštarautų bendriems protingumo, sąžiningumo ar teisingumo principams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Pareiškėjas E. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti antstolio 2020 m. balandžio 7 d. patvarkymą Nr. S-20-179-9863 ir nutraukti vykdomąją bylą Nr.0179/14/00109 priteisti pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė, kad:

9.1. pagal MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 8 punktą mokestinė prievolė pasibaigia, suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui. Mokestinės prievolės pasibaigimas nesiejamas su jokiomis kitomis aplinkybėmis – pradėtais ir dar nebaigtais išieškojimo veiksmais, vykdomosios bylos eiga ar panašiai, o tik su 5 metų nepriemokos išieškojimo senaties terminu. Tai reiškia, kad mokestinė prievolė pasibaigia, suėjus kalendoriniam terminui, nepaisant vykdomosios bylos eigos ar kitų aplinkybių, šis terminas yra naikinamasis. Todėl pareiškėjo mokestinės prievolės VMĮ yra pasibaigusios. Antstolis iš viso neaptarė šio pareiškėjo argumento ir nepagrįstai netaikė MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 8 punkto;

9.2. pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą patvirtinta tai, kad buvo sutapatinti du įvykiai vykdomųjų dokumentų pateikimas ir suėjęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminas, todėl mokestinė prievolė pasibaigė 2019 m. balandžio 14 d., kadangi dar 2014 m. balandžio 14 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką, nors teisė privertinai išieškoti atsidaro dar 2013 m. gruodžio 7 d. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 straipsnio 1-2 dalių nuostatų ir nenustatė, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas yra suėjęs.

9.3. MAĮ 107 straipsnio 5 dalis leidžia užbaigti išieškojimo veiksmus, jei jie jau pradėti iki išieškojimo senaties termino suėjimo datos. Antstolis, jei jau yra pradėjęs tam tikrą išieškojimo procedūrą, šią procedūrą užbaigia. Tačiau ši teisės norma nesuteikia teisės nei mokesčio administratoriui, nei jo teises įgyvendinančiam antstoliui tęsti trunkamojo pobūdžio veiksmus, imtis naujų išieškojimo procedūrų. MAĮ 107 straipsnio 5 dalis reikalauja procedūras būtent užbaigti, o ne tęsti. Kai vykdomasis dokumentas yra perduotas priverstinai vykdyti, įstatymų leidėjas priverstinio išieškojimo senatį yra nustatęs tik dviem atvejais: vykdomosiose bylose dėl administracinių teisės pažeidimų, o kitas atvejis nurodytas Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnyje, todėl penkių metų senaties terminas taikomas būtent išieškojimui, o ne tinkamai neįvykdytos prievolės priverstinio išieškojimo pradėjimui, kas reiškia, jog išieškojimas turi būti įvykdytas per 5 metus, o ne per 5 metus pradėtas priverstinio išieškojimo procesas;

10. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu prašo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodė, kad:

10.1. pareiškėjo skunde nurodytas MAĮ 107 straipsnio 5 dalies aiškinimas, jog penkių metų terminas yra taikomas mokestinės nepriemokos išieškojimui, o ne priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo proceso pradėjimui, neatitinka tikrojo šios normos turinio. Tai patvirtina ir minėtų MAĮ nuostatų aiškinimas, įtvirtintas teisminėje praktikoje, pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2277-281/2019 konstatuota, jog MAĮ 107 straipsnio 5 dalyje eksplicitiškai įtvirtinta, kad pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, kas reiškia, kad pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, mokesčių administratorius neturi teisės pradėti išieškojimo veiksmų, tačiau gali tęsti jau pradėtas išieškojimo procedūras;

10.2. mokestinės nepriemokos išieškojimas E. V. atžvilgiu pradėtas, nepraėjus penkeriems metams nuo teisės priverstinai išieškoti atsiradimo dienos, vadovaujantis MAĮ 107 stripsnio 5 dalimi, MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priverstinio išieškojimo procedūros pareiškėjo atžvilgiu turi būti tęsiamos, nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl pareiškėjo E. V. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties laikytinas nepagrįstu.

Atsiliepimas

11. Antstolis R. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti. Nurodė, kad:

11.1. pareiškėjas skunde remiasi Mokesčių administravimo 107 straipsnio 1, 2 dalimis, tačiau neatsižvelgia į Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad 106 straipsnio nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas;

11.2. Mokesčių administravimo 106 straipsnyje nurodyti priverstinio išieškojimo būdai, vienas iš jų: priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (106 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

11.3. pagal 107 straipsnio 5 dalį, pradėtos mokestinės nepriemokos, dėl kurios mokesčių administratoriaus teisė ja priverstinai išieškoti atsirado galiojant MAĮ nuostatoms, priverstinio išieškojimo procedūros užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, t. y. pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, mokesčių administratorius neturi teisės pradėti išieškojimo veiksmų, tačiau gali tęsti jau pradėtas išieškojimo procedūras;

11.4. pažymėjo, kad vykdymo metu buvo areštuotas skolininkui E. V. nuosavybės teise priklausantis turtas 1/2 dalis, žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), plotas: 0.4700 ha, paskirtis: žemės ūkio, naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir 1/2 dalis, žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), plotas: 3.0000 ha, paskirtis: žemės ūkio, naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantys Širvintų r. sav., Jauniūnų sen., Karšūnalaukio k. į kuriuos bus galima nukreipti išieškojimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad išieškojimas yra negalimas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo E. V. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Byloje yra kilęs ginčas dėl MAĮ 107 straipsnyje nustatyto 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo ir šio straipsnio nuostatų aiškinimo. Pareiškėjas teigia, jog yra suėjęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta. Pareiškėjo teigimu, teisės aktuose nustatytas penkių metų terminas yra taikomas mokestinės nepriemokos išieškojimui, o ne priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo proceso pradėjimui.

16. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalį mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (MAĮ 107 straipsnio 2 dalis). Pagal to paties straipsnio 5 dalį, MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tuo atveju, kai nurodytais atvejais išieškoti mokestinės nepriemokos visiškai ar iš dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą galima tik tuo atveju, jei nepasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto; šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

17. Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas darytina išvada, kad nepaisant to, jog vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, mokestinė nepriemoka vis tiek gali būti priverstinai išieškoma, jeigu vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti nepraėjus 5 metų terminui.

18. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta ir šalys to neginčija, kad mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo nuo 2013 m. gruodžio 7 d., o 2014 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, kurį antstolis R. V. 2014 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu priėmė vykdyti. Taigi, mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra buvo pradėta vykdyti nepraėjus MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam penkerių metų išieškojimo senaties terminui, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 5 dalimi, gali būti tęsiama nepaisant to, jog jos vykdymo metu pasibaigė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Mokesčių administravimo įstatyme mokesčio mokėtojo mokumo atstatymui yra numatyta ir galimybė pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška. MAĮ 113 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybių sąrašas, kada mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, gali būti pripažįstama beviltiška. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad išieškojimas yra negalimas, nes skolininkas E. V. turi turto, kurį antstolis jau yra areštavęs ir į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

20. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė