Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal T. K. skundą dėl antstolio Arūno Balčiūno veiksmų, suinteresuotasis asmuo I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2023 m. liepos 21 d. iškelta civilinė byla pagal T. K. (skolininko) skundą dėl antstolio Arūno Balčiūno veiksmų, suinteresuotasis asmuo I. K. (išieškotoja). Pareiškėjas T. K. prašo panaikinti 2023 m. birželio 30 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolį Arūną Balčiūną atlikti išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimą pagal Vyriausybės nustatytą darbo užmokesčio dydį netaikant vidutinio 28 proc. bruto MMA padidėjimo dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitusio darbo mokesčių skaičiavimo (b. l. 3 - 4). Skunde nurodoma, kad išlaikymą T. K. teikė pagal šalių sutartį ir įvertinus 2019 m. sausio 1 d. pasikeitusią darbo pajamų skaičiavimo tvarką.

Nesutikdamas su skundu antstolis Arūnas Balčiūnas 2023 m. liepos 20 d. patvarkymu perdavė bylą teismui (b. l. 2). Antstolis nurodo, kad palaiko patvarkyme nurodytus motyvus, išlaikymo dydis vykdomajame rašte nurodytas konkretus, nepakeistas teismine tvarka.

Teismo posėdyje T. K. palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad išlaikymą teikė nuosekliai, įvertinus MMA, atskaičius mokesčius, be to neaiški yra paties I. K. pozicija.

I. K. prašė skundą atmesti, nurodė, kad T. K. elgiasi nesąžiningai savo sūnaus atžvilgiu.

Antstolis prašė skundą atmesti, nurodė, kad skolos dydį nurodė išieškotoja, antstolis neprivalo tikrinti skolos dydžio teisingumo, išieškotojas vykdymo bylose dėl išlaikymo išieškojimo keičiamas esant prašymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismui buvo pateikta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir vykd. byla), iš kurios nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teisme 2023 m. balandžio 26 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo ir T. K. sūnui I. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 4). Išieškotoja I. K., skolininkas T. K., tarp vykdymo proceso šalių kilo ginčas dėl įsiskolinimo dydžio. Išlaikymo skolos dydį pateikiant vykdomąjį raštą nurodė išieškotoja I. K.. 2023 m. birželio 30 d. patvarkymu antstolis atsisakė stabdyti vykdymą ir perskaičiuoti išlaikymo skolos dydį (vykd. b. l. 26).

Išlaikymo santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose kreditorius yra vaikas, o skolininkai – jo tėvai ar turimas vienas jų. Kadangi vaiko reikalavimo teisė yra neatskiriamai susijusi su jo asmeniu, kreditorius (vaikas) negali perleisti išlaikymo reikalavimo kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Be to išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstiniai, todėl priklausomai nuo vaiko amžiaus kinta ir vaiko procesinė padėtis byloje dėl išlaikymo. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą įgyvendina jo atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį ieškinį pareiškia vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Teisė gauti išlaikymą pagal šių asmenų pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys, įgyvendinantys vaiko teisę į išlaikymą (CK 3.59 straipsnis), (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 38 straipsnio 2, 4 dalys). Tačiau pats išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne tėvui (motinai), nes nepilnamečiai vaikai yra išlaikymo teisinio santykio dalyviai, o tėvai procese veikia kaip savo vaikų atstovai pagal įstatymą.

Pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir savarankiškai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu pilnamečio asmens veiksnumas neapribotas, tėvai ar kiti asmenys gali būti jo atstovais teisme tik pavedimo teisinių santykių pagrindu ir tik tuo atveju, kai jie atitinka įstatyminius reikalavimus atstovams pagal pavedimą (CPK 56 straipsnis). Tai reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina ir savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos. Ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai asmuo sulaukia pilnametystės bylai vykstant, be to, ji taikytina ir teisei apskųsti teismo sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka.

Tačiau jeigu byloje jau yra priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo ir kyla šio sprendimo priverstinio vykdymo klausimas, vaiko pilnametystės suėjimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jo atstovų pagal įstatymą procesinių teisių pasibaigimo vykdymo procese. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti.

Nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. e2-670-301/2018 buvo išnagrinėta patvirtinus nepilnamečio vaiko I. K. tėvų T. K. ir I. K. susitarimą dėl vaiko išlaikymo dydžio ir tvarkos. Sutarties sudarymo metu I. K., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo nepilnametis. Vykdomasis raštas byloje buvo išduotas ir pateiktas antstolio kontorai, tai yra pradėtas vykdymo procesas, (duomenys neskelbtini), kada I. K. jau buvo sulaukęs pilnametystės, o tai reiškia, kad I. K. nebeturėjo įgaliojimo veikti savo pilnamečio sūnaus vardu.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nutartyje Nr. 3K-3-148-313/2023 yra nurodžiusi, kad jei vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tokios teisės neturintis asmuo, tai laikoma akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Todėl antstolis, nustatęs, kad vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia tokios teisės neturintis asmuo, privalo atsisakyti priimti vykdyti tokį vykdomąjį dokumentą (CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 p., 3 dalis).

Vykdomojo dokumento pateikimo priverstinai vykdyti metu I. K. jau buvo sulaukęs pilnametystės, jo motinos I. K. teisė uzufrukto teise atstovauti sūnui buvo pasibaigusi pastarajam sulaukus pilnametystės ir įgijus visišką civilinį procesinį veiksnumą. Vykdomojo rašto išdavimas ir vykdymas yra procesinis klausimas. Ir šioje byloje reiškiami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su I. K. teisėmis ir pareigomis (CPK 47 straipsnis). Teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, vienaip ar kitaip spręs dėl nedalyvaujančio byloje asmens teisių ir interesų, o tai būtų absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Todėl teismas nepasisako dėl išlaikymo skolos dydžio. Šis ginčas turėtų būti sprendžiamas tarp asmens, turinčio tokio reikalavimo teisę, I. K. ir asmens, turinčio pareigą teikti nustatyto dydžio išlaikymą, T. K..

Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo iškeltas ir kitas klausimas, sudarantis pagrindą spręsti dėl patvarkymo teisėtumo. Tai teisė atstovauti I. K. ar veikti jo vardu vykdymo procese. CPK 629 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytas pagrindas vykdomosios bylos nutraukimui jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Antra vertus vykdomąjį raštą išdavė teismas. Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas, teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Antstolis turi teisę spręsti dėl vykdymo šalies pakeitimo CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas patvarkymas naikintinas, vykdomoji byla grąžintina antstoliui spręsti dėl tolimesnio jos vykdymo. Pakeitus vykdymo proceso šalį (išieškotoją), turėtų būti išsiaiškinta jo nuomonė dėl išieškomos sumos dydžio (Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta keista Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais, 5 punktas). Išsprendus šioje byloje išlaikymo skolos dydį galėtų būti pažeistos nedalyvaujančio byloje asmens I. K. teisės ir teisėti interesai. O įtraukus I. K. į šios bylos nagrinėjimą ginčas negalėtų būti išspręstas iš esmės, kol I. K. nėra vykdomosios bylos šalimi.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp T. K. ir I. K. kilęs ginčas dėl išlaikymo skolos dydžio skaičiavimo gali būti vertinamas kaip sutarties šalių ginčas dėl sutarties sąlygų aiškinimo (CK 6. 193 straipsnis, CPK 278 straipsnis, 589 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 612 straipsniu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio Arūno Balčiūno 2023 m. birželio 30 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti antstoliui vykdomąją bylą spręsti dėl tolimesnio jos vykdymo.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui Arūnui Balčiūnui.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.