Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Translogistica“ atstovui advokatui A. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Translogistica“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“, ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė BUAB „Translogistica“, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. 5 065,40 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas M. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškinio ir jo priedų nuorašai kartu su teismo pranešimu bei šaukimas į teismo posėdį atsakovui M. K. įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovės atstovo paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1776-230/2020 UAB „Translogistica“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Reniva“. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi UAB „Translogistica“ likviduota ir tenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai: UAB „Legal Balanse“ – 3 642,39 Eur; UAB „Bitė Lietuva“ – 1 012,35 Eur; VSDFV Kauno skyrius – 973,16 Eur. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtintas patikslintas UAB „Legal Balanse“ finansinis reikalavimas 2 232,06 Eur sumai ir į BUAB „Translogistica“ kreditorių sąrašą įtrauktas antros eilės kreditorius VSDFV Alytaus skyrius su 1 410,33 Eur finansiniu reikalavimu. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „Translogistica“ kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas 410,66 Eur sumai. Tokiu būdu BUAB „Translogistica“ kreditorinių finansinių reikalavimų suma yra UAB „Legal Balance“ – 2 232,06 Eur, UAB „Bitė Lietuva“ – 1 012,35 Eur, VSDFV Kauno skyriaus – 410,66 Eur ir VSDFV Alytaus skyriaus – 1 410,33 Eur, iš viso 5 065,40 Eur. BUAB „Translogistica“ nemokumo administratorė, gindama kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises bei interesus, kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis).

Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Įmonės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei įmonės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į įmonės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti įmonės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

Pagal kasacinio teismo praktiką, įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).

Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad UAB „Translogistica“ vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. (įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. rugsėjo 11 d.) iki įmonei bankroto bylos iškėlimo (2020 m. rugsėjo 23 d.) buvo atsakovas M. K. Šiuo atveju atsakovas M. K., būdamas UAB „Translogistica“ vadovu ir atsakingas už įmonės ūkinę, finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, žinodamas apie įmonės finansinę būklę ir įsipareigojimus kreditoriams, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Translogistica“, o įmonei bankroto byla buvo iškelta pagal kreditoriaus UAB „Legal Balance“ pareiškimą. Iškėlus UAB „Translogistica“ bankroto bylą, neperdavė teismo paskirtai administratorei įmonės apskaitos ir kitų dokumentų, turto, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi neteisėtais. Be to, nemokant mokesčių valstybei, skolų kitiems kreditoriams suvokiant pareigą juos mokėti, ką atsakovas, kaip įmonės vadovas, suvokti privalėjo, taip pat vertintina ir kaip veiksmai, pažeidžiantys įmonės vadovo pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo įmonės nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, kuri atitinka bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Dėl atsakovo M. K. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d., 2021 m. vasario 1 d., 2021 m. balandžio 13 d. nutartimis, UAB „Translogistica“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų suma – 5 065,40 Eur. Šiuo atveju taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir buvęs rūpestingas bei sąžiningas vadovas, t. y. laiku inicijavęs įmonei nemokumo procesą, o ne didinęs jos kreditorinius įsipareigojimus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos. Nesant perduotam bankrutuojančios įmonės turtui bei turtinėms teisėms, administratorė neturi galimybės jų realizuoti įmonės bankroto byloje, todėl nėra jokių kitų priemonių tenkinti įmonės finansinius reikalavimus. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ši prezumpcija atsakovo byloje paneigta nebuvo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad esant įmonei nemokai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti 5 065,40 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, atsirado žala, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą 5 065,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 114,00 Eur žyminis mokestis ir 10,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 269, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės BUAB „Translogistica“, juridinio asmens kodas 305247502, naudai 5 065,40 Eur (penkių tūkstančių šešiasdešimt penkių eurų 40 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 065,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 114,00 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų) žyminį mokestį ir 10,88 Eur (dešimties eurų 88 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 124,88 Eur, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.