Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.14; 1.2.3.1.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.16.1.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. sausio 18 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, teistas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį laisvės apribojimo bausme 1 (vieniems) metams; vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 5 punktu, 7 dalimi, įpareigotas viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 3 (tris) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 17d. nutartimi paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis pakeista areštu 90 parų,

kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021-05-14 apie 18.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia abiejų rankų delnais sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių D. L. į galvą, iš kurių ne mažiau kaip du smūgius į abi veido puses – po vieną smūgį į kiekvienos akies sritį, ir šiam nuo patirtų smūgių nugriuvus ir atsitrenkus galva į kietą buką paviršių – virtuvės grindis, padarė D. L. sužalojimus – trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kraujosruvą kairės pakaušio pusės minkštuosiuose galvos audiniuose, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje pakaušio pusėje, ko pasėkoje D. L. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir koma, galvos smegenų kamieno strigimu.

2. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltas neprisipažino, nurodė, kad įvykio dieną kaltinamasis, jo dabartinė sutuoktinė Ž. J. (dabar – M.) ir R. G. išgėrinėjo pas kaltinamąjį namuose, kai paskambino D. K. ir pakvietė ateiti pas D. L. išgerti. Gal po kokių 5–10 min. D. K. paskambino per „(duomenys neskelbtini)“ ir paklausė, ar ateis. Kaltinamasis nurodė, kad ateis, norėjo eiti vienas, Ž. jo neišleido. Apsirengė ir nuėjo pas D. L.. Tuo metu kaltinamasis nurodė, kad buvo nemažai išgėręs, jis manė, kad buvo vėlesnis laikas nei 6 val. vakaro. D. K. jam buvo sakęs, kad D. L. policijai jį pridavė dėl kažkokių vagysčių, dėl smulkmenų. Nuėjus iki D. L. buto, duris atidarė D. K., tuomet kaltinamasis įėjo į butą ir vieną kartą iš plaštakos sudavė D. L. į veidą. D. sudavė iš kairės rankos, jis tuo metu stovėjo priešais kaltinamąjį. Mano, kad pataikė į dešinę veido pusę. Tuo metu buvo žingsnį įkėlęs į virtuvę, kokį 20 cm pro duris. Kai sudavė D. L. delnu į veidą, jis tuo metu rūkė. Tuo metu virtuvėje buvo Ž. J., R. G., D. K. ir D. L. – penkiese. Ž. su R. prie lango rūkė. D. K. buvo prie kriauklės, o D. – priešais jį (kaltinamąjį). Jis nuo to smūgio nenukrito, tik atrodė supykęs, galėjo pritūpti ar atsiremti. Kai jam sudavė į veidą, D. L. veide jau buvo sužalojimų. Kaltinamasis apsisuko ir nuėjo į kitą kambarį, kur jie išgėrinėjo. Visų pirma į kambarį atėjo kaltinamasis, paskui jį atėjo R. G. ir paskutinė – Ž. su D. K.. Tiksliai nepamena, tačiau Ž. J. nuėjo į virtuvę gal vandens atsigerti ar puodelio pasiimti ir pradėjo šaukti: „žiūrėkit, kas D. yra“. D. L. gulėjo ant žemės, pradėjo jį kelti, o D. K. pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą. D. L. atsigavo, todėl liepė jam eiti maudytis, nes buvo apsišlapinęs ir smirdėjo fekalijomis. D. L., ramstydamasis sienomis, nuėjo maudytis. Kai jis maudėsi, kaltinamasis buvo kambaryje, ir galimai D. galėjo paslysti, to nematė. Paskui surado D. kitas apatines kelnaites, nes jis buvo apsimovęs tas pačias, kurias dėvėjo prieš prausiantis. Tuomet D. L. nuėjo ir atsigulė į lovą. Kai atsigulė, pasakė, kad nebegers. Paskui D. L. pasakė, kad jam tirpsta kojos, blogai jaučiasi. Gal praėjo kelios minutės, ir D. paprašė duoti išgerti vieną stikliuką. Išgėrus vieną stikliuką alkoholio, praėjus dar 5 min., jis pradėjo mėlti. Tai pamatė Ž., todėl jie pavertė D. ant šono, jo ausys pradėjo atgauti normalią spalvą. Praėjus kelioms minutėms, D. pradėjo kūkčioti, kaip ir vėmė, todėl iškvietė greitosios pagalbos medikus ir D. L. išvežė į ligoninę. Patikslino, kad D. smūgiavo ne iš karto įėjęs, tik tuomet, kai D. K. pasakė: „Va, jis mane pridavė“, tuomet vieną tą „žuvį“ sudavė. Neatsimena, kokias frazes pats sakė D. L., kažkoks pokalbis buvo, tačiau buvo daugiau keiksmažodžiai. Be to, atsimena, kad D. ant spintelės ranka buvo pasirėmęs ir, kai kaltinamasis sudavė D. L., kiti jam sakė: „Baik, baik, viskas“. Anksčiau nėra D. L. mušęs. Kai buvo kambaryje, negali pasakyti, ar buvo koks nors garsas virtuvėje, virtuvė nuo kambario ganėtinai toli, be to, buvo išgėręs. Atėjo į D. L. namus, norėjo kaip savo vaiką pamokyti, kad jis taip nedarytų. Neturėjo minties jam kažką blogo padaryti. Visi buvo išgėrę. Be kita ko, D. skųsdavosi, kad jam tirpsta kojos, kad spaudimas, pulsas didelis. Suvokė, kad gali sužaloti žmogų, bet nemanė, kad čia smūgis. D. gal kokį „dirgulį“ ir sukėlė, bet ne daugiau. D. veide sužalojimus matė: akis dar buvo mėlyna, pas kaltinamąjį namuose kaktą buvo nusibrozdinęs. Ikiteisminiame tyrime nurodė dėl žaidimų: yra pasirodęs sportas – davimas iš delno vienas kitam. D. K. ir D. L. vienas kitam daužė per veidą gal 4–5 dienos prieš tai. Viskas įvyko pas kaltinamąjį namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Pasidaužė vienas kitam per veidus, pasikeikė ir viskas. Tai nebuvo muštynės. Vienas davė kitam, kitas sako: „Aš tau neskolingas“, ir davė grąžos. Gal po kelis smūgius vienas kitam sudavė, todėl D. paakyje buvo mėlynė, galimai pataikė į akį. Po to incidento iki kaltinamojo sulaikymo D. K. jokių prašymų, kad duotų kaltinamojo atžvilgiu palankius parodymus, nebuvo. Kai D. išvežė į ligoninę ir pasakė, kad bus daroma operacija, jie išgėrinėjo iki pat pirmos apklausos policijoje. Kaltinamasis nurodo, kad pirmą dieną nuėjo į policiją, jį apklausė, paleido ir kitos dienos ryte 11 val. vėl atvyko policija parodymų patikslinimui. D. K. prieš tai paskambino ir pasakė, kad jį kviečia į policiją ir viskas, paskui nebesusitiko. D. K. buvo anksčiau teistas už nužudymą, kiek žino iš jo pasakojimo, viskas buvo (duomenys neskelbtini), jis buvo nuteistas ir kalėjo 10 m., o nuteistas lyg tai buvo iki gyvos galvos.

3. Nukentėjusioji I. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis D. L. buvo jos sūnus. Kaltinamąjį A. M. pažįsta, D. jį sutikdavo gatvėje, bet nukentėjusioji teigia nenorėjusi jų draugystės. Apie įvykį gali papasakoti, kad buvo penktadienis, gegužės 14 d. Apie septintą valandą jai paskambino į duris, atidarius duris stovėjo Ž. J.. Ji pasakė, kad D. labai blogai, nežino, kas jam yra, jis nieko nevalgo, ir jį išvežė greitosios medicinos pagalbos medikai. Kaltinamasis tą kartą stovėjo laiptinės apačioje ir pasakė: „Gelbėkit D.“. Tą dieną D. turėjo ateiti pas nukentėjusiąją, sakė, kad ateis vėliau, tačiau apie 16 val. D. telefonu nebeatsiliepė. Nukentėjusioji paskambino į (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos centrą, jai pasakė, kad ruošiamas reanimobilis, ir D. išveš į (duomenys neskelbtini). Šeštadienio ryte nukentėjusioji paskambino D. K., nes pas jį buvo D. buto raktai, nors ir pati turėjo raktus. Nuėjo į butą: virtuvėje ant stalo buvo butelių nuo šampano, nuorūkų. Aptvarkė butą ir išėjo į darbą. Paskambino į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pasakė, kad D. po operacijos, padėtis bloga. Po darbo su ligoninės skyriaus vedėju palaikė ryšį. Susitarė, kad šeštadienį, kokią 6 val., atvyks į ligoninę ir ją įleis į reanimacijos palatą, tačiau nebesuspėjo atvažiuoti. Daugiau nieko nežino. Kai ryte paskambino D. K., jis paklausė, kaip D. sveikata. Atsakė, kad blogai. Kiek vėliau sužinojo, kad D. K. pas D. lankydavosi, nes šalia gyveno jo močiutė, bet smulkmenų nežino. Pateikė civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti. Turtinę žalą 2156 Eur (patikslina, kad urnos laidojimas kainavo ne 1,90 Eur, o 190 Eur) sudaro laidojimo išlaidos, o neturtinės žalos prašo priteisti 30000 Eur, kadangi ji prarado sūnų, o jų santykiai buvo artimi. Tai buvo vienintelis sūnus, su kuriuo dažnai bendraudavo. D. pradėjo išgėrinėti prieš 5–6 metus ir prasidėjo jo visokios draugystės. D. iki metų su mama augino dukrytę, žiūrėjo šeimą. Nukentėjusioji teigia, kad skyrybos jį labai paveikė, pradėjo išgėrinėti, nedirbo, tačiau registravosi Užimtumo tarnyboje. Pas nukentėjusiąją dažnai anūkai būdavo, kai negerdavo D., labai dažnai susitikdavo. Su D. K. telefonu kalbėjosi, ir gal parduotuvėje jis paklausė, kaip D. sveikata. D. K. sakė, kad buvo smūgis, kad buvo duota ir D. nuvirto. Sakė, kad D. tupėjo prie šiukšlinės ir rinko butelius, įėjęs A. M. iš niekur nieko jam dėjo, bet ar tai nukentėjusioji skaitė, ar matė byloje – nebežino, yra pasimetusi. Jai atrodo, kad tikrai ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog D. rinko butelius ir A. M. jam trenkė. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiama 2021-06-04, tada geriau atsiminė įvykius: D. K. sakė, kad renkant butelius D. virto.

4. Nukentėjusiosios K. L. įstatyminė atstovė R. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad asmeniškai kaltinamojo nepažįsta. Nuo 2019 m., kai D. su juo pradėjo bendrauti, tai pažinojo jį tik gatvėje. Santykiai pašaliniai. Gegužės 14 d. D., A. M., jo žmona ir D. stovėjo visiškai girti prie D. namų. Vadinasi, visas tas dienas jie gėrė. Gegužės 16 d., kai sužinojo, kad D. mirė, gal 9 val. ryte nuėjo pas A. M. į namus. Tai lauke sėdėjo A. M., D. K. ir Ž. J. (atstovė įvardijo kaip J.), jie gėrė. Pilnas stalas buvo alkoholio, degtinės ir alaus. Nukentėjusiosios atstovė paklausė, kas nutiko ir kas tokie buvo įvykio metu. Atsakė, kad buvo A. M., D. K. ir Ž. J., R. G. jie neįvardijo. Paklausus, kas nutiko gegužės 14 d., D. K. aiškiai ir konkrečiai pasakė: „Su D. L. virtuvėje buvau tik aš, A. M. ir Ž. buvo kambaryje, jie nematė ir negirdėjo visiškai nieko“. Dabar tiksliai nepasakys, kaip buvo pasakyta, ar D. virto, ar ne, bet D. K. įvardino, kad nuvedė į dušą, jis ten apsiprausė, kaip jie įvardijo, kad D. buvo apsišlapinęs ir išsituštinęs. Tada jie nuvedė D. į lovą, paguldė, dar davė taurelę išgerti, kurią įpylė A. M., ir jį paliko gulėti. O po to, kaip matyti, parodymai pasikeitė ryškiai. Kai nukentėjusiosios atstovę iškvietė į (duomenys neskelbtini) policiją duoti parodymų, ji susitiko D. K., kuris tą dieną buvo blaivus. Tuomet vėl paklausė, kas atsitiko, ir D. įvardijo, kad A. M. davė per veidą apie 3 kartus ir kad jis jo atsisako kaip draugo, kad eis liudyti prieš jį. Kai pasakė, kad D. mirė, ir paklausė, ar jie ateis į laidotuves, A. M. ir D. K. nurodė, kad ateis. Jie tada jau buvo girti. Nukentėjusiosios atstovei keisčiausia, kad D. K. pasakė, jog virtuvėje buvo dviese su D. ir kad kiti nieko nematė. O paskui viskas pasikeitė, tai mano, kad jie, vadinasi, susitarė. Pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos K. L. naudai ir 300 Eur atstovavimo išlaidų savo naudai.

5. Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2021-05-14 surašė tarnybinį pranešimą, kuriame pažymima, jog į ligoninę atvežtas sužalotas D. L.. Tarnybinis pranešimas surašytas vykdant darbines funkcijas. Paros metas buvo diena. Vyko, nes iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad iš (duomenys neskelbtini) ligoninės komos būsenos buvo pristatytas D. L.. (duomenys neskelbtini) ligoninėje teko lankytis. Nuvykus į ligoninę aiškinosi, kodėl jis buvo pristatytas. Bendravo su ligoninės priimamajame buvusiais darbuotojais. Pirminių duomenų, kas atsitiko, nesuteikė. Klausė, kokie sužalojimai, ar matyti lūžiai, visų aplinkybių, kurias gavo medikai atvežus žmogų. Žino, kad klausė dėl sužalojimo, ar būdinga, kad taip nutiko nugriuvus, ar suduota, ar skilusi kaukolė. Dėl smurtinio pobūdžio veiksmų – ligoninėje tokių duomenų nesuteikė. Nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), bute aptiko du asmenis: D. K. ir R. G.. Šių asmenų girtumą tikrino alkotesteriu. Negali pasakyti, ar buvo konfliktas, bet visada tokie asmenys nebūna nusiteikę geranoriškai, tai jie irgi nelabai norėjo bendrauti. Kad D. K. atsakytų į klausimus, reikėjo traukti kiekvieną žodį. Uždavė klausimą, kas atsitiko D. L.. Į butą turėjo atvykti su kolege S. G.. Su D. K. bendravo liudytojas, jis aiškino, kad D. buvo kartu su juo, vartojo alkoholį ir, D. nuėjus į virtuvę, rado jį gulintį ant grindų. Aiškino, kad jis nuvirto. Neprisimena tiksliai, kaip sakė, bet mano, kad jis nerado jo gulinčio. D. K. nurodė, kad su juo girtavo ir kad paskui jį rado virtuvėje ant grindų. Pasakė, kad dar buvo A. M. ir jo sugyventinė Ž.. Neatsimena kalbos apie smurtą. Jei būtų nurodęs, kad smurtavo, būtų tai parašęs tarnybiniame pranešime. Neatsimena, kokį girtumą nustatė D. K., tačiau D. K. puikiai gebėjo kalbėti. Neatsimena ir mano, kad jis nesakė, jog jam daromas spaudimas dėl parodymų. Su R. G. taip pat bendravo liudytojas. Jis nurodė, kad įvykio metu nebuvo ir nieko nematė. Užregistravo medžiagą ir perdavė vyriausiajam tyrėjui. Atvykimą fiksavo „Body“ kameromis. Kolegė taip pat turėjo „Body“ kamerą. Savo ir kolegės „Body“ kameras nurodė tarnybiniame pranešime. Visas aplinkybes, kurios nurodytos tarnybiniame pranešime, patvirtina, kadangi surašė iš D. K. žodžių.

6. Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju A. M. santykiai nutrūko dėl šios bylos. Įvykio dieną apie 10 val. susitiko su D. L., tai galėjo būti gegužės 14 d. Nuėjo į parduotuvę, pirko tris alaus, dar paskui po vieną išsinešė nesusimokėję. Nuėjo pas A. M. į kiemą, visi sėdėjo ir žaidė kortomis. Tuo metu buvo R. G. ir Ž.. D. išėjo namo. Prieš tai išgėrė gal 2 ar 3 „bambalius“ kartu. Kai D. išėjo, prie laiptinės jo laukė policijos ekipažas dėl nesumokėto alaus. Tada D. paskambino jam per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę ir pasakė, kad gavo baudą, davė pareigūnams su liudytoju kalbėtis per kamerą. Pareigūnai liudytojo paklausė, kur jis yra, kokioje gatvėje, kad galėtų jam išrašyti baudą. Išrašė baudą. Atvažiavo netoli A. M. namų. Po to dar šiek tiek gėrė alaus ir liudytojas išėjo link namų, po to susiskambino su D. L. ir nuėjo pas jį. Abu išėjo į miestą pasivaikščioti , liudytojas pasiskolino šiek tiek pinigų, gal 40–50 eurų, nusipirko alkoholio ir nuėjo pas D., padėjo jam tvarkyti kambarius, nes buvo šiukšlių, žadėjo ateiti D. mama. Tada paskambino A. M. ir paklausė, ką veikia. Pasakė, kad turi alkoholio ir eis gerti. Pasidėjo alkoholį į barą. A. M. paskambino iš Ž. (duomenys neskelbtini) per kamerą ir pasakė: „Parodyk“. Liudytojas atidarė baro dureles: turėjo kelis alaus, du butelius brendžio „Torres“. A. M. pamatęs pasakė, kad tuoj ateis, ir po kiek laiko A. M. su Ž. atėjo pas D.. Kartu buvo ir R. G.. Kai ryte žaidė kortomis, A. M. buvo supykęs ant D., nes jis davė per kamerą, per (duomenys neskelbtini) liudytojui kalbėti su policijos pareigūnais. Pasakė: „Ką jis durnius svaigsta“. Kai A. M. atėjo pas D. į namus, ėjo tiesiai į virtuvę ir gal 3–4 kartus sudavė D. profilaktiškai iš delno per veidą. Nežino, kas pirmas įėjo į butą. Liudytojas tuo metu buvo prie kriauklės, plovė indus, grindys turėjo būti drėgnos, negalėjo būti sausos. Pirmas lygtai įėjo A. M., D. buvo pasilenkęs, gal tvarkė šiukšles, tuomet A. M. jam sudavė į šoną. Pirmiau sutrenkė į šoną, gal bakstelėjo, ar su pirštu, ar su kumščiu, ir D. atsitiesė nuo reakcijos ir atsisuko į A. M.. Tiesiogiai smūgio sudavimo D. į šoną nematė. Kai atsisuko į A. M., tai A. M. 3–4 kartus iš delno sudavė D. per žandus, po vieną kartą. Tai buvo profilaktiškai. Jis ne kartą buvo sakęs: „Paleido vadžias, paleido vadžias“. Po smūgių D. susileido, išsitiesė visas ir trenkė galvą į grindis. Kaip suprato, nuo tų sutrenkimų D. prarado sąmonę. Nepasakys, kaip smarkiai sutrenkė galvą. A. M. sudavė 3–4 kartus po vieną kartą: maždaug iš vienos rankos du ir iš kitos du kartus į D. veidą. Suprato, kad D. neteko sąmonės. Susmuko, smukdamas trenkė galvą į žemę ir D. išsitiesė virtuvėje. Nuo pusės metro trenkė galvą į grindis. Virtuvėje yra laminatas, ne plytelės. Ž. tuo metu buvo arba prie šaldytuvo, nors negalėjo būti. Prie palangės, neatsimena. D. pradėjo knarkti, kad nepaspringtų, jį pasuko ant dešinio šono. Girdėjosi smūgis, kai trenkė galvą. Šalia liudytojo susmuko nuo A. M. sutrenkimo. Viskas vyko labai greitai, gal per 2–3 sekundes. D. „išsijungė“, prarado sąmonę, nukrito virtuvėje ant žemės, apsišlapino, pradėjo springti, tai liudytojas pasuko jį ant šono, kad neapsivemtų. Kai D. smuko, tai suprato, kad jis nebevaldė savo judesių. D. nebandė už ko nors susigriebti. A. M. jam sudavė ir jis susmuko. Pažadino D., padėjo jam atsistoti ir jis svirduliuodamas nuėjo į vonią išsimaudyti, nes buvo apsišlapinęs ir pasituštinęs. Jis išėjo ir buvo užsidėjęs tuos pačius apatinius. Pasakė, kad juos persimautų. Pas jį spintelėje nerado apatinių. D. tuo metu sėdėjo ant lovos kitame kambaryje. Atidarė spintą, ieškojo apatinių, bet jų nebuvo. Rado oranžinius ar rožinius šortus. D. atėjo prie geriančiųjų į kitą kambarį, atsigulė šalia ant sofos. Pasakė, kad daugiau nebegers. Praėjo 2–3 minutės ir pasakė, kad dar vieną išgers. Išgėrė vieną brendžio stikliuką ir pradėjo trūkčioti, pamėlynavo, paraudonavo, pamėlo ausys, paskui vėl paraudonavo. Nusprendė, kad reikia greitosios, ir liudytojas ją iškvietė. Atvyko greitoji, patikrino spaudimą, pasakė kad truputį aukštas, kad gali būti deguonies trūkumas. Paramedikai atnešė neštuvus ir visi bendrai D. nunešė į greitosios automobilį. Einant iš svetainės, medikai nešė už galinės kilpos, R. už dešinės pusės, liudytojas per vidurį, Ž. priešais liudytoją iš šono, o A. M. buvo pasiėmęs dvi kilpas. Einant iš svetainės koridoriuje tyčia ar netyčia A. M. išslydo tos kilpos. D. vėl trenkė į parketą galvą. Liudytojas paėmė už priekinių kilpų ir su paramedikais išnešė D. į automobilį, jį išvežė į (duomenys neskelbtini). Jie grįžo namo, atvyko pareigūnai, patikrino rankas, visi turėjo pasitikrinti neblaivumą. Pamatė, kad liudytojo mėlynas pirštas, kažką įtarinėjo. Kitą dieną liudytojas nuvežė D. buto raktą jo mamai. Pažįsta ne vieną J., su kuria J. užfiksuotas jo pokalbis – nežino.

6.1. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas D. K. nurodė neprisimenantis visų aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti.

6.1.1. Liudytojas D. K. 2021-05-15 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas parodė, kad 2021-05-14 iš ryto buvo savo draugo D. L. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kartu vartojo alkoholį ir D. nuolat skundėsi, kad jam tirpsta kojos. Kiek žino, D. kasdien vartoja alkoholį, todėl turi sveikatos problemų. Kai atėjo į D. namus, ten jau buvo vyras ir moteris, bet jų vardų ir pavardžių nežino. Visi vartojo alkoholį. Vakare, tikslaus laiko nepamena, D. virtuvėje pasilenkęs prie po kriaukle esančios spintelės norėjo sudėti į šiukšlių maišą tuščius alkoholio butelius ir juos išnešti į šiukšlių konteinerį. Liudytojas taip pat buvo kartu su D. virtuvėje ir matė, kaip jis dėdamas į maišą tuščius butelius pargriuvo ir buvo praradęs sąmonę. Liudytojas jį pakėlė ir D. atgavo sąmonę. Kadangi po pargriuvimo jis buvo apsišlapinęs, liepė nueiti į dušą išsimaudyti ir persirengti. Liudytojas iš spintos paėmė jam švarius rūbus ir išsimaudęs D. L. atsigulė į lovą ir paprašė duoti išgerti. Išgėręs vieną stikliuką degtinės D. pradėjo dusti, jo ausys pamėlo ir liudytojas matė, kad jam yra blogai, todėl iškvietė medikus. Atvykus medikams padėjo nunešti D. į greitosios automobilį ir jį išvežė į ligoninę. Vartojant alkoholį jokių konfliktų nebuvo kilę, niekas nesimušė ir D. nesužalojo. Jis susižalojo pats, bet, kai jį pakėlė, veide nematė sužalojimų, kraujas nebėgo. D. L. yra liudytojo draugas ir jiems nėra dėl ko konfliktuoti (t. 2, b. l. 17–19).

6.1.2. Liudytojas D. K. 2021-05-19 liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad anksčiau duotus parodymus pamena, davė teisingus parodymus, tačiau ne viską pasakė, t. y. kad A. M. trenkė delnu per veidą D. L., dėl ko jis prarado sąmonę ir nugriuvo ant grindų virtuvėje. Paaiškino, kad 2021-05-14, penktadienį, nuo ryto kartu su D. L. buvo jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo ankstaus ryto su D. L. gėrė alų, turėjo vieną litrą alaus, plastikinį butelį pavadinimu „Apinių“. Pasak liudytojo, D. L. apie mėnesį laiko skundėsi, kad jam tirpsta kojos, tirpsta rankos, skauda galvą, pastoviai sakydavo, kad „sudūrė smilkinį“, rodydavo ties dešiniu smilkiniu. Tiek liudytojas, tiek D. L. suprato, kad tokie simptomai buvo nuo pastovaus gėrimo, D. L. organizmas buvo labai nusilpęs, jis nieko kokias keturias paras nevalgė, sakydavo, kad neturiu apetito. Liudytojas pats jam atnešdavo karšto maisto, kurį padarydavo liudytojo močiutė M. K., tačiau D. L. praktiškai nevalgydavo, kokius du tik šaukštus šaltibarščių yra suvalgęs per keturias paras. Parodė, kad 2021-05-14 D. L. taip pat skundėsi, jog tirpsta kojos, dažnai gulėdavo lovoje. Išgėrę 1 l alaus su D. L. išėjo į miestą. Kiek laiko vaikščiojo po miestą, tiksliai pasakyti negali. Po to buvo nuėję kartu su D. L. iki A. M. namų, gatvės nepamena. Kiek buvo valandų, nepamena. Namuose buvo A. M., jo sugyventinė Ž. J. ir R. G., pravarde (duomenys neskelbtini). Kieme šie visi gėrė alų. Matė, kad buvo 6 buteliai 1 1 talpos alaus, vienas butelis buvo tik prasuktas. Ar buvo degtinės, nematė. Prisijungė prie jų, tada visi gėrė alų, D. L. taip pat. Išgėrė maždaug visi po 1 1 alaus, žaidė kortomis, matėsi, kad D. L. buvo silpna. Geriant alų, D. L. pasakė „einu sysiu“, liudytojas suprato, kad jis eis namo. Liudytojas jam dar išeinant pasakė neužrakinti buto durų. D. L. vienas išėjo namo. Iki pietų liudytojas buvo pas A. M. namuose. D. L. išėjus, po gal kokių 10–15 min. D. L. liudytojui paskambino per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę ir pasakė „žiūrėk, ką parodysiu“. D. L. per savo telefoną per kamerą rodė kompiuterio ekraną, kur buvo matyti filmuota medžiaga, kur liudytojas kartu su D. L. prieš kelias dienas vogė parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ alų. Šį parduotuvė priklauso G., yra prie (duomenys neskelbtini) turgelio, šalia „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Liudytojas suprato, kad D. L. bendrauja su pareigūnu ir pareigūnas jam rodė filmuotą medžiagą, o šis per telefoną parodė ir liudytojui, davė su pareigūnu pakalbėti, nes pareigūnas norėjo su liudytoju susitikti. Pareigūnui liudytojas pasakė, kad lauks prie (duomenys neskelbtini). Šią filmuotą medžiagą per liudytojo telefoną matė ir A. M., galėjo matyti A. M. sugyventinė bei R. G., nes visi sėdėjo bendrai prie stalo. Po pokalbio su D. L. A. M. supyko ir sakė, kad D. L. ožys, daugiau kojos pas jį neįkels, nes pridavė policijai. Po to liudytojas nuėjo iki (duomenys neskelbtini), kur pareigūnas išrašė jam protokolą už alaus vagystę. Po to liudytojas nuėjo pas savo močiutę pavalgyti ir pasiimti išskalbtų rūbų. Kiek buvo valandų, tikrai pasakyti negali, pasiėmęs rūbus nuėjo iki D. L. buto. Atėjus, D. L. pradarė buto duris ir nuėjo atsigulti į lovą, žiūrėjo televizorių, sakė, kad prieš tai nemiegojo. Liudytojas nematė, kad D. L. būtų gėręs namuose alkoholio. Po to liudytojas susiskambino su savo giminaičiu, tačiau jo vardo ir pavardės nenori įvardinti dėl asmeninių priežasčių, ir iš jo pasiskolino 50 eurų. Tada kartu su D. L. nuėjo pasiimti pinigų ir pasiėmę nusipirko alkoholio, t. y. 4 butelius šampano, 0,7 l, pavadinimo nepamena, skirtingų pavadinimų, 1 1 ir lygtai 0,5 l ar 0,7 l talpos du butelius „Torres“ brendžio, taip pat pirko 5 vnt. butelių alaus, pavadinimu „Apinių“, 1 1, po 1,19 eurų. Kur pirko alkoholį, nepamena. Nusipirkę alkoholio grįžo kartu su D. L. į jo butą. Išgėrė po „čerkutę“ brendžio. Liudytojas pamatė, kad nėra tualetinio popieriaus pas D. L. bute. Tada kartu su D. L. nuėjo į liudytojo butą kitame name (duomenys neskelbtini). Liudytojas pasiėmė tualetinio popieriaus, šiukšlių maišų, grįžo atgal į D. L. butą. Pradėjo bute kartu tvarkytis, tarpais nuėję gėrė alkoholį kambaryje, kur yra televizorius. Geriant alkoholį paskambino A. M. iš savo telefono ir klausė, ką veikia. Atsakė, kad geria, A. M. nepatikėjo. Tuomet A. M. iš karto iš Ž. telefono per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę jam paskambino ir liudytojas parodė, kokio alkoholio turi. A. M. sakė, kad tuoj „atskrenda“, kartu su A. M. buvo ir Ž. bei R. G.. Liudytojas po pokalbio bute plovė indus virtuvėje, o D. L. į šiukšlių maišą iš po kriauklės spintelės pasilenkęs dėjo tuščius ten buvusius butelius. Buto durys buvo atrakintos. Plaunant indus į virtuvę iš karto pirmas atėjo A. M., liudytojas net negirdėjo, kaip jie įėjo į butą. A. M. priėjo prie D. L., kuris buvo pasilenkęs prie spintelės po kriaukle, dėjo butelius į maišą, o liudytojas tuo metu stovėjo šalia D. L.. Liudytojas pamatė, kad A. M. delnu suduoda smūgius D. L. į veidą. Pirmo smūgio liudytojas galėjo nepastebėti, nes D. L. buvo pasilenkęs ir iš karto atsisuko į A. M. priekiu. Liudytojas tuo momentu matė, kaip A. M. sudavė delnais abiem rankomis D. L. į veidą, į abu žandus ne mažiau kaip 3 ar 4 kartus. Tiksliai smūgių skaičiaus liudytojas pasakyti negali, nes nespėjo sureaguoti į tai, kas vyksta, tačiau A. M. delnu sudavė tikrai ne mažiau kaip 3 ar 4 kartus, nematė, kad suduotų kumščiu. D. L. veido nesidengė. Viskas įvyko staiga, sekundžių greičiu. Sudavęs smūgius A. M. pats sustojo, liudytojas tik pradėjo sakyti „baik“, „nustok“. Liudytojas matė, kaip po A. M. suduotų smūgių delnu D. L. į žandus, D. L. prarado sąmonę, t. y. „išsijungė“ ir griuvo virtuvėje ant grindų. Grindys grįstos parketu. Liudytojas matė, kaip D. L. griuvo ant grindų, ant nugaros visu svoriu. D. L. griuvo šalia virtuvinio, griūdamas galva trenkėsi į grindis, tačiau, kuria puse trenkėsi galvą, liudytojas negali tiksliai pasakyti. Trenkiantis galva į grindis girdėjosi smūgis. A. M. daugiau D. L. nemušė. D. L. nugriuvus šis iš karto pradėjo „knarkti“, liudytojas matė, kad D. L. apsišlapino. Liudytojas pasilenkė prie D. L., pasuko jį ant dešinio šono, kad neužspringtų. D. L. buvo be sąmonės iki kelių minučių, kiek tiksliai, pasakyti negali. Jautėsi kad D. L. knarkia, po to atgavo sąmonę, liudytojas D. L. pakėlė per pažastis nuo grindų, taip padėjo D. L. atsistoti. Pasak liudytojo, tuo metu, kai A. M. trenkė delnu D. L. į veidą ir šis nugriuvo ant grindų, virtuvėje buvo ir A. M. sugyventinė Ž., ji galėjo tai matyti. R. G. tuo metu liudytojas nepastebėjo, mano, kad jis buvo kambaryje. Ar R. G. matė, kas buvo virtuvėje, liudytojas negali pasakyti. Atsikėlęs D. L. buvo apsvaigęs, nuėjo iki dušo nusiprausti. Liudytojas palydėjo D. L. iki dušo. Duše D. L. buvo kokias 5 min., liudytojas negirdėjo, kad D. L. būtų nugriuvęs duše. D. L. išėjo iš dušo pats, atėjo į kambarį apsimovęs tas pačias apatines kelnaites (kiek liudytojas pamena, pilkos spalvos). Liudytojas pasiūlė D. L. jas persimauti. Kitame kambaryje liudytojas surado D. L. šortus (rožinės spalvos) ir maikutę, trumpomis rankovėmis, spalvos nepamena. D. L. persirengė, atėjo į kambarį, kur buvo alkoholio, ir buvo A. M., Ž. ir R. G.. D. L. atsigulė į lovą ant šono. Netrukus D. L. paprašė įpilti jam išgerti. A. M. dar D. L. lygtai įpylė degtinės „čerkutę“. Pats D. L. atsisėdo ir išgėrė. Išgėręs D. L. atsigulė ant dešinio šono link lango. Po kokios minutės liudytojas išgirdo, kaip D. L. pradėjo dūsti, traukti orą. Liudytojas matė, kaip D. L. ausys ir lūpos, paakiai pradėjo mėlynuoti. Liudytojas atmerkė D. L. akių vokus, matė, kad jo vyzdžiai išsiplėtę. Tai matė A. M., Ž., R. G., dar su Ž. sakė greičiau kviesti greitąją pagalbą. D. L. iš burnos bėgo seilės, šis sąmonės neatgavo. Liudytojas iš savo telefono skambino Nr. 113 greitajai pagalbai, sakė, kad jo draugas dūsta, yra išgėręs, geria ilgą laiką, trūksta deguonies. Medikai atvyko greitai, pamatavo D. L. spaudimą, kuris buvo aukštas, medikė sakė, kad jį reikia vežti kuo skubiau. Visi su neštuvais padėjo D. L. nunešti iki automobilio. Bute D. L. paguldė ant neštuvų, šonuose su šešiomis kilpomis. Medikai paėmė ties kilpomis ties kojomis, liudytojas ir Ž. – ties viduriu, ir A. M. – už dviejų kilpų ties galva. Nešant iš buto, A. M. neišlaikė ir iš kokio 0,5 m paleido neštuvus, D. L. galva koridoriuje trenkėsi į grindis. Liudytojas pasakė A. M. trauktis, pats paėmė už šių kilpų ir padėjo išnešti. A. M. su Ž. išėjo iš buto, į butą grįžo liudytojas ir R. G.. Visi toliau gėrė alkoholį, beveik jau viskas buvo išgerta. Visi buvo iki pusės valandos. Po to užrakinęs butą liudytojas išėjo. Vėliau buto raktus liudytojas perdavė D. L. mamai. Daugiau liudytojas buto netvarkė, viskas liko bute. Kiek liudytojas žino, vėliau butą tvarkė D. L. mama. Liudytojas nepamena, kiek tiksliai buvo valandų, kai A. M. sudavė D. L. per veidą, tačiau greitąją liudytojas kvietė 18.15 val. Liudytojas mano, kad jie galėjo ateiti apie 18 val. Po suduotų smūgių į veidą praėjo gal koks 15 min., kai liudytojas iškvietė greitąją pagalbą. Jei A. M. nebūtų sudavęs D. L. per veidą, D. L. nebūtų nugriuvęs virtuvėje. Liudytojas mano, kad A. M. sudavė į veidą dėl to, jog D. L. bendravo su pareigūnais ir neva įskundė. Kai A. M. sudavė delnu į veidą, smūgiai nebuvo labai jau stiprūs, tačiau po smūgių D. L. prarado sąmonę ir nugriuvo, liudytojas matė jį gulintį ant nugaros. Tą vakarą liudytojas vilkėjo tuos pačius juodus džinsus, nepamena, kokią vilkėjo maikutę. A. M. buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu, juodos spalvos „Nike“, buvo su raudonos spalvos šortais, mūvėjo juodus „kedus“ su žaliais raišteliais, daugiau liudytojas nepamena. Pasak liudytojo, Ž. ir R. G. bei jis pats nieko D. L. nedarė. Kiek liudytojui žinoma, D. L. iš anksčiau turėjo ant kūno mėlynių, matė ant rankų, kur dar turėjo, nepamena. Mėlynės po akimi liudytojas nepastebėjo. Ar D. L. buvo kada nors anksčiau susitrenkęs galvą, liudytojas negali pasakyti, D. L. nesiguodė (t. 2, b. l. 23–26).

6.1.3. Liudytojas D. K., 2021-06-02 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad buvo rytas, sugalvojo nueiti pas įtariamąjį į kiemą pažaisti kortomis, atsigerti alaus. Jis su D. L. nuėjo į parduotuvę, nusipirko tris alaus ir dar po vieną alaus išsinešė nesumokėję. Nuėjo pas A. M. į kiemą, kur žaidė kortomis, gėrė alų. D. išėjo nebaigęs gerti alaus. Jis pasiliko, su A. M. gėrė likusį alų. Pakeliui namo D. sustabdė policijos ekipažas, kad išrašytų baudą. D. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę parodė vaizdą, kuriame aiškiai matyti, kad jie išsinešė alų nesusimokėję. Po to D. paskambino jam, įjungė kamerą ir davė kalbėti su policijos pareigūnais, kad ir jam išrašytų baudą. Jis pasakė pareigūnams, kur atvažiuoti. Jie atvažiavo ir išrašė baudą. A. M. supyko ant D., galvojo, kad D. yra ožys. Parodė, kad jis A. M. sakė, kad yra nufilmuota video medžiaga, kad jie padarė nusižengimą. Jis išėjo pas močiutę, pasiėmė rūbus ir maisto, atnešė D. pavalgyti, nes jie pastaruoju metu būdavo kartu. Su D. L. išėjo pasivaikščioji, apsuko ratą aplink (duomenys neskelbtini). Gavo kelis eurus, nusipirko alkoholio. Tuomet A. M. paskambino, paklausė, ką jie veikia. Jie pasakė, kad geria. Tada jis paskambino per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę ir parodė, kad turi alkoholio. A. M. pasakė, kad tuoj atlėks. Tuo metu jis su D. tvarkėsi. Jis paėmė tualetinio popieriaus, maišų, nes D. mama žadėjo užeiti, todėl jie tvarkė namus. Norėjo išnešti tuščią tarą, tvarkė virtuvę. Jis plovė indus, prasidarė durys, įėjo A. M. su savo sugyventine ir trenkė D. į šoną. Jis net nepastebėjo, kur pataikė. D. atsistojo priešais A. M., kuris trijų sekundžių bėgyje sudavė 3–4 kartus delnais per veidą D.. D. krito, prarado sąmonę, ant žemės buvo be sąmonės. Kiek jis ten gulėjo, nežino, gal 2–3 minutes. D. gulėdamas apsišlapino. Jis tada pasuko D. L. ant šono, kad neužspringtų, jeigu pradėtų vemti. Jie jį žadino, šiaip taip prisižadino. Sakė, eiti nusiprausti ir persirengti, sakė jam, kad apsišlapino. D. sakė, kad apsipylė. Jie sakė eiti nusiprausti, D. nuėjo išsimaudyti. Jis, t. y. D. K., D. palydėjo, padėjo persirengti. Jie D. davė švarias apatines kelnaites, D. atsigulė į lovą kambaryje, kur visi sėdėjo prie stalo. D. nusisuko į lango pusę, sakė, kad nenorės gerti, bet atsisukęs pasakė duoti dar išgerti „stopkę“. Tada atsigulęs nusisuko, pradėjo dusti, pamėlo lūpos, ausys pamėlo. Jie tada tikrino jį, sugalvojo iškviesti greitąją pagalbą. Gegužės 14 ar 16 d., apie 6.15 val. tai buvo, tiksliai dienos nepamena. Parodė, kad jis iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavo medikai, patikrino pulsą, sakė, kad labai aukštas, sakė, kad reikia vežti į (duomenys neskelbtini), atnešė odinius neštuvus. Jie su paramedikais D. užkėlė ant neštuvų. Jis buvo iš vienos pusės, Ž. iš kitos, A. M. iš už galvos pusės laikė už dviejų neštuvų kilpų. Einant A. M. išslydo kilpos ir D. trenkė galvą į žemę. Paramedikai pasakė nemėtyti. Kai paramedikai išvažiavo, A. M. su sugyventine išėjo. Tuomet atvažiavo pareigūnų ekipažas. Pareigūnai patikrino visus kambarius. Kai pareigūnai išvažiavo, jis su R. G. užrakino duris. Parodė, kad jis turėjo buto raktą, kurį vėliau grąžino D. mamai. Parodė, kad visa tai vyko D. L. nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini) gatvėje, daugiabutyje, numerio nepamena, buto numeris atrodo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukštas, (duomenys neskelbtini). Parodė, kad nėra matęs, jog A. M. būtų mušęs D. L.. Kraujo nematė įvykio vietoje. Kai nuo smūgio D. L. nuvirto, jis išsitiesė. Jis galva trenkėsi tiesiai į žemę. Nugriuvus D. užvertė galvą ir garsiai pradėjo knarkti, alsuodamas giliai kvėpavo. Jis jį pasuko ant šono, matė, kad D. nebereagavo, apsišlapino. Jis jam suteikė pagalbą, pasuko šonu. A. M. buvo šalia. Po to jis nuėjo į svetainę. A. M. sugyventinė buvo virtuvėje. Kai A. M. nuėjo į svetainę, ji taip pat ten nuėjo. Per ištiestą ranką A. M. stovėjo nuo D.. Jie abu stovėjo. Prieš tai D. buvo pasilenkęs. A. M. tuo momentu, kai trenkė, sakė „pydere, pydere“. Smūgiai buvo už tai, kad D. paskambino telefonu dėl baudos išrašymo, kad davė pareigūnui kalbėti per „(duomenys neskelbtini)“ kamerą. Parodė, kad A. M. tik profilaktiškai norėjo suduoti D.. Jis kaip tėvas jam buvo. Virtuvėje D. išgulėjo 2–3 minutes. Iš virtuvės apsiprausti D. jis palydėjo. A. M. nuėjo ieškoti apatinių kelnaičių. Nepamena, ar A. M. domėjosi D. būkle. Sugyventinė buvo buto svetainėje prie R. G.. Ten buvo butelis. Parodė, kad jis sugalvojo ir paskambino į greitąją pagalbą, nes matė, kad D. yra blogai. Įtariamasis nesakė kviesti greitąją pagalbą. Greitosios ekipažas buvo iš dviejų medikų – vyro ir moters. Kai nešė, jis buvo iš kairės pusės. Nešė jie D. L.. Jis stovėjo prie D. L. klubų iš kairės pusės. Paramedikai nešė už kojų. R. G. už vienos kilpos nešė. Paramedikas nešė vienas. A. M. nešė iš už galvos pusės ir laikė abi kilpas. Nešdami paėjo 6–7 metrus nuo svetainės iki koridoriaus ir dar bute D. nukrito. Ar nuslydo, ar tyčia A. M. paleido, jis nežino. Nešdami jie jį žemiau nuleido, nes vos įsiteko koridoriuje. Iš kokio atstumo D. krito, nežino. Gali būti iki metro aukščio. D. gulėjo ant nugaros. D. galva trenkėsi pakaušiu į parketą. Kūną dar laikė pakeltą. Kai D. nešė, jis buvo be sąmonės. Kai nukrito su neštuvais, kraujo nebuvo. Jis pastūmė A. M. ir su paramedikais išnešė D. į mašiną. Parodė, kad jie visi buvo išgėrę. Parodė, kad A. M. turėjo sveikatos sutrikimų rankose, nes turėjo avariją, rankos vos lankstosi, pirštai mediniai. A. M. pažįsta metus, gal pusantrų. Nežino, ar A. M. pajėgus kelti sunkius svorius. Kaip neštuvo kilpos iškrito iš A. M. rankų, jis matė, bet nežino, ar A. M. tyčia paleido. Po to, kai D. L. buvo be sąmonės, A. M. bute agresijos nereiškė. Iki išnešant D. L. į greitosios automobilį A. M. nebuvo piktai nusiteikęs prieš D.. D. L. jam buvo kaip vaikas. Jie ilgiau pažįstami, nei jis su D.. Jie visi kartu eidavo pagerti. A. M. su D. L. anksčiau nesipykdavo iki muštynių. Iki šio incidento D. L. apie dvejus metus jau gėrė. Nebuvo tos dienos, kad jis alaus negertų. Jis prie baro jau kiekvienos dienos 6 val. ryto „pachmielą“ darydavo ir toliau gerdavo. D. L. skundėsi sveikatos sutrikimais. Sakė, kad rankos, kojos tirpsta, eidamas jis sustodavo atsipūsti, nes D. nevalgydavo. D. buvo sakęs, kad Švedijoje buvo netekęs sąmonės ir tik ligoninėje atgavo sąmonę. D. L. sakė, kad reikia stabdyti gėrimus. Prie jo D. L. nėra praradęs sąmonės. Parodė, kad A. M. smūgiai buvo delnais. Smūgiai nebuvo suduoti iš visų jėgų. Parodė, kad A. M. žinojo, jog D. L. yra silpnos sveikatos, nes A. M. D. daugiau pažįsta, gal ir daugiau apie jį žino. Į įtariamojo A. M. klausimą D. K. parodė, kad tai A. M. virtuvėje sutrenkė ir D. nukrito. Kai apsišlapino, D. gulėjo ant žemės. Parodė, kad A. M. buvo kartu, niekas jų nepašaukė, kai D. apsišlapino. D. vilkėjo pilkos spalvos kelnes, kai gulėjo pradėjo bėgti skystis. Parodė, kad jie abu, t. y. jis ir A. M., tai matė. Parodė, kad jis matė, kaip A. M. sudavė 4–5 smūgius. Parodė, kad dar Ž. atėjo, svetainėje buvo (duomenys neskelbtini), t. y. R. G.. Parodė, kad jis nebuvo atsitūpęs prie spintelės, nes plovė indus. O ant grindų rankšluostį buvo pasidėjęs ne tą dieną. D. iš virtuvės išėjo paskutinis ir nuėjo į dušą maudytis. Negali parodyti, ar Ž. pašaukė ir sakė žiūrėti, kas D.. Į advokato klausimą parodė, kad pas D. L. ant veido mėlynių nebuvo, kai atėjo į butą. Šašas ant galvos jam buvo, nes prieš pusantros savaitės D. buvo susitrenkęs. O akys jam gal buvo patinusios nuo gėrimo. Parodė, kad jis įvykio dieną D. nesudavė (t. 2, b. l. 47– 49).

7. Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. pažįsta, jų santykiai draugiški. Įvykio nematė, nes buvo kambaryje, o ne virtuvėje. Kažkas iš buvusių kambaryje pamatė, kad D. L. pasidarė bloga ir iškvietė greitąją. Tą dieną visų pirma liudytojas nuėjo pas A. M., ten buvo ir Ž.. Pas juos išgėrinėjo. Paskui paskambino D. K. ir pasiūlė ateiti į svečius. Nusprendė visi trys nueiti. Nuėjo, duris atidarė D. K., įėjo į vidų. Prisėdo prie stalo ir pradėjo vartoti degtinę. Tiksliai nepasakys, kas pirmas įėjo į butą. Bute buvo D. K. ir D. L.. Kai įėjo į virtuvę, pamatė D. L. gulintį ant žemės. Buvo fekalijų kvapas. Kitų asmenų virtuvėje lygtai nebuvo. Tai, matyt, D. K. jam pasakė ir liudytojas turbūt nuėjo pažiūrėti į virtuvę. Ką prisiminė, tą ir pasakė apklausos ikiteisminio tyrimo metu.

7.1. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas R. G. nurodė neprisimenantis visų aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti.

7.1.1. Liudytojas R. G. parodė, kad D. L. buvo jo draugas. D. L. daugiau bendraudavo su A. M. ir D. K.. D. L. nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). Žino, kad paskutiniu metu su D. L. bute kartu gyveno ir D. K., kuris turėjo ir buto raktus. D. L. vartodavo alkoholį. Kai būdavo su D. L., nematė nė karto, kad D. L. konfliktuotų su savo draugais D. K. ar A. M.. Retai su jais kartu būdavo, todėl nežino, kaip jie sutardavo. Parodė, kad 2021-05-14 apie pietus, tikslaus laiko negali nurodyti, nuėjo pas A. M. išgerti alkoholio. Nusinešė 0,7 litro talpos butelį degtinės. Pas A. M. buvo jo sugyventinė Ž.. Degtinę gėrė visi. A. M. alkoholio neturėjo. Degtinę gėrė visą dieną. Apie 19 val. A. M. paskambino D. K., kuris pasirašė ateiti išgerti. Su D. kalbėjo ne jis. A. pasakė, kad D. turi litrą degtinės, kad kvietė į svečius. Apie 19 val. visi kartu nuėjo pas D. K. į D. L. butą. Duris atidarė D. K.. Įsileido jį, A. ir Ž.. Įėjęs į virtuvę jis matė virtuvėje ant grindų gulintį D. L.. Kitų asmenų bute nebuvo. D. gulėjo ant kairio šono, jo galva buvo į kriauklės pusę. Jis bandė pajudinti D.. Šis nieko nereagavo, tik padejavo. D. buvo apsišlapinęs po savimi. Jautėsi kvapas, kad D. yra ir pasituštinęs į kelnes, nes buvo stiprus fekalijų kvapas. D. pasakė, kad atėjęs į virtuvę pamatė, jog D. guli ant grindų. Kaip D. susižalojo, jam nieko neaiškino. Aiškino, kad D. jau gulėjo ant grindų. Kadangi buvo stiprus fekalijų kvapas, jis prie D. virtuvėje nebuvo, nuėjo į svetainę. A., Ž. ir D. pasiliko prie D.. Vėliau atėję į svetainę pasakė, kad nuvedė D. apsiprausti į dušą. Visi kartu vartojo D. turėtą degtinę ,,Stumbras“. Netrukus prie jų atėjo D. L.. Jis ėjo sunkiai, ramstė sienas, svirduliavo, visiškai nekalbėjo. Atsisėdo ant sofos-lovos, išgėrė vieną stikliuką degtinės ir atsigulė į sofą-lovą. Su jais nebendravo. Ž. pamatė, kad D. pradėjo mėlynuoti, jam iš burnos pradėjo eiti putos. Suprato, kad D. blogai, nusprendėme kviesti greitąją medicinos pagalbą. Pagalbą kvietė arba Ž., arba D.. Jis neskambino. D. parėjus iš dušo, jis buvo vien su apatiniais, todėl matė, kad ant jo kūno buvo nemažai mėlynių. Nežino, iš kur jos. D. L. paakiai buvo mėlyni, tačiau jis paakius buvo susižalojęs prieš tai, prieš dvi-tris dienas. Tada klausė D., kas jam nutiko, bet šis jam neatsakė. Atvykus greitajai medicinos pagalbai D. jau nebereagavo, buvo be sąmonės. Parodė, kad jis padėjo kartu su D. ir su greitosios medicinos darbuotojais D. nunešti į greitosios automobilį. Kas nutiko D., nežino. Nežino, ar D. galėjo būti sumuštas (t. 2, b. l. 57–59).

8. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja Ž. J. atsisakė duoti parodymus, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti:

8.1. Liudytoja Ž. J. parodė, kad gyvena kartu su A. M.. D. L. pažinojo. Beveik kiekvieną dieną D. L. susiskambindavo su A. M., dažnai ateidavo pas juos į namus. D. L. juos vadindavo tėvais, santykiai buvo geri. A. M. su D. L. nėra niekada susipykę, tarp jų yra buvę gal tik nereikšmingų žodinių konfliktų. Žino, kad D. L. draugavo su D. K., kuris pas juos taip pat ateidavo. D. L., D. K. kartu su A. M. išgerdavo. D. L. paskutiniu metu silpnai jautėsi, skundėsi, kad jam tirpsta kojos. D. L. nuolatos kiekvieną dieną gerdavo alkoholį. Parodė, kad nepamena, ar 2021-05-14 ryte pas juos buvo atėję D. L. su D. K.. Nepamena dėl girtumo. Pamena, kad buvo atėjęs R. G., kad kartu su A. M. ir R. gėrė degtinę. Kelintą valandą atėjo R., nepamena. Nepamena, ar tai buvo 2021-05-14, ar kita diena, kai D. L. paskambino per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę ir parodė, kad jis su pareigūnais bendrauja dėl įvykdytos vagystės. D. L. klausė, kur yra D. K.. Pamena, kad D. K. tuo metu buvo pas juos, sakė pareigūnams, kad ateis į (duomenys neskelbtini). A. M. supyko ant D. L., kad šis pridavinėja ir kad pareigūnai turi važiuoti į jo namus. 2021-05-14 vakare, valandų negali nurodyti, paskambino D. K. ir kvietė ateiti pas D. L. į butą išgerti. Sakė, kad turi alkoholio. Parodė, kad tą dieną nuo išgerto alkoholio ji jautėsi stipriai apsvaigusi, nes gėrė nuo 8 ryto. Apie kelintą valandą nuėjo pas D. L., nepamena. Ėjo ji, A. M. ir R. G.. Nusinešė du po 0,5 l talpos degtinės butelius. Nuėjus į D. L. butą, pirmas įėjo A. M., po to arba jis, arba R.. Visi nuėjo į virtuvę. Virtuvėje buvo D. K. ir D. L.. Nepamena, ką jie veikė, bet pamena, kad D. L. ant grindų tikrai negulėjo. Dėl girtumo nepamena įvykio nuoseklumo. Pamena, kad virtuvėje ji rūkė. Matė, kaip A. M. sudavė vieną kartą delnu D. L. per veidą virtuvėje. Ar iš karto sudavė, ar vėliau atėjus, nepamena dėl girtumo. Bet matė, kaip A. M. delnu sudavė vieną kartą. D. L. veide po akimi, nepamena, po kuria, buvo mėlynė iš anksčiau. Iš kur ta mėlynė buvo, nežino. Ji nežino, ar A. M. daugiau kartų sudavė D. L., dėl girtumo neprisimena visko. Ar po suduoto smūgio D. L. nugriuvo, to taip pat neprisimena. Pamena, kad gėrė kambaryje, kuriame yra televizorius. Gėrė įvairius alkoholinius gėrimus. Kur buvo D. L., nepastebėjo. Pamena, kad pamatė D. L., gulintį virtuvėje. Visi kiti buvo kambaryje. Ji juos pakvietė. D. L. gulėjo ant nugaros, galva buvo į kriauklės pusę, jautėsi fekalijų kvapas, buvo prisišlapinęs. Jis nedūsavo, negargaliavo, buvo sąmoningas. Nepamena, ar ką kalbėjo. Jokių sužalojimų ji nepastebėjo, kraujo nematė. Kaip ir kokiu momentu D. L. nugriuvo, negali parodyti. Dėl girtumo neprisimena, kaip buvo apsirengęs D. L.. Atėjo į virtuvę D. K. ir A. M.. D. K. per pažastis pakėlė D. L., kuris pats svirduliuodamas, ramstydamasis į sienas nuėjo į dušą, kur prausėsi kelias minutes. Jie visi sėdėjo kambaryje, o D. L. pats atėjo apsimovęs tas pačias apatines kelnaites. Jie sakė jam persirengti. Ieškojo jam rūbų, tačiau D. K. iš kito kambario jam surado šortus. Pats D. L. apsirengė kitame kambaryje ir pats atėjo į kambarį, kur jie buvo. Atsisėdo ant sofos-lovos, pasakė, kad kojos tirpsta, sakė „blogai“, prašė išgerti. A. M. įpylė degtinės. D. L. išgėrė stikliuką, atsigulė į sofą-lovą, kur visi vyrai sėdėjo ant lovos krašto. Ji sėdėjo ant kėdės. D. L. atsigulė ant nugaros ir praėjus kelioms minutėms jis pradėjo garsiai knarkti, pradėjo mėlynuoti ausys, veidas. Jam prasidėjo traukuliai, pradėjo jis traukti orą. D. K. pavertė D. L. ant dešinio šono. Jie puolė skambinti greitajai pagalbai. Skambino D. K.. Parodė, kad ant neštuvų nešant D. L., A. M. neišlaikė neštuvų ties D. L. galva ir iš maždaug 20 cm aukščio D. L. iki pusės krito, galva trenkėsi į grindis. Smūgis nebuvo stiprus. Medikai išsivežė D. L.. Ji kartu su A. M. išėjo namo. D. K. liko su R. G. D. L. bute. Nuo kokios priežasties pasidarė D. L. bloga, ji nežino. Parodė, kad jos akivaizdoje tik A. M. sudavė vieną kartą per veidą D. L., daugiau D. L. nemušė. Ar po suduoto smūgio į veidą D. L. nugriuvo, nepamena dėl girtumo. Kiek pamena, tai vėliau matė D. L. virtuvėje gulintį. Kiek praėjo minučių nuo to laiko, kai A. M. sudavė per veidą D. L. ir kai šį ji pamatė gulintį, nepamena dėl girtumo. Ką A. M. vilkėjo, nepamena. Parodė, kad A. M. sudavė D. L. į veidą dėl to, kad šis išdavė policijai, jog pas juos namuose yra D. K. (t. 1, b. l. 188–189, 190–197).

9. Ekspertas H. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvirtina specialistų išvadas Nr. M 277/2021(04) ir Nr. pM 17/2021-277/2021(04), bei parodė, kad D. L. trauma yra griuviminė. Atsižvelgiant į sužalojimo lokalizaciją, yra išorinių sužalojimų kairėje pakaušio pusėje, išoriškai yra nubrozdinimas, kraujosruva, iš vidinės pusės kraujosruva minkštuose audiniuose – kairėje pakaušio pusėje ir vidiniai sužalojimai – kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu. Pagal lokalizaciją yra būdinga griuviminei traumai. Ši trauma galėjo atsirasti tiek paveikus asmenį, sudavus smūgį, pastūmus, tiek jam pačiam griūnant. Atskirti nėra galimybės. Įvardinti jėgos kažkokiais dydžiais negali, bet, kiek susipažino su mirusio asmens medicininiais dokumentais, su apklausomis, tai nukentėjusysis kaip ir turėjo problemų dėl sveikatos: buvo sunkios kojos, jas skaudėjo, tirpo. Jis pakankamai gausiai vartojo alkoholinius gėrimus. Yra nustatyta polineuropatija, kai sunku laikyti pusiausvyrą, sunku vaikščioti. Tai galimai gali būti vienas faktorius, kad išsivystytų į šią traumą. Ligoninėje ir tyrimų metu nustatytas kepenų suriebėjimas. Atlikus tyrimus ligoninėje nustatytas sumažėjęs trombocitų skaičius ir kraujo krešėjimo trukmė. Įvertinus bendrą foną tai nereikia didelio pagreičio, kad griūtų ir atsitrenktų. Tai galėjo lemti ir bendra sveikatos būklė. Jei buvo šalutinis poveikis, smūgis ar kas, tai vertinti negali, kartais užtenka pastumti. Duomenų, kad nuo tiesioginio smūgio išsiliejo kraujas, nėra. Išorinių sužalojimų veide, atitinkančių tą laiką, kai ligoniui atliko operaciją, tokių išoriškai kaip ir nėra. Kaip nurodo, tokio smūgio į veidą galėjo ir nebūti. Jo suklupimas – galėjo griūti ir pasilenkus, ne iš viso savo ūgio, ir suklupus. Nebūtina visu savo kūnu griūti. Galvos susilietimas su laminatu ir, kad įvyktų tokia trauma, atmesti tokios galimybės negalima. Mirusiojo ūgis buvo beveik 2 metrai, jei ir suklupęs griuvo, tai pakankamai yra tos vietos pagreičiui įgyti, o užfiksuoti išoriniai sužalojimai, tai visaip galėjo būti. Pagrindas visgi – kietas bukas. Iš bylos duomenų matyti, kad koma fiksuota, kai atvyko medikai. Tai trauma jau patirta. Nustatyta koma 3 balai, tai paskutinė stadija, daugiau nėra. 0 balų – jau žmogus miręs. Kiek matė iš apklausos, tai jis nugriuvo, apsišlapino ir, tikėtina, kad tada įvyko kraujo išsiliejimas, o paskui jis atliko kažkokius veiksmus, tai yra „šviesusis periodas“, tai jau būdinga kraujo išsiliejimui po kietuoju dangalu. Trauma įvyko jau prieš nešant nukentėjusįjį į medikų automobilį. Užfiksuoti duomenys rodo, kad trauma jau buvo įvykusi. Ar iškritimas iš neštuvų tai galėjo įtakoti, ar pagilino tą traumą, negali pasakyti, bet įvertinus, kokios jis buvo būklės, tai trauma buvo sunki iki nešant į greitosios pagalbos automobilį. Vertino ir ligos istorijos duomenis. Yra įvardijama galvos smegenų trauma, taip ūmiai ir tokio sunkumo savaiminio kraujo išsiliejimo nebūna. Išvados 8 p. – tai nėra tiesioginės mirties priežasties įtakojantis, bet apskritai paėmus, tai dėl kepenų pažeidimo (suriebėjimo dėl alkoholio), krešėjimo sutrikimas, kraujagyslių pralaidumas, tai reikia mažesnės jėgos. Užtenka mažesnės traumos, jėgos. Kompiuterinė tomografija buvo padaryta ir rodė kraujo išsiliejimą, rodė smegenų spaudimo požymius, stumia kitą smegenų pusrutulį, rodė apie 1,5 cm. Taip pat rodė, kad suspausti skilveliai ir smegenų edema (pabrinkimas). Delnu galima ir smūgius padaryti, nors atrodo, kad delnu. Priklauso, kuria delno dalimi. Jei šiuo atveju būtų stiprūs smūgiai delnu į veidą nepaliekant požymių, paprastai lieka požymiai ir išoriškai. Įprastai nuo tokių smūgių sąmonė nėra prarandama, jei yra pliaukštelėjimas, bet viskas yra teoriškai. Priklauso, kokia nukentėjusiojo būklė. Teoriškai toks variantas gali būti. Tai, kad žmogus apsišlapina, yra susiję su galvos smegenų trauma, kaip ir šiuo atveju. Pradeda spausti smegenis, ir vienas iš požymių yra, kad yra tokia trauma: gargiantis kvėpavimas, užkrenta liežuvio šaknis. Toks vienas iš požymių, kad įvyko galvos smegenų trauma. Iš bendrų požymių ir sąmonės netekimas, ir paskui kiti požymiai nurodo, kad yra smegenų trauma. Pagal liudytojo D. K. pirminius parodymus, jog D. L. dėdamas butelius nugriuvo, tai šis sužalojimas galėjo atsirasti ir be pašalinės veikos poveikio, ir po pašalinės veikos poveikio. Teigiama, kad pirma pats nukrito, o paskui, kad buvo sukniubęs ir tada nugriuvo. Pagal patį griuvimo aukštį, tai labai panašiai, prieštaravimų kaip ir nėra. Atskirti, ar savaime griuvo, ar pastūmė, ar griuvo, nėra galimybės pasakyti. Pagal mirusio asmens kūno požymius gali teigti, kad smūgiai buvo suduoti į veidą, kad galėjo prarasti sąmonę, nekreipiant dėmesio į liudytojo paaiškinimus. Trenkimasis į laminatą nuo asmens galvos iki žemės, teoriškai užtenka smūgio ir pusės metro, ir daugiau, o 10 cm atstumas – mažokas.

10. Ekspertas J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvirtina ekspertizės išvadą Nr. EKM 30/2022 (01) ir parodė, kad ekspertizėje nurodė galimai įvykusį epilepsijos priepuolį ir dėl epilepsijos priepuolio galima spręsti pagal liudytojų parodymus ir iš bylos medžiagos. Apie tai komisija pasisakė išvados 6 punkte, vadovautasi tik liudytojų parodymais. Kažkokių duomenų esant epilepsijos priepuoliui, tai tokia liga nepalieka jokių požymių ir tiriant lavoną. Kartais būna pažymėta, kad būna liežuvio sukandimas, bet dabar tokių duomenų nėra. Apie epilepsijos buvimą dažniausiai sprendžiama iš liudytojų parodymų. Išvados 6 punkte viskas nurodyta. Tai ta visa eiga, kad pirmas požymis, jog žmogus išsitiesia, tai būdinga epilepsijos priepuoliui. Liudytojai šito negalėjo patys sugalvoti, jei taip buvo, tai atitinka tą versiją, kad buvo epilepsijos priepuolis. Pasituštinimas, pasišlapinimas taip pat būdingas epilepsijos priepuoliui. Liudytojai teigė, kad pajuto fekalijų kvapą. Kai žmogus guli, nejuda, nereaguoja į garsus, tai rodo sąmonės netekimą. Paprastam piliečiui gali atrodyti, kad žmogus prarado sąmonę. Buitiškai sakant „atsijungė“. Polineuropatija D. L. galėjo būti, nes tiriant kūną yra duomenų, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu, tai galėjo apsunkinti judėjimą, didesnė nugriuvimo tikimybė. Medicininių dokumentų, kur būtų įrašyta epilepsijos diagnozė – neturėjo, bet šito atmesti negali. Atmetus polineuropatiją, sudavimas delnu į veidą nepalikus pėdsakų, toks griuvimas su pagreičiu – įmanomas. Kaip parašyta 5 punkte, negalima nei paneigti, nei patvirtinti, kad buvo delnu suduotas smūgis ar smūgiai, tai žmogus gali nugriūti ir nenugriūti. Tai priklauso nuo daug faktorių. Jie mano, kad griuvimas buvo ne nuo smūgio, o nuo epilepsijos priepuolio. Pagreičio stiprumo negalima nustatyti, galima remtis tik liudytojų parodymais. Pats žmogus dėl girtumo, ar jį pastūmė, ar sudavė smūgį, tai trauma gali būti analogiška. Teigti, kad buvo pagreitis – nėra galimybės. Esant epilepsijai ir polineuropatijai, tai skirtingi dalykai, bendrų požymių nėra. Kepenų riebalinė distrofija, kasos sklerozė – tai požymiai, kurie būdingi lėtiniam alkoholizmui. Asmenims, kurie vartojo alkoholį, po mirties labai dažnai nustatomi šie požymiai. Iš (duomenys neskelbtini) PSPC pateiktos D. L. ligos istorijos matyti, kad asmuo kreipėsi dėl panikos sutrikimo, idiopatinio hepatito, tai šie sutrikimai sąsajų su alkoholizmu greičiausiai turi, nes idiopatinis hepatitas – tai nenustatytos kilmės kepenų uždegimas, o panikos sutrikimas, tai pažymėta, kad po alkoholio pavartojimo išsivystė panikos priepuolis. Ši informacija patvirtina, kad asmuo piktnaudžiavo alkoholiu. 2018-03-12 ligoninės išraše pažymėta, kad: „Šiandien apsvaigo galva, griuvo. Dvi dienas gausiai vartojo alkoholį“. Ši faktinė aplinkybė gali būti siejama su epilepsija, bet gali nebūti siejama. Tokios informacijos labai nedaug. Pažymėta, kad gausiai vartojo alkoholį, bet ar buvo prieš tai pavartojęs alkoholio, ar ne, tai galėjo jis jau tada sirgti epilepsija. 100 procentų negali nei patvirtinti, nei paneigti. Akte teigiama, kad D. L. smūgio sudavimas delnu į veidą objektyvių požymių nepaliko, tai galima vertinti kaip skausmo sukėlimą, tačiau vertinti kaip nežymų sveikatos sutrikdymą – duomenų nepakanka. Epilepsijos priepuoliams kilti būna įvairių priežasčių, tai praeityje buvusios galvos smegenų traumos, alkoholio vartojimas. Tai, kad konkrečiu momentu kažkas prasidėjo, negali atsakyti. Pagal išvados 6 punktą mano, kad sąmonę turėjo prarasti įvykus epilepsijos priepuoliui, momentas po to, kai gavo smūgį. Pats smūgio sudavimas stovint ant kojų jam neturėjo sukelti sąmonės praradimo, „atjungimo“. Jis turėjo prarasti sąmonę jau po to, prasidėjus priepuoliui, ir tai sąlygojo jo nugriuvimą ir atsitrenkimą pakaušiu į grindis. Gal liudytojų parodymuose nebūtų žodžio „susmukimas“, gal būtų pasakę, kad buvo smūgis, dėl kurio jis griuvo. Yra aprašyta, kad D. L. po smūgio išsitiesė. Iš aplinkybių atsimena, kad jis buvo pasilenkęs, rinko butelius, bet liudytojai pabrėžia, kad jis išsitiesė, tai šiaip sau žmogus neišsitiesia. Įvyko raumenų įsitempimas, sąlygojantis epilepsijos priepuolį. Epilepsijos metu žmogus griūna įvairiai, bet pats išsitiesimo faktas – vienas iš epilepsijos priepuolio požymių. Vienas iš epilepsijos požymių, nors dabar jo nebuvo, liežuvio įkandimo požymis. Asmuo sau įkanda į liežuvį ir lieka randai. Tokių požymių nebuvo, bet neleidžia atmesti, kad epilepsijos priepuolių buvo. Smūgis ir epilepsijos priepuolis – pagal turimą medžiagą, neatmetama, kad galėjo būti sutapimas.

11. Ekspertas J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvirtina ekspertizės Nr. pEKM 17/2022 (02) išvadą. Stebino ankstesnių specialistų išvadose atsiribojimas, neva matytos kraujosruvos akių vokuose iš seniau, nei inkriminuojama padarymo dienoje šis veiksmas. Senų kraujosruvų fone, kas išsiduoda žalsvo atspalvio kraujosruvos pakraščiuose, jokiu būdu nepaneigiama galimybė, kad pakartotinai buvo traumuota į tą pačią kūno vietą ar artimą kūno zoną, į veidą. Pirminės ligoninės ir nuvežus D. L. į (duomenys neskelbtini) ligoninę akcentuojamas akių vokų patinimas – tai nėra būdinga senesnei traumai, be to, nurodomi ir šviežio kraujo krešuliai nosyje, ir tai neleidžia nutylėti fakto, kad būta šviežio traumavimo į veido sritį. Ankstesnėse išvadose, ar neužkliuvo akis už tų tekstų gydymosi įstaigose, negali atsakyti už kolegas, bet neturi kito paaiškinimo, kodėl buvo patinę vokai, kodėl iš nosies tekėjo kraujas ir kodėl taip skirtingai įvertinamos aplinkybės. Tie, kas buvo toje puotoje, tame veiksme, jie akcentuoja matę kraujosruvas, o paramedikas iš GMP visai nekalba apie kraujosruvas. Po to, atvykus į priėmimo skyrių matomos ir kraujosruvos, ir vokuose patinimai, ir kraujo krešuliai. Nuo alkoholio tinsta visas veidas, o ne selektyviai akys. Labai kliūva už akių ir D. K. pasakojimas, kad jau kelios dienos nebuvo nieko valgoma, ir tokie užsikankinę, tik alkoholiu gyvi išėjo pasivaikščioti, tai suprantama, kad žmogus jau turintis pragertas kepenis, jo sutrikusi fotosintezė ir dėl tokio gyvenimo būdo jis turi būti paburkęs, bet iš visų liudytojų parodymų, visi akcentuojasi į kraujosruvas ir tai būna sumušimo ženklas, paprastai yra lydima tos zonos lokalaus patinimo. Nė vieno liudytojo neužkliuvo akcentas, jog matė patinusias akis, atsirado kalba apie kraujosruvas. Tai spėjimo būdu galėtų mąstyti, kad daktaras, daręs autopsiją pirmame variante darbinėje versijoje net neįžvelgė būtinumo ieškoti kitų trauminių kontaktų, greičiausiai jo mintyse sąsaja ir buvo kraujosruvos akių vokuose sietinos su viduje kaukolės įvykusiais trauminiais išsiliejimais ir paskui atsirado liudijimai, kad jau anksčiau matytos kraujosruvos. Trauminių kontaktų praktikoje neretai pasitaiko, kad į tą pačią zoną. Paprastai šie humanizmo aspektai nėra aktualūs išliejant emociją. (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens ambulatorinės gydymo apskaitos kortelėje yra akcentuota, kad kraujosruvos akių vokuose ir patinimai. Ne apie veido paburkimą, ne kūno, nes iš principo žmogus pagirių metu paburksta visas, bet jų akcentuota kaip į trauminį epizodą, į veidą, po akimis kraujosruvos ir patinimai, nosyje – krešuliai. Šiems daktarams, kurie nėra niekaip suinteresuoti nė už vieną pusę, jie renka duomenis, orientyrus, su kuo susidūrė, ar tai bus intoksitocinė koma, ar trauminė. Patyrus D. L. sunkią galvos traumą, dėl kurios išsiliejo kraujas virš galvos smegenų, negalėjo dėl tokios traumos pasirodyti kraujas nosies šnervėse. Didesnės energijos traumos, kai yra lydima ir galvos smegenų sumušimo židinių, kurie tipiškai, standartiškai pakaušiniu griuvimo atveju, kai lokalizuojasi kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose bei smilkinių priekiniuose poliuose, tai atspindi smegenų atoveiksminį atsimušimą, tai inercijos stabdymas pakaušio srityje. Tos paminėtos sritys trenkiasi į kaukolės pamato struktūras, kurios kitapus sienos, būtent kur eina su nosies pridėtinėmis ertmėmis ir taip būna, bet reikalinga įrodymų, kad buvo tokio stiprumo trauma. Nei pirminėse tomogramose, nei ekspertų tyrimo laike, kaukolės pamate, nei po dangalu, nei smegenų žievės sumušimo židinių nėra. Sunkaus, didelio pagreičio atsitrenkimo pakaušiui į kietą pagrindą atveju būna, kad net akių vokuose pasrūva, bet tada randa kaukolės pamato lūžius. Nėra kitų objektyvių dalykų, nurodančių galimybę paaiškinti griuvimo ant pakaušio, kad iš nosies kraujuotų. Būna, kad žmogus turi silpną vietą ir kraujas pradeda bėgti, bet šiuo atveju griuvimas ant pakaušio sukėlė kraujo ištekėjimą, negalima, nes kraujo po kietuoju dangalu vyraujančios masės buvo viršugalvinėje dalyje, ant smegenų viršaus, o ne pamate, ir griuvimo nebūta tokio stipraus. D. L. buvo suduota ne kumščiais, o delnais, tai delnas, pirštai, jei nėra absoliuti plokštuma – kai kabini akies sritį ir vokus, nosies nugarėlė traumuojama per šoninius paviršius. Muštynių atvejais ne retas dalykas, kai vienas smūgis į akies sritį ir iš nosies pasileidžia kraujas. Tyrimu nėra išaiškina konkrečiai, iš kurios nosies pusės patekėjo kraujas. Iš kažkurios pusės gavus į akies sritį buvo traumuota ir nosies nugarėlė, ir patekėjo kraujas. Atsakyta ekspertizės išvadoje, kad į abiejų akių sritis galėjo gauti bent po smūgį, kad tai atsirastų. Čia aprašoma, kad abiejuose vokuose ir viršutiniuose, ir apatiniuose, kas išduoda apie tiesioginį veikimą į akies sritį.

12. Iš 2021-05-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra bute Nr. 15. Įėjus į buto vidų, koridoriuje kairėje pusėje durys, pro kurias patenkama į tualetą ir vonią. Toliau einant koridoriumi kairėje pusėje yra anga, pro kurią patenkama į namo virtuvę. Virtuvėje yra virtuvinė spintelė, kurioje įmontuota kriauklė, po kuria yra šviesios spalvos spintelė, kurioje yra sudėti tušti alkoholio buteliai – du degtinės ir 1 šampano. Taip pat yra juodos spalvos celofaninis maišelis, kurio viduje yra tamsios spalvos alkoholio butelis su užrašu „TORRES 5“ 1 litro talpos, tuščias, be dangtelio. Butelis paimamas ir supakuojamas spec. pakete. Toliau apžiūrimas patalpa – miegamasis, kuriame yra lova, šalia jos padėtas susuktas kilimas. Kita patalpa yra priešais buto įėjimą koridoriaus gale. Patalpos viduryje yra stalas, prie pietinės sienos yra sofa, prie rytinės sienos rudos spalvos spinta, prie šiaurinės sienos yra komoda su ant jos pastatytu juodos spalvos televizoriumi. Ant šios komodos pastatytas plastikinis 1 litro talpos alaus butelis, šalia pastatytas raudonos spalvos puodelis su užrašu „Nescaffe“. Patalpos viduryje stovi medinis ovalo formos stalas, ant kurio stovi du puodeliai. Apžiūrint visas patalpas jokių grumtynių požymių nerasta ir neužfiksuota, apžiūros metu objektų dėmių panašių į kraują nerasta (t. 1, b. l. 38–48).

13. Parodymų patikrinimo vietoje metu D. K. parodė butą, kuriame buvo įvykis, nurodė, kad viskas vyko virtuvėje, parodė, kur virtuvėje stovėjo jis, kai atėjo A. M., parodė, kur tuo metu stovėjo D. L., pasilenkęs prie spintelės, parodė, kaip prie D. L. priėjo A. M. ir kaip ir kur A. M. sudavė D. L. 4–5 smūgius delnais per veidą. D. K. parodė, kad po suduotų smūgių D. L. prarado sąmonę, parodė, kur ir kaip virtuvėje D. L. susmuko, kaip išsitiesė ir gulėjo. Liudytojas parodė, kur D. L. po to apsiprausė, kur atsigulė ant lovos (t. 2, b. l. 29–39).

14. Iš 2021-05-16 lavono apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vyriškos lyties lavono (D. L.) apžiūra (t. 1, b. l. 50–59).

15. Iš 2021-05-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrėtas butas. Buto durų viršutinė įleidžiamoji spyna, neužrakintoje padėtyje. Apatinė spyna užrakintoje padėtyje. Rankena ir įleidžiamosios spynos apdailos dangteliai netvarkingi, kliba. Už durų prieškambaris. Bute grindys, klotos laminato danga. Prieškambario dydis 2,57x1,12 m. Jame prie kairės sienos stovi spinta ir drabužių kabykla su veidrodžiu. Prie jos ant grindų yra žalios ir juodos spalvų guminės šlepetės. Ant kabyklos kabo juodos spalvos striukė ir pilkos spalvos sportinės kelnės (foto Nr. 6). Kraujo paieška ant sportinių kelnių atlikta vizualiai, nematomų kraujo pėdsakų buvo ieškoma naudojant latentinius kraujo pėdsakus išryškinantį tirpalą „BLUESTAR Forencis“. Ant priekinės kelnių dalies, 6 cm atstumu nuo juosmens rastos dvi 25x5 mm dydžio dėmės (foto Nr. 7). Kraujas dėmėse nustatytas preliminariu kraujo nustatymo testu ,,Hemastix“. Dėmės iškirptos ir supakuotos voke su plomba Nr. S 33163. Prieškambario kairėje yra medinės durys į vonios kambarį su tualetu (foto Nr. 8–10). Patalpos grindys klotos plytelėmis. Ant įėjimo sienos, kairėje pritvirtintas gyvatukas, ant jo yra medžiaginis rankšluostis. Prie kairės sienos yra klozetas. Jo kairėje ant grindų guli mėlynos spalvos megztinis. Kraujo paieška ant megztinio atlikta vizualiai, nematomų kraujo pėdsakų buvo ieškoma naudojant latentinius kraujo pėdsakus išryškinantį tirpalą „BLUESTAR Forencis“. Kraujas dėmėse nustatytas preliminariu kraujo nustatymo testu ,,Hemastix“. Megztinis supakuotas popieriniame pakete su plomba Nr. S 33169. Prie priekinės sienos yra dušo kabina. Prie dešiniosios sienos stovi spintelė su kriaukle. Ant sienos kabo veidrodis ir lentynėlė. Prieškambaryje, dešinėje vonios kambario durų, žemiau elektros jungtuko, 1,36 m atstumu nuo grindų yra raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmė. Nuo kraujo dėmės padaryta nuoplova, kuri supakuota voke su plomba Nr. S33168. Prieškambario kairėje yra praėjimas į virtuvę, kurio dydis 1,14 x0,68 m (foto Nr. 11). Virtuvės dydis 1,72x2,47 m dydžio. Joje, ant dešiniosios sienos kabo paveikslas ir dešiniosios ir priekinės sienų kampe stovi stalas ir dvi kėdės. Priekinėje sienoje yra trijų dalių langas su plastikiniu rėmu su roletais. Viena lango dalis atidaryta. Viena lango dalis pravira. Prie kairės sienos stovi virtuvinis baldų komplektas, virš jo kabo dvi spintelės. Ant stalviršio padėta mikrobangų krosnelė „SIEMENS“, dujinė viryklė ir kriauklė. Joje yra du puodeliai su mėlynos spalvos ornamentais ir žalios spalvos kempinė. Šalia kriauklės yra cigarečių pakelis „KENT“ ir žalios spalvos indų ploviklis „Frosch“. Prie įėjimo į virtuvę, kairėje esančioje nišoje yra skalbimo mašina „SIEMENS“, virš kurios stovi atidarytomis durimis šaldytuvas „ZANUSSI“ (foto Nr. 12-16). Kraujo paieška virtuvėje atlikta vizualiai, nematomų kraujo pėdsakų buvo ieškoma naudojant latentinius kraujo pėdsakus išryškinantį tirpalą „BLUESTAR Forencis“. Ant grindų šalia stalo, 0,79 m atstumu nuo dešiniosios sienos ir 0,92 m atstumu nuo priekinės sienos yra 5x2 cm dydžio dėmė. Ant stalo, 0,80 m atstumu nuo dešiniosios sienos ir 0,19 m atstumu nuo priekinės sienos yra 3x1,5 cm dydžio dėmė. Kraujas dėmėse nustatytas preliminariu kraujo nustatymo testu ,,Hemastix“. Nuoplova nuo grindų supakuota į voką su plomba Nr. S33164. Nuoplova nuo virtuvinio stalo supakuota į voką su plomba Nr. S33165. Už prieškambario yra praėjimas, kurio dydis 3,34x0,83 m. Ant sienų kabo paveikslai. Jo kairėje yra uždarytos medinės durys į miegamąjį kambarį ir priekyje atidarytos medinės durys į svetainės kambarį. (foto Nr. 17). Miegamajame, kurio dydis 3,71x3,20 m, prie įėjimo sienos, dešinėje stovi spintelė. Prie dešiniosios sienos stovi dvigulė lova, kuri uždengta rudos spalvos užtiesalu. Prie jos, ant grindų yra kilimėlis. Ant jo, arčiau lovos galvūgalio yra juodos spalvos vyriškos trumpikės. Priekinėje sienoje yra trijų dalių langas su plastikiniu rėmu ir dieninėmis bei naktinėmis užuolaidomis. Langas uždarytas. Prie kairiosios sienos stovi atremta kėdė su raudonos spalvos gobelenu, staliukas su pristumta kėde. Ant kėdės atlošo yra pilkos spalvos sportiniai marškinėliai ir mėlynos spalvos šortai. Ant staliuko yra laikrodis ir stalinė lempa. Taip pat stovi keturių stalčių komoda. Įėjimo sienos kairėje stovi vienų durų drabužių spinta (foto Nr.18-21). Ant sienų kabo paveikslai. Svetainėje, kurios dydis 2,98x4,70 m, prie dešinės ir priekinės sienų kampe stovi spintelė su gėlėmis vazoje. Priekinėje sienoje yra langas su plastikiniu rėmu ir dieninėmis bei naktinėmis užuolaidomis. Langas iš trijų dalių, Viena dalis atidaryta. Prie lango yra sofa su žaliu gobelenu. Ant jos, kairiajame kampe yra sulankstyta antklodė, virš jos mėlynos spalvos pagalvė. Prie lovos, kairėje yra šviestuvas. Prie kairiosios sienos stovi sekcija. Jos apatinėje dalyje sudėti vaikiški medžiaginiai žaislai, lentynoje yra laikrodis, dvi vazos, viena iš jų su gėlėmis. Indaujos dalyje yra stiklinės taurės. Prie įėjimo sienos, ant spintelės stovi televizorius. Kambario viduryje yra medinis staliukas, klotas užtiesalu. Ant jo televizoriaus distancinio valdymo pultelis, rudos spalvos molinis indelis ir elektroninis oro gaiviklis. Ant sienų kabo paveikslai. Kraujo paieška svetainėje atlikta vizualiai, nematomų kraujo pėdsakų buvo ieškoma naudojant latentinius kraujo pėdsakus išryškinantį tirpalą „BLUESTAR Forencis“. Ant sofos kairės pusės priekinės dalies yra 5x2,5 cm dydžio dėmė, kurios nuoplova supakuota voke su plomba Nr. S 33167. Ant mėlynos spalvos pagalvės yra 3x1,5 cm dydžio dėmė, kurios iškarpa supakuota voke su plomba Nr. S33166. Kraujas dėmėse nustatytas preliminariu kraujo nustatymo testu ,,Hemastix“. Ant spintelės, kuri stovi prie dešinės ir priekinės sienų kampe, buvo matoma silpnai išreikšta reakcija į kraują. Apžiūrėjus įvykio vietą kitų tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų tinkamų identifikavimui neaptikta (t. 1, b. l. 60–63).

16. 2021-05-28 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pranešimo, kuris gautas (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stotyje, apžiūra (atlikta stenograma). Nustatyta, kad į greitosios pagalbos centrą skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambinęs asmuo nurodo, kad reikalinga greitoji medicininė pagalba, nes žmogus gėrė daugiau nei mėnesį laiko, visas yra pamėlęs, dūsta, yra be sąmonės (t. 1, b. l. 30–32).

17. 2021-05-18 specialisto išvada Nr. M 277/2021 ( 04 ), kurioje nurodyta:

1. D. L. mirtis įvyko nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir koma, galvos smegenų kamieno strigimu. Į tai nurodo mirusiojo kūno tyrimo ir medicininių dokumentų duomenys.

2. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. XXI-6654 duomenimis, D. L. mirė (duomenys neskelbtini).

3. Mirusiojo D. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

4. D. L. padaryti sužalojimai: trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kraujosruva kairės pakaušio pusės minkštuosiuose audiniuose, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje pakaušio pusėje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje ir kairės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairės plaštakos III piršte, abiejuose krūtinės ląstos pusėse, abiejuose pilvo pusėse, abiejuose šlaunyse, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos III krumplio srityje. Mirtį sukėlęs sužalojimas-kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, galėjo gautis kaire pakaušio puse kontaktuojant su kietu buku paviršiumi galimai griuviminės traumos metu, griūvant be pašalinės jėgos poveikio, ar po pašalinės jėgos poveikio, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Į tai nurodo poodinė kraujosruva kairės pakaušio pusės minkštuosiuose audiniuose, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje pakaušio pusėje. remiantis medicininių dokumentų duomenimis, D. L. kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš pusrutulio padarytas dviejų parų laikotarpiu iki jo pristatymo į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, 2021-05-14 21 val. 04 min. Į tai nurodo chirurginės operacijos metu diagnozuotas ūmus išsiliejusio kraujo po kietuoju galvos smegenų dangalu pobūdis. Kraujosruva kairės pakaušio pusės minkštuosiuose audiniuose, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje pakaušio pusėje padaryti kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, galimai griuviminės traumos metu, vienmomentiškai, dviejų parų laikotarpiu iki mirties. Tam neprieštarauja sužalojimų lokalizacija ir pobūdis. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste padarytos kietais bukais daiktais, dviejų parų laikotarpyje iki mirties, nemažiau septynių, galimai tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. Į tai nurodo ovali poodinių kraujosruvų forma. Kiti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, prieš 5–8 paras iki mirties, nemažiau dvidešimt septynių trauminių poveikių pasėkoje ir galėjo gautis tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminių traumų metu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai, tiek imant juos visumoje, tiek atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 85–88).

18. 2021-06-17 specialisto išvada Nr. pM 17/2021-277/2021 ( 04 ), kurioje nurodyta:

1. D. L. mirtis įvyko nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir koma, galvos smegenų kamieno strigimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje.

2. D. L. mirtį sukėlęs sužalojimas – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio galėjo gautis vieno trauminio poveikio pasėkoje, kaire pakaušio puse kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, galimai griuviminės traumos metu, griūvant be pašalinės jėgos poveikio, ar po pašalinės jėgos poveikio. Remiantis medicininių dokumentų duomenimis, D. L. kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio padarytas dviejų parų laikotarpiu iki jo pristatymo į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, 2021-05-14 21 val. 04 min. Kraujosruva kairės pakaušio pusės minkštuosiuose audiniuose, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje pakaušio pusėje padaryti kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, galimai griuviminės traumos metu, vienmomentiškai, dviejų parų laikotarpiu iki mirties. Poodinės kraujosruvos kairiame žastą padarytos kietais bukais daiktais, dviejų parų laikotarpiu iki mirties, nemažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje, galimai tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. Kiti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, prieš 5–8 paras iki mirties, nemažiau dvidešimt septynių trauminių poveikių pasėkoje ir galėjo gautis tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminių traumų metu.

3. D. L. mirtį sukėlęs sužalojimas – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, galėjo gautis vieno trauminio poveikio pasėkoje, kaire pakaušio puse kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, galimai griuviminės traumos metu, griūnant be pašalinės jėgos poveikio, ar po pašalinės jėgos poveikio.

4. Neatmetama tikimybė, kad D. L. mirtį sukėlęs sužalojimas galėjo gautis ir liudytojo D. K. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. po suduotų smūgių į veidą nukentėjusiajam griūvant ir kaire pakaušio puse kontaktuojant su kietu buku paviršiumi.

5. Nėra objektyvių duomenų, kad po galimai buvusių trauminių poveikių į veidą buvo padarytas D. L. mirtį sukėlęs sužalojimas, kadangi veide sužalojimų, atitinkančių mirtį sukėlusio sužalojimo padarymo laiką, nėra.

6. Iš pateiktų duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti ar transportavimo metu D. L. patyrė galvos sužalojimą. Remiantis turimais teismo medicininiais duomenimis, mirtį sukėlusį sužalojimą – kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio D. L. patyrė iki transportavimo į GMP automobilį. Į tai nurodo D. L. sveikatos būklė atvykus GMP darbuotojams (buvo fiksuota koma 3 balai pagal Glazgo komos skalę – t. y. pacientas neatsimerkia, neištaria garsų, nėra jokio motorinio atsako).

7. Po įvykusio kraujo išsiliejimo po kietuoju dangalu nukentėjęs asmuo gali iš karto prarasti sąmonę, po to gali būti vadinamas „šviesusis“ periodas, kurio metu asmuo gali būti sąmoningas ir atlikti savarankiškus veiksmus. Šis periodas gali tęstis minutėmis ar valandomis, priklausomai nuo kraujavimo greičio ir vykstančio galvos smegenų suspaudimo.

8. D. L. iki 2021-05-14 diagnozuotos ligos ir patirtos traumos tiesioginės įtakos jo mirčiai neturėjo (t. 1, b. l. 101–104).

19. 2022-03-18 ekspertizės akte Nr. EKM 30/2022 (01) nurodoma, kad:

1. D. L. mirties priežastis buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (ūminė subdurinė hematoma) virš dešinio smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu.

2. D. L. mirtį nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu lėmė pakaušio sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva.

3.1. Pakaušio sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, t. y. 2021-05-14 apie 18.00 vai., vienu trauminiu poveikiu, nukentėjusiajam nugriuvus aukštielninkam ir atsitrenkus pakaušio sritimi į kietą buką paviršių (į grindis). Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, konkrečiu atveju lėmė nukentėjusiojo mirtį.

3.2. Poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje ir kairės akies viršutiniame voke, sprendžiant iš jos spalvinių pakitimų galėjo būti padaryta prieš kelias paras iki 2021-05-14, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai suduodant smūgį. Šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir priežastiniu ryšiu nėra susijęs su mirtį lėmusiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu.

3.3. Daugybinės poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, krūtinėje, pilve, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje sprendžiant iš jų spalvinių pakitimų bei gijimo požymių galėjo būti padalytas prieš kelias paras iki 2021-05-14, kontaktuojant su kietais bukai atsikišusiais paviršiais, galimai atsitrenkiant ar suspaudžiant rankų pirštais. Šie sužalojimas tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

4. Objektyviais duomenimis negalima nei patvirtinti, nei paneigti A. M. suduoto smūgio delnu į D. L. skruostą, nes konstatuoti sužalojimai veide neatitinka nagrinėjamo įvykio laiko, o smūgiai delnu dažnai sužalojimų pėdsakų nepalieka.

5. Objektyvūs medicinos duomenys neprieštarauja liudytojo D. K. parodymams. Nukentėjusysis D. L. galėjo patirtį A. M. smūgį (smūgius) delnu į skruosto (skruostų) sritį. Manome, kad dėl tokio pobūdžio smūgių (nedidelės kinetinės energijos, nepalikusius išorinių sužalojimų) nukentėjusysis neturėjo prarasti sąmonės ir nugriūti. Liudytojų pateikta trauminio epizodo eiga (po suduotų smūgių delnais į veidą nukentėjusysis išsitiesė, po ko besmukdamas / griūdamas atsitrenkė galva į virtuvės grindinį, per dvi minutes nesąmoningos būsenos apsišlapina ir pasituština, staiga atgavus sąmonę savarankiškai apsiprausė duše) rodo, kad griuvimo ir galvos traumos priežastimi buvo epilepsijos priepuolis, bet ne smūgiai delnu į veidą.

6. 2021-05-14 D. L. mirtį lėmusi galvos trauma galėjo būti padaryta liudytojo D. K. nurodomomis aplinkybėmis, t. y. nukentėjusiajam nugriuvus be pašalinės jėgos poveikio įvykus epilepsijos priepuoliui.

7. Teismo medicinos praktikoje smūgiai, nepaliekantys objektyvių sužalojimų požymių (pvz. pliaukštelėjimas delnu per skruostus), nėra vertinami kaip veiksmai, galintys paaiškinti kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu. Pažymėtina, kad kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu atsiradimą nulemia stiprūs trauminiai poveikiai į galvos sritį kietais bukais daiktais ar paviršiais, dažniausiai smūgiuojant kumščiais ar griūnant ir atsitrenkiant. Tokiais atvejais yra fiksuojamos aiškios traumavimo žymės: kraujosruvos, odos nubrozdinimai ir pan.

8. D. L., medicininiuose dokumentuose ir autopsijos tyrimo duomenimis, nustatyti lėtinio alkoholizmo požymiai. Lėtinio alkoholizmo viena iš komplikacijų dažnai būna besikartojantys epilepsijos priepuoliai. Tai galėjo sąlygoti 2021-05-14 nukentėjusiojo griuvimą ir mirtį.

9. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu gali įvykti griūnant iš stovimos padėties (t. 4, b. l. 186–193).

20. 2022-08-17 ekspertizės akte Nr. pEKM 17/2022 (02) nurodoma, kad:

1. D. L. mirtis įvyko nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalo virš dešiniojo pusrutulio. Kraujo išlaja didėdama suspaudė smegenis, sukėlėjų pabrinkimą ir komą, o suspaudimui pasiekus kritinę ribą strigo smegenų kamienas. Pažymėtina, kad nedidelis (nereikšmingas) kraujo kiekis po kietuoju dangalu buvo išsiliejęs ir virš kairiojo pusrutulio, o taip pat po voratinkliniu dangalu ant abiejų kaktinių skilčių. Visas ant smegenų išsiliejęs kraujas yra vienos traumos padarinys.

2. D. L. mirtį nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu lėmė pakaušio srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu, poodine ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio kairėje pusėje. Pakaušį D. L. susimušė griūdamas aukštielninkas iš savo ūgio aukščio, be reikšmingo suteikto pagreitėjimo ir būdamas sąmoningas (detaliau motyvai išdėstyti Duomenų aptarimo skyriuje). Teismo medicininiu požiūriu yra svari ir nepaneigiama prielaida, kad D. L. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje gali būti dviejų atskirų trauminių epizodų rezultatas, būtent kelių dienų laike iki 2021-05-14 įvykio patirta trauma (žalsvi kraujosruvų pakraščiai) ir 2021-05-14 dieną į veidą delnais suduoti smūgiai (dominuoja melsvai violetinė spalva, ryškus patinimas, (duomenys neskelbtini) medikai aprašo šviežius kraujo krešulius šnervėse). 2021-05-14 į veidą turėjo būti suduota bent po vieną smūgį į kiekvienos akies sritį. D. L. aukštielninkas griūti ir susimušti pakaušį galėjo tiek betarpiškai tiesiogiai pastūmėtas į veidą suduotų smūgių, tiek ir netiesiogiai, kai gavęs netikėtus smūgius į veidą, buvo priverstas staigiai atsitiesti iš gilaus pasilenkimo, o staigiai atsistojus gali susvaigti galva, sutrikti orientacija bei pusiausvyra ir įvykti griuvimas. Be aukščiau aptartų sužalojimų D. L. kūne dar konstatuotos daugybinės 5–8 parų senumo poodinės kraujosruvos abiejose rankose, krūtinėje, pilve ir kojose jokiais priežastiniais ryšiais su mirtina galvos smegenų trauma nesusijusios. Šios poodinės kraujosruvos atsiradusios nuo traumuojančių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Jos pagal savo lokalizacijas yra atvirose kūno vietose ir galėtų būti paaiškinamos įvairiomis buitinės veiklos aplinkybėmis, pvz. atsitrenkus į baldus, apyvokos daiktus ar panašiai.

3. A. M. duoti parodymai dėl D. L. suduotų smūgių skaičiaus, lokalizacijos bei pobūdžio yra nenuoseklūs ir nekonkretūs. Jo parodymuose neakcentuojamas griuvimas, o D. L. mirtį lėmęs trauminis kraujo išsiliejimas po smegenų dangalais atsirado dėl pakaušio sumušimo griūvant aukštielninkam iš savo ūgio aukščio.

4. D. K. parodymuose įvardinta įvykių seka neprieštarauja nustatytiems sužalojimams ir jų atsiradimo mechanizmui.

5. D. L. turėtos ligos / patologijos, traumos (iki 2021-05-14) nebuvo mirties priežastis.

6. Nėra pateikta objektyvių ir pagrįstų duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, kad D. L. griuvimo ir galvos traumos priežastis buvo epilepsijos priepuolis.

7. D. L. sirgo lėtiniu alkoholizmu. Tai patvirtina pateikti medicininių dokumentų duomenys apie gydymąsi nuo alkoholio vartojimo priklausomybės, tai pat liudytojų parodymai apie besaikį ilgalaikį alkoholio vartojimą, o taip pat autopsijos metu konstatuoti vidaus organų specifiniai pakitimai (kasos sklerozė ir kepenų riebalinė distrofija).

8. Galvos svaigimas, griuvimas po kelias dienas gausiai vartoto alkoholio nėra būdingi epilepsijos priepuolio požymiai. Teigti, kad D. L. 2018-03-12 patyrė epilepsijos priepuolį, duomenų nepakanka. Liudytojo D. K. pateikti parodymai, kad D. L. buvo pasilenkęs, po smūgių į kūną išsitiesia, stovėjo, kai buvo suduota per veidą 4–5 kartus, po suduotų smūgių susmuko ant grindų. Trauminio epizodo eigoje nurodomas pasilenkusio žmogaus išsitiesimas nėra būdingas epilepsijos priepuolio požymis. Toninio priepuolinio raumenų įsitempimo metu žmogus turėtų staiga kristi įsitempęs, o ne stovėti. Susmukimas nėra būdingas epilepsijos priepuolio požymis. Pagal 14 klausime nurodomą liudytojų pateiktą trauminio epizodo eigą teigti, kad griuvimo ir galvos traumos priežastis buvo epilepsijos priepuolis, negalima (t. 5, b. l. 150–160).

21. Iš 2021-05-19 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties leisti klausytis pokalbių D. K. naudojamu telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti perduodamos informacijos kontrolę, t. y. ją fiksuoti, kaupti, daryti įrašus (t. 2, b. l. 78–80), matyti, kad atlikus nurodyto numerio kontrolę užfiksuotas D. K. pokalbis su moterimi vardu J., kuriai liudytojas pasakojo D. L. sumušimo aplinkybes (t. 2, b. l. 81–82, 83–85).

22. Iš 2021-05-19 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties leisti klausytis pokalbių Ž. J. naudojamu telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti perduodamos informacijos kontrolę, t. y. ją fiksuoti, kaupti, daryti įrašus (t. 2, b. l. 108–110) matyti, kad atlikus nurodyto numerio kontrolę užfiksuoti liudytojos Ž. J. pokalbiai su mama, su moterimi vardu J., su įtariamuoju A. M., susiję su D. L. sužalojimo aplinkybėmis (t. 2, b. l. 111–112, 113–114).

23. Liudytojo D. K. ir mirusiojo D. L. administracinių nusižengimų registro išrašai, kuriuose užfiksuota, kad D. K. 2021-05-14 surašytas ANK protokolas pagal ANK 108 str. 1 d. – už alaus skardinės vagystę 2021-05-12 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“; D. L. surašytas 2021-05-14 protokolas pagal ANK 481 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą parduotuvėje (t. 2, b. l. 136–137, 156).

24. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai. Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad savo veikimu ar neveikimu gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti. Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka siejama su kaltininko abejingu požiūriu į tikėtiną padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015). Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glūdi valiniame elemente: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, – veikia netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

25. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, remdamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Tiek iš kaltinamojo A. M. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, tiek iš byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų: nukentėjusiosios I. L., nukentėjusiosios K. L. įstatyminės atstovės R. I., liudytojų D. K., R. G., V. J. parodymų, ekspertų H. D., J. R., J. V. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, įvykio vietos apžiūros, lavono apžiūros protokolų, liudytojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, specialisto H. D., ekspertizių išvadų dėl D. L. sužalojimo ir mirties priežasties, nustatyta, kad A. M. asmeninio konflikto metu tyčia, abiejų rankų delnais D. L. į galvą sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, iš kurių ne mažiau kaip du smūgius į abi veido puses – po vieną smūgį į kiekvienos akies sritį ir, šiam nuo patirtų smūgių nugriuvus ir atsitrenkus galva į kietą buką paviršių – virtuvės grindis, padarė D. L. sužalojimus – trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kraujosruvą kairės pakaušio pusės minkštuosiuose galvos audiniuose, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje pakaušio pusėje, ko pasėkoje D. L. mirus (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir koma, galvos smegenų kamieno strigimu, tokiu būdu nužudė D. L..

26. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vietoje – nukentėjusiojo D. L. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2021-05-14 apie 18.00 val. D. L. nugriuvus ir atsitrenkus galva į kietą buką paviršių – virtuvės grindis, įvyko trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir koma, galvos smegenų kamieno strigimu, ir tai sukėlė D. L. mirtį (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Dėl šios traumos nekyla ginčas, ji konstatuota tiek specialisto išvadose Nr. M 277/2021(04), Nr. pM 17/2021-277/2021(04), tiek ekspertizių aktuose Nr. EKM 30/2022 (01) ir Nr. pEKM 17/2022 (02).

27. Objektyviai atlikto veiksmo – smūgio delnu sudavimo D. L. į galvos sritį neginčija ir pats kaltinamasis A. M., nurodydamas, kad, atėjus į D. L. butą ir D. K. pasakius, jog D. L. „pridavė“ D. policijai, kaltinamasis spontaniškai sudavė delnu D. L. į veidą. Teigia, kad tai tebuvo „paplekšnojimas“, o ne smūgio sudavimas. Nors kaltinamasis neigia, kad būtent nuo jo suduoto smūgio D. L. nugriuvo ir patyrė mirtiną galvos traumą, šiuos jo parodymus paneigia kitų byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų visuma. Tai, kad A. M. sudavė D. L. į veidą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojas D. K.. Smūgio sudavimo faktą patvirtina ir liudytojo D. K. parodymų patikrinimo metu nurodytos aplinkybės bei ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Ž. M. (buvusi J.) (t. 3, b. l. 106). Šiai liudytojai ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų (t. 1, b. l. 188), atsižvelgiant į tai, kad ji gyveno kartu su kaltinamuoju A. M., tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja sutiko duoti parodymus (t. 1, b. l. 190) ir jos duoti parodymai vertinami visų įrodymų bendrame kontekste.

28. Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus: 2021-05-15 apklausos metu nenurodė, kad A. M. sudavė smūgį D. L. į galvos sritį, tik nurodė, kad D. L. įvykio vietoje, virtuvėje, dėdamas butelius į maišą pargriuvo ir buvo praradęs sąmonę (t. 2, b. l. 17–18). 2021-05-19 papildomos apklausos metu nurodė, kad A. M. delnais sudavė D. L. į veidą ne mažiau kaip 3–4 kartus, ir po suduotų smūgių D. L. prarado sąmonę, „išsijungė“ bei griuvo visu svoriu virtuvėje ant grindų, galva trenkdamas į grindis, girdėjosi smūgis (t. 2, b. l. 23–26). Šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu, tik nurodė, kad A. M. sudavė D. L. per skruostus 4–5 kartus (t. 2, b. l. 29–30). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. K. parodė, kad A. M. sudavė delnais D. L. 3–4 kartus per veidą, dėl to jis krisdamas prarado sąmonę. Teisiamojo posėdžio metu D. K. patvirtino, kad A. M. sudavė D. L. 3–4 kartus profilaktiškai iš delno per veidą. Kaip matyti iš duotų parodymų visumos, liudytojas D. K. pakankamai nuosekliai nurodė kaltinamojo A. M. veiksmus prieš nukentėjusįjį D. L., t. y. patvirtino, kad A. M. sudavė kelis smūgius delnu D. L. į veido sritį. Tik 2021-05-15 kaip liudytojas apklaustas D. K. nenurodė aplinkybės, kad A. M. sudavė D. L. smūgį į veido sritį, tačiau priežastis, kodėl nenurodė šios aplinkybės, matyti iš 2021-05-20 užfiksuoto liudytojo pokalbio su nenustatytu asmeniu, vardu J.. Pokalbio metu D. K. nurodė, kad jam melavo A. M., nurodydamas, kad prisipažino, todėl jis 2021-05-19 papildomos liudytojo apklausos metu ir pasakė teisybę, t. y. nurodė aplinkybę, kad A. M. sudavė D. L., todėl jis nukrito ir „išsijungė“, apsišlapino. Visuma liudytojo D. K. apklausos metu užfiksuotų duomenų iš esmės sutampa, ir D. K. parodymuose įvardinta įvykių seka neprieštarauja nustatytiems sužalojimams bei jų atsiradimo mechanizmui, kaip tai konstatuota 2022-08-17 ekspertizės akte Nr. pEKM 17/2022 (02).

a. Ekspertas H. D. pateikė dvi specialisto išvadas Nr. pM 17/2021-277/2021(04) ir pM 17/2021-277/2021(04) bei apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad D. L. trauma yra griuviminė, atsižvelgiant į sužalojimo lokalizaciją, yra išoriniai sužalojimai kairėje pakaušio pusėje, išoriškai yra nubrozdinimas, kraujosruva, iš vidinės pusės kraujosruva minkštuose audiniuose – kairėje pakaušio pusėje ir vidiniai sužalojimai – kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu, ir ši trauma galėjo gautis tiek paveikus asmenį, sudavus smūgį, pastūmus, tiek jam pačiam griūnant.

b. 2022-03-11 ekspertizės akte Nr. EKM 30/2022 (01), nurodoma ta pati mirties priežastis – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (ūminė subdurinė hematoma) virš dešinio smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, tačiau nurodoma, kad 2021-05-14 D. L. mirtį lėmusi galvos trauma galėjo būti padaryta liudytojo D. K. nurodomomis aplinkybėmis, t. y. nukentėjusiajam nugriuvus be pašalinės jėgos poveikio, įvykus epilepsijos priepuoliui. Taip pat nurodoma, kad objektyviais duomenimis negalima nei patvirtinti, nei paneigti A. M. suduoto smūgio delnu į D. L. skruostą, nes konstatuoti sužalojimai veide neatitinka nagrinėjamo įvykio laiko, o smūgiai delnu dažnai sužalojimų pėdsakų nepalieka ir objektyvūs medicinos duomenys neprieštarauja liudytojo D. K. parodymams: nukentėjusysis D. L. galėjo patirti A. M. smūgį (smūgius) delnu į skruosto (skruostų) sritį, dėl tokio pobūdžio smūgių (nedidelės kinetinės energijos, nepalikusios išorinių sužalojimų) nukentėjusysis neturėjo prarasti sąmonės ir nugriūti. Liudytojų pateikta trauminio epizodo eiga (po suduotų smūgių delnais į veidą nukentėjusysis išsitiesė, po to, besmukdamas / griūdamas atsitrenkė galva į virtuvės grindinį, per dvi minutes nesąmoningos būsenos apsišlapino ir pasituštino, staiga atgavęs sąmonę savarankiškai apsiprausė duše) rodo, kad griuvimo ir galvos traumos priežastis buvo epilepsijos priepuolis, bet ne smūgiai delnu į veidą. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas J. R. patvirtino, kad vienas iš epilepsijos požymių, nors dabar jo nebuvo, liežuvio įkandimo požymis – asmuo sau įkanda į liežuvį ir lieka randai. Tokių požymių nebuvo, bet tai neleidžia atmesti, kad epilepsijos priepuolių buvo. Ekspertas teisiamojo posėdžio metu neatmetė galimybės, kad smūgis ir epilepsijos priepuolis sutapo, o epilepsijos priepuolį konstatavo tik iš liudytojų parodymų.

c. 2022-08-17 ekspertizės akte Nr. pEKM 17/2022 (02) konstatuojama, kad D. L. mirtis įvyko nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio. Kraujo išlaja didėdama suspaudė smegenis, sukėlė jų pabrinkimą ir komą, o suspaudimui pasiekus kritinę ribą, strigo smegenų kamienas. Pažymėta, kad nedidelis (nereikšmingas) kraujo kiekis po kietuoju dangalu buvo išsiliejęs ir virš kairiojo pusrutulio, o taip pat po voratinkliniu dangalu ant abiejų kaktinių skilčių. Visas ant smegenų išsiliejęs kraujas yra vienos traumos padarinys. D. L. mirtį nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu lėmė pakaušio srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu, poodine ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio kairėje pusėje. Pakaušį D. L. susimušė griūdamas aukštielninkas iš savo ūgio aukščio, be reikšmingo suteikto pagreitėjimo ir būdamas sąmoningas (detaliau motyvai išdėstyti Duomenų aptarimo skyriuje). Teismo medicininiu požiūriu yra svari ir nepaneigiama prielaida, kad D. L. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje gali būti dviejų atskirų trauminių epizodų rezultatas, būtent kelių dienų laike iki 2021-05-14 įvykio patirta trauma (žalsvi kraujosruvų pakraščiai) ir 2021-05-14 dieną į veidą delnais suduoti smūgiai (dominuoja melsvai violetinė spalva, ryškus patinimas, (duomenys neskelbtini) medikai aprašo šviežius kraujo krešulius šnervėse). 2021-05-14 į veidą turėjo būti suduota bent po vieną smūgį į kiekvienos akies sritį. D. L. aukštielninkas griūti ir susimušti pakaušį galėjo tiek betarpiškai tiesiogiai pastūmėtas į veidą suduotų smūgių, tiek ir netiesiogiai, kai gavęs netikėtus smūgius į veidą buvo priverstas staigiai atsitiesti iš gilaus pasilenkimo, o staigiai atsistojus gali susvaigti galva, sutrikti orientacija bei pusiausvyra ir įvykti griuvimas. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. V. paneigė aplinkybę, jog galėjo būti epilepsijos priepuolis, kadangi visiškai nėra jokių tai patvirtinančių medicininių duomenų.

30. Teismas atmeta iškeltą versiją, kad D. L. galėjo ištikti epilepsijos priepuolis, kaip nurodoma 2022-03-11 ekspertizės akte Nr. EKM 30/2022 (01), atsižvelgiant į tai, kad ekspertas J. R. pateikė išvadą vadovaudamasis tik liudytojų parodymais apie galimą nusikalstamos veikos įvykių eigą, o ne medicininiais duomenis. Tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, kad vienas iš epilepsijos požymių, kurio šiuo atveju nebuvo – liežuvio įkandimo požymis, t. y. asmuo sau įkanda į liežuvį ir lieka randai. Tačiau, eksperto nuomone, pateikta trauminio epizodo eiga: po suduotų smūgių delnais į veidą nukentėjusysis išsitiesė, po to besmukdamas / griūdamas atsitrenkė galva į virtuvės grindinį, per dvi minutes nesąmoningos būsenos apsišlapino ir pasituštino, staiga atgavus sąmonę savarankiškai apsiprausė duše, rodo, kad griuvimo ir galvos traumos priežastis buvo epilepsijos priepuolis, bet ne smūgiai delnu į veidą, be kita ko, smūgis ir epilepsijos priepuolis – pagal turimą medžiagą, neatmetė, kad galėjo būti sutapimas. Taip pat nurodė, kad smūgiai delnu nepaliko jokių žymių. Tačiau 2022-08-17 ekspertizės akto Nr. pEKM 17/2022 (02) išvados 2 dalyje nurodoma, kad D. L. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje gali būti dviejų atskirų trauminių epizodų rezultatas, būtent kelių dienų laike iki 2021-05-14 įvykio patirta trauma (žalsvi kraujosruvų pakraščiai) ir 2021-05-14 dieną į veidą delnais suduoti smūgiai (dominuoja melsvai violetinė spalva, ryškus patinimas, (duomenys neskelbtini) medikai aprašo šviežius kraujo krešulius šnervėse) ir 2021-05-14 į veidą turėjo būti suduota bent po vieną smūgį į kiekvienos akies sritį. Tai, kad (duomenys neskelbtini) medikai aprašė šviežius kraujo krešulius D. L. šnervėse, yra nurodoma visuose 4 atliktuose tyrimuose, tačiau tik ekspertizės akte Nr. pEKM 17/2022 (02) ši objektyviai nustatyta aplinkybė įvertinta teismo medicinos eksperto V. V., kuris teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad būtent ši aplinkybė ir leidžia tvirtinti, jog buvo suduoti smūgiai į veido sritį. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. V. patvirtino, kad suduodant smūgius delnu į veido sritį yra logiškas ir galimas užkabinimas akių bei turėjo būti suduota ne mažiau kaip po vieną smūgį į kiekvienos akies sritį. Taip pat ekspertas V. V. teisiamojo posėdžio metu paneigė versiją, kad D. L. galėjo ištikti epilepsijos priepuolis, nesant jokių tai patvirtinančių medicininių ir kitų objektyvių duomenų. Ekspertai V. V. ir H. D. patvirtino, kad tai, jog D. L. nukritęs ant žemės apsišlapino ir pasituštino, ir po to D. L. nuėjo apsiprausti, persirengti, yra galvos traumos pasekmė, o jo nukentėjusiojo atlikti veiksmai vadinami „šviesiuoju periodu“, kai asmuo po galvos traumos gali atlikti tam tikrus veiksmus. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, atmestina versija, kad D. L. ištiko epilepsijos priepuolis ir todėl jis griūdamas patyrė mirtiną galvos traumą.

31. Iš pateiktų teismo medicinos ekspertų išvadų neginčijamai nustatyta D. L. mirties priežastis – trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalo virš dešiniojo pusrutulio, dėl kurio įvyko D. L. mirtis. Teismas vadovaujasi 2022-08-17 ekspertizės akte Nr. pEKM 17/2022 (02) nurodytomis išvadomis, kurios logiškai patvirtina įvykio eigą, be kita ko, sutampa su liudytojo D. K. parodymais, paties A. M. parodymais, kad jis sudavė smūgį į D. L. į galvos sritį, ir šiuos duomenis patvirtina D. K. parodymų patikrinimo vietoje nurodytos aplinkybės bei duomenys, užfiksuoti apklausiant liudytoją Ž. M. (J.) ikiteisminio tyrimo metu, kai liudytoja nurodė, jog A. M. sudavė smūgį į veidą D. L., teigdama nepamenanti dėl girtumo, ar po šio smūgio D. L. nugriuvo virtuvėje ant žemės, ar ne. Nukentėjusiosios K. L. atstovė pagal įstatymą R. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. K. sudavė D. L. apie tris smūgius. Iš 2021-05-20 užfiksuoto D. K. pokalbio su nenustatytu asmeniu, vardu J., matyti, kad D. K. aiškino asmeniui, vardu J., jog A. M., įėjęs į virtuvę, sudavė delnais D. L. per veidą, dėl to D. L. nugriuvo virtuvėje ant grindų ir taip „išjungė“ D. L., pastarasis apsišlapino (t. 2, b. l. 83–84). Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad būtent kaltinamasis A. M. panaudojo fizinį smurtą prieš D. L..

