Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-673-212/2019

Virginija Breskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02799-2019-2

2019 m. lapkričio 26 d.

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6517-452/2019 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei D. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2019 m. rugpjūčio 6 d. teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje. Ieškovė nurodė, kad atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimą, procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės patirtas 425 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovė ieškinio reikalavimus įvykdė tik po ieškinio pateikimo teismui, išnagrinėjus bylą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

10. Tarp šalių 2018-11-03 buvo sudalyta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, ji nutraukta nuo 2019-06-17, atsakovė iki 2019-06-19 privalėjo atlaisvinti ir perduoti ieškovei patalpas, tačiau pasibaigus sutarčiai to nepadarė ir iš jo neišsikraustė. Todėl 2019-06-25 ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl atsakovės iškeldinimo iš buto. Priešingai nei teigia atsakovė, buvo faktinis ir teisinis pagrindas ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo. Ieškovė pranešimų iš atsakovės, kad ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo iki 2019-06-19 išsikelti iš buto, niekuomet nėra gavusi. Atsakovė klaidina teismą nurodydama, kad iš buto išsikraustė 2019-07-14, grąžino raktus ir paliko tvarkingą butą. 2019-07-25 teismo posėdyje, kuriame byla buvo iš esmės išnagrinėta, atsakovė pareiškė, kad ji išsikraustė iš buto ir numetė ieškovei buto raktus. Atsakovė pripažino, kad butas nėra perduotas, nėra apžiūrėtas ir nėra tinkamai įformintas jo perdavimas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių išsikraustymo ir buto perdavimo ieškovei fakto. Baigus bylą nagrinėti teisme, ieškovė paėmė atsakovės numestus raktus ir informavusi atsakovę bei pasikvietusi du kviestinius 2019-07-26. 15 val. pateko į butą, jį apžiūrėjo ir užfiksavo padėtį jame. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausantį butą perėmė tik 2019-07-26.

12. Nesutinka, kad 350 Eur dydžio advokato atstovavimo išlaidos yra per dideles. Šias išlaidas sudarė procesinių dokumentų parengimas (ieškinio, pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo parengimas) ir atstovavimas teisme (dalyvavimas dvejuose teismo posėdžiuose). Byla buvo iš esmės išnagrinėta, o bylos nagrinėjimas atnaujintas tik todėl, kad 2019-07-25 posėdžio metu atsakovė grąžino ieškovei buto raktus. Išlaidos akivaizdžiai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” pakeitimo, patvirtintų rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teisines paslaugas dydžių, yra realios ir pagrįstos.

13. Mano, kad atsakovės turtinė padėtis savaime nėra pagrindas mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas, juo labiau, kad atsakovė savo turtinės padėties išsamiai nepagrindė ir nepateikė jokių sunkią padėtį patvirtinančių įrodymų. Atsakovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas. Iškėlus civilinę bylą atsakovė ir toliau vengė išsikelti iš buto, vilkino procesą, ko pasėkoje buvo surengti net du teismo posėdžiai. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė net du kartus (2019-07-19 ir 2019-07-23) kviečiama neatvyko į butą jo perdavimui ir buto raktų grąžinimui. Buto raktus atsakovė grąžino tik 2019-07-25 vykusio teismo posėdžio metu, todėl akivaizdu, kad atsakovė nesilaikė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

15. Apeliantė pateikė prašymą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, tačiau toks prašymas netenkintinas. Vadovaujantis CPK 336 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Šiuo atveju apeliantė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nenurodė, atsakovei buvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, taip pat visus nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus ji turėjo galimybę nurodyti atskirajame skunde.

16. Bylos nagrinėjimo metu teismas priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas dalį ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisė iš atsakovės, su kuo atsakovė nesutinka. Pastebėtina, kad apeliantė reiškia prašymą panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo išspręsti ieškinio atsisakymo priėmimo, bylos nutraukimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai, tačiau, įvertinus atskirojo skundo turinį, matyti, kad ginčijama tik nutarties dalis, kuria iš atsakovės ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos.

17. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme yra numatyta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017-12-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

19. Apeliantė teigia, kad ji iš ieškovei priklausančio buto išsikėlė 2019 m. liepos 14 d., grąžino raktus ir paliko tvarkingą butą. Ieškovė žinojo, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalės išsikelti iš buto iki 2019 m. birželio 19 d. ir apie tai jai buvo pranešta. Teigia, kad neužvaldė svetimo daikto ir nepažeidė D. S. savininko teisių, todėl ieškovė be faktinio teisinio pagrindo pradėjo civilinį procesą. Su šiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti.

