Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovei D. J., jos atstovui advokatui E. A., atsakovei D. J., atsakovų A. V. K. ir E. J. K. atstovei advokatei Inesai Arbočienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovams A. V. K. ir E. J. K. dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė J. K., ir pagal atsakovų A. V. K. ir E. J. K. priešieškinį ieškovei D. J. ir atsakovei D. J. dėl kompensacijos priteisimo ir iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai A. V. K. ir E. J. K. taip pat nagrinėjamoje byloje pareiškė priešieškinį ieškovei D. J. ir atsakovei D. J., kuriuo prašė iškeldinti ieškovę ir atsakovę su visu joms priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovai prašė priteisti iš ieškovės D. J. 18 332,95 Eur kompensaciją už parduotą jai nuosavybės teise priklausiusį turtą: žemės sklypą su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), ir sodybą su 12 ha žemės sklypu ir upės pakrante, esantį (duomenys neskelbtini) Atsakovai nurodo, jog šis turtas buvo parduotas po jų tėvo velionio J. K. mirties. Atsakovų vertinimu, šis turtas, nepaisant to, kad buvo įgytas ieškovės vardu, turi būti vertinamas, kaip bendroji dalinė nuosavybė, kuri, pareiškus ieškinį, turi būti dalinama visoje apimtyje, o ne ieškovės pageidaujamu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė su atsakovų A. V. K. ir E. J. K. tėvu J. K. vedė bendrą ūkį nuo 1999 m. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.969, 6.971 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Z. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-553/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; kt.). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas CK 6.970 straipsnyje – įnašai pinigais, kitu turtu arba dalyvavimas darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015). Vis dėlto minėtos kasacinio teismo nutartyse suformuota praktika suponuoja pareigą jungtinės veiklos dalyviui įrodyti turto sukūrimo sąlygas. Vien tik bendras gyvenimas nėra ta sąlyga, kurios pagrindu būtu sukuriama nuosavybės teisė į atitinkamą turtą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą pripažinti dalį nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), grindžia aplinkybe, jog pardavusi turtą velioniui pinigų už jį negavo, o šį turtą rekonstruojant prisidėjo darbų organizavimu. Iš byloje esančios pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovų tėvui jai motinos padovanotą butą, matyti, kad ieškovė 160 000 Lt gavo dar prieš sutarties sudarymą. Ši sutartis yra rašytinis įrodymas, kurio ieškovė kitais leistinais įrodymais nepaneigė. Dėl to jos argumentas, kad ji iš pirkėjo J. K. pinigų negavo, nepagrįstas. Be to, atmestini ieškovės argumentai, jog paskolos gavimo tikslais turtas buvo tik formaliai perleistas velioniui J. K.. Pažymėtina, kad paskola galėjo būti imama ir velionio J. K. vardu, tačiau įkeičiant rekonstruojamą turtą nekeičiant savininko. Šių aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad velionis J. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), siekė įgyti asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieškovė, nurodydama, jog pirkimo – pardavimo sandoris buvo fiktyvus, šio fakto negali panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis – atsakovus (CK 1.86 straipsnio 2 dalis, CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Nepaisant šio sandorio sudarymo aplinkybių, ginčą nagrinėjančio teismo nuomone, byloje esantys įrodymai nesukuria pagrindo konstatuoti, kad ieškovės atlikti veiksmai buto rekonstrukcijos procese sukuria pagrindą pripažinti nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vien tik virtuvės baldų užsakymas, atitinkamų prekių, reikalingų rekonstrukcijai, pirkimu apmokant atsakovų velionio tėvo lėšomis, nėra tokio pobūdžio aplinkybės, kurios jungtinės veiklos pagrindu sukurtų nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, rekonstrukcijos darbų užsakovu buvo atsakovų velionis tėvas, kuris, užsakęs rekonstrukcijos darbus, už juos ir sumokėjo. Pastarosios aplinkybės netgi neneigė ir ieškovė. Esant nurodytų aplinkybių visetui reikalavimas pripažinti ½ nuosavybės teisę į rekonstruotą butą ir tuo pagrindu panaikinti dalį paveldėjimo teisės liudijimo atmestinas.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė pripažinti ½ nuosavybės teisę į velioniui J. K. priklausiusias transporto priemones ir pinigines lėšas. Šį reikalavimą ieškovė iš esmės grindė bendru gyvenimu su atsakovų velionio tėvu. Kaip minėta, tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką, vien tik gyvenimas kartu, neįrodžius jungtinės veiklos dalyviui turto sukūrimo sąlygų – įnašų pinigais, kitu turtu arba dalyvavimu darbu gausinant turtą, nėra pagrindas pripažinti nuosavybės teisių į atitinkamą turto dalį. Tokia įstatymo leidėjo nuostata yra logiška, kadangi taip yra išsaugoma bendrai gyvenančių asmenų teisė įgyti turtą savo vardu. Pažymėtina, jog tokią teisę išlaiko netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas daug griežtesnis teisine prasme įstatyme nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas, todėl ši teisė turi būti palikta ir asmenims, tvarkantiems bendrą ūkį nesudarius santuokos. Be to, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste svarbu pažymėti aplinkybę, jog ne tik atsakovų velionio tėvas turėjo valią sukurti turtą asmeninės nuosavybės teise, tačiau tokią valią turėjo ir ieškovė. Kaip matyti iš pirkimo pardavimo sutarties (t. 3, b. l. 175), ieškovė asmeninės nuosavybės teise 2002-05-10 buvo įgijusi žemės sklypą su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė 2009-06-05 asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį Gedikų k., Šilutės r. (t. 3, b. l. 184). Teismo vertinimu, kartu gyvenančių asmenų valia įgyti asmeninės nuosavybės teise daiktus negali būti eliminuota vien tik bendro ūkio vedimo faktu. Dėl to nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas pagrįstu atsakovų A. V. K. ir E. J. K. priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Taip pat akcentuotina, jog atsakovų priešieškinio turinys iš esmės suponuoja išvadą, kad reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo buvo grindžiamas ne aiškiais argumentais bei įrodymais dėl bendrosios jungtinės veiklos pagrindu sukurto turto, o vien tik tuo faktu, jog reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo pareiškė ieškovė. Atsakovams nepaneigus kartu gyvenusių asmenų valios įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmestinas. Tuo tarpu atsakovų priešieškinio reikalavimas iškeldinti ieškovę ir jos dukrą D. J. su visu joms priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra teisiškai pagrįstas. CK 6.612 straipsnyje numatyta, jog savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog ieškovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovų velioniui tėvui ir nuosavybės teisių į jį neįgijo, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė su dukra D. J. šiame bute gyvena be teisinio pagrindo. Šių aplinkybių visetas suteikia ginčą nagrinėjančiam teismui ieškovę ir jos dukrą D. J. iškeldinti iš buto, kuriame jos gyvena nesant savininkų sutikimui.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovės ieškinys atmestas visiškai, o atsakovų A. V. K. ir E. J. K. priešieškinis tenkintinas iš dalies, iš ieškovės priteistinos tos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios susijusios su atmestais ieškinio, ir patenkintais priešieškinio reikalavimais. Atsakovai sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį už priešieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo. Įvertinus tai, kad šis priešieškinio reikalavimas tenkintinas, iš ieškovės priteistina atsakovų naudai 144 Lt (41,70 Eur) sumokėtas žyminis mokestis. Taip pat atsakovų atstovė pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, kurią sudaro 650 Eur už pasirengimą, vykimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, 390 Eur prašymo dėl ekspertizės ir patikslinto priešieškinio rengimas. Taip pat prie teisinių paslaugų priskiriamos papildomos išlaidos, kurios susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu, antstolio, spynos keitimo ir buto skolų dengimo išlaidos. Pažymėtina, jog šios papildomos išlaidos atsakovams nepriteistinos, nes jos nesusijusios su bylos nagrinėjimu. Taip pat nepriteistinas atsakovams ir 113 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už patikslintą priešieškinį, kadangi priešieškinio dalis dėl kompensacijos priteisimo atmestina. Nepriteistinos ir išlaidos už prašymo dėl ekspertizės ir patikslinto priešieškinio rengimą, nes atsakovų materialinis reikalavimas dėl šių patirtų išlaidų nebuvo tenkintas. Esant nurodytoms aplinkybėms iš ieškovės atsakovams priteistina už teisines paslaugas 650 Eur. Iš viso atsakovams iš ieškovės priteistina po 345,85 Eur.

Atsakovams išlaidos už ekspertizės atlikimą nepriteistinos, kadangi atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmestinas.

Iš Klaipėdos apygardos teismo buhalterinės pažymos matyti, kad atskaičius lėšų įskaitymo ir pervedimo mokesčius atsakovams grąžintina suma už ekspertizės atlikimą sudaro 20,80 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovei D. J. buvo atidėtas 10 514 Lt (3 045,06 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimas. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovės ieškinys atmestinas, atidėta žyminio mokesčio dalis priteistina valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės D. J. ieškinį atsakovams A. V. K. ir E. J. K. dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu atmesti.

Atsakovų A. V. K. ir E. J. K. priešieškinį ieškovei D. J. ir atsakovei D. J. dėl kompensacijos priteisimo ir iškeldinimo tenkinti iš dalies.

Iškeldinti D. J. ir D. J. su visu joms priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. J. atsakovams A. V. K. ir E. J. K. po 345,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. J. 3 045,06 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Grąžinti atsakovui E. J. K. iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinės sąskaitos 20,80 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.