Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Aleksui Navickui,

dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Vitalijai Mataitei, atsakovo atstovams adv. Kristinai Čeredničenkaitei, E. K., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Šiaulių bankas ieškinį atsakovui UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas dėl garantinių išmokų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 54 755,35 Eur garantinių išmokų pagal 2005-12-21 d. garantiją Nr. 1G-401 ir 2006-09-29 d. garantiją Nr. 1G-708, taip pat priteisti 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad pagal kredito sutartį AB Ūkio bankas suteikė UAB „Gintarūna" kreditą. Kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, be kitų užtikrinimo priemonių, buvo pateiktos atsakovo garantijos, kuriomis atsakovas įsipareigojo grąžinti bankui kredito dalį, jeigu UAB "Gintarūna", suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui arba bankui prieš laiką nutraukus Kredito sutartį, negrąžins ar nepilnai grąžins kreditus.

UAB "Gintarūna" prievolių įvykdymo užtikrinimui pagal sutartį Nr. KR07-224/05, be aukščiau nurodytų atsakovo išduotų garantijų, buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, taip pat buvo pateiktas UAB „Gintarūna" paprastasis vekselis, laiduotas A. Ž..

2008-12-10 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Gintarūna" buvo iškelta bankroto byla. AB Šiaulių bankas ir AB Ūkio bankas pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria nuo 2013 m. kovo 3 d. AB Šiaulių bankui buvo perduota dalis AB Ūkio banko turto ir įsipareigojimų, įskaitant ir reikalavimo teises į gautinas sumas/užtikrinimo priemones pagal kreditavimo sutartį.

Skola pagal kredito sutartį nebuvo išieškota.

Ieškovas mano, kad atsakovo prievolės pagal 2005-12-21 garantiją Nr. 1G-401 ir 2006-09-29 garantiją Nr. 1G-708 yra galiojančios ir privalo būti vykdomos, o jų vykdymas neturi būti siejamas su skolininko UAB „Gintarūna" prievole ieškovui. Ieškovas mano, kad šiuo atveju teisinės reikšmės neturi tas faktas, kad skolininkas UAB „Gintarūna" yra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Garanto įsipareigojimas ir garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija (LR CK 6.90 str.2d.). Taigi, įstatymas nesieja garanto prievolių vykdymo pagal išduotą garantiją su juridinio asmens, už kurį buvo garantuota, likvidavimu. Atsakovo kaip garanto prievolė ieškovui yra vienašalė, o atsakomybė - subsidiari, todėl net ir likvidavus juridinį asmenį garanto atsakomybė prieš kreditorių išlieka.

Ieškovas atkreipė dėmesį, kad po UAB „Gintarūna" išregistravimo iš Juridiniu asmenų registro, atsakovas davė sutikima dėl garantijų perleidimo AB Šiaulių bankui. Specifinį statusą turinčiam subjektui yra keliami reikalavimai būti itin apdairiam ir rūpestingam.

Atsakovas, atsisakydamas apmokėti garantijas, nenurodė nė vienos iš garantijos sutartyje dėl garantijų teikimo nurodytų aplinkybių, kurios būtų galėjusios būti teisėtu pagrindu atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą dėl garantijos apmokėjimo.

Pagal atsakovo nuostatų 22 p. kol skolininko turtas nebuvo realizuotas, kol nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių išieškoti skolą iš laiduotojo, tol ieškovas, kaip kreditorius, neturėjo jokių objektyvių galimybių kreiptis į atsakovą ir prašyti išmokėti garantines išmokas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės išduotų garantijų Nr. 1G-401 ir Nr. 1G- 708 4.2. punkte nustatyta, jog išduota garantija pasibaigia kitais pagrindais, pasibaigus kredito gavėjo prievolei bankui pagal kredito sutartį. LR CK 6.123 - 6.129 str. apibrėžia prievolių pasibaigimo pagrindus. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi. Nei AB Ūkio bankas, nei Šiaulių bankas iki UAB „Gintarūna" likvidavimo ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro nesikreipė į Atsakovę dėl garantijų Nr. 1G-401 ir Nr. 1G-708 įvykdymo, todėl pasibaigus UAB „Gintarūna" prievolei dėl likvidavimo, baigėsi ir Atsakovės garantijos Nr. 1G-401 ir Nr. 1G-708.

Faktas, kad UAB „Gintarūna" buvo likviduota ir 2012-10-18 išregistruota iš juridinių asmenų registro, tapo žinomas tik 2015-02-09, Atsakovei gavus Ieškovo prašymą įvykdyti garantijas Nr. 1G-401 ir Nr. 1G-708. Ieškovas dėl garantijų Nr. 1G-401 ir Nr. 1G-708 įvykdymo kreipėsi praėjus beveik 2 metams nuo UAB „Gintarūna" likvidavimo ir jos išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos, todėl toks Ieškovo elgesys neatitinka profesinės veiklos standartų, keliamų finansų įstaigoms. CK 6.92 str. 4 d. nustatyta, jog garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, kai garantas sužino, kad garantija užtikrinta pagrindinė prievolė įvykdyta ar pasibaigė kitais pagrindais arba pripažinta negaliojančia, apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti kreditoriui ir skolininkui. Po tokio pranešimo gavęs pakartotinį kreditoriaus reikalavimą įvykdyti prievolę, garantas reikalavimą turi patenkinti tik tuo atveju, kai kreditorius pateikia įrodymus, kad prievolė nepasibaigusi ir galioja. AB Ūkio bankas Sutartimi įsipareigojo sekti kreditų, už kuriuos garantavo Atsakovė, būklę ir informuoti Atsakovę apie kredito gavėjo perkėlimą į abejotinų ar nuostolingų aktyvų grupes, taip pat kas mėnesį (iki 10 dienos) pateikti Atsakovei informaciją apie kreditų, suteiktų su Atsakovės garantija, grąžinimą ir palūkanų mokėjimą (Sutarties 4 skyrius). Atsakovė nebūtų davusi sutikimo perleisti Ieškovei garantijas Nr. 1G-401 ir Nr. 1G-708, nes toks sutikimas prieštarautų Atsakovės veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Ieškovė, nutylėdama informaciją apie kredito gavėjos UAB „Gintarūna" prievolių jai pabaigą dėl likvidavimo, elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo su Atsakove. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta į sutarčių laisvės principą bei banko kaip itin profesionalaus verslo subjekto statusą. Atsakovė taip pat yra ne privatus verslo subjektas, o specifinį statusą turinti įmonė, valstybės įsteigta garantijų suteikimo smulkiam ir vidutiniam verslui institucija, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą, kuri garantijas turi teisę teikti tik vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 912 „Dėl žemės ūkio paskolų garantijų fondo".

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 2004-04-08 tarp atsakovės ir AB Ūkio banko buvo sudaryta sutartis dėl garantijų teikimo Nr. 14A-4. 2005-12-21 atsakovė, sutarties dėl garantijų teikimo Nr. 14A-4 pagrindu, AB Ūkio bankui suteikė garantiją Nr. 1G-401, kuria įsipareigojo grąžinti AB Ūkio bankui kredito dalį (50 proc. negrąžintos kredito sumos), jeigu kredito gavėja UAB „Gintarūna" suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui arba AB Ūkio bankui prieš laiką nutraukus kredito sutartį, negrąžins arba nepilnai grąžins 196.300,00 Lt (56.852,41 Eur) ilgalaikį ir 69.700,00 Lt (20.186,52 Eur) vidutinės trukmės kreditus, kuriuos kredito gavėjui UAB „Gintarūna" suteikė AB Ūkio bankas pagal kreditavimo sutartį Nr. KR07-224/05. Garantijoje Nr. 1G-401 nustatyta, kad galutinis ilgalaikio kredito grąžinimo terminas - 2010 m. lapkričio 1 d., o vidutinės trukmės - 2007 m. lapkričio 1 d. Atsakovės atgręžtinių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui UAB „Gintarūna" vienintelis akcininkas A. Ž. su atsakove 2005 m. gruodžio 21 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 6G-8.

2006-09-29 atsakovė AB Ūkio bankui suteikė dar vieną garantiją Nr. 1G-708, kuria įsipareigojo grąžinti kredito dalį (50 proc. negrąžintos kredito sumos), jeigu UAB „Gintarūna", suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui, arba AB Ūkio bankui prieš laiką nutraukus kredito sutartį, negrąžins arba nepilnai grąžins 187.811,00 Lt (54.393,83 Eur) ilgalaikį kreditą, kurį kredito gavėjui UAB „Gintarūna" suteikė AB Ūkio bankas. Garantijoje Nr. 1G- 708 nustatyta, kad galutinis ilgalaikio kredito grąžinimo terminas - 2012 m. birželio 1 d. Atsakovės atgręžtinių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui UAB „Gintarūna" vienintelis akcininkas A. Ž. su atsakove 2006 m. rugsėjo 29 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 6G-25.

2009-01-13 raštu AB Ūkio bankas informavo atsakovę apie tai, kad 2008-12-10 Kauno apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą kredito gavėjui UAB „Gintarūna". 2009-06-10 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje B2-435-390/2009 patvirtino AB Ūkio bankas 446.819,24 Lt (129.407,79 Eur) kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „Gintarūna" (į šią sumą įeina ir negrąžinta kredito dalis - 378.118,54 Lt (109.510,70 Eur) pagal kreditavimo sutartį Nr. KR07-224/05). 2012-10-18 bankrutavusi UAB „Gintarūna" buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro.

2013-07-19 į atsakovę kreipėsi Ieškovas, kuris informavo atsakovę apie tai, kad 2013-03-03 AB Šiaulių bankas ir AB Ūkio bankas pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria AB Ūkio bankas perleido Šiaulių bankui visas ir bet kokias reikalavimo teises, kylančias iš reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nurodytų finansavimo sutarčių (tarp jų ir 2005-12-14 Kredito sutarties Nr. KR07-224/05), įskaitant ir visas reikalavimo teises pagal užtikrinimo priemones. AB Šiaulių bankas taip pat paprašė atsakovės priimti sprendimą dėl kreditoriaus, kuriam buvo suteiktos atsakovės garantijos, pakeitimo į naująjį kreditorių - Šiaulių banką. 2013-07-30 atsakovės valdyba nutarė pritarti dėl AB Ūkio bankui suteiktos garantijos Nr. 1G-401 ir Nr. 1G-708 perleidimo AB Šiaulių bankui.

2015-02-03 ieškovas raštu Nr. kreipėsi į atsakovę su prašymu įvykdyti garantinius įsipareigojimus pagal atsakovės suteiktas garantijas Nr. 1G-401 ir Nr. 1G-708. Šiaulių bankas informavo atsakovę apie tai, kad UAB „Gintarūna" bankroto procedūros vykdymo metu buvo realizuotas UAB „Gintarūna" priklausantis turtas; realizavus įkeistą UAB „Gintarūna" turtą, šio kredito gavėjo negrąžinto kredito likutis pagal kredito sutartį Nr. KR07-224/05 yra 94.108,37 Eur. Atsakovas tokio ieškovo prašymo netenkino.

Dėl aukščiu nustatytų faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra, taip pat nėra ginčo dėl reikalavimo sumos. Šalių ginčas kilo dėl to ar atsakovo prievolė sumokėti ieškovui, vykdant garanto įsipareigojimus, pagal sutarties sąlygas nėra pasibaigusi, likvidavus pagrindinį skolininką.

Iš ieškovui išduotų garantijų matyti, kad garantija pasibaigia kitais pagrindais, pasibaigus kredito gavėjo prievolei bankui pagal Kredito sutartį. Įvertinus šį garantijų turinį, darytina išvada, kad atsakovas išdavė paprastąją sąlyginę garantiją, kai garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės ir yra subsidiari (CK 6.90 str. 1 d.). Ieškovas (kaip AB Ūkio banko teisių perėmėjas) šių sąlygų neginčijo, jas priėmė, todėl šios sąlygos šalims tapo privalomos.

Šiuo atveju nėra ginčo dėl fakto, jog kredito gavėjo prievolė pasibaigė dėl skolininko likvidavimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytą aplinkybę, jog iki UAB „Gintarūna" likvidavimo ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro ieškovas nesikreipė į atsakovę dėl garantijų Nr. 1G-401 ir Nr. 1G-708 įvykdymo.

Tai, kad 2013-07-30, t.y. tuo metu, kai UAB „Gintarūna“ jau buvo likviduota, atsakovas sutiko dėl AB Ūkio bankui suteiktų garantijų Nr. 1G-401 ir Nr. 1G-708 perleidimo AB Šiaulių bankui, negali būti vertinama kaip prievolės mokėti garantiją pripažinimas, nes apie skolininko pasibaigimą ieškovas atsakovo neinformavo. Nežiūrint į tai, kad atsakovas turėjo galimybę šią informaciją pasitikrinti viešajame juridinių asmenų registre, šiuo atveju atsakovas tokios pareigos neturėjo, tuo labiau, kad sutarties šalys turi pareigą sąžiningai bendradarbiauti (CK 6.200 str.). Be to, AB „Ūkio bankas“ pagal sutarties dėl garantijų teikimo 4.1 p. turėjo pareigą sekti Kreditų, už kuriuos garantavo Bendrovė, būklę ir teikti atitinkamą informaciją atsakovui. Įvertinus ieškovo netinkamą elgesį, jam neinformavus atsakovą apie esminę reikšmę garantijos galiojimui turinčią aplinkybę, darytina išvada, kad minėtas atsakovo sutikimas neįrodo atsakovo prievolės vykdyti garantijose nurodytus įsipareigojimus.

Šalių paaiškinimai ir 2015-02-03 ieškovo raštas patvirtina, kad apie UAB „Gintrūnos“ išregistravimą ieškovas pranešė atsakovui tik 2015 m. vasario mėn. Pagal CK 6.92 str. 5 d. tuo atveju, kai garantas sužino, kad garantija užtikrinta pagrindinė prievolė pasibaigė kitais pagrindais, apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti kreditoriui ir skolininkui. Po tokio pranešimo gavęs pakartotinį kreditoriaus reikalavimą įvykdyti prievolę, garantas reikalavimą turi patenkinti tik tuo atveju, kai kreditorius pateikia įrodymus, kad prievolė nepasibaigusi ir galioja. Kadangi šiuo atveju tokių įrodymų nebuvo pateikta ir ieškovo reikalavimas neatitinka garantijų sąlygų (4.1 p.), toks reikalavimas negali būti tenkinamas (CK 6.92 str. 4 d.).

Esant nustatytoms aplinkybės, atsižvelgus į sutarties šalių laisvės principą, į tai, kad ieškovas yra verslo subjektas, kuris veikia savo rizika, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi garantijų sąlygomis, o faktas apie atsakovo savalaikį neinformavimą apie pagrindinės prievolės pasibaigimą vertinamas ieškovo nenaudai.

Dėl išdėstyto ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1247 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB Šiaulių banko atsakovo UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo naudai 1247 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.