Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-568-397/2015

2015 m. liepos 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nuteistojo I. P. gynėjui advokatui Dariui Karabinui, nukentėjusiajai V. C.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. P. ir nukentėjusiosios V. C. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015-03-23 nuosprendžio, kuriuo I. P. pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Pritaikius BK 64¹ str. bausmė trečdaliu sumažinta ir skirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2014-06-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei 2014-11-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeista laisvės atėmimo bausme dalinai jas sudedant, prie 2014-11-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 6 mėnesius šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2014-09-29 iki 2014-10-01 bei bausmė atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2014-11-19 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. už tai, kad 2014 m. rugsėjo 29 d., apie 12.00 val., veždamas savo sugyventinę V. C. automobiliu į darbą iš (duomenys neskelbtini), Kaune, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti, teigdamas, kad lauks jos po darbo ir nuveš į mišką, kur užkas; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 13.32 val. ir 13.33 val. parašė V. C. dvi SMS žinutes į mobiliojo ryšio telefoną, grasindamas ją uždaužyti, laikotarpiu nuo 17.56 val. iki 18.44 val. skambino jai į mobiliojo ryšio telefoną ir toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką grasino ją nužudyti, teigdamas, kad sudaužys, nuskandins Nemune ir grįžus į namus ji bus negyva bei rodydamas savo grasinimų realumą, apie 20.40 val. atvažiavo prie V. C. darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, jos ieškodamas atėjo į cechą, kuriame V. C. dirba ir tokie veiksmai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, nukentėjusiąją, prašiusius nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, jog nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo I. P. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.) Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį pagal apeliacinius skundus (BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. nuostatų, pagrįstai I. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, vadovaujasi baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.).

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas I. P. kaltu ir skirdamas bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, pagrįstai įvertino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, esant neišnykusiam teistumui ir neatlikusiam bausmės pagal ankstesnį nuosprendį.

Pirmosios instancijos teismas įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad I. P. už nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi nuteistajam apylinkės teismo skirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, yra subendrinta bausmė su ankstesniu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kas ir lėmė paskirtosios bausmės dydį. Nors apeliantai skunduose nurodė, kad jie turi vaiką bei laukiasi antrojo, kad tai buvo paprastas šeimyninis konfliktas, kad nuteistasis nukentėjusios atsiprašė, ši jam atleido ir pretenzijų neturi, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad šios ir kitos apeliantų skunduose nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima keisti ir švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistajam ar jį atleisti nuo bausmės. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia tai, kad nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais už nusikalstamų veikų padarymą jau buvo taikytos bausmės, kurios nebuvo susijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau tai jam teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo visuomenėje priimtas taisykles, teisės ir moralės normas, o paskutinę nusikalstamą veiką įvykdė jau būdamas anksčiau teistas keturis kartus, teistumui neišnykus, o tai itin neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui skirtos bausmės nepasiekė joms keliamų tikslų. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir savo šeimos padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, pakankamai rūpintis savo šeima, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas jo atžvilgiu taikyti baudžiamojo įstatymo pakeitimus atmestinas kaip nepagrįstas. Dalis įstatymo pakeitimų, nuteistojo, kaip turinčio nusikaltimų recidyvą, jokia apimtimi teisinės padėties nelengvina, dalis nurodytų įstatymo nuostatų iš vis nėra susiję su nuteistojo padaryta nusikalstama veika.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo I. P. ir nukentėjusiosios V. C. apeliacinius skundus ir švelninti nuteistajam skirtą bausmę ar paskirti kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo I. P. ir nukentėjusiosios V. C. apeliacinius skundus atmesti.