- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-992-324/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03164-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Ramūnas Mitkus, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-764-849/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8722,97 Lt skolai grąžinti, 575,55 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui neatvykus į parengiamąjį posėdį, Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino ir ieškovui iš atsakovo priteisė 8722,97 Lt skolai grąžinti, 575,55 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2009 m. gruodžio 22 d. teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo jis prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovo nurodomos išvykimo į užsienį priežasties – atostogų – teismas nepripažino svarbia atsakovo nedalyvavimo parengiamajame posėdyje priežastimi. Nurodė, kad atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsakovas neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, tik 2009 m. spalio 30 d. pateikė teismui prašymą neskirti teismo posėdžio iki 2009 m. gruodžio 8 d., nes bus išvykęs į užsienį. Teismo nutartis skirti parengiamąjį posėdį buvo priimta 2009 m. spalio 29 d., todėl sprendė, kad atsakovas turėjo pasidomėti bylos nagrinėjimo data ir pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Atsakovo teiginius, jog atstovavimas jam nereikalingas, laikė sąmoningu atsakovo piktnaudžiavimu jam priklausančiomis teisėmis ir nesirūpinimu greitu bylos išnagrinėjimu. Konstatavo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, formaliai įvertino visas atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes ir įrodymus. Padarė išvadą, kad atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė ir nepateikė jokių naujų įrodymų dėl ginčo esmės, kurių teismas nebūtų įvertinęs priimdamas sprendimą už akių ir kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Atskiruoju skundu atsakovas teigia, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Nepagrįstai nurodyta, jog atsakovas piktnaudžiavo jam priklausančiomis teisėmis ir nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu. 2009 m. spalio 30 d. atsakovas teismui pateikė prašymą neskirti teismo posėdžio iki 2009 m. gruodžio 8 d. Minėtu laikotarpiu atsakovas planavo išvykti (ir buvo išvykęs) į užsienį su šeima kasmetinių atostogų, kurioms bilietai buvo nupirkti dar iki sužinojimo apie pareikštą ieškinį, t.y. bilietai į Naująją Zelandiją įsigyti 2009 m. rugpjūčio 31 d., apie pareikštą ieškinį atsakovas sužinojo 2009 m. rugsėjo 9 d. Apie parengiamojo teismo posėdžio laiką iki išvykimo į užsienį 2009 m. spalio 30 d. atsakovas nebuvo informuotas, nuvykęs į teismą (įskaitant ir 2009 m. spalio 30 d.), informacijos apie bylos eigą negavo.
Aplinkybė, kad atsakovas nepaskyrė atstovo jį atstovauti, kol jis bus išvykęs, negali būti laikoma piktnaudžiavimu atsakovui priklausančiomis teisėmis. Atsakovas sąmoningai nusprendė byloje atstovauti save pats (tokią teisę jam suteikia CPK 51 straipsnio 1 dalis), nes byla betarpiškai susijusi su juo ir jam priklausančiu turtu. Jis turi teisinį išsilavinimą ir mano, kad būtent jis pats gali tinkamiausiai atstovauti savo teises ir teisėtus interesus (ypatingai dėl patirties, sukauptos nagrinėjant analogišką civilinę bylą Nr. 2-226-292/2008). Teismas, išnagrinėjęs bylą atsakovui nedalyvaujant, pažeidė jam CPK suteikiamas teises, pamatinius civilinio proceso principus – lygiateisiškumo, dispozityvumo, sąžiningumo, teisingumo, protingumo, rungtyniškumo, interesų pusiausvyros ir kt.
Nutarus, kad išvykimas į užsienį praktikoje nelaikomas svarbia priežastimi, 2009 m. lapkričio 30 d. sprendime už akių nepagrįstai nurodyta, kad „atsakovo nurodytos priežasties teismas nepripažįsta svarbia nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje priežastimi, kadangi atsakovo pateiktas jo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pagrindžiantis dokumentas – bilietų rezervacija internetu – nepatvirtina atsakovo išvykimo į užsienį fakto ir nėra tinkamas įrodymas CPK 177 str. prasme“. Taip pat 2010 m. sausio 12 d. nutartimi nebuvo pagrindo reikalauti pateikti išverstą „ištrauką „vizos“, kuriame yra uždėtas spaudas“. Tokiais veiksmais teismas leido suprasti, kad pati išvykimo priežastis yra svarbi, nes kitaip nebūtų nurodęs, jog nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo išvykimo į užsienį faktą.
Atsiliepimas
Netirtos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, išdėstyti atsakovo 2009 m. rugsėjo 23 d. atsiliepime į ieškinį, ir dėl to priimtas nepagrįstas sprendimas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), netiekia nei šilumos energijos, nei karšto vandens, nes neturi tokios galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįstai remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartimi, kadangi nagrinėjamo ginčo faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo minėta nutartimi išspręstos bylos aplinkybių. Atsakovas buto atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos veiksmų neatliko, tuo tarpu ieškovo cituojamoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovas atliko atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos veiksmus. Formalus įrodymų vertinimas nereiškia, kad ir teisiniai argumentai turi būti vertinami formaliai, teismų precedentai turi būti taikomi formaliai, t.y. jų neišanalizavus, neįsitikinus, kad jie analogiški, atitinka nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, kad yra teisingi bei teisėti.
Kaip precedentu nepagrįstai pasiremta Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-226-292/2008. Faktinės aplinkybės abejose bylose yra kardinaliai skirtingos, be to, sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra patikrintas kasacine tvarka. Teigia, kad minėtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas, nes tarp šalių nesusiklostė sutartiniai santykiai (teismas netinkamai taikė CK 1.2, 6.154, 6.156, 6.383, 6.384 straipsnius, nes tarp šalių nebuvo sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis, galimybės tiekti ir naudoti energiją ginčo bute jau nebuvo iki to laiko, kai atsakovas įsigijo butą, energijos tiekimo tinklai iki jam tampant buto savininku realiai buvo ne prijungti, o atjungti, todėl atsakovas negali būti laikomas vartotoju), energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra realinis sandoris, todėl apmokėjimas gali būti priteisiamas tik už realiai suteiktas ir realiai gautas paslaugas (ieškovas neįrodė, kad savo šilumos tiekimo sistema jis realiai patiekė atsakovo butui šilumos energiją, nepaneigė atsakovo pateiktų faktų, kad ieškovas negali to padaryti, ieškovas nepateikė duomenų apie faktinius skaitiklių duomenis), teismas priteisė už paslaugas, kurių negavo atsakovas (pažeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005 suformuota praktika), sprendimas nemotyvuotas (pažeistas CPK 331 straipsnis), netinkamai taikyti atsijungimą nuo šildymo sistemos reglamentuojantys teisės aktai (atsakovas neatliko atsijungimo darbų, todėl CK 6.390 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 23, 24, 25, 29 straipsniai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 189-196 straipsniai atsakovo atžvilgiu netaikytini), atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ginčo butą perėmė sandorio pagrindu ir neperėmė a priori jokių kitų asmenų (tame tarpe pardavėjo) įsipareigojimų už jų asmeniškai įvykdytus veiksmus, todėl atsakovui nėra taikoma civilinė atsakomybė (nėra visų būtinų CK 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei dėl patirtų nuostolių, todėl atsakovas nėra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius, nepagrįstai pasiremta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007, nes minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinė situacija nėra tapačios Kauno apygardos teismo nagrinėtai bylai). Mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės (civilinės atsakomybės, sutarčių sudarymo, energijos pirkimo-pardavimo sutarties institutus, normas, reglamentuojančios atsijungimą nuo pastato šildymo ir/ar karšto vandens sistemų), procesinės teisės normas (CPK 12 straipsnio, CPK XIII skirsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesą, sprendimų priėmimo institutą), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir priėmė neteisėtą sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Dėl to nėra pagrindo remtis minėtu sprendimu kaip precedentu nagrinėjant šią bylą, jis turėtų būti panaikintas, paliekant galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimą.
