Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-1880-657/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2017-11-30
Bylos Nr.: 2A-1880-657/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01163-2015-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žibutė Budžienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Kauno energija“
Atsakovas: V. M.
Trečiasis asmuo: N. P., D. P., A. Š., K. B., P. J., T. B., G. Š., akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“

Civilinė byla Nr. 2A-1880-657/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01163-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.11.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20.;

Kauno apygardos teismassprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys N. P., D. P., A. Š., K. B., P. J., T. B., G. Š., akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Kauno energija“, patikslinusi ieškinio reikalavimus bei atsisakiusi dalies reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovo 998,39 Eur skolos, 30,00 Eur žyminį mokestį, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (T.1, b.l. 109-112; T.5, b.l. 76).

2. Nurodė, kad ieškovė tiekė šilumą namui (duomenys neskelbtini). Už namo bendro naudojimo patalpos – laiptinės šildymą turi apmokėti visi namo bendraturčiai proporcingai jiems tenkančioms dalims. Laiptinės šildymui panaudotą šilumos kiekį ieškovė nustatė iš bendrai namui pateikto šilumos kiekio išskaičiavusi 20 proc. Šilumos apskaitos prietaiso rodmenys nuskaitomi iš name esančio šilumos apskaitos prietaiso nuotoliniu būdu. Papildomai iš atsakovo turi būti priteista mokestis už šilumos sistemų aptarnavimą. Šiuo metu atsakovui nuosavybės teise priklauso 64,66 kv. m negyvenamoji patalpa. Nuo 2002 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. sausio 29 d. atsakovui priklausė dar viena 158,08 kv. m patalpa.

Šalies argumentai

3. Atsakovas V. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.4, b.l. 16-24). Nurodė, kad reikalavimams priteisti šilumos energiją, sunaudotą iki 2012 m. sausio 20 d. yra suėjęs ieškinio senaties terminas, todėl ieškinys turėtų būti atmestas tuo pagrindu. Pastate (duomenys neskelbtini), buvo tik vienas šilumos vartotojas – trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“, kuriam buvo teikiama šilumos energija. Todėl ieškovei nebuvo jokio pagrindo taikyti Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir paskirstyti dalį patiektos šilumos kitiems savininkams už bendrų patalpų šildymą. Nuo 2013 m. spalio 1 d. AB „Lietuvos paštas“ ėmė šildyti savo patalpas savarankiškai, todėl nuo 2013 m. spalio 1 d. ieškovė apskritai jokios šilumos nei ginčo namui, nei vieninteliam buvusiam vartotojui AB „Lietuvos paštas“ neteikė. Be to, ieškovė, skaičiuodama bendrai tiektos šilumos paskirstymą namo bendraturčiams, ima neteisingą namo bendrą plotą, t. y. vietoje bendro ploto 604,04 kv. m skaičiuoja 519,78 kv. m, o skaičiuodama atsakovui V. M. priklausančią mokėti dalį vietoje 64,64 kv. m patalpų ploto ima 93,16 kv. m.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad pagal ieškovės pateiktas sąskaitas už šilumą atsiskaitydavo laiku. Jeigu atsakovas neapmokėjo sąskaitų, ieškinys turėtų būti tenkintas (T.4, b. l. 4-5).

5. Trečiasis asmuo P. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jam name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso patalpos, pažymėtos indeksais 19-1, 18-1, 18-2, 18-3, kurios nešildomos centriniu šildymu. Ieškovė jam siuntė šilumos tiekimo sutartį, tačiau jis nepasirašė. Ieškovė nuo 2012 metų pradėjo siųsti sąskaitas už bendrų patalpų šildymą, šiuo metu trečiajam asmeniui yra pareiškusi ieškinį kitoje byloje.

6. Trečiasis asmuo A. Š. nurodė, kad turėjo patalpas namo (duomenys neskelbtini), II aukšte, kuriose nuo 2007 metų buvo įrengtas dujinis šildymas. 2014 metais tame pačiame name įsigijo patalpas iš UAB „Reimensa“, kurios buvo šildomos dujiniu šildymu. Sąskaitas už bendros laiptinės šildymą apmokėdavo patalpų nuomininkai.

7. Tretieji asmenys K. B. ir T. B. nurodė, kad sąskaitas už bendrą laiptinę apmokėdavo nuomininkai, dėl paskaičiuotų sumų ginčų nekildavo.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo N. P. nurodė, kad yra bendraturtė patalpų name (duomenys neskelbtini), apytikriai nuo 2007 metų, patalpos yra pirmame pastato aukšte ir rūsyje. Jose šildymas visada buvo autonominis. Ieškovė siuntė sąskaitas už bendrų patalpų šildymą, kurias apmokėjo tik jas priteisus teismo įsakymu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu priėmė ieškovės AB „Kauno energija“ prašymą dėl atsisakymo nuo 153,24 Eur ieškinio reikalavimų dalies dėl skolos priteisimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės AB „Kauno energija“ atsakovui V. M. 1 775,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 51,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; grąžino ieškovei 8,45 Eur žyminio mokesčio permoką.

10. Teismas sprendė, kad iš teismui pateiktos medžiagos bei ieškovės atstovo paaiškinimų nebuvo įrodyta aplinkybė, kad pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas. Ieškovė šilumos nuostolius paskaičiavo nuo skaitiklio rodmenų už suvartotą šilumos energiją, kuria naudojosi tik trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“. Ieškovė nepaskirsčiusi kitiems savininkams suvartoto šilumos kiekio jos valdomose patalpose šilumos nevartojantiems savininkams pagal trečiojo asmens suvartotą kiekį dar kartą paskaičiavo 20 procentų, nuostolių dėl bendrųjų patalpų šildymo, tačiau nuo jiems nuosavybės teise valdomo ploto. Atsakovui nesinaudojant ieškovės tiekiama šilumos energija ir naudojantis kito šilumos tiekėjo paslaugomis, yra priskaičiuojami šilumos nuostoliai bendrų patalpų šildymui didesni nei vieninteliam vartotojui gaunant iš ieškovės šilumos paslaugas. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“ šildymu naudojosi autonomiškai, t. y. name nėra bendros šildymo sistemos, kurio vamzdynas patektų ir į kitas patalpas, išskyrus, trečiąjį asmenį. Ieškovė nepateikė duomenų, kad name yra bendra namo šildymo veikianti sistema. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad jo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. gruodžio 29 d. yra atjungta nuo šildymo įrenginių, pagal pateiktą projektą. Ieškovė negalėjo atsakyti, nei kur yra skaitiklis, nei sistemos būklės. Sutartis su AB „Lietuvos paštas“ buvo sudaryta 1996 m. rugsėjo 24 d., taigi, kokiomis sąlygomis ir kokia apimtimi buvo apšildomos patalpos 2010 – 2012 m., neaišku. Ieškovė pateikė kelių buvusių namo savininkų sutartis, kuri vėliausia yra 2003 metų. Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad šildymas buvo tiekiamas visam namui per namo šilumos energijos tiekimo vamzdyną, kuris tuo pačiu ir šildė bendrąsias naudojimosi patalpas name. Išvada, kad trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“, kurio šildymo plotas 48,31 kv. m, šildė per sieną visas bendrąsias patalpas – koridorių, nepagrįsta. Antstolio V. Z. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad priklausančiose P. J. patalpose, vamzdynas yra senas, keliose vietose vamzdžiai yra nupjauti, jokių šilumos prietaisų nerasta, kitose patalpose vamzdynas neapšiltintas, surūdijęs, šilumos vamzdis į pirmą pastato aukštą patenka tik į AB „Lietuvos paštas“ patalpas, šiose patalpose yra du radiatoriai, kurie neveikia, pas atsakovą įrengtas vietinis šildymas, antrame aukšte vietinis šildymas dujomis, koridoriuje šildymo prietaisų nėra, visose kitose patalpose, priklausančiose savininkams, yra vietinis šildymas. 2013 m. spalio 25 d. raštu Nr. 3-47 trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“, informavo, kad šildymas objektui, adresu (duomenys neskelbtini), 2013/2014 nebus įjungiamas. Nuo 2013 m. sezono pradžios šilumos energija, pastatui (duomenys neskelbtini), nebuvo tiekiama, tačiau ieškovė šildymo nuostolius iš atsakovo, prašo priteisti iki 2013 gruodžio 1 d. Atsakovas nėra sudaręs sutarties dėl paslaugų teikimo, nėra ieškovės teikiamų paslaugų vartotojas, trečiasis asmuo patalpomis naudojosi autonomiškai, o inžineriniai tinklai patenka tik į trečiojo asmens AB „Lietuvos paštas“ patalpas, bendri ieškovės nurodyti namo nuostoliai yra didesni nei patyrė ieškovė, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo skaičiuoti atsakovui nuostolių bendrųjų patalpų šildymui, nes namo bendros sistemos nėra, todėl ieškovė nuostolių nepatyrė. Kitiems mano savininkams naudojantis kitų šilumos tiekėjų paslaugomis, jie taip pat, kaip patiria šilumos nuostolius, šildydami bendrąsias namo patalpas (koridorių, nes kitų bendro naudojimosi patalpų nėra), už kurias jie sumoka. Teismas neanalizavo ieškovės pateiktų skaičiavimų dėl skolos dydžio ir ar tinkamai buvo pasirinkti nuostolių paskaičiavimo metodai, nes teismui nustačius, kad atsakovas nėra ieškovės vartotojas, kad patalpos buvo šildomos autonomiškai tik vienam šilumos gavėjui, šių įrodymų teismas nevertino, kaip neturinčių reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui. Byloje nėra duomenų, kad į pastatą patenkantis šilumos kiekis būtų tiekiamas ir kitiems namo savininkams, nėra duomenų, kad veikia centralizuota namo šildymo sistema, kuri šildytų pagalbines patalpas. Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovui V. M. priteistina 1 775,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Kauno energija“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas pažeidė procesines teisės normas bei netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Teismo vertinimas, kad pastate nėra sumontuotų šilumos prietaisų yra nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje pateiktiems įrodymams. Ieškovė į bylą yra pateikusi pastato planą, kuriame pažymėtas rūsio patalpose esantis šiluminis mazgas, byloje yra šilumos punkto planas su aksionometrine schema, kurioje pažymėta šilumos apskaitos prietaiso vieta (šilumos apskaitos prietaisas schemoje žymimas simboliu). Kad pastate buvo įrengtas šilumos apskaitos prietaisas patvirtina prie 2011 m. sausio 21 d. šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties už daugiabučio pastato bendro naudojimo patalpų šildymą Nr. 5103700010 pridėtas 2 priedas, kuriame yra pateikiama šilumos įrenginių schema ir pažymėta šilumos apskaitos prietaiso įrengimo sistemoje vieta. Ieškovė ne tik žino, bet ir yra tiksliai nurodžiusi, kurioje vietoje buvo šilumos apskaitos prietaisas, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, teismas netyrė ir nenagrinėjo ieškovės pateiktų oficialių dokumentų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“ šildymu naudojosi autonomiškai ir kad nėra įrodymų, jog šildymas buvo tiekiamas visam namui per namo šilumos energijos tiekimo vamzdyną, kuris tuo pačiu ir šildė bendrąsias naudojimosi patalpas name. Teismo konstatuotos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais. AB „Lietuvos paštas“ naudojosi šiluma, kuri buvo tiekiama ne autonomiškai, o į pastatą. Faktą, kad pastate buvo sumontuota bendra namo šildymo sistema patvirtina ir ieškovės į bylą pateikta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos išduota Šilumos įrenginių techninės priežiūros patikrinimo aktas – pažyma, kuri nebuvo nuginčyta. Ieškovė yra pateikusi Valstybinės metrologijos tarnybos 2011 m. birželio 14 d. ir 2013 m. gegužės 16 d. išduotus, pastate sumontuotų šilumos skaitiklių patikros sertifikatus Nr. 0498532 ir Nr. 1257458. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina faktą, kad pastate buvo sumontuota centralizuoto šilumos tiekimo sistema, nuo kurios 2008 m. gruodžio 23 d. teisėtai atsijungė dalis vartotojų, tačiau ji ir toliau veikė ir buvo eksploatuojama. Teismas netinkamai vertino antstolio V. Z. konstatuotas faktines aplinkybes.

