Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Lurenos baldai“ atstovams advokatui Dainiui Motužiui, direktoriui E. Ž.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Lurenos baldai“ ieškinį atsakovei I. C. dėl skolos priteisimo ir atsakovės I. C. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Lurenos baldai“ dėl darbų kainos sumažinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas MB „Lurenos baldai“ vadovas E. Ž. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o priešieškinį kaip nepagrįstą atmesti. Nurodė, kad žodinė sutartis tarp ieškovo atstovo ir atsakovės sudaryta 2021 m. Atsakovė telefonu susisiekė su ieškovu ir prašė, kad pagamintų baldus. Tolimesnis bendravimas vyko per „Viber“ programėlę. Atsakovės tėvas sumokėjo 2 000 Eur avansą, su atsakovės tėvu buvo bendrauta gyvai. Nurodė, kad atsakovė siuntė pavyzdžius ko norėtų. Pažymėjo, kad ginčų anksčiau dėl pagamintų baldų neturėjo. Po darbų atlikimo visada darydavo nuotraukas. Šiuo atveju buvo pagaminta drabužinė spinta, vaiko kambario spinta, staliukas, miegamojo kambario spinta. Papildomai buvo pagaminti veidrodžiai, staliukai prie lovos. Gegužės mėn. buvo susitarę ką daryti, bet dar nebuvo išrinktos baldų spalvos. Darbai turėjo būti atlikti už 4 000 Eur su PVM. Darbus turėjo pradėti atlikti birželio 11 d., kuomet klientė patvirtino spintų spalvas. Darbai buvo pradėti birželio 15 d. Nurodė, kad užsakymui atlikti turėjo apie kelis mėnesius. Nurodė, kad darbų eigoje atsakovė paprašė veidrodžių. 2021 m. vasarą, po mėnesio nuo užsakymo, pradėjo vežti kai kuriuos baldus ir juos montuoti. Iš pradinių užsakymų pagaminta miegamojo spinta, vaiko kambario spinta, drabužinės spinta, koridoriaus spinta. Nurodė, kad drabužinės spinta užbaigta 2021 m. rugpjūčio 12 d., vaiko kambario lentynos rugsėjo pabaigoje, koridoriaus spinta – rugpjūčio 12 d., miegamojo spinta spalio 15 d., staliukas miegamajame spalio 15 d., vaiko kambario spinta spalio 15 d. Pažymėjo, kad spalio 15 d. galutinai užbaigė darbus – įvykdė užsakymą. Paminėjo, kad su atsakove gyvai bendravo du kartus. Nurodė, kad iki spalio 15 d. atsakovė neminėjo, kad baldai būtų blogai pagaminti, apie žalą nebuvo užsiminta. Atsakovės tėvas įleisdavo į namą atlikti primatavimus. Darbus stebėjo S. A.. Kai ieškovo atstovas atvykdavo atlikti darbus, visada name būdavo S. A.. S. A. irgi dirbo atsakovės name, ieškovo atstovas matė kaip jis klijavo plyteles. Šis asmuo matė ieškovo darbo procesą. Nei atsakovės tėvas, nei S. A. neišsakė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų. Iki spalio 15 d. vienoje spintoje nebuvo sudėtos rankenėlės, nes S. A. minėjo, kad atsakovė norės kitokių. Nurodė, kad buvo atliktas mokėjimas už papildomai užsakytus darbus 500 Eur (2 veidrodžiai, spintelės prie lovos miegamajame). Papildomas susitarimas dėl veidrodžių įvyko gyvai, kuomet susitiko su atsakove birželio mėnesį. Visa bendra suma su papildomais užsakymais buvo 4 500 Eur. Atsiskaitymo terminas po sąskaitos pateikimo, sąskaitos išrašytos spalio 18 d. sąskaitos (4 000 Eur ir 500 Eur.) ir pateiktos per „Viber“ programėlę. Sąskaitą už 500 Eur. atsakovė apmokėjo. Nurodė, kad likusi skola yra 2 000 Eur. Atsakovė likusios sumos nesumokėjo ir nurodė, kad norės su atsakovu pabendrauti gyvai, kuomet atvyks į Lietuvą. Ieškovo atstovas anuliavo sąskaitą ir laukė kuomet atsakovė atvyks į Lietuvą, nes tikėjosi, kad prašys nuolaidos. Nurodė, kad į Lietuvą atsakovė turėjo grįžti 2021 m. pabaigoje, tačiau atsakovė negrįžo. Tada atsakovė pranešė, kad nemokės už atliktus darbus, nes yra brokų, daug kas neteisingai atlikta. Nurodė, kad antra sąskaita išrašyta 2022 m. gegužės 2 d., o gegužės 19 d. ieškovo atstovas išsiuntė raginimą, kad atsakovė apmokėtų sąskaitą. 2022 m. balandžio 11 d. atsakovė pranešė, kad nemokės, darbai atlikti nekokybiškai. 2022 m. gegužės 2 d. pranešė, kad buvo padaryta žala. Įvardinta, kad kažkas negerai buvo 2021 m. spalio viduryje, po visų darbų užbaigimo (po spalio 15 d.): dėl spintos vaiko kambaryje nurodė, kad tarpas tarp spintos durų (spintos viršutinės dalies) ir lubų vienoje vietoje mažesnis, kitoje didesnis. Ieškovo atstovas nurodė kad spinta buvo pagaminta taip, kad ji galėtų funkcionuoti – atsidaryti ir užsidaryti, nurodė, kad tarpas buvo padarytas, tam, kad daiktas funkcionuotų. Nurodė, kad nėra jo kaltė, nes lubos buvo nelygios. Taip pat buvo išsakyta pretenzija dėl miegamojo spintos, nes taip pat buvo toks tarpas kaip ir vaiko kambario spintoje. Nurodė, kad buvo galimybė tai sutvarkyti, tačiau atsakovė tokio pageidavimo neišreiškė. Nurodė, kad S. A. kreipėsi į ieškovo atstovą dėl rūbinės spintos, nes matėsi plokščių sujungimas, tačiau ieškovo atstovas nurodė, kad patalpa yra ilgesnė, nei plokštė ir ją turėjo jungti iš dalių ir dėl to paslėpti sujungimo nėra įmanoma. Dėl žalos, kaip atsakovė nurodė priešieškinyje, kad yra sugadintos trys laiptų pakopos, ieškovo atstovas nurodė, kad žalos nepadarė. Nurodė, kad nematė, kad kažkas buvo sugadinta ir apie žalą buvo pranešta gegužės 2 d. Dėl lubų subraižymo nurodo, kad prieš pradėdamas darbus, tik atvykęs padarė nuotraukas ir jau tada buvo matyti, kad jos yra subraižytos dar prieš darbuotojams įnešant baldus. Apie darbų perdavimą nurodo, kad išsiųsdavo atsakovei nuotraukas ir informuodavo, kad atliko darbus. Baldų perdavimo aktas nebuvo sudarytas, nes atsakovės nebuvo Lietuvoje. Nurodė, kad atsakovė žinojo, kad lubos yra nelygios ir dėl šios priežasties reikės daryti baldų korekcijas. Baldų gamybai medžiagos buvo užsakomos po to, kai atsakovė patvirtino, kad tinka baldų spalvos (birželio 11 d.). Medžiagos buvo užsakytos apie birželio 17 d. Nurodė, kad galutinio darbų atlikimo termino nebuvo nustatęs, tačiau buvo informavęs atsakovę, kad darbų nepavyks atlikti greitai, nes medžiagų tiekime buvo kilusių problemos, tačiau darbus pradėti stengėsi kuo greičiau ir per mėnesį buvo pradėti atlikti pirmieji darbai. Nurodė, kad darbuotojai kvalifikacijos neturi, vienas iš jų yra mokymosi atostogose ir tuo metu dirbo pas ieškovą, o antrasis darbuotojas turi ilgametę patirtį baldų gamybos srityje. Nurodė, kad jo sūnus buvo pilnametis ir atostogų metu dirbo pas ieškovo atstovą kaip pagalbinis darbuotojas. Nurodė, kad antrasis darbuotojas dirbo kitoje įmonėje ir turi ilgametę patirtį. Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos padarytų išvadų nurodė, kad atlikus darbą užfiksavo, kad baldas yra pagamintas su ,,simetrijomis“ ir tarpų tarp stalčiaus durelių ir fasadų nebuvo, tokius tarpus galima padaryti atsuktuvo pagalba, paminėjo, kad mano, jog kažkas tyčia perreguliavo, kad būtų galimai įvardyti kaip broką. Dėl kitų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadose nurodytų trūkumų – ant spintelės esančių klijų, prisipažino, kad tai yra ieškovo neapsižiūrėjimas, tačiau nurodė, kad klijai yra nuvalomi specialiomis priemonėmis. Dėl koridoriaus spintos defekto nurodė, kad spinta ,,nedavesta“ iki grindjuostės, nes baldai suprojektuoti ir pagaminti prieš grindjuostes (apvadus). Dėl baldo, kurio viršuje išlenda kraštinės, nurodė, kad tai yra pataisoma, apie tai buvo kalbėta su atsakove, taip yra dėl nelygių lubų, tačiau atsakovė nurodė, kad viskas yra gerai. Paminėjo, kad spintelės Nr. 2, kurioje užsidarius matosi statinės kraštas, durelės yra gaminamos mažesnės, kad jas būtų galima atidaryti. Nurodė, kad sutinka su vartotojų teisių išvadoje nurodyta defektų ištaisymo kaina – apie 200 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Dainius Motužis nurodė, kad dėl lubų specifikos trūkumai yra labiau estetiniai, nei naudojimo trūkumai, tačiau šių trūkumų neginčija. Pažymėjo, kad atsakovė apie trūkumus pradėjo šnekėti tik po to kai jai buvo atsiųsta sąskaita, o anksčiau apie šiuos trūkumus ieškovei nebuvo pranešta.

Teismo posėdžio metu atsakovė I. C. priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o ieškinį – atmesti. Nurodė, kad ieškovo darbuotojai yra nekvalifikuoti – vienas iš jų yra ieškovo atstovo E. Ž. nepilnametis sūnus, o kitas darbuotojas pats atsakovei minėjo, kad niekada su baldais nedirbo, mokinosi. Nurodė, kad ieškovės atstovo sūnus padėdavo tik užnešti dureles ir medžiagas, o kitą likusį laiką nedirbdavo. Nurodė, kad ieškovės atstovui E. Ž. nusiuntė visus brėžinius su išmatavimais ir pasiteiravo ar galės pagaminti nestandartinius baldus. Nurodė, kad su ieškovės atstovu sutarė, kad iki birželio 15 d. baldai bus pagaminti, ieškovės atstovas minėjo, kad baldų pagaminimas gali dvi ar tris savaites vėluoti. Ieškovo atstovas atsakovei nurodė, kad vėluoja, nes turi daug darbų kitur. Nurodė, kad atvykusi į darbų atlikimo vietą 2021 m. birželio 15 d. pamatė, jog yra tik pastatytas karkasas rūbinėje ir miegamajame. Atvykę kitą savaitę atsakovo atstovo darbuotojai padarė žalą – įkirto tris laiptų pakopas, sugadino lubas, sienas, apie tai ieškovės atstovui buvo pranešta, tačiau šis tai ignoravo. Nurodė, kad ieškovas įdėdavo vienas ar dvi dureles, kurios netikdavo, tada jas išimdavo ir išveždavo ir toks darbų atlikimas tęsėsi iki atsakovės išvykimo t. y. iki rugsėjo 3 d. Per tą laikotarpį ieškovės atstovui buvo nurodyta, kad rūbinės spintoje yra dideli tarpai, ir ieškovės atstovas kažką atliko (priklijavo), kad nesimatytų šių tarpų. Išvykusi rugsėjo 3 d. prašė, kad S. A. viską prižiūrėtų. Nurodė, kad prieš išvykstant ieškovės atstovui nurodė visą žalą, brokus. Nurodė, kad mokėti neatsisakė, dėl spintos koridoriuje pretenzijų neturi, tačiau antrame namo aukšte darbai atlikti labai blogai, o atsakovo atstovas nurodė, kad viską ištaisys, tačiau ištaisyta niekas nebuvo. Paminėjo, kad už visą žalą reikėjo pirkti priemones, dažus, mokėti darbininkams. Nuo liepos galo iki rugsėjo 3 d. buvo ieškovės atstovui minima apie padarytą žalą ir brokus. Nurodė, kad miegamojo spintelės buvo atliktos ne pagal prašymą. Vaiko kambaryje spintos durelių negalima atidaryti, nes kliūna į lubas, rūbinėje visur tarpai, koridoriaus spintos kampai turėjo būti užapvalinti, o kampai buvo padaryti statūs. Nurodė, kad ieškovės atstovas nurodė netinkamą darbų pabaigimo laiką - susitikti su ieškovės atstovu S. A. turėjo lapkričio 9 d., tačiau ieškovės atstovas neatvyko ir nurodė, kad atvyks kitą savaitę, lapkričio 15 d. Likusios sumos sumokėti atsakovė neatsisakė, tačiau nurodė, kad turi išskaičiuoti žalą. Nurodė, kad po naujų metų kreipėsi į ieškovės atstovą ir nurodė, kad atvyktų pasiimti baldus. Nurodė, kad prie spintų turėjo būti apvadai, tačiau jų nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovė nesiuntė pasiūlymo sudaryti sutartį. Nurodė, kad iki šiol trūkumai nėra pašalinti: reikia spintose sieneles įdėti, rūbinėje dėti apvadus, nes yra dideli tarpai. Nurodė, kad spintos kampus apvalino, dėjo naujas kojas, buvo pakeistos trys laiptų pakopos. Trūkumus ir brokus šalino S. A. su draugu. Šių darbų trūkumus matė atsakovės tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės.

2021 m. gegužės 1 d. per programėlę „Viber“ ieškovė ir atsakovė susitarė dėl nestandartinių baldų gamybos atsakovės name (duomenys neskelbtini). Šalys sutarė baldų gamybos kainą – 4 000 Eur. Per minėtą programėlę šalys ir derino baldų medžiagas, spalvas. Atsakovė ieškovei pateikė baldų brėžinius.

Iš ieškovės banko išrašo nustatyta, kad 2021 m. gegužės 13 d. atsakovės tėvas M. V. pervedė ieškovei 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „avansinis mokėjimas už baldus“.

2021 m. spalio 26 d. atsakovė pervedė ieškovei 500 Eur, paskirtyje nurodyta „Už spintas ir veidrodžius“.

Iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 1144946 nustatyta, kad S. A., vykdo individualią veiklą statybos ir apdailos srityje. Iš S. A. raštelių nustatyta, kad 2021 m. lapkričio mėn. po baldininkų darbo iš naujo atliko remontą. Buvo pažeistos lubos, nudaužyti kampai ir sugadintos sienos. Darbas su medžiagomis kainavo 400 Eur. Sugadintos 3 laiptų pakopos, kurias teko pakeisti į naujas, kaina 300 Eur. S. A. 2021 m. gruodžio 20 d. surašė raštelį, kad 2021 m. gruodžio 15 d. atsakovės prašymu apžiūrėjo baldus, nustatė, kad miegamojo kambaryje palėpinę spintą reikia perdaryti, darbas su medžiagomis kainuos 350 Eur; koncolės perdarymas kainuos 260 Eur; spintelės stalčių perdarymas – 70 Eur; vaiko kambario spintos pertaisymas su medžiagomis kainuos 400 Eur; rūbinės spintos taisymas kainuos 100 Eur. Bendra suma – 1 170 Eur. 2022 m. gegužės 20 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvite Nr. 01 nurodė, kad medžiagų pirktą už 1 270 Eur, darbų atlikta už 600 Eur, iš viso 1 870 Eur.

