Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmės sumažinta vienu trečdaliu ir S. K. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams, įpareigojant per visą bausmės atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu, atlyginti nukentėjusiajam G. Ž. 6 000 Eur turtinę žalą iki 2020 m. spalio 18 d., kas mėnesį sumokėti ne mažiau kaip po 750 Eurų pervedant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą – (duomenys neskelbtini).

Tenkino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. Ž. civilinį ieškinį ir priteisė iš S. K. 6 000 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu), tačiau kelia klausimą dėl sunaikinto turto vertės bei įpareigojimo atlyginti 6 000 Eur dydžio turtinę žalą.

5. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sunaikinto automobilio vertė yra 6 000 Eur, todėl visiškai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 54; 2 t., b. l. 27–33). Nors iš byloje esančios automobilio pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2019 m. vasario 3 d. automobilis buvo įsigytas už 3 000 Eur (2 t., b. l. 22), pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad automobilio reali vertė didesnė nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, nes jis vasarą perdažė automobilį, jei būtų norėjęs parduoti automobilį, būtų gavęs 6 000 Eur sumą (2 t., b. l. 24). Taigi nustatydamas sunaikinto automobilio vertę pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiojo parodymais.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosiose bylose turto kaip nusikaltimo dalyko vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Šaltiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali būti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tai gali būti daroma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir pan. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-788/2020, 14 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje yra įrodymai, patvirtinantys automobilio įsigijimo kainą, t. y. pirkimo-pardavimo sutartis (2 t., b. l. 22), tačiau pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais nesirėmė. Atsižvelgiant į tai, kad nuo pirkimo-pardavimo sandorio praėjo nedidelis laiko tarpas (mažiau nei vieni metai), kad nukentėjusysis įsigijęs automobilį nedarė esminių jo pakeitimų (tik perdažė), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo vertinti, kad perdažius automobilį automobilio vertė padvigubėjo (nuo 3 000 Eur išaugo iki 6 000 Eur), todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė sunaikinto automobilio vertę, nes išimtinai rėmėsi tik nukentėjusiojo paaiškinimais, ir nepasisakė, kodėl nesivadovauja byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

7. Nors pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio įsigijimo kaina (3 000 Eur) yra mažesnė nei VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytos automobilio „Audi A4“ vertės (3 595 Eur be PVM arba 4 350 Eur su PVM) (1 t., b. l. 57), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateikiami tos pačios kategorijos automobilių masinio (ne individualaus) vertinimo rezultatai. Be to, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina žymiai nesiskiria nuo nurodytosios VšĮ „Emprekis“ pažymoje, todėl sunaikinto automobilio vertė nustatytina remiantis byloje esančia pirkimo-pardavimo sutartimi. Todėl daroma išvada, kad nusikaltimo padarymo metu automobilio vertė buvo ne 6 000 Eur, o 3 000 Eur, todėl iš nuteistojo priteistos turinės žalos dydis sumažintinas iki 3 000 Eur.

8. Nuteistojo prašymas perduoti jam automobilį atmestinas kaip nepagrįstas, nes įpareigojant nuteistąjį atlyginti nukentėjusiajam sunaikinto automobilio vertę yra siekiama kompensuoti nukentėjusiojo nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų. Taigi kaltininkas neįgyja jokių teisių į sugadintą turtą, be to, nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad sudegusį automobilį „pridavė“ į metalo laužą (2 t., b. l. 24), todėl šis nuteistojo reikalavimas negali būti tenkinamas dėl objektyvių priežasčių.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nuteistojo prašymą nustatyti ilgesnį laiko tarpą žalai atlyginti ir įpareigojo iki 2020 m. spalio 18 d. atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, kas mėnesį sumokant po 750 Eur. Įvertinusi nuteistojo finansinę padėtį (neturi jokio registruotino turto (1 t., b. l. 117, 119), nedirbantis) bei priteistos žalos dydį (3 000 Eur turinės žalos ir 500 Eur neturinės žalos), teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikslinga nustatyti ilgesnį laiko tarpą žalai atlyginti, įpareigojant nuteistąjį per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, kas mėnesį mokant po 250 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, įpareigojimas kas mėnesį mokėti dalį žalos užtikrins ir nukentėjusiojo interesas kuo greičiau gauti žalos atlyginimą.

10. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė sunaikinto automobilio vertę, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 18 nuosprendis keistinas ir sumažintinas nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydis nuo 6 000 Eur iki 3 000 Eur (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiajam G. Ž. iš nuteistojo S. K. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų).

Įpareigoti nuteistąjį S. K. per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą 3 000 Eur dydžio turtinę žalą, kas mėnesį mokant po 250 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.