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2019 m. birželio 26 d. dėl atsakovės iškeldinimo iš buto, jame nurodė, kad tarp šalių 2018 m. lapkričio 3 d. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, ji nutraukta nuo 2019 m. birželio 17 d., pateikus atsakovei prieš mėnesį įspėjimą dėl sutarties nutraukimo. Nurodė, kad atsakovė iki 2019 m. birželio 19 d. privalėjo atlaisvinti ir perduoti ieškovei patalpas, tačiau pasibaigus sutarčiai to nepadarė ir iš jo neišsikraustė.

21. Teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartimi buvo atnaujintas iš esmės civilinės bylos nagrinėjimas, kadangi teismo posėdžio, įvykusio 2019 m. liepos 25 d., metu atsakovė nurodžiusi, jog nuo liepos 12 d. butą atlaisvino, posėdžio metu grąžino raktus ieškovei. Ieškovė 2019 m. liepos 26 d. atrakino buto duris ir pateko į savo butą, apžiūros metu atsakovės daiktų nerado. Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė nurodo, kad iš buto išsikėlė tik 2019 m. liepos 14 d., t. y. vėliau nei ieškovė pareiškė ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo, o aplinkybė, kad atsakovė išsikėlė tapo žinoma tik antro teismo posėdžio, įvykusio 2019 m. liepos 25 d., metu. Kadangi atsakovė išsikraustė iš ieškovei priklausančio buto, tokiu būdu po dviejų įvykusių teismo posėdžių patenkino ieškovės reikalavimą išsikraustyti, yra pagrindas konstatuoti, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta būtent atsakovė, ir todėl būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Tikėtina, kad atsakovė nesant pareikšto ieškinio nebūtų sutikusi taikiai spręsti susiklosčiusios situacijos ir savo elgesiu paskatino ieškovę pareikšti ieškinį teisme. Pripažintina, kad ieškovė turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra šalių telefoninių susirašinėjimų išklotinės, iš kurių matyti kad atsakovė raktus grąžins tik teisme, esant įjungtam diktofonui, ieškovės surašyti 2019 m. liepos 19 ir 23 d. aktai, kuriuose nurodoma, kad ieškovei nepavyko patekti į butą. Aplinkybė, kad atsakovė delsė grąžinti ieškovei raktus, turėjo įtakos tam, kad bylos nagrinėjimas užsitęstų, atitinkamai padidėtų ieškovės atstovavimo teisme išlaidos. Dėl nurodyto negalima sutikti su apeliante, kad ji viso proceso eigoje elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo procesu, civilinio proceso nevilkino.

22. Apeliantė teigia, kad įvyko tik du teismo posėdžiai, byla pagal esmę ir turinį nėra sudėtinga, todėl advokato pagalbos išlaidos turi būti mažinamos. Taip pat nurodo, kad sumokėti 350 Eur advokato atstovavimo išlaidų ji negalinti dėl savo labai sunkios materialinės padėties.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 350 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į ruoštų procesinių dokumentų turinį, keliamus klausimus, galimai patirtas laiko sąnaudas, ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, priteista suma pagrįsta ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012).

25. Kadangi šiuo atveju ieškinio ieškovė atsisakė atsakovei patenkinus jos reikalavimą bei su daiktais išsikrausčius iš buto, būtent atsakovės procesinis elgesys buvo netinkamas, ieškovė turi teisę į savo patirtų išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl priteistų bei galimai per didelių atstovavimo išlaidų. Atsakovė, nors ir nurodo, kad jos turtinė padėtis yra sunki, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, be to, įvertinus patirtų atstovavimo išlaidų dydį, atsakovės amžių, nesant duomenų, kad ji būtų nedarbinga, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo mažinti ieškovės patirtų išlaidų dydžio.

26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė už atsiliepimą pareiškė prašymą priteisti 100 Eur, pateikė duomenis apie sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas netenkintas, į atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, jo turinį, galimai sugaištą laiką, prašymas tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 100 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 98 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisingai įvertino šalių procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis), pagrįstai ieškovės dalį turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisė iš atsakovės, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeista.

Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.