- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- e2-140-1042/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00083-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Atsakovas
- UAB „AREA Energy“
- Ieškovas
- UAB „Elektrokomplektas“
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Elektrokomplektas“ atstovui advokato padėjėjui O. J.,
viešame nuotoliniu būdu vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Elektrokomplektas“ ieškinį atsakovei UAB „AREA Energy“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Elektrokomplektas“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „AREA Energy“ 130837,30 Eur už pateiktus nekokybiškus inverterius, 12,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. šalys sudarė 160 740,00 Eur (be PVM) sumos galios keitiklių (toliau inverterių) ir PV kabelio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei įvairius devynių rūšių inverterius ir 20 000 m kabelio, o ieškovė įsipareigojo prekes priimti ir už jas apmokėti. Teigė, kad inverterius ir kabelį pardavė įvairiems klientams, tačiau netrukus klientai pareiškė pretenzijas, jog įsigyti inverteriai tinkamai neveikia. Tvirtino, kad atsakovė, sudarydama sutartį su ieškove, sutartyje nurodė klaidinančias nuostatas dėl inverterių atitikties Europos Sąjungos (toliau ir ES) rinkai. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2024 m. kovo ir gegužės mėnesių pretenzijomis nurodė atsakovei išsigabenti pateiktus netinkamus inverterius ir sugrąžinti už juos sumokėtą sumą, bet atsakovė šių veiksmų neatliko.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „AREA Energy“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė iki inverterių pristatymo į Lietuvą buvo informuota apie įsigyjamų inverterių technines specifikacijas ir nereiškė jokių pretenzijų dėl ginčo inverterių. Pažymėjo, kad pati ieškovė patvirtino, kad inverteriai Lietuvoje veikia ir jog dalį inverterių pardavė klientams. Pabrėžė, kad atsakovė rašytiniais įrodymais, tarp jų: inverterių gamintojo raštu ir valstybės įgalioto subjekto – VERT pažyma, paneigė ieškovės teiginius, jog inverteriai negali būti naudojami Lietuvoje. Atkreipė dėmesį į ieškovės pozicijos nenuoseklumą ir į bylą pateiktus kitų neįgaliotų asmenų sukurtus dokumentus dėl inverterių. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė aplinkybių dėl ginčo inverterių neatitikties techninėms specifikacijoms ir ES kokybės reikalavimams.
4. Liudytojas V. M. (kviestas ieškovės iniciatyva) paliudijo, kad dėl inverterių galimybių naudoti Lietuvoje sprendžia Energijos skirstymo operatorius (toliau ESO); nežino aplinkybių dėl inverterių sertifikavimo; į bylą buvo pateiktas jo paruoštos ir nepasirašytos deklaracijos juodraštis; patvirtino, kad oficialiai nedirba V. S. įmonėje; turi S. antspaudą word dokumente, tačiau neturi įgaliojimo naudoti S. P. S. C. antspaudą; nežino ir L. L. L. įgaliojimo pasirašyti S. P. S. C. vardu; nežino šalių sutarties sudarymo ir jos vykdymo aplinkybių; ginčo inverteriai fiziškai gali funkcionuoti Lietuvoje; yra kelių įmonių narys, tarp jų MB I. t. p., ir per įmonę teko turėti verslo santykių su ieškove UAB „Elektrokomplektas“ ir įmonė taip pat parduoda S. produkciją (inverterius) (2024 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 25 sek. – 1 val. 6 min. 35 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
5. Byloje nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 7 d. tarp ieškovės UAB „Elektrokomplektas“ ir atsakovės UAB „AREA Energy“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei gamintojo S. saulės elektrinės galios keitiklius (inverterius): SG8RT; SG10RT; SG12RT; SG15RT; SG20RT; SG33CX; SG40CX; SG50CX; SG110CX, taip pat PV kabelį, o ieškovė – apmokėti už prekes (sutarties 1 punktas). Bendra sutarties kaina – 160 740,00 Eur (be PVM). Atsakovė nurodė, kad pagal šalių sutarimą, vietoje inverterių SG8RT buvo pristatyta papildoma inverterių SG10RT siunta. Pagal sutarties 6 punktą pirkėja įsipareigojo sumokėti pardavėjai 30 proc. avansą (48 222 Eur). 2022 m. gruodžio 9 d. atsakovė išsiuntė ieškovei el. laišką, patvirtindama avanso už inverterius gavimą ir persiuntė ieškovei inverterių specifikacijas (atsiliepimo 1-2 priedai). 2023 m. vasario 9 d. el. laišku ieškovė informavo atsakovę, kad gavo verdiktą dėl inverterių, t. y. kad inverteriai yra skirti Azijos rinkai, parametrai galimai neatitinka ESO reikalavimų, naujų inverterių neužsakinės, o su „atplaukiančiais“ bus reikalų; galimai inverteriai tiks privatiems asmenims ant nuosavų patalpų (atsiliepimo priedas). 2023 m. vasario 13 d. el. laišku atsakovė informavo ieškovę, kad inverteriai yra pritaikyti naudoti Europos Sąjungoje ir turi kokybės atitikties ženklinimą (4 priedas). 2023 m. kovo mėnesį prekės buvo perduotos ieškovei. 2023 m. kovo 6 d. ieškovė el. laišku pranešė atsakovei, jog išbandė 33 kw inverterį ir jis veikia; planuoja užsakyti naują inverterių partiją (5 priedas). 2023 m. kovo 27 d. ieškovė informavo atsakovę, kad tam tikri inverteriai neprisijungė prie Wi-Fi tinklo, tačiau prijungus prie šių inverterių Wi-Fi raktus („donglus“), inverteriai prisijungė ir pradėjo veikti bei ieškovė atsakovės paprašė užsakyti daugiau, apie 100 vnt. Wi-Fi raktų (6 priedas). Ieškovė pateikė atsakovei 2023 m. gegužės 6 d. pretenziją, nurodydama, kad inicijuoja dalies inverterių grąžinimą (130 837,30 Eur), kadangi inverteriai neveikia taip, kaip turėtų – negali inverterių parametrus nustatyti veikimui ES (ieškinio 3-4 priedai).
6. Nagrinėjamoje byloje tarp pardavėjos ir pirkėjos (juridinių asmenų) kilo ginčas dėl prekių (galios keitiklių – inverterių) kokybės.
Dėl liudytojo parodymų ir jo sukurtų įrodymų vertinimo
7. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
8. Ieškovė savo ieškinio pagrįstumą, be kita ko, grindė S. P. S. C. nepasirašytu raštu, kuriame nurodyta, kad ginčo inverteriai nebuvo suprojektuoti ir išbandyti, kad atitiktų Europos Sąjungoje taikomus standartus, todėl negali būti naudojami ir parduodami ES (žr. ieškinio priedus). Atsakovės vertinimu, ieškovės pateikta gamintojo deklaracija nėra tikra: nepasirašyta įgalioto asmens, antspaudas yra po tekstu ir nesutampa su likusio dokumento fonu; taip pat antspaudas neatitinka gamintojo oficialaus antspaudo.
9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad prieš tai minėtas raštas buvo parengtas liudytojo V. M. ir raštas, kaip dokumento juodraštis, rengtas kitam asmeniui, o ne ieškovei. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu prisipažino, kad neturi įgaliojimo naudoti S. P. S. C. antspaudą (2024 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 5 sek. – 48 min. 15 sek.); kad oficialiai nedirba V. S. įmonėje; nežino aplinkybių dėl ginčo inverterių sertifikavimo; nežino šalių sutarties sudarymo ir jos vykdymo aplinkybių. Be to, šis liudytojas nurodė, kad yra kelių įmonių narys, tarp jų MB I. t. p., ir per šią įmonę jam teko turėti verslo santykių su ieškove UAB „Elektrokomplektas“. Taip pat patvirtino, kad jo įmonė taip pat parduoda S. produkciją (inverterius).
10. Esant prieš tai nustatytoms aplinkybėms, teismas nesivadovauja minėto liudytojo parodymais ir jo parengto rašto duomenimis dėl objektyvumo stokos, kadangi šis asmuo neturėjo oficialaus įgaliojimo parengti minėtą raštą. Be to, apklaustas liudytojas turėjo verslo santykių su ieškove ir įmonė, kurios dalyvis jis yra, parduoda tą pačią S. produkciją. Taigi, liudytojas, duodamas parodymus teisme, galėjo būti tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, t. y. nurodant verslo partnerei (ieškovei) palankias aplinkybes, o verslo konkurentei (atsakovei) nepalankias.
11. Pažymėtina, kad atsakovė 2024 m. spalio 1 d. pateikė teismui S. P. S. C. raštą, kuriame nurodyta, jog ieškovės pateiktuose raštuose nurodyti sprendimų inžinierius Y. Y. ir sprendimų vadovas L. L. neturi įgaliojimų veikti S. P. S. C., L. vardu ir pateiktas antspaudas nėra oficialus S. P. S. C., L. naudojamas antspaudas.
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių
12. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).
13. Kasacinio teismo konstatuota, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; kt.).
14. Taigi, sprendžiant, ar atsakovė tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, esminę reikšmę turi tikrieji šalių ketinimai, šalių derybos dėl sutarties sudarymo, šalių elgesys po sutarties sudarymo ir sutarties įvykdymo.
15. Iš šalių susirašinėjimo ir ieškovės atstovų pozicijos teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, jog ieškovė siekė įsigyti K. pagamintus ir atsakovės jai pristatytus inverterius. Pažymėtina, kad pati ieškovė viešai savo internetinėje svetainėje deklaruoja, kad turi virš 30 metų darbo patirtį, ir, be kita ko, teikia saulės elektrinių įrengimo sprendimų paslaugas. Byloje nustatyta, kad iki ginčo prekių pristatymo (2023 m. kovo mėn.) ieškovei 2022 m. gruodžio 9 d. atsakovės buvo nusiųstos inverterių specifikacijos ir teismo posėdžio metu ieškovės vadovas nurodė, kad susipažino su specifikacijų turiniu ir dokumentai (inverterių specifikacijos) buvo tvarkingi (2024 m. spalio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 50 sek. – 38 min. 55 sek.). Pažymėtina, kad dar 2023 m. vasario 9 d. el. laišku ieškovė informavo atsakovę, kad jai yra žinoma, jog inverteriai yra skirti Azijos rinkai, tačiau kol kas naujų inverterių neužsakinės, galimai inverteriai tiks privatiems asmenims.
16. 2023 m. kovo mėn. ieškovei buvo pristatyti inverteriai ir 2022 m. gruodžio 7 d. šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įtvirtinta ieškovės pareiga atlikti prekių priėmimą ir patikrinimą per 10 dienų nuo prekių gavimo bei numatyta ieškovės teisė raštu pareikšti pardavėjai pretenziją dėl prekių kokybės, kiekio, specifikacijų, komplektiškumo (sutarties 11 punktas). Bylos duomenimis, per nurodytą terminą ieškovė jokių pretenzijų atsakovei dėl ginčo inverterių nepareiškė. Priešingai, 2023 m. kovo 6 d. el. laišku pranešė atsakovei, jog išbandė 33 kw inverterį ir jis veikia bei planuoja užsakyti naują inverterių partiją. Taigi, ieškovė žinodama inverterių specifikacijas (techninius duomenis) ir laisva valia išreikšdama ketinimą tęsti pirkimo-pardavimo santykius su atsakove prisiėmė ginčo inverterių realizacijos riziką. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas patvirtino, kad suprato, jog inverteriai yra skirti Azijos rinkai, bet galvojo, kad galimai juos pavyks pritaikyti naudojimui Lietuvoje (2024 m. spalio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 7 min. 10 sek. – 1 val. 7 min. 35 sek.). Taigi, ieškovė laisva valia ketino ieškoti techninių būdų inverterius realizuoti, sėkmingai sumontuoti ir eksploatuoti.
17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po sutarties įvykdymo ieškovė pardavė dalį inverterių. Ieškovės vadovas nurodė, kad dalis inverterių buvo sumontuota ir šie inverteriai veikė pagal paskirtį (2024 m. spalio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 50 sek. – 42 min. 55 sek.). Taip pat patvirtino, kad vieną iš atsakovės parduotų ginčo inverterių ieškovė sumontavo savo reikmėms tenkinti ir jis veikia (2024 m. spalio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 8 min. 10 sek. – 1 val. 8 min. 55 sek.). Vėliau, atsiradus inverterio prisijungimo prie Wi-Fi tinklo trikdžiams, šiuos įrangos montavimo ir pajungimo nesklandumus pašalino prie šių inverterių Wi-Fi prijungus raktus (2024 m. spalio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. 50 sek. – 1 val. 11 min. 5 sek.). Taigi, ieškovei pavyko parduoti ir montuoti inverterius, jie veikė pagal paskirtį, jei atsirasdavo prisijungimo prie tinklo sutrikimų, papildomai buvo naudojami papildomi kiti įrenginiai („wi-fi“ raktai), kurie pagerindavo inverterių veikimo savybes.
18. Teismui bandant išsiaiškinti objektyvią tiesą, parodančią, kokios aplinkybės lėmė ieškovės siekį grąžinti atsakovei prekes, ieškovės vadovas nurodė, kad šalyje pasikeitė situacija ir tinklo operatorius ESO pakeitė (sugriežtino) savo reikalavimus montuojamai įrangai, kad nebūtų galimų trukdžių tinkle, todėl vėliau dingo galimybė reguliuoti inverterių nustatymus (2024 m. spalio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 5 sek. – 41 min. 25 sek.). Taigi, inverterių neatitiktį, ieškovės vadovo teigimu, lėmė ESO nustatyti nauji reikalavimai tokio pobūdžio įrenginiams ir įsigytų inverterių techninės savybės tapo nepakankamos. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad tinklo operatorius keičia (griežtina) reikalavimus tinkle naudojamiems įrenginiams (inverteriams) ir, jog tai lemia vis didesnes naudojamos įrangos technines savybes, nesuponuoja išvados, kad anksčiau naudota ar iki ieškovės nurodytų naujų ESO reikalavimų nerealizuota įranga, ar realizuota, tačiau pirkėjų pardavėjai vėliau grąžinta įranga (inverteriai) automatiškai tampa nekokybiška.
Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo
19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
20. Taigi, šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
21. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.
22. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nurodytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas, įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019, 21 punktas).
23. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką būtent pirkėja (šiuo atveju ieškovė) turėjo įrodyti parduotų inverterių trūkumų (netinkamos kokybės) faktą, t. y., kad jai buvo pristatytos netinkamos kokybės prekės.
Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamų daiktų kokybę
24. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi, pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.
25. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi, aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).
26. Ieškovė teigdama, kad atsakovės pristatyti inverteriai yra netinkamos kokybės, neįrodinėjo aplinkybių, kad jai parduoti inverteriai neatitiko jai perduotų šių prekių specifikacijų ar, jog jai nebuvo sudaryta galimybė iki prekių pristatymo įsitikinti ginčo prekių techninėmis savybėmis. Priešingai, pati ieškovė, nurodė, kad su inverterių techninėmis savybėmis buvo susipažinusi, atsakovės pristatyti bei ieškovės kitiems asmenims parduoti ir sumontuoti inverteriai veikė pagal paskirtį ir tik tinklo operatoriui ESO nustačius naujus reikalavimus, atsirado kliūčių reguliuoti inverterių parametrus ir realizuoti šias prekes. Kaip prieš tai minėta, pati ieškovė asmeniniams poreikiams sumontavo vieną iš atsakovės pristatytų inverterių ir jis veikė pagal tiesioginę paskirtį.
27. Atkreiptinas dėmesys į ieškovės pozicijos nenuoseklumą bylos nagrinėjimo metu. Iš pradžių ieškovė teigė, kad jai buvo pristatyti ne norėtų įsigyti modelių inverteriai, ir ne tų specifikacijų. Vėliau tvirtino, kad inverteriai nėra tinkami naudoti ES, o skirti tik K. rinkai. Po to tvirtino, kad tapo negalima tinkle keisti inverterių parametrų ir įranga tapo nepaklausi. Papildomai pabrėžė, kad atsakovės siųstos specifikacijos ieškovei, kai nekvalifikuotam asmeniui yra neinformatyvios ir sunkiai suprantamos. Be to, pažymėtina, kad ieškovė siekė grąžinti tik dalį pagal sutartį atsakovei už inverterius sumokėtų lėšų.
28. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas muitinės kodeksas, nustatantis bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 4 straipsnio 1 dalį Sąjungos muitų teritorijai priklauso Lietuvos Respublikos teritorija. Šio kodekso 188 straipsnyje nurodyta, kad tikrindama priimtoje muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, muitinė gali: a) patikrinti deklaraciją ir ją papildančius dokumentus; b) reikalauti, kad deklarantas pateiktų kitus dokumentus; c) tikrinti prekes. Kodekso 198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prekės negali būti išleistos, jei nebuvo pateikti dokumentai, kuriuos privaloma pateikti prieš įforminant prekėms pageidaujamą muitinės procedūrą arba prieš išleidžiant jas tai procedūrai atlikti.
29. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimui rinkai, suderinimo 10 punkte nurodyta, kad būtina užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką patenkantys elektros įrenginiai atitiktų šią direktyvą, kad gamintojai būtų atlikę tinkamas tų elektros įrenginių atitikties vertinimo procedūras, kad reikėtų įtvirtinti nuostatą ir į rinką nepateiktų reikalavimų neatitinkančių arba pavojų keliančių elektros įrenginiai, kad importuotojai užtikrintų, jog buvo atliktos atitikties vertinimo procedūros ir kad gamintojas paženklino elektros įrenginius ir parengė dokumentus, jog kompetentingos nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.
30. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, teismas pritaria atsakovės nuomonei, kad į Europos Sąjungos rinką importuojami ir joje realizuojami inverteriai turi atitikti Europos Sąjungos kokybės atitikties reikalavimus.
31. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ginčo inverteriai turi kokybės atitikties ženklinimą (CE). CE ženklas – tai ženklas, kuriuo gamintojai parodo, kad gaminys atitinka atitinkamus Europos Sąjungos (ES) teisinius reikalavimus saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos srityse.
32. Bylos duomenimis, atsakovė 2024 m. spalio 1 d. pateikė teismui S. P. S. C. raštą, patvirtinantį, kad inverteriai SGxxRT-20 ir SGxxCX-P2-CN gaminami pagal Europos Sąjungos reglamentus ir bendrovė užtikrina, kad inverteriai turi CE atitikties ženklą, atitikties deklaraciją ir atitinka ES direktyvas.
33. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. gruodžio 4 d. energetinių įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymoje konstatuota, kad sumontuotos saulės šviesos energijos elektrinės įrenginiai, tarp jų - keitiklis S. SG 50CX-P2 CN, atitinka techninio darbo projekto norminių teisės aktų reikalavimus, bei gali būti naudojami pagal paskirtį (žr. atsiliepimo priedai).