1.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovei pripažinus, kad šiluma yra tiekiama tik vienam vartotojui, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis negali būti taikomas kitiems namo savininkams, o visos išlaidos, atsiradusios tiekiant šilumos paslaugas, tenka asmeniui, kuris gauna šilumos paslaugą. Bylos nagrinėjimo metu buvo įrodinėjama, kad šiluma yra tiekiama į pastatą ir apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, kuris matuoja visą į pastatą patiektą šilumos kiekį. Ieškovė nėra pripažinusi, kad šiluma tiekiama tik vienam vartotojui. Ieškovė pagrįstai vadovavosi Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi numatančia, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Kadangi vartotojai neįgyvendino savo teisės pasirinkti metodą, jį, atsižvelgiant į pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, parinko šilumos tiekėjas.

1.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Kol nėra įforminamas atsijungimas, laikoma, kad vartotojas nėra atsijungęs ir privalo mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Pastate esančios patalpos priklausė 5 subjektams, tačiau iš jų tik A. Š. 2008 m. gruodžio 29 d. yra įteisinęs savo atsijungimą nuo centralizuoto šilumos tinklo. Kiti vartotojai nuo centralizuoto šilumos tinklo yra atsijungę savavališkai ir atsijungimo neįforminę. Kol nėra įforminamas atsijungimas, laikoma, kad vartotojas nėra atsijungęs ir privalo mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, todėl atsijungimo neįforminantys ir nesirūpinantys turtu asmenys dėl to turi prisiimti visas iš to kylančias teisines pasekmes.

