Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. M. (V. S. M.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Baltarusijos Respublikos Minsko srities Puchovičių rajono teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą už akių byloje Nr. 2-173-2020 m. dėl išlaikymo priteisimo iš A. J., suinteresuotas asmuo A. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. birželio 1 d. per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją gautas pareiškėjos O. M. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Baltarusijos Respublikos Minsko srities Puchovičių rajono teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą už akių byloje Nr. 2-173-2020 m. (pareiškime ir prie pareiškimo pridėtoje sprendimo vertimo kopijoje nurodoma – Užakinis sprendimas), kuriuo iš skolininko A. J. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. A. J..

2. 2020 m. liepos 22 d. teisme buvo gautas suinteresuoto asmens A. J. atsiliepimas į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodoma, kad suinteresuotas asmuo nieko nežinojo apie Baltarusijos Respublikoje vykstantį procesą, prašoma išsiaiškinti, ar iš tiesų suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie procesą, taip pat netenkinti pareiškėjos O. M. prašymo dėl sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreiškia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas, be to, tarptautinių sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos jų visumos kontekste, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekė valstybės, sudarydamos sutartį.

4. Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 810) straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

5. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis, Tarptautinė sutartis) 52 straipsnyje įtvirtintas susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigų priimtų sprendimų abipusio pripažinimo principas, o 55 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė: 1) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko srities Puchovičių rajono teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą už akių byloje Nr. 2-173-2020 m. ir jo vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 2-3), 2) Baltarusijos Respublikos Minsko srities Puchovičių rajono teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą už akių byloje Nr. 2-173-2020 m. ir jo vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 4-5, 9-10), 3) pažymą apie tai, kad suinteresuotas asmuo apie buvo informuotas Baltarusijos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka, sprendimas nebuvo vykdomas Baltarusijos Respublikoje ir jos vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 12-13), 4) pažymą, kad prašomas pripažinti ir vykdyti sprendimas nėra apskųstas ir įsiteisėjo 2020 m. balandžio 3 d., ir šios pažymos vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 7, 10). Pareiškėja 2021 m. balandžio 2 d. pateikė Minsko srities Puchovičių rajono teismo pažymos kopiją, kad A. J. apie civilinės bylos pagal O. M. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo išieškojimo buvo informuotas 2020 m. sausio 14 d. Viber programėle. Suinteresuoto asmens teigimu, realiai apie Baltarusijos Respublikos Minsko srities Puchovičių rajono teisme nagrinėtą bylą Nr. 2-173-2020 m. jis nebuvo informuotas.

7. Dvišalės sutarties 59 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriais remiantis gali būti atsisakyta pripažinti teismo sprendimą ar leisti jį vykdyti. Pagal šios sutarties 59 straipsnio 2 punktą pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakoma, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų. Be to, pagal Dvišalės sutarties 19 straipsnį teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prašymą dėl Baltarusijos teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo ir vykdymo nagrinėjantis teismas jį atmesti Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punkto pagrindu gali tada, kai yra nustatyta, kad asmuo dėl netinkamo informavimo iš viso nedalyvavo teismo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009).

9. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos Minsko srities Puchovičių rajono teismas suinteresuotam asmeniui apie civilinės bylos Nr. 2-173-2020 nagrinėjimą pranešė remdamasis Baltarusijos Respublikos civilinio proceso kodekso 143 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią, esant būtinumui, civilinio teisminio proceso dalyviai gali būti informuojami arba kviečiami registruotu laišku su informacija apie jo įteikimą, telefonograma ar telegrama, SMS žinute, faksu, pasaulinio kompiuterių tinklo Interneto pagalba, taip pat elektroniniu paštu bei kitomis ryšio priemonėmis, leidžiančiomis užfiksuoti pranešimą arba šaukimą.

10. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020 nurodė, kad tais atvejais, kai procesiniai dokumentai įteikiami susitariančiosios valstybės viduje, Dvišalės sutarties 55 straipsnio 2 punkte, 59 straipsnio 2 punkte minimas asmens informavimas apie teismo procesą šaukimu turi būti suprantamas kaip informavimas, vykdomas pagal valstybės, dėl kurios teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti kreipiamasi, vidaus teisę, o nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo apie pradėtą prieš jį bylą turėjo būti informuojamas (šaukimas jam įteikiamas ar kitaip informuojama) pagal Baltarusijos Respublikos vidaus teisę. Tačiau sprendžiant, ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie prieš jį pradėtą procesą civilinėje byloje pagal prašančiosios šalies teisę, būtina atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirma, turi būti patikrinama, ar toks informavimas atitinka Lietuvos Respublikos pagrindinius įstatymų principus (Dvišalės sutarties 19 straipsnis). Antra, Lietuvos Respublika yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) dalyvė, todėl Lietuvos Respublikos teismai, spręsdami dėl kitoje valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, turi ne tik vadovautis Dvišale sutartimi, bet ir privalo įvertinti, ar toks įteikimas atitinka Konvencijos 6 straipsnio nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, aiškinant šią nuostatą, neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikusi šalis yra Konvencijos dalyvė. Tokia kontrolė turi būti taikoma, nes Konvencija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisės dalis, todėl Konvencijos nuostatų pažeidimas turi būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos pagrindinių įstatymų principų neatitikimas ir tai atitinka Dvišalės sutarties 19 straipsnyje įtvirtintą teisinės pagalbos neteikimo pagrindą.

11. EŽTT yra nurodęs, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas, informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos kaip atsisakiusios savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas kaip atsisakęs teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12).

12. EŽTT taip pat pabrėžia, kad rungimosi principas ir šalių lygiateisiškumo principas, kurie yra glaudžiai susiję, yra fundamentalūs „sąžiningo bylos nagrinėjimo“ sąvokos komponentai, kaip apibrėžta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Jie reikalauja „sąžiningos pusiausvyros“ tarp šalių: kiekvienai šaliai turi būti suteikta tinkama galimybė pristatyti savo argumentus tokiomis sąlygomis, kurios nelemtų esminio nepalankumo prieš savo oponentą ar oponentus. Šie principai, apimantys visus susitariančiųjų valstybių proceso teisės aspektus, taip pat taikomi konkrečioje teismo dokumentų įteikimo šalims srityje, nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama kaip nurodanti konkrečią dokumentų įteikimo formą (EŽTT 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07).

13. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į Baltarusijos Respublikos Minsko srities Puchovičių rajono teismo 2021 m. kovo 17 d. rašte Nr. 2-173/20/2220 pateiktą informaciją, EŽTT praktiką, sprendžia, kad suinteresuotas asmuo A. J. nebuvo tinkamai informuotas apie civilinės bylos Nr. 2-173-2020 nagrinėjimą Baltarusijos Respublikos Minsko srities Puchovičių rajono teisme. A. J. informavimas apie civilinę bylą Nr. 2-173-2020 tik per Viber programėlę, negali būti laikomas tinkamu, nes iš pareiškėjos pateiktų fotofiksacijų (b. l. 101-102) nėra aišku, kokiu telefono numeriu buvo siųstos ieškinio ir teismo šaukimo kopijos, įrodymų, kad suinteresuotą asmenį buvo bandoma informuoti kitais būdais (paštu gyvenamosios vietos adresu) taip pat nėra. Pažymėtina, kad kartu su prašymu nepateikti ir jokie duomenys, patvirtinantys, jog suinteresuotam asmeniui buvo siųstas ar įteiktas prašomas pripažinti užsienio teismo sprendimas.

14. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą Lietuvos apeliaciniam teismui atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko srities Puchovičių rajono teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą už akių byloje Nr. 2-173-2020 Tarptautinės sutarties 59 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809-812 straipsniais, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 59 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos O. M. (Volha S. M.) prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Baltarusijos Respublikos Minsko srities Puchovičių rajono teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą už akių byloje Nr. 2-173-2020.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.