Atsiliepimas
Prašo 2010 m. kovo 10 d. nutartį ir 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, pilnai tenkinant atsiliepime į ieškinį išdėstytus reikalavimus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad atsakovas, privalėjo domėtis bylos eiga ir negalėjo nežinoti apie tai, kad jam nesant bus paskirtas teismo posėdis. Atsakovas dar būdamas Lietuvoje ir lankydamasis Alytaus rajono apylinkės teisme, galėjo paskirti savo atstovą civilinėje byloje, pateikti prašymą atidėti teismo posėdį ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Atsakovas apie tai, ar yra paskirtas teismo posėdis, galėjo pasitikrinti teismų informacinėje sistemoje ar telefonu jau būdamas užsienyje ir pateikti prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant arba atidėti jos nagrinėjimą telekomunikacijų galinėmis priemonėmis (faksu) ar raštu. Nėra duomenų apie priešingo atsakovo močiutės, kuriai buvo įteiktas šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, suinteresuotumo bylos baigtimi buvimą, todėl toks teismo šaukimo įteikimas laikomas tinkamu. Reikalavimą pateikti išverstą vizos, kuriame yra uždėtas spaudas, ištrauką teismas pateikė atsižvelgdamas į CPK 113 straipsnio 3 dalį. Atsakovas atskirojo skundo dalyje „Dėl įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui“, nepaisydamas CPK 306, 338 straipsnių nuostatų, remiasi atsakovo atsiliepime į ieškinį, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodytomis aplinkybėmis, todėl jos neturi būti vertinamos. Įvertinus civilinėje byloje Nr. 2A-936-390/2008 nustatytus prejudicinius faktus, vien tik atsakovo nurodymas, jog jis faktiškai nevartoja UAB „Vilniaus energija“ tiekiamos šilumos energijos, su juo nėra sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių buvo priimtas padarius akivaizdžią teisės taikymo klaidą/yra akivaizdžiai neteisingas/juo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo įteisintas šildymo sistemos atjungimas ir yra atlikti teisės aktuose numatyti veiksmai, dėl kurių jis nebelaikytinas šilumos energijos vartotoju ir dėl kurių jam pasibaigia prievolė mokėti už ieškovo tiekiamą šilumos energiją, o taip pat kitų įrodymų, patvirtinančių sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą. Atsakovas iš esmės kelia teisės aiškinimo klausimus. Atsakovas, pateikdamas savo poziciją dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos jo nurodomos teisės normos, remiasi ankstesnėje tarp šalių nagrinėtoje byloje dėl to paties dalyko priimtu Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimu bei šiame sprendime pateikiamomis atitinkamų teisės normų aiškinimo taisyklėmis. Šis sprendimas yra panaikintas, negaliojantis, jame nurodytos aplinkybes nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės galios, o materialinės teisės normos pritaikytos ir išaiškintos neteisingai, todėl Alytaus rajono teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendime pateikiamos teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju taikytinos ne CK nuostatos, o Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis. Atsakovui priklausančio buto išraše aiškiai nurodytas šio buto šildymo būdas – „Centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“. Atsakovas, prieš sudarydamas buto pirkimo-pardavimo sutartį, tai žinojo. Atsakovo nurodyta teisminė praktika, suformuota iki šioje civilinėje byloje taikytinų Šilumos ūkio įstatymo ir su juo susijusių poįstatyminių teisės aktų įsigaliojimo, nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma. Ieškinyje ir Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime už akių nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007 yra priimta vėliau išplėstinės teisėjų kolegijos, ši nutartis priimta po Šilumos ūkio įstatymo ir jį papildančių poįstatyminių teisės aktų įsigaliojimo, todėl yra aktualesnė. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atskirajame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005 nesirėmė. Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, atskirojo skundo dalykas yra ne šio sprendimo, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas. Atsakovas nepagrįstai prilygina ieškovo reikalavimą priteisti įsiskolinimą už atsakovui priskirtą šilumos kiekį reikalavimui atlyginti nuostolius. Ieškinyje aiškiai nurodoma, kad ieškovas prašo priteisti ne nuostolius/žalą, o skolą už šilumos energiją.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena – susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).
Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija sprendžia, jog esminę ir lemiamą reikšmę turi atsakovo nurodytų aplinkybių dėl teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Nenustačius, jog atsakovo pateikti įrodymai gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, neturi teisinės reikšmės atsakovo nurodytų priežasčių dėl jo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį vertinimas.
Tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl 8722,97 Lt skolos už šilumos energiją, 575,55 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių ieškovo reikalavimus patenkino. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi konstatavo, jog atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.
Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą atsakovas grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, netyrė aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, išdėstytų atsakovo 2009 m. rugsėjo 23 d. atsiliepime į ieškinį.
Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą už akių, atitinkamas išvadas padarė remdamasis aplinkybėmis ir įrodymais, išdėstytais ieškinyje ir atsakovo 2009 m. rugsėjo 23 d. atsiliepime į ieškinį. Taigi, teismas atliko įstatymo reikalaujamą formalų įrodymų vertinimą ir, kaip nustatyta CPK 286 straipsnio 1 dalyje, pateikė sutrumpintus motyvus. Darytina išvada, kad visos atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos priimant sprendimą už akių, naujų argumentų atsakovas nepateikė, todėl nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo motyvas, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, nes, kaip minėta, teismas atliko byloje esančių aplinkybių vertinimą.
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog nepagrįstai remtasi Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimu. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims. Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 10 d. sprendimas įsiteisėjęs, atsakovo argumentai dėl kasacijos nebuvimo šiai aplinkybei neturi teisinės reikšmės. Jis yra priimtas civilinėje byloje tarp tų pačių šalių dėl atsiskaitymo už šilumos energiją ankstesniu laikotarpiu. Ieškinys pareikštas tuo pačiu pagrindu, kuris nurodytas ir nagrinėjamoje byloje. 2008 m. spalio 10 d. Kauno apygardos teismo sprendimas turi prejudicinę galią, todėl iš naujo nenustatinėtinos ir nevertintinos atsakovo nurodomos aplinkybės dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos.
Atskirąjį skundą atsakovas nepagrįstai grindžia argumentais apie civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą. Ieškinys pareikštas ne dėl žalos atlyginimo, o dėl skolos priteisimo. Dėl to nėra svarbu, kas atliko neteisėtus atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos veiksmus – iš buvusio turto savininko neteisėtų veiksmų siektos teisinės pasekmės negali atsirasti tik dėl to, kad turtas buvo perleistas kitam asmeniui (CK 1.137 straipsnis).
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007. Priešingai, nei teigia atsakovas, bylos aplinkybės yra tos pačios. Abiem atvejais, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, buvo atsijungta nuo centralizuotos šildymo sistemos. Kaip minėta, nėra svarbu, kad tai padarė ne pats atsakovas, o buvęs turto savininkas. Atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005 nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi pastarojoje byloje buvo kilęs ginčas dėl skolos už šilumos energiją, suteiktą nuo 1998 m. rugpjūčio mėn. iki 2003 m. gegužės mėn., priteisimo, todėl joje nebuvo remtasi Šilumos ūkio įstatymu ir su juo susijusiais poįstatyminiais teisės aktais. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007 taikyti Šilumos ūkio įstatymas ir su juo susiję poįstatyminiai teisės aktai, kuriais ieškovas grindė savo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja vadovavosi.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų, leidžiančių abejoti sprendimo už akių pagrįstumu, nepateikė įrodymų, kad panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės būtų galima priimti kitokį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodytų priežasčių dėl jo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį vertinimas neturi teisinės reikšmės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino svarbia neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastimi atsakovo išvykimo atostogauti ilgam laikotarpiui, žinant apie teisme jam iškeltą civilinę bylą. Teismo nutartis skirti parengiamąjį posėdį buvo priimta 2009 m. spalio 29 d., atsakovas atostogauti išvyko 2009 m. spalio 30 d., todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas privalėjo domėtis bylos eiga ir pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.