1.4. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovė, skaičiuodama bendrai tiektos šilumos paskirstymą namo bendraturčiams, ima neteisingą namo bendrą plotą. Remiantis 5 metodu, skirstant šilumą bendraturčiams, yra atsižvelgiama į pastato naudingąjį plotą, todėl pastato bendrojo ploto dydis nėra aktualus ir jokios reikšmės skaičiuojant bendrai tiektos šilumos paskirstymą neturi. Teismo vertinimas, kad už bendrųjų patalpų šildymą vartotojas privalo mokėti tik tada, kai vartoja šilumą jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatoms, apibrėžiančioms daikto bendraturčių teises ir pareigas. Teismo konstatuota aplinkybė, kad kiti savarankiškai besišildantys jiems priklausančias patalpas savininkai taip pat patiria šilumos nuostolius, šildydami bendras patalpas, byloje nebuvo įrodyta, o vadovaujantis 5 metodo 3.2. punktu tai galėjo būti padaryta atlikus pastato energetinį auditą. Tačiau duomenų apie tokio audito atlikimą į bylą pateikta ir ieškovui apie jį nėra žinoma, todėl nebuvo pagrindo taikyti teismo konstatuotas aplinkybes atitinkančio 5 metodo 3.2. punkto.

Atsiliepimas

12. Tretieji asmenys P. J., K. B., A. Š., N. P., D. P. atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą (T.8, b.l. 13-18). Atsiliepimuose nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nurodyti argumentai nepaneigia teismo sprendimo motyvų ir išvadų. Teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant nei materialinės, nei proceso teisės normų, todėl yra teisėtas bei pagrįstas.

13. Trečiasis asmuo AB Lietuvos paštas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą tenkinti (T.8, b.l. 29-30). Atsiliepime nurodė, kad sutinka ir palaiko apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už suvartotą energiją. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita dalis turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Faktas, kad patalpų savininkas / pastato bendraturtis nėra sudaręs šilumos energijos tiekimo sutarties jo patalpoms, nepaneigia jo pareigos išlaikyti bendro naudojimo patalpas.

14. Atsakovas V. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.8, b.l. 19-28). Atsiliepime nurodė, kad sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Savo atsikirtimus grindė sekančiais argumentais:

Šalies argumentai

4.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog šilumą teikė namui, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui priklausančios ginčo patalpos. Ieškovė iki 2013 m. šildymo sezono pradžios teikė šilumą vieninteliam ginčo pastato bendrasavininkiui – trečiajam asmeniui AB „Lietuvos paštas“ ir buvo autonomiškai šildomos tik šiam asmeniui priklausančios 48,31 kv. m patalpos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“ šildymu naudojosi autonomiškai, name nėra bendros šildymo sistemos, kurios vamzdynas patektų į kitas patalpas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad į pastatą patiektos šilumos kiekis buvo matuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu, sumontuotu ginčo pastato rūsyje esančiame šilumos mazge. Aplinkybė, jog ieškovas turi visus reikalingus patikros sertifikatus Nr. 0498532, Nr. 1257458 neįrodo, kur buvo šis skaitiklis sumontuotas ir nepaneigia teismo išvadų, kad šiuo šilumos apskaitos prietaisu buvo skaičiuojama ne viso pastato šildymui suvartota šilumos energija, o tik trečiajam asmeniui AB „Lietuvos paštas“ patalpoms autonomiškai tiekta šiluma. Be to Šilumos įrenginių techninės priežiūros patikrinimo aktas – pažyma parengta 2008 m. gruodžio 23 d. ir nepapuola į ginčo laikotarpį. Ji tik dar kartą patvirtina, jog būtent A. Š. ir K. B. pakeitus šildymo sistemą iš centralizuoto miesto šildymo į autonominį dujinį, AB „Kauno energija“ šilumą tiekė tik vienam pastato bendraturčiui – AB „Lietuvos paštas“. Ieškovės įvardintuose dokumentuose nėra nurodyta nei šių prietaisų sumontavimo name vieta, nepateikti jokie įrodymai, kad šie apskaitos prietaisai yra įvadiniai. Antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad pastate nėra sumontuotų šilumos prietaisų. Šių duomenų ieškovė nepaneigė. Apeliantas taip pat nepaneigė VĮ Registrų centro pateiktų įrodymų, kad pastatui ieškinyje nurodytu ginčo laikotarpiu nebuvo tiekiama centralizuota šilumos energija, nes namas buvo šildomas vietiniu centriniu šildymu.

4.2. Ieškovės reikalavimas ginčo santykiams taikyti 5 metodą yra nepagrįstas, nes išklotinės, kaip tokios, nėra leistina įrodinėjimo priemonė ieškovės teisei į ieškinio patenkinimą pagrįsti, kadangi atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą. Apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad byloje nėra įrodymų, jog name yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas. Nesant teisinio pagrindo ginčo teisiniams santykiams taikyti Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnį bei VKEEK patvirtintą metodiką (5 metodą), reiškia, kad apeliantas nepagrįstai prašo teisinių santykių kvalifikacijai taikyti įstatymo analogiją. CK 1.8 straipsnio 3 dalis neleidžia pagal analogiją taikyti specialiąsias teisės normas. VKEKK patvirtinta metodika yra parengta ir taikoma gyvenamiesiems daugiabučiams namams, kurių dauguma ar visi butai ir visos bendro naudojimo patalpos šildomos centralizuotai. Tuo tarpu ginčo pastatas nėra daugiabutis gyvenamasis namas. Šio pastato patalpų paskirtis - negyvenamosios administracinės, rūsio ir sandėliavimo patalpos. Kadangi pagal bylos duomenis nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. pastate šiluma buvo teikiama išimtinai tik vienam vartotojui - AB „Lietuvos paštas“, o nuo 2013 m. spalio 1 d. šilumos teikimas ir šiam vartotojui buvo nutrauktas ir šilumos prietaisas išmontuotas, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl šilumos kiekio paskirstymo bendro naudojimo patalpoms yra nepagrįsti.

4.3. Į bylą pateiktos programinės – matematinės skaičiuotės, lentelės, kuriomis grindžiami galimai ginčo pastatui suvartotos šilumos energijos išskaidymai, neturi tiesioginio priežastinio ryšio su pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, o ir šiuose mokėjimo dokumentuose nurodytas ieškovės AB „Lietuvos paštas“ parduotos šilumos energijos kiekis. AB „Lietuvos paštas“ suvartotą šilumos kiekį dalino ne visiems ginčo pastato bendraturčiams, o tik daliai jų, taip šiurkščiai pažeisdama CK 4.76 straipsnio nuostatas. Nurodyta 2011 m. sausio 21 d. Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 5103700010 ne tik, kad yra negaliojanti, bet ji buvo sudaryta su VĮ Valstybės turto fondas, kuris nėra nei ginčo pastato bendraturtis, nei šios bylos šalis, o ir Priede Nr. 2 sutartiniais ženklais pavaizduota grafinė schema niekaip pažymi ir neįrodo namo suvartotos šilumos kiekį tariamai matavusio šilumos apskaitos prietaiso įrengimo sistemoje vietos. Ieškovės įvardintas pastato planas nelaikytinas tinkama įrodinėjimo priemone, nes negalima identifikuoti, kas konkrečiai toje schemoje yra pavaizduota, nėra pagrindo tvirtinti, kad šioje schemoje yra vaizduojama ginčo pastato dviejų aukštų ir rūsio patalpos. Aksiometrinė schema taip pat yra netinkama įrodinėjimo priemonė, nes šis dokumentas yra parengtas 1982 metais pastatui, kurio adresas Lenino prospektas.

4.4. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad visi, išskyrus A. Š., ginčo pastato bendraturčiai nuo centralizuoto šilumos tinklo yra atsijungę savavališkai. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu tokios aplinkybės neįrodinėjo, šiuo pagrindu ieškinio nereiškė, todėl jie nenagrinėtini ir apeliacinės instancijos teisme. AB „Kauno energija“, pageidaujančius prisijungti ir / ar atsijungti nuo šilumos tiekimo patalpoms aptarnaudavo pagal individualiai įrengtus apskaitos prietaisus, o ne centralizuota šilumos tiekimo sistema ar įvadinio skaitiklio rodmenis.

4.5. VĮ Registrų centro duomenimis bendras pastato plotas yra 610,08 kv. m, pastatas priklauso septyniems bendraturčiams. Tuo tarpu ieškovės ieškinyje, 2015 m. birželio 12 d. Pranešime Dėl teismo įpareigojimo vykdymo, ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodo, jog mokesčius už šilumą skaičiuoja pagal pastato bendrą 493,45 kv. m plotą. Ieškovė nepagrįstai tariamai iš bendrai namui pateikto šilumos kiekio išskaičiavusi 20 proc. bendro naudojimo patalpų šildymui šilumos energiją paskirsto tik daliai, o ne visiems pastato bendraturčiams. Paaiškėjus, kad duomenys PVM sąskaitoje faktūroje buvo neteisingi ir dėl to atsakovui buvo priskaičiuota per daug mokesčių, arba jie buvo skaičiuojami be teisinio pagrindo, ieškovė privalėtų perskaičiuoti atsakovui tenkančius mokėjimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat savo iniciatyva patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų.

16. Byloje šalys nesutaria dėl atsakovo V. M. pareigos mokėti ieškovei už namui adresu (duomenys neskelbtini), pateiktą šilumos energiją bendrų patalpų šildymui ir sistemos aptarnavimą bei dėl skolos dydžio.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Byloje iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo nustatyta, kad atsakovas V. M. yra negyvenamųjų patalpų, kurių bendras plotas 64,66 kv. m ploto, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Patalpose yra įrengtas vietinis centrinis šildymas (T.1, b.l. 9-10). Pastate yra suformuoti septyni nekilnojamojo turto objektai (T.1, b.l. 50-52). Bendras pastato, esančio (duomenys neskelbtini) plotas yra 610,08 kv. m, naudingas plotas – 340,04 kv. m, užstatytas plotas – 317,00 kv. m (T.1, b.l. 53-54). Iš ieškovės pateikto kompiuterio duomenų pastato (duomenys neskelbtini) šilumos vartotojų ir jų naudojamų plotų sąrašo bei Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų 2004 m. birželio 23 d. Nr. T-351, 2006 m. liepos 20 d. Nr. 7-309, 2007 m. kovo 1 d. Nr. T-63, 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą T-181 nustatyta, kad sąlyginis plotas skaičiavimams – 493,45 kv. m (T.1, b.l. 80; 136-141).

18. Iš AB „Kauno energija“ 2015 m. vasario 19 d. pažymos Nr. 21-127 nustatyta, kad tik A. Š. ir K. B. priklausančiose negyvenamosiose patalpose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiose adresu (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginiai nuo pastato šildymo sistemos atjungti pagal projektą (T.1, b.l. 103; T.5, b.l. 130-142).

19. Aplinkybes, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) įrengta centrinio šildymo sistema patvirtina sekantys rašytiniai įrodymai: Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byla (T.4, b.l. 61-69), Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktas Nr. 1 (T.4, b.l. 71), aksionometrinė schema, kurioje nurodyta 196/199 kvartalo gyvenamųjų namų (tame tarpe ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (buv. adresas (duomenys neskelbtini)) prijungimas prie miesto šiluminių tinklų (T.4, b.l. 137-138), 2007 m. sausio 26 d. Kauno miesto VPK raštas Nr. 20-S-365 Dėl sutarties nutraukimo (T.1, b.l. 123), VĮ Valstybės turto fondas 2007 m. spalio 8 d. raštas Nr. (34)38-2567 Dėl sutarties nutraukimo (T.5, b.l. 129), 2007 m. kovo 14 d. Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4739501107/34/7R-38-03-07 su VĮ Valstybės turto fondu (T.5, b.l. 125-128), 2011 m. balandžio 11 d. Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4739500160/30/R7-702-05-11, kurių 1.1.1. punkte ir 1.3.7. punkte nurodyta, kad šilumos tiekėjas įsipareigojo tiekti šilumą Vartotojo patalpoms ir pastato bendro naudojimo patalpoms šildyti (T.5, b.l. 143-145), A. Š. 2009 m. vasario 13 d. raštas ieškovei dėl bendrųjų nuostolių apskaičiavimo (T.6, b.l. 47). Analogiškos sąlygos nurodytos ir AB „Kauno energija“ su L. Š. firma „Reimensa“ sudaryta 2011 m. sausio 26 d. sutartis Nr. 5103700010 (Sutarties 1.3.6. p.) (T.5, b.l. 146-148), kurios 2 priede patvirtina, kad atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso įrengimo vieta – pastato šilumos punkte (5 p.), šilumos įrenginių schemoje pažymėta šilumos apskaitos prietaiso buvimo vieta (T.5, b.l. 149). Negyvenamųjų patalpų šilumos tiekimo, vartojimo atsiskaitymo sutartys 1996 m. rugsėjo 24 d., 1996 m. gruodžio 9 d. 2003 m. sausio 22 d. sutarties Nr.11044304070 1 priedas, taip pat patvirtina, jog name buvo įrengta centralizuoto šildymo sistema nurodyta (T.6, b.l. 14-23).

20. Ieškovės AB „Kauno energija“ 2008 m. birželio 12 d. rašte Nr. 20-1911 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos skyriui nurodyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra centralizuoto tiekimo zonoje, kurioje prioritetinis šilumos tiekimo būdas yra centralizuotas šilumos tiekimas (T.6, b.l. 24). Byloje esantis 1962 m. pastato planas patvirtina, kad rūsio patalpoje buvo įrengtas šilumos mazgas (T.5, b.l. 154).

21. Byloje taip pat nustatyta, jog šildymas pastatui nebuvo įjungtas 2013-2014 m. sezonui (T.6, b.l. 25), o šilumos apskaitos prietaisas pastate (duomenys neskelbtini) buvo demontuotas 2013 m. lapkričio 8 d. (T.6, b.l. 28).

22. Visi šilumos apskaitos naudojami prietaisai buvo metrologiškai patikrinti ir atitiko Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nuostatas, ką patvirtina 2009 m. liepos 21 d. Šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 3081104794, 2009 m. liepos 13 d. Patikros sertifikatas Nr. 0266096 (T.4, b.l. 129-130), 2011 m. birželio 17 d. Šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 7039003508, 2011 m. birželio 14 d. Patikros sertifikatas Nr. 0498532, 2013 m. gegužės 21 d. Šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 7039005911, 2013 m. gegužės 16 d. Patikros sertifikatas Nr. 1257458 (T.1, b.l. 88-93) patvirtina, jog pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. buvo sumontuotas sertifikuotas šilumos skaitiklis: skaičiuoklis, pastatui tiekiamai šilumai skaičiuoti.

23. Atsakovas tik 2013 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į ieškovę, prašydamas neskaičiuoti mokesčio patalpoms, esančioms Vytauto pr. 21, nurodydamas, kad pastatas yra atjungtas nuo šilumos tinklų (T.4, B.l. 30).

Dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už šilumos energiją

24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės teisė reikalauti iš atsakovo skolos už suteiktas paslaugas yra galima tik įrodžius aplinkybę, kad pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, tačiau ieškovė to neįrodė. Teismas savo išvadas, kad šildymas buvo tiekiamas tik vieninteliam pastato šilumos vartotojui – trečiajam asmeniui AB „Lietuvos paštas“ ir šildė tik 48,31 kv. m patalpas patvirtina antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (T.7 priedas), kuriame nurodoma, kad priklausančiose P. J. patalpose, vamzdynas yra senas, keliose vietose vamzdžiai yra nupjauti, jokių šilumos prietaisų nerasta, kitose patalpose vamzdynas neapšiltintas, surūdijęs, šilumos vamzdis į pirmą pastato aukštą patenka tik į AB „Lietuvos paštas“ patalpas, šiose patalpose yra du radiatoriai, kurie neveikia, pas atsakovą įrengtas vietinis šildymas, antrame aukšte vietinis šildymas dujomis, koridoriuje šildymo prietaisų nėra, visose kitose patalpose, priklausančiose savininkams, yra vietinis šildymas.

25. Apeliantė, nesutikdama su tokiu teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigė, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nuomone ir sprendžia, jog tik vienintelio savininko A. Š. patalpose įstatymų nustatyta tvarka buvo atjungtas šildymas. Atsakovas, teigdamas, kad jam priklausančioms patalpoms nebuvo tiekiamas šildymas ir jos buvo šildomos kitu būdu, nepateikė teismui įrodymų, kad tai buvo padaryta ne savavališkai, bet įstatymų nustatyta tvarka pagal parengtą projektą, turint sutikimus ir leidimą atsijungti nuo šildymo sistemos, kad pastate nebuvo bendrų šilumos apskaitos prietaisų (CPK 178 str.). Priešingai, visi šioje byloje surinkti įrodymai, nurodyti šios nutarties 18-23 punkte leidžia teigti, kad iki 2013 m. lapkričio 8 d. pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) šiluma buvo tiekiama centralizuotu būdu ne vienam vartotojui ir pastate buvo įrengti šilumos apskaitos prietaisai.

26. Nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, konstatuotos antstolio V. Z. 2016 m. liepos 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0137/16/34, nes jame konstatuotos aplinkybės nėra susijusios su laikotarpiu iki 2013 m. gruodžio mėnesio, už kurį prašoma iš atsakovo priteisti skolą už bendrų patalpų šildymą.

27. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio (2014 m. spalio 16 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name. Pareiga išlaikyti name esančias bendrojo naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-82-421/2017; kt.).

29. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktą, jeigu bendro naudojimo patalpose pagal pastato šildymo sistemos projektą šildymo prietaisai nenumatyti ir jų nėra, reikia kreiptis į pastato administratorių, kad jis šį faktą raštu patvirtintų ieškovei. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagal pastato šildymo sistemos projektą bendro naudojimo patalpose iki 2013 m. gruodžio mėnesio nebuvo įrengtų šildymo prietaisų ir jis kreipėsi dėl to į pastato administratorių (CPK 178 str.).

30. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; vietiniai inžineriniai tinklai. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog bendro naudojimo objektai yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir priklauso atskiriems savininkams, todėl laikytini bendro naudojimo objektais. Bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą, nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendrojo naudojimo patalpomis (CK 4.76 str., 4.83 str. 3 d.). Todėl visi atsakovo argumentai, kad jis neturi prievolės mokėti už pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. gruodžio mėnesio tiektą šilumos energiją bendrų patalpų šildymui ir sistemų priežiūrą atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl skolos dydžio

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai pritaikė šilumos paskirstymo metodą ir atsakovas, nors ir yra atsijungęs nuo bendros šildymo sistemos, tačiau kaip ginčo gyvenamojo namo bendraturtis privalo prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo (CK 4.82 str. 3 d.).

32. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje yra numatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. birželio 22 d.), 59.2.4. papunktyje nustatyta, kad kai tiekimo – vartojimo riboje pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19. Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ir kt.), taikomas Metodas Nr. 4 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41. Šiuo metu galiojančių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 29.2.4 papunktyje numatyta, kad kai šilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo – vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Metodas Nr. 4. Jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.) taikomas Metodas Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5. Metodo Nr. 5 pagrindinis principas yra tai, kad šilumos kiekis, suvartotas pastato šildymui, yra skirstomas į dvi dalis: naudingo ploto šildymui ir bendrosioms reikmėms. Tokiu atveju, naudingo ploto šildymui tenkantis kiekis yra paskirstomas centralizuoto šildymo vartotojams, o bendrosioms reikmėms tenkanti šilumos dalis išdalijama visiems namo butų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildomos jų patalpos.

33. Daugiabučio namo gyventojams yra suteikiama teisė savo nuožiūra pasirinkti vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų, tačiau jeigu tokio pasirinkimo nebuvo – šilumos paskirstymas turi būti vykdomas pagal labiausiai daugiabučio namo šildymo sistemą atitinkantį šilumos paskirstymo metodą. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo gyventojai ir patalpų savininkai nebuvo pasirinkę šilumos paskirstymo metodo, todėl ieškovė pagrįstai apskaičiavo atsakovui skolą vadovaujantis nurodytais metodais, todėl atmestini atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad ieškovė taikė netinkamus šilumos kiekio paskirstymo metodus.

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantė tinkamai atsakovo atžvilgiu pritaikė šilumos pardavimo kainą, nes atsakovui priklausančių patalpų naudojimo paskirtis – negyvenamosios patalpos. Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovo skola už tiektą šilumą bendro naudojimo objektams ir už sistemų priežiūrą už laikotarpį nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio sudaro 998,39 Eur (T.7, b.l. 113-133). Byloje atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, apie tai, jog skola paskaičiuota netinkamai ar jis pastato valdytojo bendraturčių patvirtintu sprendimu būtų atleistas nuo prievolės apmokėti bendrosioms reikmėms skirtą šilumos energiją, arba ginčo namo ir kitų patalpų savininkai sutikto už atsakovą, kaip nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtų patalpų savininkę, vykdyti jo prievolę (CPK 4.85 str.). Todėl ši skola priteistina iš atsakovo.

35. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės ieškinio, neteisingai išsprendė ginčą, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio prievolę mokėti už dalį daugiabučiam namui patiektos ir apskaitytos šilumos energijos, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms šildyti ir sistemų priežiūrą, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno aplinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimas keistinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl senaties termino

36. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CPK 1.125 str.). nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog būtų pagrindas taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, todėl visi atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai dėl ieškinio senaties atmestini kaip nepagrįsti, nes ieškovė nėra praleidusi įstatyme nustatyto bendrojo ieškinio senaties termino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Iš pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, kad ieškovė patyrė 61,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 60,00 žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą, bei 1,71 Eur išlaidos už duomenų gavimą. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos ieškovei, priteistinos iš atsakovo.

39. Iš atsakovo taip pat priteistina valstybei 73,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas ieškinys bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šiose dalyse priimti naują sprendimą. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:

„Priimti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dalies dėl 153,24 Eur skolos priteisimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, 998,39 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 39 ct) skolos už bendro naudojimo objektų šildymą už laikotarpį nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio, 61,71 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 73,15 Eur (septyniasdešimt tris eurus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, 8,45 Eur (aštuonis eurus 45 ct) žyminio mokesčio permoką.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė