- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- 1-1923-1065/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29631-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- D. A.
- Nukentėjusysis
- V.A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.3Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini)Pakruojo rajone, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, auginanti vaiką, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, neteista, 2019 m. rugpjūčio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi buvo patvirtintas 2019 m. liepos 30 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimas dėl D. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja V.A., ikiteisminio tyrimo nutraukimo, 2019 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi patvirtintas 2019 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo D. A. atžvilgiu,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji D. A. 2019 m. liepos 13 d., apie 21 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, žodinio konflikto metu, tyčia ranka sudavė vieną kartą nepilnametei šeimos narei – seseriai V.A., gim. xxxx m., į dešinės veido pusės skruostą bei pešė jos plaukus, taip nukentėjusiajai V. A. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, kaltinamoji D. A. 2019 m. rugsėjo 19 d., apie 0.10 val., Pakruojo rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „P“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0094 (patikros sertifikato Nr. 0972432) 0.25 val. jai buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, o 0.44 val. – 1,87 promilių neblaivumas, tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios D. A. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
D. A., apklausta įtariamąja, kalta dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad V. A. yra jos sesuo, ji gyvena (duomenys neskelbtini), dažnai iš šių namų pabėga ir kelis kartus yra atvykusi pas ją. Policijos pareigūnai nuolat jos ieško pas ją. 2019 m. liepos 13 d., apie 20 val., V. atvyko pas ją į namus, adresu Pakruojo r., (duomenys neskelbtini). Ji buvo viena. Taip pat ji buvo akivaizdžiai neblaivi, nes tai matėsi iš jos nerišlaus kalbėjimo. Ji norėjo pakalbėti su jos sugyventiniu M. K. Kodėl ji to norėjo, nežino, ji nesakė, o pati neklausė. Jai pasakė, kad jis miega. Tuo metu su V. buvo namo koridoriuje. V. norėjo eiti pažadinti M., bet neleido to daryti. Taip tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, stūmė V. laukan. Bestumiant ją, jai sudavė tris kartus ranka į veidą ir pešė už plaukų. Taip pasielgė todėl, kad ji neklausė ir nėjo lauk. Kai V. galų gale išėjo, ji pradėjo grasinti, kad iškvies policiją. Konflikto metu koridoriuje daugiau nieko nebuvo, M. ir vaikai miegojo kambariuose. Pati buvo blaivi, įvykio metu buvo 9 mėnesį nėščia. Supranta, kad V. sukėlė fizinį skausmą, suduodama smūgius ir pešdama už plaukų. Supranta, kad pasielgė netinkamai, labai gailisi (1 t., b. l. 84–86, 91–92; 2 t., b. l. 72–73);
2019 m. rugsėjo 18 d. pas ją namuose svečiavosi draugė A., su kuria vartojo alkoholį. Gėrė vyną, 8 laipsnio stiprumo, išgėrė 3 butelius 0,75 l talpos. 2019 m. rugsėjo 18 d., dar prieš vidurnaktį, kiek tiksliai buvo valandų, nepamena, ji kartu su savo sugyventiniu M. K., jo automobiliu „P“, valstybinių numeriu nepamena, išvažiavo iš savo namų, esančių Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), į Pakruojo r., K. mstl., parvežti draugės. Automobilį vairavo ji, nes M. buvo taip pat išgėręs, bijojo važiuoti, o kadangi ji neturi vairuotojo pažymėjimo, tai rizikavo. Grįžtant iš Pakruojo r., K. mst. į R., buvo jau po vidurnakčio, maždaug pusiaukelėje ją sustabdė policijos pareigūnai. Jai buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas pirmu patikrinimu, o antru patikrinimu 1,87 promilės neblaivumas. Su alkoholio matavimo prietaiso rodmenimis sutinka, nes tikrai buvo neblaivi. M. nematė, kad ji su drauge vartojo alkoholį, jis neprieštaravo, kad ji vairuotų jo automobilį, tik sakė, kad jis nevairuos, nes yra išgėręs, kad ji yra neblaivi, jam nesakė, o jis gal nė nesuprato, nesijautė stipriai išgėrusi. Jeigu M. K. būtų įtaręs, kad ji neblaivi, nebūtų leidęs jai vairuoti jo automobilio. Supranta, kad savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, dėl to labai gailisi (2 t., b. l. 58–60, 72–73);
nukentėjusioji V. A. parodė, kad jai yra 16 metų, gyvena (duomenys neskelbtini). D. A. yra jos sesuo. Atsimena, kad 2019 m. liepos mėnesį, dienos neatsimena, ją iš mamos pas save į namus parsivežė sesė D. su savo vyru M. K. Tai buvo vakare, gal apie 22 val., buvo jau tamsu. Pas seserį namuose gėrė alkoholį. Gėrė degtinę. Po to, jai buvo tikrintas girtumas, tai pripūtė 1,47 promilių. Begeriant su D. susipyko, dėl ko, neatsimena. Labai girta nesijautė. Kai susipyko, sesė D. namo koridoriuje jai vieną kartą delnu sudavė į dešinės pusės skruostą bei pešė už plaukų. Už plaukų pešė trumpai. Kai pešė už plaukų, skaudėjo truputį, įvertintų skausmą 3 balais iš dešimties. Kai sudavė į skruostą, taip pat truputį skaudėjo. Daugiau jai D. smūgių nesudavė, plaukų nepešė. Po to, iš savo telefono parašė sms žinutę savo auklėtojai J. Ž., kurioje parašė, kad įvyko konfliktas tarp jos ir sesės ir gali būti, kad prašė, kad būtų pakviesta policija, tiksliau neatsimena. Tą pačią dieną buvo patinusi vieta, kur buvo suduotas smūgis, o kitą dieną praėjo patinimas (1 t., b. l. 57–58);
2019 m. liepos 13 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, užfiksuota, kad 2019 m. liepos 13 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., tarp seserų V. A. ir D. A. įvyko konfliktas, kurio metu D. A. sudavė V. A. daugiau nei vieną kartą į veido sritį ir pešė už plaukų, V. A. buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 24–27);
įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. (1 t., b. l. 33–37);
liudytojas M. K. parodė, kad D. A. yra jo sugyventinė. 2019 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai dienos nepamena, sugyventinė paprašė jo jam priklausančio automobilio „P“, valstybinių numerių nepamena, norėjo į Pakruojo r., K. mstl., parvežti savo draugę. Kad D. A. yra neblaivi, nesuprato, ji nieko nesakė, jis nesuprato dėl to, kad pats buvo neblaivus, dėl to pats automobilio nevairavo, nors tam teisę turi. Jeigu būtų žinojęs, kad D. yra neblaivi, tikrai nebūtų jai leidęs vairuoti. D. vairuotojo pažymėjimo neturi. Grįžtant iš K. mstl. į R. mstl., juos sustabdė policijos pareigūnai, ar D. buvo nustatinėjamas neblaivumas, nematė, nes jį išvežė kitas policijos ekipažas namo, o vėliau sužinojo iš D., kad jai buvo nustatytas neblaivumas. (2 t., b. l. 43–45);
2019 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės K. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 19 d., apie 0.10 val., patruliuojant kartu su kolega V. L. Pakruojo r., kelyje (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „P“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. A. Alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0094“, patikros sertifikato Nr. 0972432, patikra galioja nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d., pirmu patikrinimu 0.25 val. buvo nustatytas 1,96 promilės neblaivumas, antru patikrinimu 0.44 val. nustatytas 1,87 promilės neblaivumas (2 t., b. l. 4);
įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Pakruojo r., kelyje (duomenys neskelbtini)14 km kelkraštyje stovi automobilis „P“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 6–19);
neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad D. A. 2019 m. rugsėjo 19 d. 0.25 val. nustatytas neblaivumas 1,96 promilės, antro tikrinimo metu 0.44 val. nustatytas neblaivumas 1,87 promilės (2 t., b. l. 47).
Kaltinamosios D. A. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo seseriai V. A. bei, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „P“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, o BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajai pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji D. A. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės (2 t., b. l. 75–77). Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių.
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąją D. A. siūlė nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti savo namuose, o už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, D. A. nubausti 60 MGL (3000 eurų) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti savo namuose, ir 60 MGL (3000 eurų) baudą. Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti savo namuose, ir 40 MGL (2000 eurų) baudą. Skirti tris baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per teismo nustatytą terminą; uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
Kaltinamosios D. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.
D. A. neteista (1 t., b. l. 69), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, metų laikotarpiu administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 71–72), nedirba (1 t., b. l. 23), užimtumo tarnyboje neregistruota (1 t., b. l. 77), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jos elgesiu neturi (1 t., b. l. 75), prokurorė siūlė kaltinamajai skirti laisvės apribojimą ir baudą, kaltinamoji su šiomis bausmėmis sutiko, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) D. A. atžvilgiu bus pasiekti, paskiriant už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomas bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirtinas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti savo namuose, o už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 60 MGL (3000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu ir D. A. skirtinas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti savo namuose, bei 60 MGL (3000 eurų) bauda.
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji D. A. prisipažino esanti kalta, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per teismo nustatytą terminą, uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į smurtinį nusikaltimo pobūdį, tikslinga D. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).
Nors D. A. nusikalstamą veiką padarė neturėdama teisės vairuoti, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad padaryta veika susijusi su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, keliančiu didelį pavojų kelių eismo saugumui bei visuomenei, D. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnis).
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju D. A. vairuotas automobilis „P“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jos sugyventiniui M. K. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajai ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, tai yra, valstybės naudai išieškant konfiskuotino turto – nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 720 eurų (2 t., b. l. 28) (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 62–64), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Automobilis „P“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo rakteliai, registracijos liudijimas, paliktini savininkui M. K. (2 t., b. l. 34–36, 39–40).
D. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti savo namuose;
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3000 eurų (trijų tūkstančių eurų)) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti savo namuose, ir 60 MGL (3000 eurų (trijų tūkstančių eurų)) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti savo namuose, ir 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) baudą.
Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda – turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamoji turės padengti baudos išieškojimo išlaidas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, D. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją atliekant ją per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, D. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant konfiskuotino turto – nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt) eurų.
D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Automobilį „P“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo raktelius ir registracijos liudijimą palikti savininkui M. K.
Kaltinamoji, nesutikdama su laisvės apribojimo ir baudos bausmių paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.