Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui I. L. (I. L.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, sprendžiant, ar atsiskaitymas su juridiniu asmeniu už suteiktas teisines paslaugas prilyginamas atstovavimo išlaidoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

3. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti, konstatuodamas, jog kreditoriaus reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o nagrinėjant pareiškimą supaprastinto proceso tvarka nėra numatyta galimybė tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies.

4. Teismas konstatavo, jog pateikti įrodymai nepatvirtina kreditoriaus patirtų advokato suteiktų teisinės pagalbos paslaugų. Pažymėjo, jog kreditorius pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą sumokėjo UAB „Ekonomistas“ už suteiktas teisines paslaugas, o nors UAB „Ekonomistas“ su advokatu G. Ž. 2015 m. liepos 15 d. sudarė teisinės pagalbos sutartį, 2016 m. gruodžio 6 d. UAB „Ekonomistas“ ir advokatas G. Ž. pasirašė paslaugų perdavimo – priėmimo aktą, tačiau nei minėti dokumentai, nei pateikta PVM sąskaita – faktūra ir mokėjimo nurodymas, patvirtinantis išlaidų už procesinių dokumentų rengimą, nepagrindžia konkretaus išlaidų už advokato suteiktas paslaugas dydžio.

5. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog reikalaujami priteisti „nuostoliai“ yra teisiškai neapibrėžti, o tuo atveju, jeigu kreditorius prašo priteisti palūkanas ar delspinigius, turi būti nurodyta jų norma ir apskaičiavimo laikotarpis.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantas (kreditorius) UAB „Minibank“ prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti įsakymo išdavimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Trakų rajono apylinkės teismui. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

6.1. teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi padarė išvadą, jog išlaidos nepriskirtinos prie būtinųjų bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog teisines paslaugas kreditoriui faktiškai suteikė (parengė pareiškimą) advokatas G. Ž., todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra būtent kreditoriaus turėtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, nepriklausomai nuo to, kad sumokėta kreditoriui įvairias teisines paslaugas teikiančiam UAB „Ekonomistas“;

6.2. praktikos, kai už atstovavimą ar/ir procesinių dokumentų rengimą priteisiama iš bylą pralaimėjusios šalies neatsižvelgiant į tai, jog mokama už advokato teisines paslaugas per tarpininką, laikosi ir kiti teismai, taip pat yra suformavęs praktiką ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015;

6.3. proceso įstatymas neįpareigoja kreditoriaus pagrįsti savo reikalavimo teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl kreditorius neturi ir pareigos pagrįsti patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškimas atsisakytas priimti konstatuojant, jog kreditoriaus reikalavimas priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas aiškiai nepagrįstas, įrodinėdamas du aspektus: pirma, jog faktiškai teisines paslaugas suteikė advokatas, todėl jos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir turi būti atlygintinos; antra, jog nagrinėdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teismas nevertina reikalavimo pagrįstumo.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnis 1 dalis). Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus.

9. Kasacinis teismas naujausioje praktikoje nurodė būtinas nustatyti sąlygas, jog išlaidos už suteiktas teisines paslaugas būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu: pirma, advokato ar jo padėjėjo paslaugų suteikimas; antra, advokatui ar jo padėjėjui, kad ir per tarpininką, sumokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Minėtoje nutartyje Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog nėra būtinas tiesioginis kliento atsiskaitymas su advokatu ar jo padėjėju, prievolė atsiskaityti gali būti nurodyta įvykdyti tarpininkui, tačiau tokiu atveju turi būti pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tarpininko atsiskaitymą su advokatu, kadangi mokėjimas atliktas tik pagal tarpininkavimo sutartį nelaikytinas atstovavimo išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, o tarpininkavimas surandant klientui advokatą ar advokato padėjėją nėra laikytinas atstovavimu byloje.

10. Nagrinėjamu atveju kreditorius prašo priteisti iš skolininko 36,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismui pateikė su UAB „Ekonomistas“ sudarytos 2015 m. liepos 1 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašą, UAB „Ekonomistas“ ir advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ 2015 m. liepos 15 d. sudarytos teisinės pagalbos sutarties išrašą, UAB „Ekonomistas“ ir advokato G. Ž. pasirašytą 2016 m. gruodžio 6 d. paslaugų perdavimo – priėmimo aktą, UAB „Ekonomistas“ išrašytą kreditoriui 2016 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija EK Nr. 16-206 (nurodyta, jog išrašoma už teisines paslaugas, pareiškimų, ieškininių pareiškimų parengimą) ir 2016 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymą, pagal kurį kreditorius apmokėjo UAB „Ekonomistas“ pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą. Taip pat nustatyta, jog kreditorius su advokatų kontora „Žlioba & Žlioba“ sudarė 2015 m. liepos 15 d. atstovavimo sutartį.

11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog aukščiau nurodyti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad kreditoriaus patirtos teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, jog pagal aukščiau nurodytą naujausią Kasacinio teismo praktiką kreditoriaus pateikti rašytiniai įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog kreditoriaus atliktas mokėjimas UAB „Ekonomistas“ laikytinas atstovavimo išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, kadangi nepateikti įrodymai, pagrindžiantys kreditoriaus ar tarpininko, kuriam atlikti mokėjimai, atsiskaitymą su advokatu (CPK 178 straipsnis). Todėl vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nepateiktos kreditoriaus atstovavimo išlaidos.

12. Pažymėtina, jog priešingai vertinti teisinės situacijos nesudaro ir kreditoriaus pateikta su advokatų kontora „Žlioba & Žlioba“ sudaryta 2015 m. liepos 15 d. atstovavimo sutartis, kadangi vien advokato su kreditoriumi sudaryta ir byloje pateikta atstovavimo sutartis, byloje nesant atstovavimo išlaidų ir jų dydžio, nėra pagrindas priteisti išlaidas už suteiktas byloje teisines paslaugas.

13. Nors apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 suformuotos praktikos, tačiau nagrinėjamu atveju vadovaujamasi naujausia Kasacinio teismo praktika, kurioje išplėstas atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo, kuomet buvo sumokėta teisines paslaugas teikiančiai įmonei, klausimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

14. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su apelianto argumentu, jog proceso įstatymas neįpareigoja kreditoriaus pagrįsti savo reikalavimo. Iš tiesų, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK 433 straipsnio 3 dalies ir 435 straipsnio 3 dalies normos įtvirtina kreditoriaus teisę neįrodinėti tik materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų pagrįstumo, bet šios teisės normos neatleidžia kreditoriaus nuo pareigos įrodyti procesinio pobūdžio aplinkybes – procesinio atstovavimo santykius, žyminio mokesčio sumokėjimą, patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pan. Kadangi apylinkės teismas vertino kreditoriaus pateiktų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą, todėl vertintina, jog apylinkės teismas supaprastintą procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, pagrįstai vertino bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir, konstatavęs, jog kreditoriaus pareiškimas aiškiai nepagrįstas, atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Todėl apelianto (kreditoriaus) atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ atskirojo skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.