Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2017-10-07, apie 11.11 val., Stepono Batoro g., Vilniuje, sustabdytas Lietuvos Kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties vyriausiajo patrulio ir paprašytas pateikti vežamų daiktų, t.y. variklio ir greičių dėžės įsigijimo dokumentus, prašydamas netikrinti vežamo krovinio įkišo į policijos pareigūno kelnių kišenę 150 eurų, davė kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Lietuvos Kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties vyriausiajam patruliui A. R. už neteisėtą šio valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. kad nebūtų tikrinamas vežamo krovinio identifikavimo numeris. Šiais savo veiksmais A. P. padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. P. kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog gailisi.

A. P. apklaustas kaip įtariamasis pagal BK 227 straipsnio 2 dalį parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2017-10-07 apie 11.11 val. jis važiavo iš namų link Vilniaus Stepono Batoro gatve automobiliu „VW Crafter“, (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo draugui. Važiavo į Gariūnus pirkti savo vaikui dviračio gimtadienio proga. Važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrino jo blaivumą, dokumentus ir liepė atidaryti automobilio bagažinę. Automobilio bagažinėje buvo variklis ir daug kitų įvairių daiktų. Pareigūnas pamatęs variklį paprašė pateikti jo įsigijimo dokumentus. Jis jam parodė sąskaitą faktūrą, bet jis jam atsakė, kad jis gali daug tokių prisispausdinti. Pareigūnas pasakė, kad įtaria, jog variklis gali būti vogtas. Jis pareigūnui atsakė, kad jis jį nusipirko ir nežino vogtas jis ar ne. Tuomet norėdamas, kad pareigūnas jį greičiau paleistų nuėjo į automobilį, paėmė iš piniginės 150 eurų ( 1 kupiūrą 100 eurų ir 1 kupiūrą 50 eurų), grįžo prie automobilio bagažinės ir įdėjo minėtus pinigus pareigūnui į kelnių kišenę. Tuomet pareigūnas jam liepė sėsti į savo automobilį ir laukti, o pats išėjo. Po kokių 20 minučių priėjo kitas pareigūnas ir pasakė, kad jis yra sulaikomas dėl kyšio davimo. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi (b. l. 43-44 ).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūrėti grynieji pinigai – 100 eurų nominalo kupiūra, kurios nr. (duomenys neskelbtini) ir viena 50 eurų nominalo kupiūra, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).

Teismų praktikoje pažymima, jog papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio pasiūlymas, pažadėjimas ar susitarimas jį duoti, jo davimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje nr. 2K-375-895/2015). Papirkimas BK 227 straipsnio prasme - tai veikimas, kurio metu asmuo siūlo, pažada ar duoda valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui pinigų, daiktų ar paslaugų forma kyšį (LAT nutartis baudžiamojoje byloje nr. 2K-195/2006). Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje nr. 2K-416/2012). BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui) neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo) veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad už kyšį būtų patenkinti jo interesai (LAT nutartis b.b. 2K–83/2014).

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. P. davė kyšį policijos pareigūnui. Tai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma. Pats kaltinamasis pripažino, paėmė iš piniginės 150 eurų (1 kupiūrą 100 eurų ir 1 kupiūrą 50 eurų), grįžo prie automobilio bagažinės ir įdėjo minėtus pinigus pareigūnui į kelnių kišenę (b. l. 43-44). Liudytojas A. R. taip pat patvirtino, jog kaltinamasis jam įkišo į tarnybinių kelnių kairę kišenę 150 eurų kyšį (b. l. 18-19). Tokia pati kyšio suma minima Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo P. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 28). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir apžiūros protokole yra užfiksuota tiksli pinigų suma – 150 eurų, kurie buvo pasiūlyti kaip kyšis, be to, nurodomas banknotų serijos numeris (b. l. 21, 23). Todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis A. P. davė valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams 150 eurų kyšį.

Teismas taip pat pažymi, jog pagal Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, policijos pareigūnas, be kita ko turi teisę įtardamas, jog padaryta nusikalstama veika tikrinti su tuo galbūt susijusius asmenis ir transporto priemones. Nagrinėjamoje byloje tiek remiantis kaltinamojo ir liudytojo parodymais, tiek policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu buvo nustatyta, jog kilo įtarimas dėl A. P. vairuojamos transporto priemonės „VW Crafter“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) krovinio skyriuje esančių automobilio variklio ir greičių dėžės. Remiantis minėtu įstatymu policijos pareigūnai turėjo teisę patikrinti ar šie daiktai nėra vogti. Tiek kaltinamojo, tiek liudytojo parodymuose nurodyta, jog kyšis buvo duotas siekiant to, kad kaltinamasis būtų paleistas kuo greičiau (b. l. 43-44, 18-19), t. y. norint kad pareigūnai neteisėtai neveiktų vykdydami įstatymų jiems nustatytą nusikalstamų veikų prevencijos funkciją. Tai kartu patvirtina ir tai, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis suvokė, kad duoda pinigus policijos pareigūnams tam, kad šie neteisėtai neveiktų.

Todėl atsižvelgęs į byloje esančią įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. P. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 55), tačiau pateikė prašymą paskirtą baudą mokėti dalimis.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas pažymi, jog pagal BK 227 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie tyčinių sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Baustas administracine tvarka (b. l. 49-50, 54), neteistas (b. l. 51), dirba (b. l. 52). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kaltinamajam skiriama švelnesnė iš sankcijoje numatytų bausmių, t. y. baudos bausmė.

Teismas pažymi, jog 2017-09-28 įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017-10-06, buvo pakeistas BK 47 straipsnis. Nusikalstama veika buvo padaryta 2017-10-07, todėl atsižvelgdamas į tai, kad asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis), skirdamas baudos bausmę teismas vadovaujasi 2017-10-06 redakcijos BK 47 straipsniu. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą už apysunkį nusikaltimą skiriama nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio baudą. Teismas pažymi, jog prokurorės siūloma 21 MGL (790,86 eurų) dydžio bauda yra ženkliai mažesnė nei BK 47 straipsnyje numatyta minimali bauda už apysunkio nusikaltimo padarymą. Prokurorė nemotyvavo, kodėl turėtų būti skiriama švelnesnė nei numato įstatymas baudos bausmė, o teismas tokio bausmės išimtinio švelninimo pagrindų taip pat nenustatė. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, o ypatingai į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, taip pat prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką konstatuoja, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant minimalaus įstatyme už apysunkio nusikaltimo padarymą numatyto dydžio baudos bausmę, t. y. 105 MGL dydžio baudą.

Kartu teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažina paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skiria galutinę bausmę – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio baudą.

Be to, atsižvelgus į kaltinamojo prašymą baudą mokėti dalimis (įvertinus tai, kad jis buvo informuotas apie prokurorės siūlomą mažesnį baudos dydį, nei nustato 2017-10-06 redakcijos BK 47 straipsnio normos), į skirtinos baudos dydį, į kaltinamojo materialinę padėtį (dirba, tačiau duomenų apie turimą turtą nėra pateikta), teismo vertinimu, tikslinga nustatyti kaltinamajam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje, t. y. 6 mėnesius.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgdamas į šias nuostatas, teismas konfiskuoja 100 eurų nominalo kupiūrą, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 50 eurų nominalo kupiūrą, Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-25), kurios buvo nusikalstamos veikos įrankiu.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 100 eurų nominalo kupiūra, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir 50 eurų nominalo kupiūra, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-25) paliekami saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – konfiskuojami (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45) paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 105 MGL (3954,30 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. skirti galutinę bausmę – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti 100 eurų nominalo kupiūrą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir 50 eurų nominalo kupiūrą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 100 eurų nominalo kupiūrą, kurios nr. (duomenys neskelbtini) ir 50 eurų nominalo kupiūrą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.