- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-2141-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00310-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Finansų bitė“
- Advokatai
- Dainius Gudas, Tadas Račius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovo R. G. priešieškinį ieškovei S. G., tretieji asmenys UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Finansų bitė“ dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, prievolių kreditoriams vykdymo ir neturtinės žalos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovo R. G. priešieškinis ieškovei S. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, prievolių kreditoriams vykdymo ir neturtinės žalos priteisimo.
Šalies argumentai
2. Atsakovas pateiktu prašymu prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną jo su nepilnamečiu vaiku K. G., gimusiu (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką taip: iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos civilinėje byloje: 1) uždrausti ieškovei S. G. išvežti šalių nepilnametį vaiką K. G., gim. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos į užsienį be teismo leidimo; 2) nustatyti laikiną atsakovo R. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. G., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad pradedant nuo 2018 m. rugsėjo 6 d.: 1) atsakovas R. G. kiekvieną savaitę, kai sūnus bus su motina, pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį per programą WhatsApp paskambina sūnui nuo 18:00 val. iki 20:00 val. ir nekliudant motinai su juo bendrauja; 2) atsakovas R. G. 2018 m. spalio 8 d. 10:00 val. pasiima sūnų iš jo ir jo motinos gyvenamosios vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą 2018 m. spalio 21 d. iki 19 val.; 3) atsakovas R. G. 2018 m. gruodžio 24 d. 10:00 val. pasiima sūnų iš jo ir jo motinos gyvenamosios vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą 2018 m. gruodžio 30 d. iki 19 val.; 4) atsakovas R. G. 2019 m. sausio 7 d. 10:00 val. pasiima sūnų iš jo ir jo motinos gyvenamosios vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą 2019 m. sausio 13 d. iki 19 val.; 5) atsakovas R. G. 2019 m. sausio 21 d. 10:00 val. pasiima sūnų iš jo ir jo motinos gyvenamosios vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą 2019 m. sausio 27 d. iki 19 val.; 6) atsakovas R. G. 2019 m. kovo 11 d. 10:00 val. pasiima sūnų iš jo ir jo motinos gyvenamosios vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą 2018 m. kovo 24 d. iki 19 val.; 7) atsakovas R. G. 2019 m. balandžio 19 d. 10:00 val. pasiima sūnų iš jo ir jo motinos gyvenamosios vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą 2019 m. balandžio 21 d. iki 19 val.; 8) atsakovas R. G. 2019 m. gegužės 6 d. 10:00 val. pasiima sūnų iš jo ir jo motinos gyvenamosios vietos ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą 2019 m. gegužės 19 d. iki 19 val.; 9) tėvų susitarimu, atsakovas R. G. gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku.
3. Atsakovas teismo posėdžio metu prašymą palaikė iš dalies, tai yra palaikė pirmą prašymo punktą dėl draudimo vaiką išvežti į užsienį be jo sutikimo ir 2 punkto dalį dėl bendravimo su vaiku per programą WhatsApp, kitoje dalyje prašė nustatyti kitokią bendravimo tvarką, kadangi atsakovas susirado darbą, kuris leidžia jam dirbti būnant namuose nuotoliniu būdu ir jis gali su vaiku bendrauti bet kada. Bendravimas galėtų būti nustatytas savaitėmis, t. y. vieną savaitę K. būna su ieškove nuo pirmadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val., o kitą savaitę pas atsakovą. Atsakovas sutinka, kad ieškovė gali sūnų išsivežti trumpam į užsienį atostogauti, bet nesutinka, kad ieškovė išsivežtų sūnų gyventi į užsienį, kadangi jis tada negalės dalyvauti sūnaus auklėjime ir ugdyme. Bendrauti programos WhatsApp programa jis prašo leisti ne dvi valandas nuo 18 val. iki 20 val., bet tuo laikotarpiu tiek, kol sūnus norės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies.
6. Teismas nustatė, kad iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas R. G. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. G., gimusiu (duomenys neskelbtini) per programėlę WhatsApp kiekvieną savaitę pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį tarp 17 valandos ir 19 valandos tiek laiko kol vaikas nori gali bendrauti pagal savo socialinę brandą (amžių); netenkino atsakovo R. G. reikalavimo uždrausti ieškovei S. G. išvežti K. G., gimusį (duomenys neskelbtini) į užsienį be teismo leidimo; nustatė, kad atsakovo R. G. pirmojo reikalavimo netenkinimas nereiškia, jog ieškovė S. G. įgyja teisę be atsakovo sutikimo ar atskiro teismo leidimo išvežti sūnų K. G., gimusį (duomenys neskelbtini) nuolatiniam gyvenimui užsienyje.
7. Teismas nustatė tokią atsakovo R. G. (toliau atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. G., gimusiu (duomenys neskelbtini) (toliau vaiku), tvarką:
Atsakovas su vaiku bendrauja jo rudenio trimestro pusės trimestro atostogų metu (būsiančių nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2018 m. spalio 28 d. ) ne mažiau kaip du kartus per šias atostogas po dvi dienas, paimant vaiką iš S. G. nurodytos vietos Lietuvoje, ją nurodant mobiliuoju telefonu, žinute ar skambučiu, vienos dienos rytą 10 val. ir grąžinant vaiką į tą pačią vietą kitą dieną iki 19 valandos).
Atsakovas su vaiku bendrauja Kalėdų atostogų metu (būsiančių nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. sausio 2 d. ne mažiau kaip du kartus per šias atostogas po dvi dienas paimant vaiką iš S. G. nurodytos vietos, pranešant ją viršuje nurodytu būdu atsakovui, vienos dienos 10 val. ir grąžinant vaiką į tą pačią vietą iki kitos dienos 19 valandos.
Atsakovas tokia pačia tvarka bendrauja su vaiku pirmąją Kalėdų dieną nuo 12 valandos iki 19 valandos.
Atsakovas bendrauja su vaiku ta pačia tvarka 2019 m. sausio pirmąją dieną nuo 12 val. iki 19 valandos.
Atsakovas bendrauja su vaiku pavasario trimestro pusės trimestro atostogų metu (2019 m. vasario 18 d. – 2019 m. vasario 24 d.) vieną kartą ta pačia tvarka, tai yra vaiką paimant vienos dienos ryte 10 val. ir grąžinant iki kitos dienos 19 valandos.
Atsakovas bendrauja su vaiku Velykų atostogų metu (2019 m. balandžio 8 d. – 2019 m. balandžio 22 d. ne mažiau kaip keturis kartus per šias atostogas ta pačia tvarka, tai yra vaiką paimant vienos dienos ryte 10 val. ir grąžinant kitą dieną iki 19 valandos. Pirmąją Velykų dieną vaikas praleidžia su motina, antrąją Velykų dieną atsakovas bendrauja su vaiku nuo 12 val. iki 19 valandos.
Atsakovas su vaiku vasaros trimestro pusės trimestro atostogų metu (2019 m. gegužės 27 d. – 2019 m. gegužės 31 d. bendrauja, vieną kartą ta pačia tvarka vaiką paimant vienos dienos ryte 10 val. ir grąžinant kitą dieną iki 19 valandos.
Atsakovas bendrauja su vaiku vasaros atostogų metu (2019 m. liepos 25 d. preliminariai 2019 m. rugsėjo 1-4 dienos) ne mažiau kaip pusę šių atostogų laiko bendrai paėmus, bet ne mažiau kaip 4 kartus kiekvieną kartą po 5 paras nepertraukiamai paimant vaiką ta pačia tvarka pirmos dienos ryte 10 val. ir grąžinant paskutinę penktą dieną iki 19 valandos.
Už vaiko saugumą ir sveikatą atsako tas iš tėvų, su kuriuo būna vaikas. Kitas iš tėvų (tėvas/ motina) privalo suteikti visą informaciją apie sveikatos vaiko būklę ir jo poreikius tuo metu.
Ieškovė S. G. privalo užtikrinti vaiko grįžimą į Lietuvą, kad atsakovas nutartyje nurodytais laikotarpiais galėtų tiesiogiai bendrauti su vaiku.
Vaiko kelionės bilietus vieną kartą apmoka ieškovė, kitą kartą apmoka atsakovas.
Bendru abiejų tėvų susitarimu įformintu raštu bendravimo trukmė vasaros atostogų metu vieno bendravimo metu gali būti viena ar dvi dienas ilginama ar trumpinama, jeigu atsakovas ar ieškovė su vaiku vyksta atostogų kitur (prie jūros užsienyje ar Lietuvoje ir pan.).
Atsakovas privalo dėl kiekvieno bendravimo telefonu žinute ar skambučiu pranešti ieškovei konkrečią dieną kada jis paims vaiką likus ne mažiau kaip dienai iki paėmimo bei tuo pačiu būdu pranešti jeigu jis negalės kurį kartą bendrauti su vaiku.
8. Teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas faktiškai gyvena nuo 2018 m. pradžios su motina, kuri daugiau laiko būna Jungtinėje Karalystėje nei Lietuvoje nors jos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) kaime. Nuosavybės teise būsto neturi nei ieškovė, nei atsakovas. Ieškovė teikė duomenis, kad ji kartu su savo tėvais tapo nuomininke name trijų miegamųjų kambarių Jungtinėje Karalystėje bei duomenis, kad yra suderinta, jog vaikas galės lankyti Kembridžo grafystės tarybos (savivaldybės) ugdymo įstaigą bei pateiktas 2018/2019 metų mokymosi ir atostogų grafikas (tvarkaraštis).
9. Teismas nenustatė, kad atsakovo bendravimas su vaiku turėtų būti ribojamas bei, kad toks bendravimas kenkia vaiko interesams. Atsakovas pakeitė darbo pobūdį ir jo darbas jau nesusijęs su komandiruotėmis užsienyje, UAB „duomenys neskelbtini“ 2018 m. rugsėjo 28 d. pažymoje Nr. 5 nurodyta, kad R. G. nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. dirba šioje bendrovėje vyr. vadybininku 5 darbo dienas per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. iki 17 val., šeštadienį ir sekmadienį nedirba. Pats atsakovas teigė, jog dirba „nuotoliniu būdu“, tai yra neišeidamas iš namų.
10. Dėl atsakovo reikalavimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo uždrausti ieškovei išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos į užsienį teismas nurodė, kad pagal įstatyminį reglamentuojama vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatoma konkrečioje valstybėje ar vietoje, o nustatoma su vienu iš tėvų. Yra suformuota teismų praktika, kad jeigu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu tėvų be teritorinio apibrėžtumo (Lietuvoje ir užsienyje) be kito tėvų sutikimo negalima išvežti vaiko nuolatiniam gyvenimui į užsienį (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1411-553/2016). K. G. gyvenamoji vieta nenustatyta nei teismo sprendimu, nei nutartimi kaip laikinoji apsaugos priemonė, nustatyti laikinos vaiko gyvenamosios vietos atsakovas neprašė. Pagal bylos duomenis iki šio laiko ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, tai yra atsakovas sutiko, kad vaikas gyventų su ieškove. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnyje įtvirtina asmens (piliečio) teisė kilnotis (išvykti ir parvykti), pasirinkti gyvenamąją vietą tiek Lietuvos Respublikoje, tiek už jos ribų. Ši teisė negali būti varžoma kitaip kaip įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nenustatė, kad būtų įstatymo nuostatų, kurios draudžia ieškovei išvykti laikinai būti (gyventi) užsienyje ir išsivežti kartu nepilnametį sūnų. Laikinam vaiko išvažiavimui į užsienį neprieštaravo ir atsakovas, kuris nepateikė duomenų, kad vaikas užsienyje bus traumuojamas kaip teigė jo atstovas. Duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos valdžią byloje nėra. Teismo leidimas laikinai išvykti į užsienį nėra būtinas, todėl teismas atsakovo reikalavimo uždrausti ieškovei išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos į užsienį netenkino.
11. Teismas tenkino reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku per tekstinių pranešimų ir pokalbių programėlę WhatsApp, skirtą išmaniesiems mobiliesiems telefonams (toliau programėlę), kadangi tam ieškovė neprieštaravo, tačiau atsižvelgęs į vaiko amžių, teismas patikslino bendravimo laiką, nustatydamas, jog bendravimas turi vykti laikotarpiu tarp 17–19 valandų, dienos nesikeičia.
12. Teismas nurodė, kad atsakovo prašymas nustatyti bendravimo tvarką kas savaitę, t. y. kad vaikas su juo bendrauja vieną savaitę nuo pirmadienio 10 valandos iki sekmadienio 19 val., o kitą būna su ieškove, neatitinka mažamečio vaiko interesų, nes vaikui šiuo gyvenimo tarpsniu motina dar yra labai reikalinga. Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, į Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą tiek raštu, tiek žodžiu, sutinkant iš esmės ieškovei ir atsakovui dėl R. G. bendravimo su vaiku jo atostogų metu, parvežant vaiką motinai, jeigu tuo metu bus užsienyje, teismas bendravimo tvarką nustatė atsižvelgdamas į pateiktą grafiką iš ugdymo įstaigos užsienyje ir tuo pačiu pasisakė, jog pasikeitus šiam grafikui ar neįsiteisėjus teismo galutiniam sprendimui iki to laiko, kuriam nustatyta laikina bendravimo tvarka, ji gali būti keičiama ar pildoma CPK normomis nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovas R. G., atstovaujamas advokato Tado Račiaus, prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovė nuo 2018 m. pradžios yra išvykusi nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę ir toliau savo gyvenimą sieja su Jungtine Karalyste, o ne su Lietuva. Šią aplinkybę pagrindžia duomenys apie tai, kad ieškovė nuomojasi būstą, šalių vaiką užregistravo į Kembridžo grafystės tarybos (savivaldybės) ugdymo įstaigą. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo reikalavimo uždrausti ieškovei išvežti šalių nepilnametį vaiką K. G., gim. (duomenys neskelbtini) į užsienį be teismo leidimo ir nustatydamas, kad šio reikalavimo netenkinimas nereiškia, jog ieškovė įgyja teisę be atsakovo sutikimo ar atskiro teismo leidimo išvežti šalių nepilnametį vaiką nuolatiniam gyvenimui užsienyje, priėmė dviprasmišką sprendimą, kadangi, nors formaliai ir nesuteikė teisės ieškovei be atsakovo sutikimo ar atskiro teismo leidimo išvežti šalių nepilnametį vaiką nuolatiniam gyvenimui užsienyje, tačiau ieškovei suteikė teisę leisti šalių vaiką į užsienyje esančią ugdymo įstaigą, tokiu būdu ieškovei faktiškai buvo suteikta teisė kartu su šalių vaiku nuolat gyventi užsienyje, šiuo atveju, Jungtinėje Karalystėje.
13.2. Įstatymo leidėjas įtvirtino principinę nuostatą, kad sutuoktinių (tėvo ir motinos) teisės ir pareigos savo vaikams šeimoje lygios, o už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvai, realizuodami savo teises ir vykdydami pareigas, visų pirma privalo saugoti ir ginti vaikų teises ir veikti išimtinai dėl vaikų interesų, tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaikų interesams, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neteisėtai ir nepagrįstai stengiasi paneigti sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir apriboti atsakovo galimybes bendrauti su savo vaiku, iš esmės priskiriant ieškovei vienasmenę tėvų valdžią. Ieškovė, elgdamasi nesąžiningai ir nepaisydama geros moralės principų, piktnaudžiauja šeimos teisėmis, siekdama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeidžia ir varžo atsakovo teises ir įstatymų saugomus interesus bei daro jam žalos santykiuose su vaiku.
13.3. Šalių nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nenustatyta nė su vienu iš tėvų, todėl tai yra dar viena priežastis, dėl kurios ieškovė negali šalių vaiko išvežti į užsienį nuolatiniam gyvenimui. Aplinkybių, jog vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio atsakovo teisių, ieškovė, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodinėjo ir teismas jų netyrė, taip pat ginčo byloje nebuvo tiriamos ir vertinamos šalių vaiko gyvenimo sąlygos užsienyje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė procesinį sprendimą leisti ieškovei be atsakovo sutikimo išvežti šalių nepilnametį vaiką į užsienį gyventi nuolatos.
13.4. Atsakovas byloje yra pateikęs priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl tarp šalių kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuris spręstinas ginčo teisenos tvarka, todėl tai buvo dar vienas faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismui uždrausti ieškovei išvežti šalių vaiką į užsienį 2018/2019 mokslo metams, t. y. nuolatiniam gyvenimui.
Atsiliepimas
14. Ieškovė S. G., atstovaujama advokato Dainiaus Gudo, atsiliepimu į atsakovo R. G. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
14.1. Atsakovo atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Vaikas turi teisę gyventi ir bendrauti su tėvais nežiūrint to ar tėvai gyvena kartu ar skyrium. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. CK reglamentuoja, kad vaiko gyvenamoji vieta, jeigu tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvu, taigi nėra reglamentuojama, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma konkrečioje valstybėje ar vietoje, o nustatoma su vienu iš tėvų. Yra suformuota teismų praktika, kad jeigu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų be teritorinio apibrėžtumo (Lietuvoje ar užsienyje) be kito tėvų sutikimo negalima išvežti vaiko nuolatiniam gyvenimui į užsienį (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1411-553/2016).
14.2. K. G. gyvenamoji vieta nenustatyta nei teismo sprendimu, ne nutartimi kaip laikinoji apsaugos priemonė, nustatyti laikinos vaiko gyvenamosios vietos atsakovas prašymu neprašo. Pagal bylos duomenis iki šio laiko ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, tai yra atsakovas sutiko, kad vaikas gyventų su ieškove. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnyje įtvirtina asmens (piliečio) teisė kilnotis (išvykti ir parvykti), pasirinkti gyvenamąją vietą tiek Lietuvos Respublikoje, tiek už jos ribų. Ši teisė negali būti varžoma kitaip kaip įstatymų nustatyta tvarka. Bylos duomenimis nenustatyta, kad būtų įstatymo nuostatų, kurios draudžia ieškovei išvykti laikinai būti (gyventi) užsienyje ir išsivežti kartu nepilnametį sūnų. Laikinam vaiko išvažiavimui į užsienį neprieštaravo ir atsakovas, kuris nepateikė duomenų, kad vaikas užsienyje bus traumuojamas kaip teigė jo atstovas. Duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos valdžią byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė atsakovo prašymą dėl laikinos atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo bei atsakovo prašymą uždrausti ieškovei S. G. išvežti šalių nepilnametį vaiką K. G., gim. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos į užsienį be teismo leidimo.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė atsakovo R. G. (toliau atsakovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. G., gimusiu (duomenys neskelbtini) (toliau vaiku), tvarką, išdėstytą šios nutarties 6 ir 7 punktuose, tačiau teismas netenkino atsakovo reikalavimo uždrausti ieškovei S. G. išvežti nepilnametį vaiką į užsienį be teismo leidimo. Apeliantas nesutinka su nutarties dalimi, kuria netenkintas atsakovo prašymas uždrausti ieškovei S. G. išvežti nepilnametį vaiką į užsienį be teismo leidimo, laiko, kad teismas priėmė dviprasmišką sprendimą, kadangi, nors formaliai ir nesuteikė teisės ieškovei be atsakovo sutikimo ar atskiro teismo leidimo išvežti šalių nepilnametį vaiką nuolatiniam gyvenimui užsienyje, tačiau ieškovei suteikė teisę leisti šalių vaiką į užsienyje esančią ugdymo įstaigą, tokiu būdu ieškovei faktiškai buvo suteikta teisė kartu su šalių vaiku nuolat gyventi užsienyje, šiuo atveju, Jungtinėje Karalystėje.
18. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad nepritaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vaiko interesai laikomi prioritetiniais.
19. CK 3.65 straipsnyje yra nurodytas baigtinis priemonių sąrašas, tačiau draudimas sutuoktiniui kartu su nepilnamečiais vaikais išvykti iš Lietuvos Respublikos čia nėra numatytas.
20. CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę: išimtiniais atvejais draudimą atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba) draudimą išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Tokia laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais.
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. G. gyvenamoji vieta nenustatyta nei teismo sprendimu, nei nutartimi kaip laikinoji apsaugos priemonė, nustatyti laikinos vaiko gyvenamosios vietos atsakovas neprašė. 2018 m. balandžio 18 d. pateiktu priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė 2018 m. rugsėjo 6 d. Pagal bylos duomenis iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, tai yra atsakovas sutiko, kad vaikas gyventų su ieškove.
14. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys nepagrindžia, jog ieškovė nuolatinai yra išvykusi ir gyvena Jungtinėje Karalystėje. Duomenys pateikti tik apie tai, kad ieškovė kartu su savo tėvais nuomojasi būstą Jungtinėje Karalystėje bei duomenys, kad yra suderinta, jog vaikas galės lankyti Kembridžo grafystės tarybos (savivaldybės) ugdymo įstaigą bei pateiktas 2018/2019 metų mokymosi ir atostogų grafikas (tvarkaraštis). Pažymėtina ir tai, kad vaikas yra trejų metų amžiaus, todėl dar nelanko mokyklinio ugdymo įstaigos. Atsižvelgtina, kad teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką, atsakovas nutarties dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo neskundžia, todėl darytina išvada, kad ji atsakovui yra tinkama. Pagal teismo patvirtintą laikiną atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką, ieškovė privalės užtikrinti sūnaus parvežimą į Lietuvą, o jei šios tvarkos nesilaikys, t. y. neužtikrins nustatytą laikiną atsakovo bendravimą su sūnumi, atsakovas turės teisę kreiptis dėl priverstinio nutarties vykdymo arba bendravimo tvarkos pakeitimo. Be to, bendravimo tvarkos neužtikrinimas būtų pagrindas spręsti dėl netinkamo motinos valdžios panaudojimo. Pažymėtina ir tai, kad teismo leidimas laikinai išvykti į užsienį nėra būtinas.
8. Įvertinus išdėstytą, t.y. kad atsakovas neprašo vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su juo, kad teismui nustačius jo ir vaiko laikiną bendravimo tvarką, ji atsakovui yra tinkama, kad ieškovė privalės užtikrinti bendravimo tvarkos vykdymą, darytina išvada, kad atsakovas tikėtinai nepagrindė, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Vadinasi, nėra pagrindo atsakovo prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti.
15. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose ir bendravimo tvarką tarp skyrium gyvenančių tėvų ir vaikų, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.