Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-690-667/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-04
Bylos Nr.
1-690-667/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02289-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
R. I.
Advokatai
Romas Aikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-690-667/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02289-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui,kaltinamajam R. I., jo gynėjai advokatei Romui Aikevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. I., gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, auštojo išsilavinimo, dirbo (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. I. 2020 m. sausio 15 d. apie 14.30 val., adresu Mosėdžio g. 23a, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0311“, nustatytas 2,57 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. I. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. sausio 15 d. su kolege nuvažiavo į Panevėžį. Būdamas Panevėžyje išgėrė 3 skardines 7,4 proc. stiprumo alaus. Po to vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tada buvo pusantros dienos nevalgęs. Kai išvyko iš Panevėžio, nesijautė, kad negali vairuoti transporto priemonės. Policijos pareigūnai sustabdė jį prie prekybos centro „Depo“. Jam buvo nustatytas 2,57 promilių girtumas. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus. (duomenys neskelbtini) d. palaidojo tėvelį, (duomenys neskelbtini) paguldė motiną su protine negalia. Jaunesnioji dukra bandė nusižudyti ir paguldė ją į psichiatrinę ligoninę. Būdamas stresinėje būsenoje pasielgė netinkamai. Anksčiau nėra baustas administracine tvarka. Jis turi tris vaikus: 30, 22 ir 20 metų. Vairuotojo pažymėjimą turi 30 metų. Žmona šiuo metu nevairuoja transporto priemonės. Jo darbovietė teikia duomenis Europos komisijai apie produkcijos supirkimo kainas. Jie vykdavo į įmones tikrinti pateiktų kainų, kiekvieną savaitę vykdavo į didžiuosius miestus fiksuoti kainų pokyčius. Gailisi nusikaltęs, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta adresu Mosėdžio g. 23a, Kaunas ir automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–19).

Liudytojas T. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo pareigose. 2020 m. sausio 15 d. dirbant kartu su tyrėja L. B. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad A1 keliu nuo Kėdainių link Kauno važiuoja automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Automobilį pastebėjo ir sustabdė adresu Mosėdžio g. 23a, Kaunas. Priėjus prie vairuotojo kaip vėliau paaiškėjo R. I., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus, ar jis vartojo alkoholio, R. I. teigė, kad ne. Automobilyje jis buvo vienas. Vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Alkotesteriu „Alkotest 7510 Nr. ARKB 0311“ 14.30 val. pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 2,57 promilių, 14.51 val. antro patikrinimo metu 2,74 promilių neblaivumas. R. I. buvo sulaikytas, o jo vairuotas automobilis „Ford Focus“ nutransportuotas į saugomą aikštelę. Įvykio vietoje R. I. elgėsi ramiai (b. l. 22–24).

Liudytojas S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini) “ vyresniojo transporto eksploatacijos departamento inžinieriaus pareigose. Yra įmonės direktoriaus įgaliotas bendrovės vardu tvarkyti reikalus susijusius su transporto priemonėmis, kurios priklauso jų įmonei. 2020 m. sausio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ iš policijos gavo pranešimą, kad automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis jų įmonei, bet šiuo metu yra išnuomotas (duomenys neskelbtini) yra sulaikytas. Reaguodami į gautą informaciją, teikia prašymą dėl automobilio grąžinimo bei prideda transporto priemonės įsigijimo, nuomos dokumentus. Minėto automobilio įsigijimo dokumentuose, kuriuos pateikia prie bylos yra nurodyta, kad automobilį „Ford Focus“ įsigijo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini) “. 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini) “ įmonė buvo reorganizuota ir įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri perėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ visą transporto veiklą ir automobilius (b. l. 27–29).

2020 m. sausio 17 d. nutarimu automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (b. l. 50–51).

Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodoma, kad 2020 m. sausio 15 d. R. I. prietaisu „Alkotest 7510 Nr. ARKB-0311, patikros Nr. 1171804“ 14.30 val. nustatyta 2,57 promilių, 14.51 val. 2, 74 promilių neblaivumas (b. l. 32).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) “ (b. l. 40).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodoma, kad 2018 m. automobilio „Ford Focus 1.0l Ecoboost Trend“, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 8537 eurų (be PVM) (b. l. 41).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. I. Mosėdžio g. 23a, Kaune, vairavus automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0311“, nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, pasitvirtino. Tokiu būdu kaltinamasis R. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, be to, jo kaltę patvirtina policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymai, alkotesterio duomenys, apžiūros protokolas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, žinojo vengimo tikrintis neblaivumo pasekmes, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo R. I. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo žmonos R. V. I. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. R. V. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji su kaltinamuoju R. I. vedę 32 metus. Paaiškino, kad paskutiniu metu šeimoje buvo problemų, mano, kad vyras neatlaikė. Su vyru kalbėjo apie įvykį, tačiau jis negalėjo paaiškinti, kodėl vairavo neblaivus. Jie buvo šoke sužinoję, kas atsitiko. Ji dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji liko viena dirbanti, vaikai yra medicinos studentai. Prašo atleisti vyrą R. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstato prašo neskirti.

Prokurorė siūlė taikyti laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl R. I. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamasis R. I. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 59), baustas administracine tvarka (b. l. 60–62), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis R. I. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 68), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 66), dirba (b. l. 63–65).

Bylos duomenys patvirtina, jog R. V. I., kaltinamojo žmona, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba (b. l. 113, 114, 115). Su kaltinamuoju jie 32 metai vedę, kartu gyvena, turi 3 vaikus, sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad R. V. I. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo vyrui R. I. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant R. V. I. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams be užstato žmonos R. V. I. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad R. I. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. I. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus R. I. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 (dvejų) metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. sausio 16 d. (b. l. 99–100).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Byloje nustatyta, kad R. I. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 40). Taigi, nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui. Duomenų, kad įmonė būtų žinojusi apie tai, kad kaltinamasis R. I. vairuos girtas, byloje nėra. Kadangi automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris neturėjo duomenų apie tai, kad kaltinamasis vairuos girtas, tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pagal VšĮ ,,Emprekis“ pateiktus duomenis, 2018 m. automobilio „Ford Focus 1.0l Ecoboost Trend“, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 8537 eurų (be PVM) (b. l. 41). Teismo manymu, tokio dydžio sumos konfiskuotinos turto vertės išieškojimas būtų neproporcinga ir per griežta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam, todėl ji mažintina iki 4000 eurų. Įvertinus tai, kad kaltinamasis dėl pavojingos nusikalstamos veikos nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, o tai reiškia, kad jokia bausmė jam neskirtina, mažesnės nei VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytos automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkanti pusiausvyrą tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos.

Esant nurodytoms aplinkybėms iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonės „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkanti pinigų suma - 4000 eurai.

Kaltinamajam R. I. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuosavybėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. I., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

R. I. perduoti laiduotojos R. V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu skirti R. I. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 16 d.;

- išieškoti iš R. I. automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuosavybėje.

Išaiškinti R. I., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. V. I., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius