- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-749-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Permitas“
- Trečiasis asmuo
- R. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-209-1025/2020 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Permitas“ dėl be pagrindo įgyto turto ir nepagrįsto praturtėjimo bei skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Permitas“: 1) automobilį „Volkswagen Crafter“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), o nesant galimybės priteisti automobilio priteisti 2 400 Eur; 2) 12 173,84 Eur skolos; 3) 6 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą; 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad pagal 2017 m. spalio 19 d. sudarytą darbo sutartį pradėjo dirbti pas atsakovę transporto specialistu, buvo atsakingas už įmonės veikloje naudojamų transporto priemonių techninę priežiūrą. Pagal susitarimą su bendrovės direktoriumi R. B. iš savo asmeninių lėšų atsiskaitinėjo už patalpų, adresu Minijos g. 1A, Klaipėdoje, nuomą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo mėnesio ir sumokėjo už atsakovę 11 469,22 Eur. Taip pat už atsakovę sumokėjo 528,00 Eur už atsakovei priklausančių transporto priemonių remontą ir alyvos keitimą. Atsakovė žadėjo sumokėtas sumas grąžinti, tačiau jų negrąžino. Be to, už atsakovės vardu registruotą transporto priemonę „Volkswagen Crafter“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pardavėjui UAB „EMELIX“ sumokėjo 2 400 Eur, taip pat už šios transporto priemonės įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą sumokėjo 176,62 Eur. Šios transporto priemonės įsigijimui 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo sudaręs paskolos sutartį, pagal kurią gavo 2 400 Eur. Pagal žodinį susitarimą su atsakove atsakovė pardavusi minėtą transporto priemonę, už transporto priemonę sumokėtas sumas turėjo jam grąžinti iki 2019 m. sausio 5 d., taip pat pasidalinti gautą pelną, tačiau susitarimo iki šiol neįvykdė. Ieškovas atsakovei buvo išnuomojęs jam nuosavybės teise priklausančias transporto priemones: Seat Altea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Seat Altea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Seat Toledo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Smart Fourtwo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz Sprinter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė nebuvo išdavusia jam piniginių lėšų, todėl už patalpų nuomą, kitų asmenų teiktas tepalų keitimo ir transporto priemonių remonto paslaugas, transporto priemonės įsigijimą ir draudimą, sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Atsakovė žadėjo grąžinti pinigus ir visiškai atsiskaityti, tačiau jokių pinigų nei iš įmonės, nei iš jos vadovo negavo. Atsakovė be pagrindo įgijo svetimą turtą ir nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaitą. Jokių prievolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo. Atsakovė į raginimus atsiskaityti nereagavo ir jokių veiksmų, kurie liudytų tai, kad atsakovė ketina atsiskaityti, nesiėmė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė bei priteisė atsakvės UAB „Permitas“ naudai 1 630 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad ieškovą ir atsakovę nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. siejo darbo teisiniai santykiai, pagal darbo sutartį ieškovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę transporto specialistu. Atsakovė 2017 m. lapkričio 2 d. išdavė įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę ieškovui, kaip įmonės darbuotojui, gauti ir pasirašyti visas sąskaitas įmonės vardu, taip pat iš įmonės lėšų atsiskaityti už prekes ar kitas būtinas veiklai paslaugas. Pagal 2018 m. rugsėjo 18 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį pardavėja UAB „Emilix“ pardavė pirkėjai UAB „Permitas“ transporto priemonę „VW Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 400,00 Eur, parduodama transporto priemonė po eismo įvykio. Sutartis sudaryta tarp pardavėjo UAB „Emelix“ ir pirkėjo UAB „Permitas“, pasirašyta UAB „Emelix“ direktoriaus ir atsakovės vardu ieškovo A. R., sutartis patvirtinta atsakovės UAB „Permitas“ antspaudu. Pardavėja UAB „Emelix“ išrašė pirkėjai 2019 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą faktūrą serija MG-0000921 2 400,00 Eur sumai. Remiantis UAB „Emelix“ 2018 m. rugsėjo 18 d. pinigų priėmimo kvitu serija JSB Nr. 0248307, ieškovas A. R. sumokėjo 2 400,00 Eur. Atsakovės buhalterija 2018 m. rugsėjo 30 d. sudarė atsakovės ir UAB „Emelix“ tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą dėl 2 400,00 Eur mokėjimo pagal 2018 m. rugsėjo 18 d. dok. Nr. 0000921. Ieškovas pateikė UAB „Emelix“ 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštą, kuriame nurodyta, jog tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas su UAB „Permitas“ nebuvo sudarytas.
5. Teismas, remdamasis priedu Nr. 2 prie 2018 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 7, nustatė, kad nuomotoja UAB „Jotautas“ perduoda nuomininkei UAB „Permitas“, o nuomininkė priima patalpas, suteikiama laikinai už užmokestį, valdyti ir naudotis pagal 2018 m. sausio 2 d. negyvenamųjų namų subnuomos sutartį, suteikiamos patalpos adresu Minijos g. 1A, Klaipėda, taip pat perduodamas naudoti įrangos sąrašas, aktas pasirašytas atsakovės vadovo. Teismui pareikalavus ieškovą pateikti minėto aktą, ieškovas pateikė kitą Negyvenamųjų patalpų perdavimo priėmimo aktą Nr. 2 prie 2018 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 7, iš kurio matyti, jog nuomotoja UAB „Jotautas“ perduoda nuomininkei UAB „Permitas“, o nuomininkė priima patalpas, suteikiama laikinai už užmokestį, valdyti ir naudotis pagal 2018 m. sausio 2 d. negyvenamųjų namų subnuomos sutartį, suteikiamos patalpos adresu Minijos g. 1A, Klaipėda, taip pat perduodamas naudoti įrangos sąrašas, šis aktas pasirašytas jau ne atsakovės vadovo, bet ieškovo, patvirtintas atsakovės atspaudu. Atsakovė pateikė 2018 m. sausio 2 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr.7, pasirašytą ieškovo, kaip UAB „Permitas“ atstovo, o priedas Nr. 2 prie 2018 m. sausio 2 d. sutarties pasirašytas atsakovės vadovo. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo sudaryta tik 2018 m. sausio 2 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr.7, kitos sutarties neturi. UAB „Jotautas“ atsakovei UAB „Permitas“ išrašytose sąskaitose – faktūrose už nuomą ir komunalines paslaugas nurodyta, kad sąskaitų apmokėjimo būdas – grynais, prie papildomos informacijos nurodyta, kad sąskaitas priėmė ir sumokėjo už atsakovę UAB „Permitas“ ieškovas A. R.. Atsakovės buhalterė 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė atsakovės ir UAB „Jotautas“ tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą dėl 9 790,96 Eur už patalpų nuomą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pagal anksčiau nurodytas sąskaitas – faktūras. Ieškovas pateikė UAB „Jotautas“ 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštą, kuriame nurodoma, kad tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas su UAB „Permitas“ nebuvo sudarytas.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kokiomis pajamomis jis disponavo ginčo laikotarpiu, kokias išlaidas patyrė, kai dirbo pas atsakovę, tai yra nepateikė jokių sąskaitų išrašų, išlaidų orderių, iš kurių būtų galima spręsti apie grynųjų lėšų išmokėjimą bei jų panaudojimą. Priešingai, atsakovė, atskirsdama į ieškovo teiginius nurodė, jog jokių nei žodinių, nei rašytinių susitarimų su ieškovu dėl atsiskaitymo ieškovo asmeniniais pinigais už įmonėje vykdomą veiklą nebuvo, įmonėje buvo nusistovėjusi praktika, jog atsakovės vadovas pagal pateikiamas sąskaitas apmoka pavedimais arba grynaisiais pinigais, tai patvirtina pateikti sąskaitų išrašai, UAB „Vorada“, teikiančios atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas, ataskaita, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. įmonės vadovas R. B. iš įmonės sąskaitos grynais nuėmė 215 000,00 Eur, kuriuos panaudojo įmonės išlaidoms pagal UAB „Jotautas“ išrašytas sąskaitas už patalpų nuomą apmokėti; mokėjimo dokumentai (kasa) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. patvirtina apie gautus grynuosius pinigus iš banko sąskaitos: 2018 m. vasario 8 d. – 7 000,00 Eur, 2018 m. balandžio 30 d. – 4 000 Eur, 2018 m. birželio 26 d. – 2 000 Eur, 2018 m. liepos 31 d. – 2 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 3 d. – 2 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 17 d. – 3 000,00 Eur, 2018 m. lapkričio 8 d. – 1 500,00 Eur. Byloje yra duomenų, kad ieškovas veikė pagal 2017 m. lapkričio 2 d. įmonės išduotą įgaliojimą, kurio pagrindu jis gaudavo ir pasirašydavo visas sąskaitas įmonės vardu, taip pat turėjo teisę iš įmonės lėšų atsiskaityti už prekes ar kitas būtinas veiklai paslaugas. Kitas svarbus aspektas, jog ieškovas patvirtino, jog išrašydavo bei pasirašydavo įmonės vardu dokumentus, taip pat neneigė, jog yra gavęs iš atsakovės vadovo grynais piniginių lėšų, tik tvirtino, jog tas lėšas panaudojo atsiskaitant už kitas detales. Teismui pateikti susirašinėjimai tarp ieškovo ir atsakovės vadovo patvirtina, jog ieškovui buvo duodamos piniginės lėšos grynais atsiskaitymui įmonės veikloje.
7. Teismo vertinimu, pateiktos sąskaitos – faktūros neįrodo, jog ieškovas mokėjo savo asmeniniais pinigais. Tai, jog buvo nuomojamos patalpos ir pavesta ieškovui susimokėti už paslaugas asmeniniais pinigais, nėra jokių rašytinių susitarimų, kita vertus atsakovė šias aplinkybes paneigė pateikdama sąskaitų išrašus. Nagrinėjamu atveju, iš pateiktos 2018 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr.7 matyti, jog nebuvo susitarta už nuomą atsiskaityti ieškovo asmeniniais grynaisiais pinigais.
8. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl atsakovės vardu registruotos transporto priemonės Volkswagen Crafter priteisimo, o jos nesant – 2 576,62 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikė laikotarpiu 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. kovo 1 d. gautų sąskaitų registro išrašus, iš kurių matyti, jog UAB „Emelix“ sumokėta 2 400 Eur, UAB „Magreta“ sumokėta 176,62 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad jokių apie transporto priemonės pardavimą ir juolab pelno pasidalijimą, susitarimų su ieškovu nebuvo, nes ieškovas nėra įmonės akcininkas, be to niekada jam ir nėra siūlės pirkti akcijų, o transporto priemonė buvo pirkta įmonės veiklai vykdyti bei nuosavybė įregistruota būtent įmonės vardu, transporto priemonė įmonės lėšomis buvo suremontuota ir šiuo metu naudojama įmonės veikloje. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog transporto priemonė pirkta pasiskolinus iš fizinio asmens R. R., o nuosavybė registruota įmonės vardu, kad susigražinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Teismas sutiko su tuo, jog paskolos sutartimi ieškovas susitarė dėl pinigų gavimo, tačiau konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti, ar šiuos pinigus konkrečiai gavo ir panaudojo būtent šios transporto priemonės pirkimui, kadangi iš atsakovės pateiktų sąskaitų išrašo matyti, jog UAB „Emelix“ sąskaitą išrašė būtent atsakovei. Ieškovo nurodomos aplinkybės, jog transporto priemonė registruota įmonės vardu tikslu susigrąžinti PVM, rodo pačio ieškovo nesąžiningumą. Bylos duomenys patvirtina, jog pagal pirkimo pardavimo sutartį transporto priemonę Volkswagen Crafter įsigijo atsakovė, automobilis įregistruotas įmonės vardu, taip pat už jos įgijimą ir remontą, draudimą, sąskaitos išrašytos atsakovei, o buhalterinė pažyma patvirtina, jog iš įmonės sąskaitos buvo nuimtos lėšos bei panaudotos šios transporto priemonės pirkimui bei draudimui apmokėti. Šioje byloje atsakovė įrodė, jog transporto priemonę įgijo teisėtai ir 2018 m. rugsėjo 18 d. transporto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įregistruota atsakovės nuosavybės teise, sutartis nėra nuginčyta, todėl nesant priešingų įrodymų, jog transporto priemonė įgyta už ieškovo asmeninius pinigus, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl šios transporto priemonės ar 2 576,62 Eur lėšų priteisimo.
9. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti buhalteriniai dokumentai, įmonės vykdančios atsakovės buhalterinę apskaitą raštas, patvirtina, kad atsakovės piniginės lėšos buvo naudojamos atsiskaitymui su atsakovės klientais. Teismas nenustatė, jog atsakovė praturtėjo dėl ieškovo veiksmų, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė už gautas paslaugas, prekes bei automobilį atsiskaitė iš įmonės lėšų, o duomenų, jog ieškovas būtų iš savo asmeninių lėšų sumokėjęs už patalpų nuomą, automobilio pirkimą, nėra pateikta. Ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir tai, jog atsakovė be pagrindo įgijo turtą bei praturtėjo ieškovo sąskaita.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Ieškovas A. R. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus ir pritardamas atsakovės pozicijai, rėmėsi vieninteliu byloje atsakovės pateiktu įrodymu – UAB „Vorada“ ataskaita, kuri byloje buvo pateikta nesavalaikiai. Daugiau jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų patvirtinančių atsakovės atstovo teiginius byloje nepateikta. Teismui pakako atsakovės paaiškinimų apie tariamą nusistovėjusią praktiką dėl atsiskaitymų ir pateikto vieno neaiškios kilmės dokumento, kad padarytų nepagrįstą išvadą dėl ieškovo reikalavimų.
10.2. Priešingai teismo nurodytiems argumentams, ieškovas turėjo pakankamai lėšų, kad būtų galėjęs atsiskaitinėti už atsakovą pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ar apmokėti kitas atsakovo išlaidas ieškinio sumai, ir tai patvirtina byloje esantys ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovui neaišku, kokius dar įrodymus teismui turėjo pateikti apie turėtas pinigų sumas ir galimybes grynaisiais pinigais atsiskaityti už atsakovę. Priešingai teismo teiginiams, tam, kad atsakovė galėtų pagrįsti išvadą, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. įmonės vadovas R. B. iš įmonės sąskaitos grynais nuėmė 215 000,00 Eur, kuriuos panaudojo įmonės išlaidoms pagal UAB „Jotautas“ išrašytas sąskaitas už patalpų nuomą apmokėti, atsakovė turėjo teismui pateikti kasos operacijas patvirtinančius rašytinius įrodymus – kasos pajamų orderius arba kasos išlaidų orderius, apie pinigų išmokėjimą ieškovui kaip įmonės atskaitingam asmeniui privalėjo pateikti avansinę apyskaitą bei įsakymus apie tokių asmenų paskyrimą bei pranešimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, kas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles yra privaloma. Tuo tarpu šių aplinkybių teismas ginčijamame sprendime visiškai nenagrinėjo ir nevertino, dėl jų nepasisakė, nors ieškovas ir jo atstovas teismui ir atsakovei buvo nurodęs. Pažymėtina ir tai, kad atsakinėdamas į klausimus apie buhalterinės apskaitos tvarkymą bendrovėje UAB „Permitas“ atsakovės vadovas nurodęs, kad bendrovėje turbūt avansinė apyskaita nebuvo vedama, nežinojo ar buvo išrašomi kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai, negalėjo pasakyti kaip buvo skiriami atskaitingi asmenys ir kaip organizuojama kasa įmonėje. Tačiau teismas šias aplinkybes ignoravo ir apie tai sprendime teismas visiškai nepasisakė.
10.3. Didelių abejonių kelia atsakovės į bylą pateikti sąskaitų išrašai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas ginčijamą sprendimą. Tai, kad mokėjimo dokumentai patvirtina gautus grynuosius pinigus iš banko sąskaitos dar savaime nepatvirtina fakto, kad šiuos pinigus atsakovės vadovas perdavė ieškovui. Jokių teisėtų tai pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikta. Minėti mokėjimo dokumentai patvirtina vienintelį faktą, kad šiuos pinigus iš įmonės banko sąskaitos išgrynino (galimai ir pasisavino) įmonės vadovas. Kaip matyti, pinigai buvo gryninami ne kiekvieną mėnesį, o kas tris keturis mėnesius ir skirtingomis sumomis. Atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. įsigijo nuosavybėn ne vieną transporto priemonę: 2018 m. vasario mėn. buvo įsigytas automobilis Mercedes Benz Sprinter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta buvo apie 7000 Eur; 2018 m. birželio mėn. įsigytas automobilis Volkswagen LT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio-liepos mėn. pirkti automobiliai kemperis Peugeot J5 ir Volkswagen LT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos-rugpjūčio mėn. įsigytas automobilis Mercedes Benz Sprinter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Už visas šias transporto priemones atsakovė atsiskaitė grynaisiais pinigais ir visos minėtos transporto priemonės ieškinio padavimo dieną buvo atsakovės parduodamos. Be to, suskaičiavus atsakovės pateiktus išrašus atsakovės vadovas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš bankomatų išgrynino ne 215 000 Eur, o 21 000 Eur.
10.4. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti nei UAB „Jotautas“, nei UAB „Emelix“ vadovai ar atsakingi asmenys, kurie būtų patvirtinę arba paneigę ieškovo nurodytas aplinkybes apie ieškovo atsiskaitymą už atsakovę tiek apmokant už patalpų nuomą, tiek įsigyjant automobilį, o taip pat apie į bylą atsakovės pateiktus tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, kurie niekada niekam nebuvo išsiųsti ar gauti minėtų asmenų. Taigi, teismas nepašalino abejonių dėl ieškovo nurodytų aplinkybių apie mokėjimo už nuomą ir automobilio įsigijimą faktą, todėl darytina išvada, kad teismas atliko neišsamų bei neobjektyvų įrodymų vertinimą. Be to, teismui kartu su dubliku ieškovas buvo pateikęs pačios atsakovės ieškovui pateiktą 2019 m. kovo 8 d. pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame atsakovė siūlė nutraukti darbo sutartį bei išmokėti 5 675 Eur kompensaciją ieškovui bei darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą, kuriuo ieškovo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu. Šių aplinkybių teismas nevertino, kaip ir nevertino aplinkybės, kodėl ieškovui buvo pasiūlyta tokio dydžio kompensacija, kuri pagal darbo teisės aktus mokėti nepriklauso.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Permitas“ atsiliepimu į ieškovo A. R. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nors kiek asmeninių lėšų išleido atsakovės sąskaitoms apmokėti. Priešingai nei nurodė ieškovas, visos lėšos, susijusios su transporto priemonių, priklausiusių atsakovei, remontu ar kitu išlaikymu, buvo skiriamos iš atsakovės kasos, išmokant grynaisiais pinigais ieškovui, kuris vėliau atsiskaitydavo su tiekėjais. Visos į bylą pateiktos MB „Autodirbtuvės“, UAB „Magreta“, UAB“ „Emilix“, UAB „Markula“ sąskaitos yra išrašytos atsakovei.
11.2. Ieškovas nėra pateikęs nei vieno įrodymo, kad nors kartą iš atsakovės būtų reikalavęs jo nurodomos skolos apmokėjimo. Tuo tarpu atsakovė, atskirsdama į ieškovo teiginius, nurodė, jog jokių nei žodinių, nei rašytinių susitarimų su ieškovu dėl atsiskaitymo ieškovo asmeniniais pinigais už įmonėje vykdomą veiklą nebuvo, įmonėje buvo nusistovėjusi praktika, kad atsakovės vadovas pagal pateikiamas sąskaitas apmoka pavedimais arba grynaisiais pinigais, tai patvirtina pateikti sąskaitų išrašai bei UAB „Vorada“, teikiančios atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas, ataskaita, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. įmonės vadovas iš įmonės sąskaitos grynais nuėmė 21 500 Eur, kuriuos panaudojo įmonės išlaidoms pagal UAB „Jotautas“ išrašytas sąskaitas už patalpų nuomą apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ginčo esmės
14. Remiantis byloje pateikta 2017 m. spalio 19 d. darbo sutartimi Nr. 6, darbdavė UAB „Permitas“, atstovaujama direktoriaus R. B., ir darbuotojas A. R. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti UAB „Permitas“ transporto specialistu, mėnesinė alga nurodyta – 95 Eur (1 t. e. b. l. 8-9). UAB „Permitas“ 2017 m. lapkričio 2 d. įgaliojimu ieškovui A. R. buvo suteikta teisė gauti ir pasirašyti visas sąskaitas įmonės vardu, taip pat iš įmonės lėšų atsiskaityti už prekes ar kitas būtinas veiklai paslaugas (1 t., e. b. l. 126). Ieškovo pateiktos UAB „Emelix“, UAB „Jotautas“, UAB Magreta“ ir kitų įmonių PVM sąskaitos-faktūros bei pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad ieškovas už atsakovę buvo jas apmokėjęs (1 t., e. b. l. 10-19, 29-43). Remiantis UAB „Vorada“, tvarkančios UAB „Permitas“ buhalterinę apskaitą, pateikta pažyma, UAB „Permitas“ direktorius R. B. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš įmonės banko sąskaitos išgrynino 21 500 Eur sumą (1 t., e. b. l. 163-165).
15. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškovo ieškinį konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar jos praturtėjimo ieškovo sąskaita. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti buhalteriniai dokumentai (minėta UAB „Vorada“ pateikta pažyma) patvirtina, kad atsakovės piniginės lėšos buvo naudojamos atsiskaitymui su atsakovės klientais, tame tarpe ir pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras.
16. Ieškovas nesutinka su tokiomis skundžiamo sprendimo išvadomis, be kita ko, argumentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių dėl ieškovo nurodytų aplinkybių apie mokėjimo už nuomą ir automobilio įsigijimą faktą, t. y. atsakovė nepateikė teismui kasos operacijas patvirtinančių rašytinių įrodymų (kasos pajamų orderių arba kasos išlaidų orderių apie pinigų išmokėjimą ieškovui kaip įmonės atskaitingam asmeniui, avansinę apyskaitą bei įsakymus apie tokių asmenų paskyrimą bei pranešimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, kas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles yra privaloma); pirmosios instancijos teismas neapklausė nei UAB „Jotautas“, nei UAB „Emelix“ vadovų ar atsakingų asmenų, kurie būtų patvirtinę arba paneigę ieškovo nurodytas aplinkybes apie ieškovo atsiskaitymą už atsakovę tiek apmokant už patalpų nuomą, tiek įsigyjant automobilį, o taip pat apie į bylą atsakovės pateiktus tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, kurie niekada niekam nebuvo išsiųsti ar gauti minėtų asmenų. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiems ieškovo argumentams.
17. Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir atmesdamas ieškovo ieškinį, iš esmės rėmėsi tik šiais rašytiniais įrodymais – atsakovės tiekėjų išrašytomis sąskaitomis atsakovei ir UAB „Vorada“, tvarkančios UAB „Permitas“ buhalterinę apskaitą, pateikta pažyma. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės tiekėjų išrašytos sąskaitos, kurias už atsakovę apmokėjo ieškovas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kieno lėšomis – atsakovės ar ieškovo asmeninėmis – jos buvo apmokėtos. Taip pat teisėjų kolegijai abejonių kelia ir UAB „Vorada“, tvarkančios UAB „Permitas“ buhalterinę apskaitą, pateikta pažyma, sudaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nes byloje nėra ir atsakovė nepakeitė jokių kitų rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovės vadovo pinigų iš įmonės banko sąskaitos išgryninimo tikslus ar jų perdavimą ieškovui, kad šis atsakovės vardu apmokėtų atsakovės tiekėjų pateiktas sąskaitas. Tuo labiau, kad atsakovė kartu su UAB „Vorada“ parengta pažyma pateikė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus su UAB „Jotautas“ ir UAB „Emelix“, kurių sudarymą paneigė ieškovo pateikti UAB „Jotautas“ ir UAB „Emelix“ raštai. Taigi, pirmosios instancijos teismui neįsitikinus byloje esančių įrodymų patikimumu ir įrodomąja reikšme, galėjo būti neatskleista bylos esmė ir priimtas klaidingas sprendimas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
19. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų pasiūlyti atsakovei pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus (kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius apie pinigų išmokėjimą ieškovui kaip įmonės atskaitingam asmeniui, avansinę apyskaitą ar pan.), galinčius patvirtinti jos nurodomą aplinkybę, kad ieškovas apmokėjo atsakovės sąskaitas iš atsakovės lėšų, pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų spręsti dėl UAB „Jotautas“ ir UAB „Emelix“ atstovų apklausos galimybės dėl jiems galbūt žinomų kokių nors aplinkybių, susijusių su nagrinėjama byla.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.