Iš 2022 m. balandžio 11 d. ieškovės ir atsakovė susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovė atsisakė sumokėti už baldus, kurie padaryti brokuotai, nurodė, kad po baldų montavimo buvo perdaromos pakopos, sienos, siūlo ieškovei pasiimti baldus.

2022 m. balandžio 29 d. ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20076 už baldus (spintas) 4 000 Eur sumai.

2022 m. gegužės 19 d. ieškovė pateikė atsakovei raginimą sumokėti 2 000 Eur įsiskolinimą.

2022 m. gegužės 6 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į reikalavimą, kuriame nurodė, kad nesutinka sumokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, nes baldai buvo pagaminti nesilaikant šalių susitarto termino, brokuoti bei padaryta žala atsakovės turtui.

Iš 2023 m. sausio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. F23-07 nustatyta, kad antstolė Reda Vizgaudienė konstatavo faktines aplinkybes: baldu gamybos ir (ar) montavimo defektus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto kambariuose. Antstolė konstatavo spintos trūkumus ir montavimo netikslumus miegamojo kambaryje; kosmetikos stalelio, miegamojo lovos spintelių gamybos trūkumus kitame miegamojo kambaryje; vienerių durų spintos gamybos ir montavimo trūkumus kitame miegamojo kambaryje; nišoje įrengtos spintos gamybos ir montavimo trūkumus; spintos gamybos ir montavimo trūkumus rūbų kambaryje.

Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – tarnyba) išvados civilinėje byloje Nr. e2-560-940/2023 nustatyta, kad tarnybos darbuotojai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) VI skirsniu ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-318 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisyklių (toliau – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisyklės) 96 punktu, 2023 m. liepos 26 d. atliko prekių – baldų apžiūrą bei 2023 m. rugsėjo 5 surašė aktą Nr. 1KL-461 (toliau – aktas). Akte konstatuota, jog spintų gamybos defektai nėra lengvai ištaisomi, kadangi reikalinga ardyti spintų konstrukcijas, atlikti reikalingus matavimo darbus (tikslinti detalių matmenis), gaminti naujas detales ir vėl jas sumontuoti. Dėl šios priežasties nustatyti gamybos defektai nėra mažareikšmiai. Pagamintos ir sumontuotos spintos negali būti naudojamos pagal tikslinę paskirtį, kadangi nesureguliuoti spintų fasadinių dalių aukščiai, šonų padėtis, gyliai, nustatyti gamybos defektai. Ieškovės pagaminti bei sumontuoti baldai turi tiek montavimo, tiek gamybos trūkumų.

Dėl ginčo teisinio reglamentavimo.

Byloje kilo ginčas dėl to, kad ieškovė atsakovės prašymų pagamino ir sumontavo nestandartinius baldus atsakovei priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovė, ieškovės teigimu, už atliktus darbus liko skolinga. Tačiau atsakovės teigimu, ieškovės pagaminti baldai yra nekokybiški, su trūkumais, todėl prašo sumažinti baldų kainą bei priteisti iš ieškovės dėl ieškovės darbuotojų kaltės name padarytos žalos atlyginimą.

Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė ir atsakovė bendradarbiavo nesudariusios rašytinės sutarties, taip pat, kad ieškovė yra verslininkė, atsakovė – vartotoja.

Spręstina, kad ginčo atveju buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, pagal kurią rangovė (ieškovė), kuri yra verslininkė, įsipareigoja pagal užsakovės, kuris yra vartotoja užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovės ar jo šeimos poreikius, o užsakovė įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakove sudarė žodinę sutartį dėl baldų pagaminimo, sumontavimo. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi ieškovė įsipareigojo pagaminti atsakovei baldus, darytina išvada, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, kuri atitinka CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įsipareigojo pagal vartotojos (atsakovės) individualų užsakymą atlikti tam tikrus darbus (pagaminti ir sumontuoti baldus), skirtus buitiniams ar asmeniniams užsakovės ar jos šeimos poreikiams tenkinti, o atsakovė – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti, darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusiems santykiams turi būti taikomos bendrosios – rangą ir specialiosios – vartojimo rangą reglamentuojančios CK nuostatos.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos Civilinio kodekso XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (Civilinio kodekso 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios Civilinio kodekso nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos Civilinio kodekso nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).

Specialiu vartojimo rangos santykių reglamentavimu siekiama kompensuoti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, padėties nelygiavertiškumą objektyviai verslo srityje pranašesnio rangovo (verslininko) atžvilgiu, įtvirtinant daugiau nuostatų, suteikiančių papildomų garantijų ir teisių užsakovui, kaip silpnesniajai vartojimo rangos santykių šaliai, o rangovui nustatant platesnio turinio pareigas.

Vertinant ieškovės pareigą atsakovei kokybiškai pagaminti bei sumontuoti baldus, pažymėtina, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis (CK 6.663 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal CK 6.678 straipsnio 1 dalį, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus (kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino) savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnyje įtvirtinta, jog tuo atveju, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kito, reikalauti iš rangovo: 1) per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus; 2) atitinkamai sumažinti prekės kainą; 3) atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Tuo atveju, kai rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovui suteikta teisė nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Vadovaujantis CK 6.659 straipsnio 1 dalimi, rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. CK 6.659 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, jog rangovas, neįspėjęs užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, - per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus.

Pažymėtina, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę pasirinkti, kuriuo iš įstatyme nustatytų gynybos būdų naudotis – rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimą. Rangovas prisiima riziką ir, žinodamas savo teises ir pareigas, turi žinoti, kad netinkamos kokybės daikto pagaminimo atveju užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). Civiliniame kodekse įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Dėl bendros sutarties vertės.

Byloje taip pat kilo ginčas dėl bendros šalių sutarties vertės. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo nustatyta, kad šalys sutarė, kad bendra baldų gamybos ir montavimo kaina bus 4 000 Eur. Atsakovės tėvas kaip avansą mokėjimo pavedimu sumokėjo 2 000 Eur. Tačiau 2021 m. spalio 26 d. atsakovė pervedė ieškovei 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už spintas ir veidrodžius“. Ieškovės teigimu, tai buvo mokėjimas už papildomai pagamintus veidrodžius ir spinteles dėl kurių gamybos pradžioje nebuvo susitarta, tačiau atsakovė teigia, jog iš pradžių šalių buvo susitarta, kad ieškovė atsakovės sūnaus kambaryje sumontuos rašomąjį stalą, tačiau šis stalas netilpo į numatytą vietą, o vietoje rašomojo stalo ieškovė buvo padariusi dvi spinteles miegamajame, todėl šis 500 Eur pavedimas turėtų būti įskaitomas į bendrą sutarties kainą ir, jeigu atsakovė ir yra skolinga ieškovei, tai ne 2 000 Eur, o 1 500 Eur.

CK 6.676 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbų kaina nustatoma rangos šalių susitarimu. Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas - sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys).

Byloje rašytinių įrodymų, kad šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo nėra. Ieškovės teigimu, susitarta buvo žodžiu. Pažymėtina, kad nebuvo sudaryta ne tik rašytinė pagrindinė darbų atlikimo sutartis, tačiau nesudarytas ir rašytinis papildomų darbų atlikimo susitarimas. Spręstina, kad ieškovė nepranešė užsakovei, kad būtina atlikti papildomus darbus, neinformavo apie jų kainą ir pan., todėl ieškovė privalėjo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Ieškovė kaip verslininkė ir savo srities profesionale, veikdama nesudarant rašytinės vartojimo rangos sutarties ir papildomo susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, veikė savo rizika ir privalo prisiimti dėl to kilusias pasekmes. Nesant rašytinių įrodymų dėl susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, spręstina, kad šalių sutarta darbų atlikimo kaina buvo 4 000 Eur, o atsakovė mokėjimo pavedimais pervedė ieškovei 2 500 Eur.

Dėl atliktų darbų kokybės.

Kaip nurodyta iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje, kad ieškovės pagamintų spintų gamybos defektai nėra lengvai ištaisomi, kadangi reikalinga ardyti spintų konstrukcijas, atlikti reikalingus matavimo darbus (tikslinti detalių matmenis), gaminti naujas detales ir vėl jas sumontuoti. Dėl šios priežasties nustatyti gamybos defektai nėra mažareikšmiai. Pagamintos ir sumontuotos spintos negali būti naudojamos pagal tikslinę paskirtį, kadangi nesureguliuoti spintų fasadinių dalių aukščiai, šonų padėtis, gyliai, nustatyti gamybos defektai. Ieškovės pagaminti bei sumontuoti baldai turi tiek montavimo, tiek gamybos trūkumų. Apie tai, kad ieškovės pagaminti ir sumontuoti baldai turi trūkumų teismo posėdžio metu nurodė ir liudytojai S. A., V. M.. Aplinkybės apie baldų gamybos ir montavimo trūkumus konstatuotos ir 2023 m. sausio 30 d. antstolės Redos Vizgaudienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F23-07. 2023 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas E. Ž. iš dalies sutiko su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodytais baldų trūkumais, tačiau nurodė, kad defektų ištaisymo kaina yra 200 Eur.

Įvertinus įrodymų visumą: su procesiniais dokumentais pateiktas foto nuotraukas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus, ieškovo atstovo, atsakovės paaiškinimus, spręstina, kad ieškovės pagaminti ir sumontuoti baldai turi gamybos trūkumų, yra su defektais. 2021 m. gruodžio 20 d. raštelyje S. A. nurodė, kad baldų defektų ištaisymas (darbas ir medžiagos) kainuos 1 170 Eur, tačiau ši suma nėra plačiai detalizuota, nėra aišku, kokias medžiagas būtina įsigyti, kokią šios kainos dalį sudaro darbas ir pan. Iškovė tuo tarpu pateikė duomenis, kad kita įmonė, besiverčianti baldų gamyba, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodytus defektus pataisytų už 200 Eur, tačiau ir ši suma nėra plačiai detalizuota, nėra aišku, kokias medžiagas būtina įsigyti, kokią šios kainos dalį sudaro darbas ir pan. Teismas kaip neįrodytus vertina ieškovės ir jo atstovo teiginius, kad baldų montavimo netikslumai buvo nulemti dėl netinkamo sienų bei lubų kampų suvedimo, kurį atliko kiti rangovai, kadangi šie teiginiai bylos nagrinėjimo metu liko neįrodyti.

Bylos nagrinėjimo metu šalys ieškojo teismo ekspertų, kurie galėtų tiksliai įvertinti baldų gaminimo ir montavimo kokybę, paskaičiuoti defektų šalinimo kainą, tačiau vienintelė Lietuvoje specializuota ir akredituota įstaigą viešoji įstaiga „Furnitest“ ekspertizę šioje byloje atlikti atsisakė, nenurodydama šio atsisakymo motyvų.

Teismas, įvertinęs tai, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, kad ieškovės pagamintų ir sumontuotų baldų defektai nėra mažareikšmiai, ar lengvai ištaisomi, šie trūkumai trukdo naudotis baldais pagal jų tikslinę paskirtį, atsižvelgdamas į byloje turimus duomenis, kiek šių defektų pašalinimas galėtų kainuoti, sprendžia, kad defektų šalinimo kaina yra 685 Eur ((1 170 Eur + 200 Eur)/2).

Dėl žalos atlyginimo.

Atsakovė nurodo, kad dėl ieškovės darbuotojų kaltės patyrė 370 Eur žalą, kadangi montuojant baldus buvo pažeistos lubos, nudaužyti kampai ir sugadintos sienos, sugadintos trys laiptų pakopos.

Teisinį žalos atlyginimo mechanizmą įtvirtina civilinės atsakomybės institutas. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra papildoma prievolė, atsirandanti dėl pagrindinės prievolės neįvykdymo. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala ir nuostoliai. Civilinei atsakomybei kilti yra būtinas visų šių sąlygų buvimas.

Vartojimo sutartinių santykių specifika lemia tai, kad antroji vartojimo sutarties šalis visada yra verslininkas (t. y. asmuo, kuris veikia verslo ar profesiniais tikslais). Verslas yra veikimas savo rizika, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą verslininkui tenka neigiamų jo veiklos padarinių rizika. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės (t. y. atsakomybė verslininkui yra taikoma už nuostolių padarymo faktą), nebent įstatymai ar sutartis numato kitaip.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė priešieškinyje nurodė, kad padaryti pažeidimai buvo pašalinti ir lubų, nudaužytų kampų ir sugadintų sienų remontas kainavo 400 Eur, sugadintų trijų pakopų remontas – 300 Eur, tačiau šių sumų nedetalizavo. Su procesiniais dokumentais atsakovė pateikė foto nuotraukas, kuriose matosi įbrėžimai sienose, lubose, tačiau iš foto nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kada šie įbrėžimai užfiksuoti, kokiose konkrečiai vietose ir kas juos padarė. Foto nuotraukų apie sugadintas laiptų pakopas nėra. Apie tai, kad atsakovės name buvo padaryta žala teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai S. A., V. M., tačiau iš jų parodymų taip pat nėra galimybės nustatyti kada atsirado įbrėžimai sienose, lubose, kaip ir kokiu būdu buvo sugadintos laiptų pakopos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovė neįrodė neteisėtų veiksmų fakto, priežastinio ryšio, žalos ir nuostolių dydžio, todėl atsakovės reikalavimas priteisti 370 Eur žalą iš ieškovės atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, spręstina, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 815 Eur skola (1 500 Eur nustatyta neapmokėta sutarties kaina, atimant 685 Eur defektų šalinimo išlaidas). Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Atsakovės priešieškinys tenkintinas iš dalies ir sumažintina darbų kaina 685 Eur suma (1 500 Eur nustatyta neapmokėta sutarties kaina, atimant 815 Eur įsiskolinimą). Kitoje dalyje priešieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė pateikė duomenis, kad šioje byloje sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio, 800 Eur teisinėms advokato paslaugoms, iš viso 845 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 41 proc., jai iš atsakovės priteistina 346,45 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Atsakovė pateikė duomenis, kad šioje byloje sumokėjo 21 Eur žyminį mokesti ir 600 Eur teisinėms advokato paslaugoms, iš viso 621 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešiekinys patenkintas 50 proc. (patenkintas 1 neturtinis reikalavimas, 1 turtinis – atmestas), jai iš ieškovės priteistina 310 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Byloje susidarė 6,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurias ieškovei ir atsakovei padalinus lygiomis dalimis, jų dydis yra mažesnės nei rekomenduojamas priteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei dydis, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. C. 815 Eur (aštuoni šimtai penkiolika eurų) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 346,45 Eur (trys šimtai keturiasdešimt šeši eurai 45 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei mažajai bendrijai „Lurenos baldai“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sumažinti ieškovės mažosios bendrijos „Lurenos baldai“ ir atsakovės I. C. susitarimu nustatytą ieškovės darbų kainą 685 Eur (šeši šimtai aštuoniasdešimt penki eurai) suma. Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Lurenos baldai“ 310 Eur (trys šimtai dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. C..

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.