32. Nors kaltinamasis teigia, kad sudavė delnu D. L. į veidą vieną kartą, kitų duomenų visuma paneigia šią kaltinamojo versiją. Liudytojas D. K. nuosekliai tvirtino, kad buvo suduotas ne vienas smūgis delnais į veido sritį, o keletas smūgių į abi veido puses. 2022-08-17 ekspertizės akto Nr. pEKM 17/2022 (02) išvados 2 dalyje nurodoma, kad buvo suduota ne mažiau kaip po vieną kartą į akių sritį, o apklausiant ekspertą V. V. buvo patvirtina, kad galėjo būti suduota delnais į abi veido puses užkabinat akių sritis. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek kartų buvo suduota D. L. į veidą, teismas pranešė kaltinamajam A. M., jog gali būti tikslinamas kaltinimas, nurodant, jog jis D. L. sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių delnais į galvą, bet ne mažiau kaip du smūgius į abi veido puses – po vieną smūgį į kiekvienos akies sritį, todėl kaltinimas tikslinamas, nustatant, kad buvo suduotas tiksliai nenustatytas skaičius smūgių delnais į galvą, bet ne mažiau kaip du smūgiai į abi veido puses – po vieną smūgį į kiekvienos akies sritį. Šis kaltinimo patikslinimas nepažeidžia kaltinamojo teisių, apie galimą kaltinimo patikslinimą jis buvo įspėtas teisiamojo posėdžio metu ir toks kaltinimo tikslinimas nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

33. Kaltinamasis A. M., pripažindamas, kad sudavė tik vieną smūgį delnu D. L. į veido sritį, teigė, kad tai nebuvo smūgis, o buvo tik paprastas paplekšnojimas, dėl kurio D. negalėjo griūti, tačiau teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes A. M. parodė, kad po smūgio D. L. nenukrito, tik atrodė supykęs, galėjo pritūpti ar atsiremti. Liudytojas D. K. parodė, kad D. L. po smūgių į veidą „išsijungė“, nukrito ant virtuvės grindų. Iš Ž. M. (J.) pokalbio su asmeniu, vardu J., matyti, kad kalbama, jog A. M. nuo smūgio pamėlo pirštas (t. 2, b. l. 84). (duomenys neskelbtini) medikų aprašuose, kurie nurodyti teismo medicinos ekspertų pateiktų išvadų papildomų tyrimų dalyse, nurodyti švieži kraujo krešuliai, kuriuos įvertinus 2022-08-17 ekspertizės akte Nr. pEKM 17/2022 (02) konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, patvirtina, kad buvo suduoti pakankamai stiprūs smūgiai, dėl kurių D. L. nukrito ant virtuvės grindų ir patyrė mirtį sukėlusią galvos traumą.

34. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, nustačius objektyviai atliktus kaltinamojo A. M. veiksmus, kurie buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – D. L. mirtimi, nenustačius, kad tarp suduotų smūgių D. L. į veido sritį ir nukentėjusiojo mirties būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, turėjęs lemiamos įtakos nukentėjusiojo mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšis egzistuoja. Priežastinio ryšio savaime nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusysis mirė ne iš karto, bet praėjus kuriam laikui po kaltininko veikos. Teismas konstatuoja, kad A. M. sąmoningai pasirinko tokį pavojingą veikimo būdą – ne mažiau kaip du kartus smūgiavo delnu į gyvybiškai svarbią kūno vietą (veidą), kad sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo dėsningai numatoma, taigi negalima laikyti, jog jis nesuprato savo veiksmų pavojingumo, nenumatė ir negalėjo numatyti galinčių atsirasti padarinių. Nagrinėjamu atveju A. M. numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau, nors jų nenorėjo, t. y. suduodamas smūgius nukentėjusiajam nenorėjo ir nesiekė jo mirties, buvo abejingas galimiems sunkiems padariniams atsirasti, tačiau sąmoningai leido jiems kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

35. Atmestinos kaltinamojo gynėjo versijos, kad galimai D. K. yra atlikęs neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį D. L. ir, vengdamas atsakomybės, jis davė nenuoseklius, A. M. kaltinamus parodymus. Teismas jau anksčiau nustatė, kad liudytojo D. K. parodymai iš esmės dėl A. M. atliktų neteisėtų veiksmų yra nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti byloje esantys, jau aptarti šiame sprendime faktiniai duomenys. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismui neabejojant 2022-08-17 ekspertizės akte Nr. pEKM 17/2022 (02) išdėstytoms išvadoms, remiantis eksperto V. V. paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, taip pat nesant jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo gynėjo keliamą versiją dėl galimai atliktų D. K. neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį D. L., be kita ko ir nenustačius, kad įvykio dieną buvo dar kieno nors panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo D. L. atžvilgiu, teismas atmeta keliamas gynėjo versijas kaip nepagrįstas.

36. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, remdamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

37. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

38. A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

39. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2012, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-405/2012 ir kt.). Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio – tai patvirtino pats A. M. bei kaip liudytojai apklausti D. K. ir R. G.. Analizuojant įvykio situaciją taip pat nustatyta, kad A. M. nusikalstamas sumanymas nesusiformavo iš anksto ir nenustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą. Iš šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad, atėjus pas D. L. į butą ir D. K. pasakius, jog D. L. policijai pasakė apie D. K. padarytą pažeidimą, A. M. alkoholio vartojimas susilpnino jo savikontrolę, smūgiai nukentėjusiajam buvo spontaniški ir tam turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio veikos padarymo metu, todėl pripažintina A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

40. BK 60 straipsnio 1 dalį papildžius nauju 13 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ši nuostata BK įtvirtinta kompleksiškai keičiant bausmės skyrimo recidyvistui taisykles, kai minėtais 2015 metų BK pakeitimais atsisakyta BK56 straipsnio 1 dalies, nustačiusios, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Šios specialios nuostatos panaikinimas, viena vertus, reiškia, kad teismas, skirdamas recidyvistui ne laisvės atėmimo bausmę, nebeprivalo atskirai pateikti tokio sprendimo motyvų, kita vertus, konstatuotas nusikaltimų recidyvas turi būti tinkamai įvertintas išsprendus sunkinančios aplinkybės nustatymo (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir jos įtakos bausmės skyrimui klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad įstatymų leidėjas BK 60 straipsnyje nustatė išsamų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą ir jame aiškiai įtvirtino, kokiais atvejais kurios aplinkybės teismo gali būti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 2 dalis). Kitų išimčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019).

41. Taigi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik du atvejus, kai teismas turi diskreciją spręsti, ar pripažinti asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kitais atvejais teismas turi galimybę spręsti tokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tam tikroms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors ir nenurodyta, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo neturi būti pažeista kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisė į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos.

42. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje prokurorės surašytame kaltinamajame akte buvo nurodytas ankstesnis A. M. teistumas, tačiau kaip jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nurodyta tik ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina, kad pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte prokuroras be kitų aplinkybių nurodo ir įtariamojo atsakomybę lengvinančias, ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamajame akte tokios aplinkybės nurodomos atsižvelgiant į esamą ikiteisminio tyrimo medžiagą, tai yra prokuroro pirminis teisinis įvertinimas dėl tokių aplinkybių egzistavimo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kaltinamąjį aktą surašantis prokuroras neturi apsiriboti formaliu ankstesnių kaltinamojo teistumų nurodymu ir turi aprašyti visas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias (taip pat ir lengvinančias) aplinkybes, kaip to reikalauja BPK, tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Galutinį sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį. Nors kaltinamajame akte nenurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė recidyvistas, tačiau kaltinamajame akte yra nurodytas A. M. neišnykęs teistumas. Todėl teismui konstatuojant nusikaltimų recidyvą ir pripažįstant, kad A. M. padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas, tai nėra staigmena kaltinamajam A. M. ir taip nėra sunkinama jo teisinė padėtis

43. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų.

44. Skiriant kaltinamajam A. M. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad padarytas baigtinis, tyčinis nusikaltimas, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Padaryta nusikalstama veika labai pavojinga, sukeltos negrįžtamos pasekmės. Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš kaltinamojo A. M. asmenybę charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 5, b. l. 189), baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjo (t. 2, b. l. 161–165), taip pat eilę kartų baustas (duomenys neskelbtini) t. 3, b. l. 7–24). Iš baustumų užsienyje ir administracinių nusižengimų turinio matyti, kad pažeidimus kaltinamasis daro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kita ko, paskirtų nuobaudų nemoka. Apibendrinat visumą duomenų, teismo nuomone, A. M. charakterizuojamas neigiamai, daromi pažeidimai jį apibūdina kaip asmenį, linkusį daryti teisės pažeidimus. Todėl, įvertinus byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, spontaniškai ir, nustačius dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismo nuomone, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui, kuri, teismo nuomone, yra proporcinga A. M. įvykdytai nusikalstamai veikai, bei optimaliai parinkta ir teisinga A. M. resocializacijai.

45. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-289/2011).

46. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. veiksmuose nėra sąlygų, numatytų BK 62 straipsnyje, teismui nėra pagrindo svarstyti kaltinamajam BK 62 straipsnio normų taikymo ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

47. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su A. M. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima prieiti prie išvados, kad aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

48. Į bausmės laiką įskaitytinas A. M. suėmimo laikas nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. (t. 3, b. l. 86–88, 107–110).

49. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

50. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, artimo asmens netektis, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties, nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje. Neturtinė žala dėl artimo asmens netekties yra asmeninio, o ne visuomeninio pobūdžio santykiai, todėl teismai, įgyvendindami savo pareigą nustatyti neturtinės žalos dydį, vadovaudamiesi aptartais kriterijais bei laikydamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, turi nustatyti, įvertinti ir pasisakyti dėl šeimos narių ryšių pobūdžio, jų bendravimo aplinkybių, bendravimo intensyvumo, dažnumo ir kitų reikšmingų aplinkybių.

51. Šioje baudžiamojoje byloje pareikšti trys civiliniai ieškiniai:

51.1. Nukentėjusioji I. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 32 156 Eur iš kaltinamojo A. M.. Padarytą turtinę žalą, patikslinus rašymo apsirikimą pareiškiant civilinį ieškinį dėl urnos laidojimo kainos (ieškinyje buvo nurodoma kaina 1,90 Eur, tačiau nukentėjusioji nurodė, kad kaina –190 Eur), įvertino 2 156 Eur, neturtinę – 30 000 Eur (t. 1, b. l. 150–152, 155–159). Nukentėjusiosios K. L. atstovė pagal įstatymą R. I. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo rašoma priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos K. L. naudai (t. 4, b. l. 55–56).

51.2. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 2 248,50 Eur civilinį ieškinį žalai, kilusiai nukentėjusiajam D. L. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti.

52. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė nepripažįstantis civilinių ieškinių, kadangi D. L. nenužudė.

53. Nukentėjusiosios I. L. ir K. L. atstovės pagal įstatymą R. I. civiliniai ieškiniai dėl tenkinami iš dalies.

53.1. Nukentėjusioji I. L. prašo priteisti 2 156 Eur turtinės žalos, nurodydama, kad tiek turėjo išlaidų laidojant D. L.. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad laidojimo reikmenys kainavo 1 495 Eur, urnos stalo puošyba – 271,50 Eur, urnos laidojimas – 90 Eur, giedoriai – 200 Eur, t. y. iš viso – 2 056,50 Eur (t. 1, b. l. 155–159). Nukentėjusioji gavo laidojimo pašalpą 320 Eur, todėl šia suma mažintina turtinė žala ir nukentėjusiajai I. L. priteistina 1 736,50 Eur turtinės žalos.

53.2. Taip pat nukentėjusioji I. L. dėl A. M. neteisėtos veikos – D. L. tyčinio nužudymo – patyrė neturtinę žalą, nes neteko sūnaus. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį turi atitikti protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiosios teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų. Šiuo atveju spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas vertina tai, kad tarp nukentėjusiosios I. L. ir jos sūnaus D. L. buvo artimas ryšys: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nuosekliai ir išsamiai pasakojo apie artimą bendravimą su sūnumi tiek telefonu, tiek susitinkant gyvai, jo palaikymą po skyrybų su gyvenimo drauge, žinojo apie jo sveikatos problemas, priklausomybę nuo alkoholio. Nukentėjusioji teigė, kad po sūnaus mirties jai pablogėjo sveikata, blogai miegojo naktimis, nes juto skausmą netekus vienintelio sūnaus. Šias duomenims teismui nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti ir jie neginčijamai patvirtina ne tik faktinį statusą, kad buvo nužudytas šeimos narys – sūnus, bet ir artimus nukentėjusiosios ir jos sūnaus buvusius santykius. Todėl neginčijamai nustatyta, kad sūnaus praradimas sukėlė nukentėjusiajai neigiamus dvasinius išgyvenimus, skausmą, emocinį stresą, kitus nepatogumus, susijusius su šeimos nario praradimu. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-41-697/2015, Nr. 2K-431-746/2015 Nr. 2K-267-942/2017, Nr. 2K-167-719/2018, Nr. 2K-88-788/2019), taip pat į tai, kad A. M. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, kaltinamasis nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kad nors kaltinamasis nedirba, neturi turto, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas asmuo (yra tikimybė, kad turės galimybę atlyginti žalą), atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiosios I. L. ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas, nustatant, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis – 15 000 Eur.

53.3. Neabejotina, kad nužudyto D. L. mažametei dukrai K. L., sužinojus apie tėvo mirtį, buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, būdingi jos amžiaus vaikui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad D. L. negyveno kartu su dukra, bendravimas vyko telefonu ir trumpalaikių susitikimų metu, atsižvelgiant į D. L. netinkamą gyvenimo būdą – nuolatinį alkoholio vartojimą, akivaizdu, kad tarp mažametės dukters ir jos tėvo negalėjo susidaryti itin artimi ryšiai. Todėl vertinant tai, kas išdėstyta, ir formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-119-788/2015, Nr. 2K-38-942/2017 Nr. 2K-322-511/2016), prašomos K. L. priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas, nustatant, kad nukentėjusiajai K. L. padarytos neturtinės žalos dydis – 6 000 Eur. Ši suma priteistina iš kaltinamojo A. M., pavedant priteistą pinigų sumą iki K. L. pilnametystės uzufrukto teise tvarkyti jos mamai R. I..

54. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateiktas civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais dokumentais (t. 2, b. l. 68–71), todėl tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo A. M. priteistini 2 248,50 Eur Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

55. Stiklinis butelis, paimtas 2021-05-14 įvykio vietos apžiūros metu, dvi iškarpos su galimais kraujo pėdsakais, mėlynos spalvos megztinis su galimais kraujo pėdsakais, 5 vnt. nuoplovų, iškarpa, paimti 2021-05-24 įvykio vietos apžiūros metu, kurie saugomi Telšių apskrities VPK, Žemaitės g. 34, Telšiai, daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje (t. 1, b. l. 80–81), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

56. Vokas, kuriame yra medicininių dokumentų kopijos, 1 vienetas ir 6 vnt. CD skaitmeninių laikmenų, kuriose užfiksuoti tyrimo veiksmai, sudėtos voke (t. 4, b. l. 9), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo ir advokato išlaidos

57. Nukentėjusiosios K. L. atstovė pagal įstatymą R. I. 2021 m. lapkričio 12 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate Virginija Pluščiauskiene ir už konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą teismui, atstovavimą teisme sumokėjo 300 Eur (t. 4, b. l. 57–58). Patirtas išlaidas R. I. prašo priteisti iš kaltinamojo A. M..

58. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. vasario 28 d. pažymą Nr. (12.35Mr)PT-1633, kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. M. 809,10 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių gynėjai advokatei Virginijai Pluščiauskienei teikiant nukentėjusiajai I. L. antrinę teisinę pagalbą (t. 4, b. l. 158).

59. Priteisiant išlaidas, visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent kaltinamajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

60. Kaltinamasis A. M. yra darbingo amžiaus asmuo. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašomos sumos nėra neproporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui. Todėl teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, sprendžia, kad nukentėjusiosios K. L. atstovės pagal įstatymą patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti išieškotinos iš kaltinamojo A. M. R. I. naudai. Taip pat tenkinamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš A. M. išlaidas, susidariusias gynėjai advokatei Virginijai Pluščiauskienei teikiant nukentėjusiajai I. L. antrinę teisinę pagalbą, ir iš A. M. išieškotina 809,10 Eur valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

Į bausmės laiką A. M. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiųjų I. L. ir K. L. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies: iš A. M. priteisti 1 736,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt šešis eurus, 50 ct) turtinės žalos ir 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos I. L. naudai bei 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinės žalos K. L. naudai, priteistą sumą iki K. L. pilnametystės pavedant tvarkyti uzufrukto teise R. I..

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. M. priteisti 2 248,50 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Iš A. M. R. I. naudai išieškoti 300 Eur (tris šimtus eurų) už suteiktas advokato paslaugas R. I..

Iš A. M. valstybės naudai išieškoti 809,10 Eur (aštuonis šimtus devynis eurus, 10 ct) už nukentėjusiajai I. L. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) stiklinį butelį, paimtą 2021-05-14 įvykio vietos apžiūros metu, dvi iškarpas su galimais kraujo pėdsakais, mėlynos spalvos megztinį su galimais kraujo pėdsakais, 5 vnt. nuoplovų, iškarpą, paimtus 2021-05-24 įvykio vietos apžiūros metu, kurie saugomi Telšių apskrities VPK, Žemaitės g. 34, Telšiai, daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2) voką, kuriame yra medicininių dokumentų kopijos, ir 6 vienetus CD skaitmeninių laikmenų, kuriose užfiksuoti tyrimo veiksmai, perduotų teismui kartu su baudžiamąją byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.