34. Be to, atsakovė pateikė teismui duomenis, parodančius, kad ir kiti pardavėjai Europos Sąjungoje prekiauja analogiškų modelių inverteriais, ir tai leidžia teismui spręsti, kad ginčo inverteriai atitiko Europos Sąjungos kokybės atitikties reikalavimus. Priešingų duomenų ieškovė nepateikė.
35. Taigi, ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, parodančių, kad jai atsakovės pristatyti inverteriai turėjo kokybės trūkumų, jog inverterių iki ieškovės nurodyti tinklo operatoriaus įvestų reikalavimų buvo neįmanoma naudoti pagal paskirtį, ar kad ginčo inverteriai netinkami naudoti Europos Sąjungoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Ieškovės ieškinį atmetus, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str. 1 d.).
37. Atsakovė nurodė, kad jos bylinėjimosi išlaidas sudarė 16 490,61 Eur advokato pagalbos išlaidos.
38. Atsakovės atstovas (advokatas) pateikė teismui atsakovės vadovo rašytinį patvirtinimą (įsipareigojimą) dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo.
39. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
40. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
41. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas, kad viršytų Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytą maksimalų dydį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 suformuluota tokia taisyklė, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą.
43. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė sumokėjo atstovui 2601,50 Eur už advokato pagalbą (2024 m. lapkričio 12 d. prašymo priedai) ir 2025 m. sausis 27 d. atsakovės vadovo rašytiniu patvirtinimu įsipareigojo dėl kitų atstovavimo išlaidų apmokėjimo. Taigi, teismui nėra kliūčių įvertinti atsakovės turėtas atstovavimo išlaidas.
44. Bylos duomenimis, atsakovė byloje teikė atsiliepimą į ieškinį (pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus dydis 5594,75 Eur). Teismas, įvertinęs ginčo teisinės problematikos neypatingą sudėtingumą, atsiliepimo turinį ir atsakovei advokato suteiktų paslaugų kompleksiškumą (susipažinimas su ieškiniu, kliento konsultacijos ir pan.), atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidas mažina iki 3500 Eur. 2024 m. liepos 17 d. atsakovės atstovo prašymas dėl nuotolinio teismo posėdžio organizavimo ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. nuomonės dėl teismo posėdžio atidėjimo pagal Rekomendacijos 8.17 punktą sudarė 447,58 Eur (2x223,79 Eur); 2024 m. spalio 1 d. ir 2025 m. sausio 28 d. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išlaidos (įvertinant dokumentų turinį) pagal Rekomendacijos 8.17 punktą mažintinos ir sudarė 300 Eur (2x150 Eur). Dalyvavimo 2024 m. spalio 1 d. nuotoliniame teismo posėdyje (truko apie 2 val.) išlaidos sudarė 447,58 Eur (2x223,79 Eur) (8.18 punktas). 2024 m. lapkričio 8 d. papildomų dokumentų, įvertinant paklausimo ir vertimo pateikimo, išlaidos sudarė (400 Eur) (8.17 punktas). 2024 m. lapkričio 11 d. prašymo (2024 m. lapkričio 12 d. prašymo patikslinimas) dėl teismo posėdžio atidėjimo išlaidos sudarė 223,79 Eur (8.17 punktas). 2024 m. gruodžio 18 d. prašymo dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo ir 2025 m. sausio 28 d. baigiamosios kalbos išlaidos siekė apie 800 Eur (8.16 punktas). Dalyvavimo 2025 m. sausio 28 d. nuotoliniame teismo posėdyje (truko apie 1 val.) išlaidos siekė 223,79 Eur (8.18 punktas).
45. Taigi, atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 16 490,61 Eur iki 6342,74 Eur. Teismo vertinimu, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AREA Energy“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrokomplektas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 6342,74 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų, septyniasdešimt keturių centų) advokato pagalbos išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.