Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1189-1028/2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1189-1028/2022 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje. Teismo nutartyje nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose priimtas Ž. R. ieškinys dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjos Almos Berniūnaitės veiksmų, atlyginimo. Ieškovas pareiškė prašymą perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Ieškinį paskyrus nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjui Silvijui Balčyčiui, teisėjas, byloje gavęs ir priėmęs atsiliepimus, nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, ieškovui pateikus prašymą dėl bylos perdavimo ir bylą nagrinėjusiam teisėjui nusišalinus nuo bylos, prašo šią bylą perduoti kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo teritorijoje.

Prašymas dėl bylos perdavimo netenkinamas.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą.

3. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.

4. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

5. Nagrinėjamu atveju iš Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartyje nurodytų ir iš Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1189-1028/2022 ieškovas Ž. R. savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kildina iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjos A. Berniūnaitės veiksmų – dėl teisėjos A. Berniūnaitės priimtos 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties vykdymo. Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2022 m. vasario 25 d. nutartyje nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo teisėjai procesinių sprendimų byloje pagal ieškovo Ž. R. ieškinį negalėtų priimti, nes ieškinio reikalavimai grindžiami teisme, kuriam paduotas ieškinys, dirbančių atskirų teisėjų veiksmais, be to, teisėjas, kuriam buvo paskirta nagrinėti byla pagal Ž. R. ieškinį, nusišalino nuo bylos nagrinėjimo.

6. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

7. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

8. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

10. Vertinant argumentus dėl bylos perdavimo, pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019). Tačiau aplinkybė, kad asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl konkretaus apylinkės teismo (teisėjų) veiksmais galimai sukeltos žalos atlyginimo, savaime neeliminuoja kito apylinkės teismo, esančio toje pačioje apygardos veiklos teritorijoje, galimybės objektyviai ir nešališkai nagrinėti bylą.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašyme perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, nėra nurodyta argumentų ar pateikta objektyvių duomenų, dėl kurių bylos pagal Ž. R. ieškinį negalėtų nagrinėti kitas toje pačioje Šiaulių apygardos teismo teritorijoje veikiantis apylinkės teismas (teisėjai). Ieškovas, teikdamas minėtą prašymą, nenurodė priežasčių, galinčių lemti ar sudarančių pagrindą abejoti kito toje pačioje apygardos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjų suinteresuotumu nagrinėjamos civilinės bylos dalyku. Vien aplinkybė, kad ieškinyje nurodyti veiksmai, iš kurių ieškovas kildina prašomą priteisti žalą, vyko Šiaulių mieste ar buvo vykdomi Šiaulių mieste dirbančių policijos pareigūnų, savaime nereiškia, kad visi Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiantys apylinkės teismų teisėjai negalėtų objektyviai išnagrinėti civilinės bylos pagal Ž. R. ieškinį. Byloje nėra jokių duomenų apie kito toje pačioje apygardos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjų ryšį su byloje dalyvaujančiais asmenimis ar veiksmais, iš kurių ieškovas kildina atsiradusią žalą.

12. Kadangi nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti kito apylinkės teismo, veikiančio Šiaulių apygardos teismo teritorijoje, teisėjų nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą pagal Ž. R. ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovo prašymas dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo teritorijoje, netenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. vasario 25 d. nutartyje Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas nurodė priežastis, sudarančias pagrindą spręsti klausimą dėl civilinės bylos Nr. e2-1189-1028/2022 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje, šis klausimas perduodamas spręsti Šiaulių apygardos teismui (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo Ž. R. prašymo perduoti civilinę bylą Nr. e2-1189-1028/2022 nagrinėti kitos apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui netenkinti.

Šiaulių apygardos teismui perduoti spręsti klausimą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1189-1028/2022 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, veikiančiam to paties apygardos teismo teritorijoje.