Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5016-638/2015 pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos už patalpų šildymą priteisimo, tretieji asmenys N. P., D. P., A. Š., K. B., P. J., AB „Lietuvos paštas“, G. Š., T. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Tais atvejais, kai į teismą yra kreipiamasi dėl skolos už šilumą priteisimo, tai yra sutartinių santykių nevykdymo, ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka ieškovui (šilumos tiekėjui) nėra privaloma.

Ieškovas ne tik nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, bet ir iš esmės neįrodinėjo ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumo (CPK 135 str.). Ieškovas neteikė įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo teisę į reikalavimo dėl skolos priteisimo patenkinimą, pašalintų prieštaravimus, kilusius dėl ieškovo energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, paneigtų atsakovo pateiktus VĮ „Registrų centras“ išduotus objektyvius duomenis (CPK 197 str. 2d.), kad ieškovas nepagrįstai skaičiuoja mokestį už patiektą šilumą bendrų patalpų šildymui ir šilumos įrenginių eksploatavimui naudodamas netikslius/neteisingus dydžius šilumos energijos apskaičiavimui ir jos paskirstymui tiek dėl atsakovo V. M. nuosavybės teise valdomo patalpų ploto, tiek ir dėl to, jog ginčo pastatui ieškinyje nurodytu laikotarpiu apskritai nebuvo tiekiama centralizuota šilumos energija, o pastatas buvo šildomas vietiniu šildymu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl skolos už šilumą pagrįstumo, bet ir dėl to, jog ieškovas nepagrįstai skaičiuoja mokestį už tariamai bendro naudojimo patalpose - ginčo pastato laiptinėje - tiektą šilumos energiją. Šilumos įrenginiai nuo pastato šildymo sistemos buvo atjungti dar 2008-12-29. Ieškovo ir atsakovo nesaisto jokie prievoliniai teisiniai santykiai, šalys nėra sudariusios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties; ieškovas neįrodinėjo fakto, kad pastatas patenka į centralizuoto šilumos teikimo zoną. Nepagrįstai ieškovas tariamai tiektą šilumos energiją paskirsto ne visiems pastato bendraturčiams. Ieškovas negalėjo nurodyti ir įrodyti, kur konkrečiai ginčo pastate yra įrengta ir ar apskritai yra įrengta centralizuota šildymo sistema ir kur konkrečiai (kokiose ginčo pastato patalpose) yra sumontuoti šilumos apskaitos prietaisai (skaitliukai). Ieškovas nenurodė kaip ir kokia forma bei kas užfiksuoja pastate (ne)esančių skaitiklių rodmenis ir perduoda duomenis šilumos tiekėjo AB „Kauno energija“ apskaitą tvarkantiems darbuotojams; kokiu pagrindu ir kokiu būdu yra nustatyta patiektos šilumos kaina ir tarifai atsakovui V. M.. Paaiškėjus, kad duomenys PVM sąskaitoje-faktūroje buvo neteisingi ir dėl to atsakovui buvo priskaičiuota per daug mokesčių, arba jie buvo skaičiuojami be teisinio pagrindo, ieškovas privalo perskaičiuoti atsakovui tenkančius mokėjimus. Ieškovas AB „Kauno energija“, net ir paaiškėjus faktui dėl neteisingų duomenų sąskaitoje įrašymo, tai sąmoningai atsisakė padaryti, o tai reiškia, kad ieškovo ieškininis reikalavimas nebuvo suformuluotas tinkamai. Todėl teismas pagrįstai priėmė nutartį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių kilusį ginčą kaip ginčą ne tik dėl skolos priteisimo, bet pagrįstai pripažino, kad ginčas tarp šalių kilo ir dėl to, ar ieškovas pagrįstai skaičiuoja mokestį už patiektą šilumą bendrų patalpų šildymui ir šilumos įrenginių eksploatavimui. Tokio pobūdžio ginčai patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta privaloma išankstinė ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, yra pagrįsta ir teisėta.

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio, kuriame nustatytas išankstinis privalomas vartotojų ir energetikos įmonių ginčų nagrinėjimas ne teisme, aiškinimo ir taikymo.

Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. R. E. 34 straipsnio 3 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką tais atvejais, kai vartotojas kreipiasi dėl netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotą energiją, bet ne tada, kai šilumos energijos tiekėjas kreipiasi dėl vartotojo skolos už suvartotą energiją priteisimo. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nėra taikoma tais atvejais, kai energetikos įmonė kreipiasi dėl skolos už suvartotą energiją priteisimo, nes pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nagrinėja vartotojų ar energetikos įmonių skundus dėl energetikos įmonių taikomų kainų ir tarifų, o ne dėl energetikos įmonės reikalavimo priteisti skolą iš vartotojo už tiektą šilumos energiją. Komisija negali įpareigoti vartotojo (atsakovės) sumokėti įmonei (ieškovei) skolą ar ją sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013). Energetikos įstatyme nenustatyta Valstybinei energetikos inspekcijai ar Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai teisė spręsti dėl vartotojo ir energetikos įmonės tarpusavio turtinių atsiskaitymų ir duoti privalomus nurodymus dėl nuostolių atlyginimo šaliai, kuri juos patyrė dėl kitos šalies netinkamo sutartinių prievolių vykdymo ar priverstinio nuostolių išieškojimo. Dėl to, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taikoma tokiems ginčams, kurie kilo dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priskirti Valstybinės energetikos inspekcijos ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencijai. Ginčams, kilusiems tarp vartotojų ir energetikos įmonių kitu teisiniu pagrindu, nurodyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka neprivaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2014). Taigi, siekiant atriboti ginčus, kuriems privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka, nuo tų, kuriems tokia tvarka netaikoma, reikšmingas tinkamas teisinio santykio kvalifikavimas ir ginčo dalyko nustatymas.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo V. M. 817,35 Eur įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją, 334,28 Eur už sistemų aptarnavimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus ieškinio turinį ir keliamą reikalavimą matyti konkretus ir aiškus pareikšto ieškinio dalykas – priteisti skolą už tiektą šilumos energiją, kas reiškia, kad ieškovė byloje reikalavimą sieja išimtinai su prievoliniais teisiniais santykiais, t. y. iš esmės kelia tik skolos, atsakovui nemokant už bendro naudojimo patalpų šildymą.

Išspręsti tokį ginčą ir priteisti skolą nei Valstybinė energetikos inspekcija, nei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (kaip išankstinės ginčus nagrinėjančios institucijos) nėra kompetentingos, Inspekcija, vykdydama valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energiją perskaičiavimo funkcijų ir nekompetentinga duoti privalomus nurodymus kitiems asmenims, o Komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti energijos įmonei skolą ar ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju ginčas galėtų būti kvalifikuojamas kaip ginčas, kuriam taikoma Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tuo atveju, jei atsijungimo teisėtumo nustatymas (paneigimas) sudarytų byloje pareikšto reikalavimo dalyką (tačiau ieškovė tokio reikalavimo nekelia). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovui – energetikos įmonei – prašant priteisti skolą, ieškinys nagrinėtinas teisme, netaikant Energetikos įstatymo 34 straipsnio nuostatų dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 19d. nutartis, kuria ieškovo AB ,,Kauno energija“ ieškinys paliktas nenagrinėtu, naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.