Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai A. K. ir G. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės G. M. R. 25 026,88 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovė savo veiksmais padarė ieškovams žalos, kai atsakovės iniciatyva žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesilaikant patvirtintų ir suderintų sprendinių, buvo atlikti vandentiekio tinklų įrengimo darbai. Vykdant darbus buvo išardyti ir iškastiniu gruntu užteršti ieškovų privataus kiemo statiniai ir privati aikštelė, į kurią bei ieškovų gyvenamąjį namą pasidarė sunku patekti. Dėl atsakovės iniciatyva vykdytų darbų taip pat buvo suniokotas ir užterštas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo naudojimo kelias. Atsakovės užsakyti darbai buvo atlikti ne pagal projektinius sprendinius, nes vandentiekio tinklai įrengti ne greta ieškovams priklausančio privataus kelio, o po juo. Ieškovų teigimu, atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį sudaro suniokotų ir išardytų statinių rekonstrukcijos darbų vertė.

2. Atsakovė G. M. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kelias šiuo metu yra visiškai sutvarkytas, o patys ieškovai visaip trukdė vandentiekio tinklų į atsakovės namą tiesimo darbams. Viso kilusio tarp buvusio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko A. R. ir ieškovų ginčo metu atsakovė neturėjo geriamojo vandens, nes vandentiekio linija buvo užgrobta minėtų asmenų. Ieškovai galimai specialiai sudarė tokias sąlygas, kad atsakovė perleistų jiems savo gyvenamąjį būstą. Ieškovai savo veiksmais trukdė vykdyti vandentiekio tinklų tiesimo darbus, nors iš pradžių pats A. K. pasiūlė atsakovei sutvarkyti įvažiavimo ir kiemo dangą, išlaidas padalijant tarp bendraturčių. Atsakovė nepadarė žalos ieškovams, nes laiku rūpinosi atliekų išvežimu, iš karto po darbų atlikimo, kai tik buvo patiesti vamzdžiai, kelias buvo išlyginamas. Sklypo šlaitas plaunamas ne dėl atsakovės, bet dėl pačių ieškovų netinkamai įrengto drenažo, ir ieškovai siekia neteisėtai praturtėti atsakovės sąskaita.

11. Apeliaciniu skundu ieškovai A. K. ir G. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti ieškovams iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovė, baigusi statybos darbus dar vasaros sezono laikotarpiu, neabejotinai galėjo bei privalėjo nedelsiant sutvarkyti statybvietę bei aplinką, atstatyti kiemo statiniams padarytą žalą, jokių aplinkybių, užkirtusių kelią atsakovei nedelsiant atstatyti grindiniui padarytą žalą, nebuvo. Atsakovė turėjo suprasti, jog meteorologiniai reiškiniai neabejotinai darys žalą išardytam, nesutvarkytam bei nuo minėto poveikio niekaip neapsaugotam statiniui. Tuo tarpu net metus trunkantis atsakovės neveikimas, nesiimant jokių priemonių nei grindinio būklei apsaugoti, nei atstatyti, pažeidžia bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo reikalavimus, pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovė neginčijo, kad nesiėmė visiškai jokių veiksmų dėl kiemo aikštelei padarytos žalos atstatymo, pradinės kiemo aikštelės dolomitinės skaldos dangos neatstatė. Nurodytos aplinkybės, priešingai nei sprendė teismas, vienareikšmiškai patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą).

11.2. Statybos darbai atsakovės buvo vykdomi be jokio teisinio pagrindo ardant apeliantams priklausantį grindinį. Nacionalinei žemės tarnybai išduodant sutikimą atsakovei vykdyti vandentiekio tinklų tiesimo darbus netgi papildomai išaiškinta bei nurodyta, jog sutikimas atsakovei yra išduodamas su sąlyga, jog nebus daroma žala trečiųjų asmenų interesams. Kiemo statiniai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso apeliantams, kas reiškia, jog apeliantams nuosavybės teise priklausančio turto ardymo darbai galėjo būti vykdomi tik pačių apeliantų valia ir / ar sutikimu, įstatymo numatytais atvejais arba teismo sprendimu. Taigi atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo be apeliantų sutikimo daryti žalą apeliantams priklausančiam turtui, todėl atsakovės veiksmai pripažintini neteisėtais.

11.3. Betono kelio dangos pradinės būklės neatstatymas pažeidžia atsakovei, kaip statybos teisinių santykių dalyvei (statytojai), nustatytas prievoles. Atsakovė net metus laiko (iki pat ieškinio pareiškimo) nesiėmė jokių veiksmų sutvarkyti sugadintą grindinį bei statybvietę, jokių apsauginių priemonių, galėjusių apsaugoti grindinį nuo meteorologinių reiškinių poveikio, neįgyvendino, kas sąlygojo žalos grindiniui padarymą bei patvirtina neteisėtus atsakovės veiksmus.

11.4. Atsakovės vykdyti statybos darbai pripažintini savavališka statyba. Atsakovė, negavusi valstybinių institucijų patvirtinimo dėl projektinių sprendinių keitimo, pažeisdama projektinius sprendinius bei nustatytus reikalavimus, savavališkai pradėjo statybos darbus vykdyti visiškai kitoje nei projektinėje dokumentacijoje numatyta teritorijoje, be kita ko, ardydama šioje teritorijoje esančius apeliantams priklausančius kiemo statinius. Ieškovų atstovas po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2018­ m. gegužės 16 d. raštą, kuriuo nurodyta, jog buvo gauti pakartotiniai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimai atlikti teritorijos žemės naudojimo valstybinę kontrolę bei priimti sprendimą, kas patvirtina, jog, priešingai nei bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo atsakovė, valstybinės institucijos nei tiesiogiai, nei netiesiogiai atsakovės neteisėtiems veiksmais nepritarė, bei iki šiol yra vykdomas atsakovės neteisėtų veiksmų tyrimas.

11.5. Net metus laiko paliktas netvarkomas išardytas grindinys objektyviai nebegali būti tinkamas naudoti, kadangi dėl ilgą laiką veikiamo meteorologinių sąlygų poveikio grindinys prarado savo tvirtumą bei atsparumą, kitas naudingąsias savybes. Bylos medžiagoje esančios foto nuotraukos, fiksuotos iki atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo, foto nuotraukos bei vaizdo medžiaga po minėtų neteisėtų veiksmų atlikimo neabejotinai patvirtina, jog šiuo metu esanti grindinio būklė dėl atliktų neteisėtų veiksmų yra kritinė, dėl netinkamos grindinio būklės yra pavojinga juo naudotis, daroma žala apeliantams priklausančiam garažui bei jame esančiam turtui (suskilinėjęs grindinys suformavo vandens nutekėjimą į apeliantams priklausantį garažą). Siekiant atstatyti pradinę (iki atsakovės neteisėtų veiksmų buvusią), pavojaus nekeliančią bei naudojimui tinkamą kiemo statinių būklę yra būtina atlikti minėtų kiemo statinių rekonstrukciją.

11.6. Žalos dydį patvirtina apeliantų pateikta UAB „Kortas“ parengta grindinio rekonstrukcijos lokalinė sąmata. Specialistai įvertino dabartinę kiemo statinių būklę bei nustatė, jog tam, kad būtų atstatyta naudojimui tinkama bei pavojaus nekelianti kiemo statinių būklė, yra būtina atlikti lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, kurių atlikimo vertė yra 25 016,88 Eur. Taigi atitinkami specialistai yra tinkamai įvertinę kiemo statinių būklę bei žalos atstatymo darbų kainą, kas ir sudaro apeliantų įrodinėjamą žalą nagrinėjamoje byloje.

11.7. Bylos medžiagoje esantys įrodymai bei ieškovų paaiškinimai patvirtina buvusią kiemo aikštelės dolomitinę dangą bei būklę po statybos darbų atlikimo, minėtas aplinkybes neabejotinai būtų galėjęs patvirtinti ir į teismo posėdį atvykęs, tačiau nepagrįstai neapklaustas liudytojas, tuo tarpu atsakovės atsikirtimai visiškai jokiais įrodymais nepagrįsti, paremti išskirtinai tik deklaratyviu nesutikimu, todėl teismas netinkamai įvertino bylos medžiagoje esančius įrodymus ir išsprendė šalių ginčą.

11.8. Apeliantams nesuprantama, kokią teisinę reikšmę ginčo išsprendimui turi ir / ar kaip neteisėtų veiksmų nebuvimą įrodo aplinkybės, jog atsakovė tariamai negalėjo įrengti vandentiekio tinklų projektinėje dokumentacijoje nustatytoje vietoje. Nepriklausomai nuo galimumo ir / ar negalimumo įrengti vandentiekio tinklus projektinėje dokumentacijoje nustatytoje vietoje, atsakovė neturėjo jokios teisės savavališkai pradėti vykdyti darbus, pažeidžiant projektinius sprendinius, o minėti veiksmai patvirtina neteisėtus atsakovės veiksmus.

11.9. Apeliantams nesuprantama, kokiu teisiniu ir / ar faktiniu pagrindu ginčą nagrinėjęs teismas padarė išvadas dėl vandentiekio tinklų įrengimo negalimumo. Tiek apeliantų, tiek atsakovės vandentiekio tinklai suprojektuoti rengiant bei su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis suderinant projektinę dokumentaciją, taip pat parengtą topografinę nuotrauką, kas patvirtina, jog inžinierinių tinklų įrengimo galimumas buvo peržiūrėtas bei patvirtintas, jokių kliūčių atsakovei įrengti vandentiekio tinklus taip, kaip numatyta projektinėje dokumentacijoje, nėra bei niekuomet nebuvo.

11.10. Apeliantams nesuprantama, kokių įrodymų ir / ar kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad apeliantai yra atsakingi už aplinkybę, jog atsakovė negalėjo ilgą laiką naudotis vandentiekiu. Apeliantai, kurie gyvenamąjį namą įsigijo tik 2013 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bei vandentiekio tinklus įsirengė tik 2015 m., niekaip negalėjo daryti įtakos dar nuo 2012 m. netinkamu naudoti tapusiam atsakovės vandentiekio tinklui. Be to, ne apeliantai derino bei tvirtino šalių vandentiekių tinklų projektinius sprendinius; būtent atitinkamos kompetentingos valstybinės institucijos, įvertindamos jau suderintus ir / ar žemės sklype įrengus inžinierinius tinklus, nustato bei tvirtina šalių pateikiamus projektinius sprendinius. Galiausiai, projektiniai sprendiniai, pagal kuriuos vėliau apeliantai įsirengė vandentiekį, atitinkamų valstybinių institucijų buvo patvirtinti netgi anksčiau nei atsakovės, kas reiškia, jog net jei projektiniai sprendiniai ir buvo netinkami ir / ar nesuderinami (su kuo apeliantai kategoriškai nesutinka), už minėtas aplinkybes atsako išskirtinai pati vandentiekio tinklo projektavimo darbus atlikusi atsakovė.

11.11. Teismo nurodyta aplinkybė, kad po ieškinio pareiškimo užfiksuotas apeliantų važiavimo betono keliu faktas, atsakovės neteisėtų veiksmų niekaip nepaneigia. Be to, naudojimasis nurodytu betono keliu (grindiniu) niekaip nebuvo apribotas, laikini apribojimai ir / alternatyvūs patekimo prie gyvenamojo namo būdai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įgyvendinti, kas reiškia, jog apeliantai neturėjo jokio pagrindo nesinaudoti ir / ar atsakovė tikėtis, jog apeliantai nesinaudos privažiavimui prie gyvenamojo namo skirtu grindiniu. Iš į bylą pateiktos vaizdo medžiagos bei foto nuotraukų matyti, kad apeliantai grindiniu naudojosi ratais neužvažiuodami ant betonuojamos grindinio dalies, kas patvirtina, jog, priešingai nei įrodinėjo atsakovė, apeliantai jokios žalos vykdomiems darbams nesąlygojo bei sunkumų nesukėlė, o minėtos aplinkybės tėra eilinis atsakovės bandymas pateisinti savo neteisėtus veiksmus (ilgalaikį neveikimą). Būtent statytojui (ginčo atveju - atsakovei) tenka pareiga užtikrinti, jog vykdomi statybos darbai nepažeis trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 5 punktas), todėl nurodytos aplinkybės ne tik nepaneigia atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau įrodo atsakovės netinkamo statybos darbų vykdymo bei neteisėtų veiksmų faktą.

11.12. Teismas netinkamai paskirstė šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į aplinkybę, jog daliniai žalos atstatymo darbai (kurių atlikimo faktu yra paremtas priimtas ginčijamas teismo sprendimas) buvo pradėti vykdyti bei atlikti tik po ieškinio pareiškimo. Nepriklausomai nuo pareikštų reikalavimų išsprendimo, apeliantų naudai iš atsakovės privalėjo būti priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos bei, atitinkamai, atmestas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šalies argumentai

12.1. Apeliantai klaidingai nurodo, kad atsakovei išardžius grindinį, einantį iki pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, visiškai jokie kelio ir / ar kiemo aikštelės dangos būklės atstatymo darbai nebuvo vykdomi. Toks teiginys akivaizdžiai prieštarauja egzistavusioms faktinėms aplinkybėms, kadangi išardžius grindinį buvo iškasta gili duobė (tranšėja), kuri iš karto po atliktų inžinerinių tinklų pakeitimo darbų buvo užpilta. Vienintelis nepatogumas, sukeltas apeliantams, buvo tas, kad dėl objektyvių priežasčių grindinys kurį laiką nebuvo sutvarkytas iki galo – nebuvo užpiltas betonas, tačiau tai niekaip nepagrindžia apeliantų nurodomo fakto, kad atsakovė visiškai jokių darbų nevykdė ir grindiniu nebuvo galima tinkamai naudotis.

12.2. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė iš dalies buvo sutvarkiusi aikštelę jau po inžinerinių tinklų nutiesimo, o statybos baigiamieji darbai buvo pradėti 2017 m. balandžio 25 d., t. y. iki ieškinio pareiškimo dienos (2017 m. liepos 11 d.).

12.3. Teismas teisingai pripažino, kad atsakovė įrodė, jog šiuo metu kelias yra visiškai sutvarkytas, patiestas naujas betonas, visi statybos darbų padariniai ir žala yra pašalinti – grindinys yra sutvarkytas ir išbetonuotas ir šiuo metu yra netgi geresnės būklės, nei buvo iki darbų pradžios. Taigi apeliantų skunde nurodyti teiginiai neturi jokio teisėto pagrindo.

12.4. Aikštelė nuosavybės teise nepriklauso apeliantams. Aikštelė yra valstybinėje žemėje ir apeliantams tai buvo žinoma, todėl apeliantai nepagrįstai remiasi savininko teises reglamentuojančiomis teisės aktų normomis ir be jokio pagrindo prašo atlyginti žalą už jiems nuosavybės teise nepriklausantį daiktą.

12.5. Apeliantai niekuomet nebuvo pakloję savosios aikštelės dolomitu. Teismas teisingai konstatavo, kad apeliantai nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad pastarasis vykdė kokius nors aikštelės remonto ar statybos darbus ir būtų paklojęs aikštelę dolomitu, byloje pateiktose fotonuotraukose puikiai matoma aikštelės būklė iki statybos darbų atlikimo, ten nematyti jokios dolomito dangos.

12.6. Apeliantai nuo pat ieškinio pateikimo vartoja sąvoką „kelias“. Aikštelės dalis, kuri neva buvo sugadinta ir išardyta, yra grindinys, kuris registruotas nekilnojamojo turto registre. Grindinys yra ne kelias, neatitinkantis kelio apibrėžimo. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad grindinys apima betono kelią bei šalia gyvenamojo namo esančią kiemo aikštelę. Įrodinėjant šį faktą remiamasi žemės sklypo nuotrauka / „abrisu“, kurioje yra atvaizduoti žemės sklype esantys tuometiniai statiniai (įskaitant kiemo statinius). Tačiau abrisas nėra specialiojo teritorijų planavimo, sklypo formavimą ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, o vietovės planas, padarytas toje vietoje pagal horizontalių geodezinių matavimų duomenis, kas reiškia, kad braižoma remiantis ne objektyviais duomenimis, o „iš akies“. Abrisas, piešiamas vietoje, gali keistis nuo plotų ar kitų parametrų. Visais atvejais tiksliausias yra žemės sklypo planas, būtent planas ir yra dokumentas.

12.7. Apeliantų nurodomi argumentai ir faktinės aplinkybės dėl neteisėtų veiksmų yra arba klaidinantys, arba nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Iš visų pateikiamų neva neteisėtų atsakovės veiksmų, vienintelis, kuris galėtų būti vertinamas nustatant neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės sąlygą, yra kelio nesutvarkymas iki galo – neišbetonavimas iš karto po inžinerinių tinklų pakeitimo. Teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovės veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais, kadangi atlikus vandentiekio darbus 2016 m. iš karto nebuvo galimybės pilnai sutvarkyti išardytos kelio dangos, nes prasidėjo lietingas sezonas, dėl ko teko atidėti kelio sutvarkymo darbus iki kitų metų pavasario ir jie buvo vykdomi 2017 metais. Be to, negalima teigti, kad nebuvo atlikti jokie kelio tvarkymo darbai, kadangi vos tik patiesus vandentiekio vamzdį, vamzdis ir visa tranšėja buvo nedelsiant užkasti. Taigi, grindiniu ir pravažiavimu buvo galima naudotis iškart po atsakovės darbų atlikimo. Atsakovės pateiktus argumentus patvirtina ir po inžinerinių tinklų tiesimo darbų pabaigos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto atliktas žemės naudojimo patikrinimas. Iš prie 2016 m. spalio 3 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto pridedamų nuotraukų matyti, kad atlikus darbus kelias buvo išlygintas ir ruošiamas betonavimo darbams, kelias yra pravažiuojamas, nėra sugadintas iš esmės.

12.8. Apeliantai klaidina teismą sakydami, kad atsakovė kasimo darbus pradėjo neteisėtai, negavusi ieškovo leidimo ir išardžiusi jiems priklausantį grindinį. Tokiems teiginiams nėra jokio pagrindo, kadangi grindinys nepriklauso išimtinai vien apeliantams, jie kartu su atsakove yra šio grindinio bendrasavininkai. Be to, byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovė informavo ieškovą, kad pastarasis neprieštaravo darbų atlikimui ir tai padarė parašydamas trumpąją sms žinutę.

12.9. Atsakovė visus darbus atliko teisės aktų nustatyta tvarka ir teisėtai, turėdama tam reikiamus leidimus. Apeliantų teiginiai, kad atsakovė vykdė savavališką statybą, yra nepagrįsti, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 punktu, savavališką statybą konstatuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, surašydamas savavališkos statybos aktą. Šiuo atveju dėl atliktų darbų atsakovei pastabų neturėjo nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei kitos institucijos, kurios yra kompetentingos nustatyti savavališkos statybos faktą. Be to, pritartina teismo išvadai, kad atsakovės atliktų darbų (ne)savavališkumas nėra šio ginčo esmė.

12.10. Teismas teisingai konstatavo, kad kelio remonto darbai šiuo metu yra visiškai atlikti, kelias yra atstatytas į geresnę nei buvusi padėtis, todėl apeliantų argumentai dėl neva sugadintos kelio dangos ir dolomitinės skaldos aikštelės yra visiškai nepagrįsti. Juo labiau nepagrįsta suma, kurią prašoma priteisti iš atsakovės.

12.11. Iš ieškinio yra akivaizdu, kad apeliantai prašo ne grindinio dalies atstatymo į pradinę būklę, tačiau naujo grindinio patiesimo ir viso priklausinio atnaujinimo, kas akivaizdžiai yra nepagrįsta ir neproporcinga atsakovės atliktiems veiksmams. Iš byloje pateiktų dokumentų akivaizdu, kad ieškovui priklausanti priklausinio dalis (kurios tik dalį sudaro kelio grindinys) jau 2013 m. buvo nudėvėta 70 procentų ir kartu su visu priklausiniu buvo verta ne daugiau kaip 10 000 litų. Per trejus metus grindinys buvo dar labiau nudėvėtas, veikiamas lietaus vandens, paties ieškovo atliekamų darbų, kurie grindinio būklę dar labiau pablogino. Visa tai pagrindžia byloje esantys įrodymai, kuriuos tinkamai ir objektyviai ištyrė pirmosios instancijos teismas.

12.12. Apeliantų pateiktoje sąmatoje žala susideda iš viso kelio dangos pertiesimo kainos. Tačiau, kaip teisingai konstatavo teismas, atsakovė jau yra atstačiusi grindinio dalį (pravažiavimą ar, kaip ieškovas įvardija – kelią) į geresnę nei jo pradinę būklę, t. y. atlikti visi betonavimo darbai dalyje, kuri buvo išardyta. Grindinys paruoštas naudojimui ir yra daug geresnės būklės, nei buvo iki šiol. Todėl nėra vienos iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų – žalos.

12.13. Apeliantų nurodomi atsakovės veiksmai neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio ryšio su ginčo objekto sutvarkymu. Nors apeliantams kurį laiką buvo šiek tiek apsunkintas privažiavimas prie savo namų ir jie patyrė laikinus nepatogumus, tai nepagrindžia fakto, kad atsakovei, atstačiusiai grindinio būklę į pradinę padėtį, reikia sumokėti už visos aikštelės rekonstravimą, kurio kaina 25 016,88 Eur. Atitinkamai nenustačius neteisėtų veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio, negali būti nustatyta ir atsakovės kaltė.

12.14. Teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, teismas pagrįstai ir teisingai nustatė visas aplinkybes, ir nėra jokių abejonių dėl sprendimo neteisėtumo. Apeliantų nurodytos aplinkybės dėl neva neteisingų sprendimo motyvų yra visiškai nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku.