- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-67-929/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05966-2021-4-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- E. Š.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Advokatai
- Viktoras Firsovas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį - 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, subendrintos apėmimo būdu, ir E. Š. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Š. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu E. Š. paskirta ir neatlikta 10 (dešimties) mėnesių ir 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausme, ir E. Š. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių ir 1 (vienos) dienos trukmės laisvės atėmimo bausmė.
Iš E. Š. nukentėjusiojo E. B. (E. B.) naudai priteisti 725 eurai nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. Š. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – E. B. priklausantį 2 000 eurų vertės automobilį „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 25 d. nuo 17.00 val. iki 23.00 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, metaliniu strypu išdauždamas minėto automobilio 30 eurų vertės vairuotojo durelių lango stiklą, 30 eurų vertės dešinės pusės galinių durelių lango stiklą ir 30 eurų vertės orlaidės stiklą, įsibrovė į minėto automobilio saloną, kur nuėmęs po vairu esančią apdailą ir sugadindamas 100 eurų vertės automobilio užvedimo laidus, pabandė minėtą automobilį užvesti ir pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sprogus automobilio vaire įrengtai oro pagalvei nesugebėjo automobilio užvesti.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
1. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. (toliau ir – apeliantas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
1.1. Apeliantas nurodo, kad dėl savo nusikalstamų veiksmų veikų labai gailisi, pažada savanoriškai atlyginti padarytą žalą. Pažymi, kad šiuo metu gyvena su drauge, kuri laukiasi jų bendro kūdikio. Teigia, kad yra prisiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir ieškosi darbo. Neneigia, kad praeityje yra ne kartą teistas, tačiau pabrėžia, kad šiuo metu jo atžvilgiu nėra pradėtų jokių naujų ikiteisminių tyrimų. Nagrinėjamu atveju jis nebūtų nusikaltęs, jei nebūtų pavartojęs alkoholio. Šiuo metu alkoholio nebevartoja, sutiktų lankytis anoniminių alkoholikų kursuose, taip pat laikytis kitų įpareigojimų, nes nenori, jog jo vaikas gimtų ir augtų be jo. Jis bus įkalintas, jo draugei bus sunku tiek fiziškai, tiek finansiškai vienai auginti vaiką. Dėl išdėstytų aplinkybių, apeliantas prašo pakeisti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę.
2. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
3. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis E. Š. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei jo veikų kvalifikavimo, tačiau mano, kad jam paskirta galutinė bausmė yra per griežta, todėl prašo ją sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
4. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
5. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmes E. Š., pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, nustatė ir įvertino teisingai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, buvo įvertinta tai, kad apeliantas padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsino pavogti svetimą turtą – automobilį), kuri yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąją nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (sugadino nedidelės vertės svetimą turtą). Dėl tokių nuteistojo neteisėtų veiksmų buvo padaryta 725 Eur turtinė žala nukentėjusiajam E. B., kuri iki šiol nėra atlyginta. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo E. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) bei vieną sunkinančią, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (nusikalto būdamas recidyvistu). Skirdamas bausmę, nuosprendyje teismas atsižvelgė ir į E. Š. asmenybę apibūdinančius duomenis, tai yra į tai, kad jis praeityje 8 kartus teistas, visus už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (vagystės, plėšimai, svetimo turto sugadinimas ir kt.). Be to, nagrinėjamu atveju jis nusikalto lygtinio paleidimo laikotarpiu, tai yra nepraėjus nei metams po to, kai 2020 m. liepos 7 d. buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, neatlikęs likusios 10 mėnesių ir 1 dienos laisvės atėmimo bausmės, nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi, subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes (t. 1, b. l. 100-106). Buvo atsižvelgta ir į tai, kad E. Š. yra darbingo amžiaus ((-) metai) (t. 1, b. l. 99), tačiau nedirbantis, tik registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 157).
6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (nutrūkusio pasikėsinimo stadijoje), padarymą, parinkdamas E. Š. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmė rūšį – laisvės atėmimą ir nustatydamas jos dydį žymiai mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis, bei už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, paskirdamas jam maksimalią 45 parų arešto bausmę, baudžiamojo įstatymo normų, reglamentuojančių bausmės individualizavimą, nepažeidė. Be to, paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, tinkamai subendrino bausmių apėmimo būdu bei, esant visoms BK 64¹ straipsnyje nustatytoms sąlygoms, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir skyrė nuteistajam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nustatęs, kad E. Š. nusikalto lygtinio paleidimo laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis, ir skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, teisingai subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 mėnesių ir 1 dienos laisvės atėmimo bausme, bausmes visiškai sudėdamas bei skyrė nuteistajam galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių ir 1 dienos laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta galutinė bausmė atitinka E. Š. padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.
7. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. Š. nurodyta aplinkybė, kad jo draugė šiuo metu laukiasi judviejų bendro kūdikio, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nelaikytina reikšminga bei lemiančia švelnesnės bausmės jam paskyrimą. Pabrėžtina, kad darydamas nusikalstamas veikas asmuo prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu. Todėl ir šiuo atveju vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo nusikalstamą elgesį paskatino alkoholis, visgi šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog pastarasis geba identifikuoti jo nusikalstamą elgesį paskatinančias priežastis bei yra pasiruošęs jas spręsti (teigia, kad sutiktų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui), taip pat nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Kaip minėta pirmiau, aptariamu atveju E. Š. nusikalto lygtinio paleidimo laikotarpiu, tai yra po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, neatlikęs visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Ši aplinkybė rodo, kad net pačios griežčiausios bausmės taikymas, nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė ir nuo nusikalstamo elgesio neatgrasė. Įvertinusi visas aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad E. Š. būdamas laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų, o bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę, kaip to prašoma jo apeliaciniame skunde. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumu, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
8. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-9053, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo E. Š. yra priteistinos 145,73 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato Viktoro Firsovo darbo užmokestis.
9. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Nagrinėjamu atveju nors byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas, tačiau, kaip matyti, skundą nuteistasis surašė pats, be to, šiuo metu E. Š. yra nedirbantis, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat priteistos ir turtinės prievolės. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio atmesti.
Nepriteisti iš E. Š. 145,73 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.