- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-09
- Bylos Nr.
- e2FB-1031-1030/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13706-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- R. J., akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bankrutuojančio R. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, tretieji asmenys R. J., akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. birželio 22 d. teisme gautas bankrutuojančio R. J. bankroto administratoriaus S. B. prašymas patvirtinti patikslintą 2018 m. birželio 11 d. bankrutuojančio R. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas.
Prašyme nurodoma, kad 2018 m. kovo 12 d. buvo sušauktas pirmasis bankrutuojančio R. J. kreditorių susirinkimas, kuris nepritarė 2018 m. vasario 15 d. R. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui. Atsižvelgiant į tai, kreditorių susirinkimui buvo pateiktas patikslintas 2018 m. kovo 20 d. R. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektas. Antrasis kreditorių susirinkimas nepritarė patikslintam plano projektui dėl tų pačių priežasčių.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo nustatytas vieno mėnesio nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas pašalinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano trūkumus, t. y. pateikti teismui tvirtinti patikslintą ir kreditorių susirinkime apsvarstytą šio plano projektą.
2018 m. gegužės 28 d. buvo sušauktas trečiasis bankrutuojančio R. J. kreditorių susirinkimas, kuriam buvo pateiktas 2018 m. gegužės 15 d. patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas. Trečiasis kreditorių susirinkimas nepritarė bankrutuojančio fizinio asmens pateiktam patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui dėl tų pačių priežasčių. Bankrutuojančio R. J. mokumo atkūrimo plano projektas dar kartą buvo patikslintas ir pateiktas kreditoriams. 2018 m. birželio 21 d. buvo sušauktas ketvirtasis kreditorių susirinkimas, kuriam buvo pateiktas 2018 m. birželio 11 d. patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas.
Kreditorius AB SEB bankas, turtintis 93,08 proc. balsų, iš esmės pritarė bankrutuojančio R. J. 2018 m. birželio 11 d. patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui, išskyrus sąlygą, jog būtiniems poreikiams tenkinti skiriama suma gali būti keičiama/tikslinama tik su kreditorių susirinkimo pritarimu. Bankrutuojantis R. J. neprieštarauja, kad plano projektas būtų patvirtintas su kreditoriaus AB SEB banko pasiūlyta sąlyga.
Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“, turintis 6,92 proc. balsų, nepritarė 2018 m. birželio 11 d. patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui dėl plano projekte numatytos bankrutuojančio asmens bei jo išlaikytinių būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriamos 998,00 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkime nutarimas dėl pritarimo plano projektui priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, susirinkimui pateiktam patikslintam bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektui nebuvo pritarta, todėl prašoma teismo patvirtinti patikslintą plano projektą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu prašo R. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano netvirtinti ir R. J. bankroto bylą nutraukti.
Atsiliepime nurodoma, kad kreditoriui 2018 m. gegužės 28 d. susirinkime nepritarus planui dėl 1 000 EUR sumos per mėnesį (Plano 12.2 papunktis), kurią bankrutuojantis fizinis asmuo nurodo kaip būtiną jo ir jo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti, 2018 m. birželio 11 d. patikslinto plano projekto 12.2 papunktyje buvo nurodyta 998 EUR suma per mėnesį, reikalinga 5 asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tokį bankrutuojančio asmens elgesį ir tik labai simbolinį būtinųjų poreikių sumos sumažinimą 2 EUR per mėnesį kreditorius vertina ne tik kad kaip nesąžiningą, neužtikrinantį kreditorių ir bankrutuojančio fizinio asmens interesų pusiausvyros, tačiau kartu ir keliantį rimtą susirūpinimą, ar bankrutuojantis R. J. yra nusiteikęs keisti savo elgesį, požiūrį ir stengtis atsakingai vykdyti finansines prievoles, gerbti ne tik savo, bet ir kreditorių interesus, ieškoti kompromisų ir bendradarbiauti viso bankroto proceso metu, taip pat viso bankroto proceso metu gyventi labiau suvaržytai nei iki šiol, tam, kad pasibaigus bankroto procesui galėtų gyventi be skolų, grįžti į aktyvų ekonominį gyvenimą, būti kryptingai bei valingai pakeitęs savo elgesį su finansais: tiek su išlaidomis, tiek su finansinių įsipareigojimų prisiėmimu bei vykdymu. Pareiškėjo elgesys plano derinimo su kreditoriais metu neleidžia daryti išvados, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros – bus pasiekta.
Suinteresuoto asmens atstovo nuomone, pareiškėjas niekaip nepagrindžia išaugusios šeimos būtinųjų poreikių sumos, tik remiasi kasacinio teismo praktika, kad 1/2 MMA dydžio išlaidų įrodinėti nereikia. Atsiliepime pažymima, kad, lyginant su pareiškimo pateikimo momentu (2017 m. spalis), MMA padidėjo nuo 380 EUR iki 400 EUR, taigi MMA padidėjo 5,26 proc. Jeigu pažiūrėsime į pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį šiuo periodu, tai jis padidėjo nuo 895,10 EUR (nurodyta teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje) iki 1 027,50 EUR (nurodyta plano projekto 2.3 papunktyje), tai sudaro 14,80 proc. Tačiau pareiškėjas be jokio pagrindimo, priežasčių, detalizacijos prašo padidinti išlaidas šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo 850 EUR, patvirtintų teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi iki 998 EUR, tai yra 17,41 proc. Taigi, nei MMA, nei pareiškėjo pajamos nekyla taip, kaip keičiasi pareiškėjo šeimos būtinieji poreikiai. Pažymėtina, kad Lietuvos banko duomenis, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sudarė 3,9 proc., o pagal Statistikos departamento skelbiamą Bendrąjį ir dažniausiai įsigyjamų vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčių 2018 m. birželio mėn. krepšelį, vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis 2018 m. birželio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn. sudarė 1,5 proc. Taigi pareiškėjo būtinųjų poreikių augimo net 18 proc. negalima pagrįsti nei jo asmeninių pajamų ar išlaidų pokyčiais per pastarąjį laikotarpį, nei šalies ūkio makroekonominiais rodikliais.
Kreditorius pažymi, kad pareiškėjas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui 31 punkte buvo nurodęs, kad 5 asmenų šeimai būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 850 EUR suma, kurią sudaro 450 EUR išlaidos maistui, 350 EUR išlaidos aprangai, avalynei, higienos priemonėms, buitinėms prekėms, susisiekimui ir kt., 50 EUR išlaidos būsto išlaikymui ir komunaliniams mokesčiams (skaičiuojant metų vidurkį). Pareiškėjas, siekdamas pasitvirtinti 850 EUR sumą iki plano, ketino per daug jos nedetalizuoti, nes ginčai dėl jos galės būti sprendžiami vėliau, plano rengimo ir tvirtinimo etape, antra, tai rodo, kad pareiškėjui yra gerai žinomas bankroto procesas ir plano rengimo, derinimo su kreditoriais stadijos esmė, reikšmė ir įtaka bankroto procesui, be to, pareiškėjas turi jį atstovaujantį profesionalų teisininką - advokatą, taigi, turi visas galimybes tinkamai ginti ir įgyvendinti teises bankroto proceso metu, tame tarpe ir Plano rengimo stadijoje. Tuo tarpu dabar Plano rengimo ir tvirtinimo etape (iš viso buvo pateiktos 4 Plano projekto redakcijos) pareiškėjo elgesys rodo, kad jis neina į jokį kompromisą su kreditoriais.
FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Kadangi, kaip nurodo pareiškėjas, jo vidutinis atlygis sudaro 1027,50 EUR per mėnesį, tai minimali paliktina suma pareiškėjo ir trijų jo išlaikomų vaikų būtiniesiems poreikiams sudarytų 580,40 EUR (1027,50 EUR - 447,1 EUR (361 EUR x 50 proc. + 666.5 EUR x 40 proc.) =580.40 EUR). Taigi, pareiškėjo Plane nurodyta 998 EUR per mėnesį būtinųjų poreikių suma yra net 71,95 proc. didesnė, nei minimali FABĮ nurodyta suma. Tuo tarpu kreditorių reikalavimų tenkinimui Plano 12.2 papunktyje nurodyta skirtina 117,50 EUR suma (177,50 EUR - 60 EUR bankroto administratoriui) yra net 3,8 karto mažesnė nei tuo atveju, jei išskaitos būtų vykdomos CPK nustatyta tvarka (būtų išskaityta 447,10 EUR suma per mėnesį).
Atsiliepimas
Atsiliepime suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodo ir tai, kad pareiškėjas ir jo bankroto administratorius visiškai nesureagavo į keturis kartus balsuojant pareikštus kreditoriaus prašymus pateikti informaciją dėl šeimos gautų pajamų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki Plano parengimo dienos (paskutiniai duomenys yra pateikti tik iki 2018-02-28 d.) ir kokią sumą, atsižvelgiant į teismo patvirtintą 850 EUR šeimos būtinųjų poreikių sumą bei 600 EUR sumą, kurią pareiškėjas turėjo sumokėti už bankroto procedūras, pareiškėjo šeimai turėjo pavykti sutaupyti. Dėl sutaupytos sumos jokių duomenų pateikta nėra, jokia sutaupyta suma neįrašyta ir plane, nors pareiškėjo šeimos pajamos buvo akivaizdžiai didesnės nei 850 EUR, pavyzdžiui, Plano 2.3 papunktyje yra nurodyta 1.423,47 EUR per mėnesį pareiškėjo šeimos pajamų suma. Toks kryptingas informacijos neteikimas dėl sutaupytos sumos dydžio ir kreditoriaus prašymų ignoravimas rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir nebendradarbiavimą su kreditoriais. Tai kartu lemia, kad kreditorius neturi galimybės apskaičiuoti ir pagrįsti, kokią konkrečiai sumą pareiškėjo šeima turėjo sutaupyti iki plano.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Kartu prašo teismo netvirtinti bankrutuojančio asmens R. J. pateikto mokumo atkūrimo plano, jei jis yra parengtas ir teikiamas tvirtinti neatsižvelgus į AB SEB banko bei kitų kreditorių vykusiuose kreditorių susirinkimuose išsakytus prieštaravimus bei siūlymus, taigi, nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimu patenkinimo, rezultatyvaus bankroto proceso, neužtikrinant kreditorių interesų gynimo, pažeidžiant skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.
Teismo posėdyje bankrutuojantis asmuo ir jo bankroto administratorius davė paaiškinimus, kito proceso dalyviai posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjui R. J. buvo iškelta bankroto byla. Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi buvo patvirtinti pareiškėjo R. J. kreditorių finansiniai reikalavimai: AB SEB banko 53 770,67 Eur finansinis reikalavimas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 3 997,87 Eur finansinis reikalavimas.
2018 m. kovo 12 d. įvyko bankrutuojančio R. J. kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas R. J. mokumo atkūrimo plano projektas ir jam nebuvo pritarta (el. b. t. I, psl. 176-179). Patikslinus mokumo atkūrimo planą, jis pakartotinai buvo svarstomas 2018 m. balandžio 5 d. kreditorių susirinkime (el. b. t. II, psl. 3-5), tačiau jam pritarta taip pat nebuvo. Šis 2018 m. kovo 20 d. R. J. mokumo atkūrimo planas buvo pateiktas tvirtinti teismui.
Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje bankrutuojančio R. J. bankroto administratorius S. B. prašė teismo patvirtinti bankrutuojančio R. J. patikslintą 2018 m. kovo 20 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą su teismo posėdyje bankroto administratoriaus suformuluotu šio patikslinto plano pakeitimu, t. y. nustatant kad bankroto administratoriaus atlyginimas už nekilnojamojo turto realizavimą yra ne 10 procentų (plano 7.6 punktas), o 6 procentai nuo nekilnojamojo turto kainos, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo nustatytas vieno mėnesio nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas pašalinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano trūkumus, t. y. pateikti teismui tvirtinti patikslintą ir kreditorių susirinkime apsvarstytą šio plano projektą.
Patikslintas planas buvo pateiktas svarstyti 2018 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkimui (el. b. t. II, psl. 109-111). Kreditorius AB SEB bankas, balsavęs įkaito turėtojų ir hipotekos kreditorių grupėje, pritarė mokumo atkūrimo planui su patikslinimais, be kita ko, kad bankrutuojančio asmens ir jo išlaikytiniams skirta išlaikyti suma būtų 998 Eur (850 Eur darbo užmokesčio pajamos ir 148,96 Eur periodinė pašalpa už vaikus), taip pat kad didėjant darbo užmokesčiui būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriama suma gali būti keičiama arba tikslinama tik su kreditorių susirinkimo pritarimu. Kitų kreditorių grupėje balsavęs kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ patikslintam plano projektui nepritarė dėl būtiniesiems poreikiams skirtos 1 000 Eur sumos.
Patikslinus mokumo atkūrimo planą, 2018 m. birželio 11 d. planas (t. II, psl. 101-105) pakartotinai buvo svarstomas 2018 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkime (el. b. t. II, psl. 89-90), kuriame įkaito turėtojų ir hipotekos kreditorių grupėje (AB SEB bankas) buvo pritarta plano projektui, o kitų kreditorių grupėje (UAB „Būsto paskolų draudimas“) nepritarta. Atsižvelgiant į FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad planui kreditorių susirinkimas nepritarė. Pabrėžtina, kad AB SEB bankas pritarė planui tik su sąlyga, kad bankrutuojančio asmens ir jo išlaikytiniams skirta išlaikyti suma būtų 998 Eur (850 Eur darbo užmokesčio pajamos ir 148,96 Eur periodinė pašalpa už vaikus), taip pat kad didėjant darbo užmokesčiui būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriama suma gali būti keičiama arba tikslinama tik su kreditorių susirinkimo pritarimu (el. b. t. II, psl. 90, 91). Pareiškėjas sutinka, kad planas būtų tvirtinamas su AB SEB banko patikslinimu.
Pagal FABĮ 8 straipsnio 8 dalį tais atvejais, kai kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam planui, teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Bankroto administratorius yra pateikęs išvadą, kad plano projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, užtikrina bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą (el. b. t. II, psl. 106-107).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra sujungia neteisminį ir teisminį etapus. Neteisminės procedūros metu bankrutuojantis fizinis asmuo rengia, tikslina plano projektą (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas); bankroto administratorius turi teisę suteikti fiziniam asmeniui pagalbą rengiant ar keičiant plano projektą (FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 3 punktas); bankroto administratorius taip pat vertina plano projektą (parengia rašytinę išvadą); svarsto ir planui pritaria arba nepritaria kreditorių susirinkimas. Teisminiame etape teismas, įvertinęs parengto mokumo atkūrimo plano projekto atitiktį įstatymo reikalavimams, nutartimi sprendžia dėl jo tvirtinimo arba atsisako jį tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 5, 7, 8 dalys). FABĮ 7 straipsnyje nustatyti fizinio asmens mokumo atkūrimo plano turiniui keliami reikalavimai, į kuriuos turi atsižvelgti fizinis asmuo, rengdamas šį planą, t. y. plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios būtų aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso metu itin didelis dėmesys skiriamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami pastabas ir pasiūlymus. Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017). FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui: tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas teikiamas teismui. Šiuo atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgęs į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).
Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Taigi teismas kiekvienu atveju turi tikrinti, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimas nepritarė planui; nustatęs, kad planui nepritarta dėl priežasčių, susijusių su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais ir planą būtina tikslinti, turi reikalauti, kad prieš pakartotinai teikiant kreditorių susirinkimui jis būtų ne formaliai, o realiai patikslintas, atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, taip pat į bankroto administratoriaus teisėtus interesus, kad jam būtų teisingai atlyginta už darbą.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Taigi, fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.
Byloje nustatyta, kad bankrutuojančio R. J. mokumo atkūrimo planas buvo tikslinamas keturis kartus. Neteisminio plano tvirtinimo etapo metu vienas iš pareiškėjo kreditorių AB SEB bankas planui pritarė (su sąlyga, kurią įtraukti į planą sutinka bankrutuojantis asmuo). Taigi neteisminiame plano tvirtinimo etape pareiškėjui pavyko suderinti savo ir vieno iš kreditorių interesus.
Pažymėtina ir tai, kad, palyginus teismui pateiktus plano projektus, matyti, kad pagal kreditorių siūlymus, be kita ko, buvo reikšmingai sumažintas bankroto administratoriaus atlyginimas už nekilnojamojo turto realizavimą (nuo 10 iki 4 proc. piniginių lėšų, gautų realizavus turtą). Tai, teismo vertinimu, liudija pareiškėjo pastangas tikslinti planą, atsižvelgiant į kreditorių pastabas ir interesus.
Klausimo nagrinėjimo metu tarp pareiškėjo ir vieno iš jo kreditorių UAB „Būsto paskolų draudimas“ liko ginčas dėl sumos, skiriamos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti (998 Eur).
Teismas sutinka, kad 2018 m. birželio 21 d. kreditorių susirinkimui pateiktas 2018 m. birželio 11 d. mokumo atkūrimo planas šiuo aspektu patikslintas nežymiai (2 Eur), kartu teismas atkreipia dėmesį, kad šis patikslinimas buvo atliktas, atsižvelgiant į AB SEB pastabas (998 Eur (850 Eur darbo užmokesčio pajamos ir 148,96 Eur periodinė pašalpa už vaikus), todėl, teismo nuomone, negali būti vertinamas kaip skolininko pasyvumas tikslinant planą ar R. J. sąmoningai nededamos pastangos atsiskaityti su kreditoriais.
Dėl išlaidų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydžio pažymėtina, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas turi tris nepilnamečius vaikus. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodyta plane (2.3 punktas), pareiškėjo sutuoktinei nuo 2018 m. gegužės 12 m. nebemokamos vaiko priežiūros išmokos, todėl, teismo nuomone, pareiškėjui tenka didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Kartu, atsižvelgiant į šią aplinkybę, konstatuotina, kad yra pagrįstas sumos, reikalingos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, padidėjimas lyginant su nustatytąja teismo nutartyje iškelti bankroto bylą (850 Eur per mėnesį). Ta aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė dėl vaiko mažametystės nedirba (jauniausias pareiškėjo sūnus yra dviejų metų), taip pat laikytina objektyvia priežastimi, kodėl pareiškėjas šiuo metu yra pagrindinis šeimos išlaikytojas ir atsižvelgiant į tai turi būti nustatoma jo būtiniesiems poreikiams reikalinga suma.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad 2018 m. birželio 11 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano nuostata dėl būtiniesiems pareiškėjų poreikiams tenkinti numatytos sumos nustatymo neprieštarauja FABĮ nuostatoms bei nėra kliūtimi šį patikslintą mokumo atkūrimo planą patvirtinti.
Kaip matyti iš pirmiau išdėstytos teismų praktikos, teismui fizinio asmens bankroto procese nesuteikti įgaliojimai iš esmės tikslinti mokumo atkūrimo plano, teismas sprendžia ar pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą tvirtinti ar ne. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad į 2018 m. birželio 11 d. mokumo atkūrimo planą, dėl kurio tvirtinimo yra sprendžiama, nėra įtraukta AB SEB banko pastaba, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriama suma gali būti keičiama arba tikslinama tik su kreditorių susirinkimo pritarimu (plano 6.2 punktas). Su šia sąlyga sutinka pareiškėjas, ji buvo aptarta du kartus kreditoriui pritariant planui. Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens bankroto procese turi būti siekiama operatyvumo ir koncentruotumo, nesant ginčo dėl šios sąlygos tarp kreditoriaus ir pareiškėjo, ir svarsčius ją kreditorių susirinkimuose, teismas pakartotinį plano tikslinimą šiuo aspektu laiko savitiksliu ir tvirtina mokumo planą su atitinkama AB SEB banko ir pareiškėjo suderinta sąlyga. Toks bankroto proceso dalyvių suderintos sąlygos įtraukimas į planą nelaikytinas plano tikslinimu teismo iniciatyva.
Dėl suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ argumentų, susijusių su duomenų apie iki mokumo plano patvirtinimo sutaupytas lėšas nepateikimu, teismas pažymi, kad šie duomenys teismui yra pateikti, juos turi teisę iš bankroto administratoriaus gauti kreditoriai (FABĮ 24 straipsnio 3 punktas), tačiau šių lėšų paskirstymas kreditoriams nėra mokumo plano tvirtinimo klausimas, todėl teismas dėl šių suinteresuoto asmens argumentų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
patvirtinti 2018 m. birželio 22 d. teismui pateiktą bankrutuojančio R. J. 2018 m. birželio 11 d. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, šio plano 6.2 punktą išdėstant taip „6.2. Kiekvieną mėnesį bankrutuojančio R. J. ir jo penkių asmenų šeimos būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 998 eurų suma (850 Eur iš darbo užmokesčio pajamų ir 148 Eur periodinė pašalpa už vaikus). Būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriama suma gali būti keičiama arba tikslinama tik su kreditorių susirinkimo pritarimu.“
Nutartį per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.