- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- 1A-223-148/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-100456-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris, Violeta Ražinskaitė, Regina Gaudutienė (pran.)
- Nuteistasis
- V. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. B. (V. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 12 d., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, iš asmens vardu G., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, neteisėtai įgijo didelį kiekį – 974,34 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, su jose esančio delta - 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 11,1% ir labai didelį kiekį – 438,71 g (bendro kiekio), juose esančių 166,27 g (37,9%) psichotropinės medžiagos - gryno metamfetamino, kurias iš įsigijimo vietos neteisėtai gabeno automobiliu „VW Golf“ su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur 2013 m. gruodžio 12 d. apie 21 val. 55 min., (duomenys neskelbtini) rajone, A8 kelio 12 kilometre ties (duomenys neskelbtini) kaimu, neteisėtai įgytos bei gabentos narkotinės ir psichotropinės medžiagos automobilio apžiūros metu rastos ir išimtos policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, už kurią jis pripažintas kaltu ir nuteistas, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad teismo išvados dėl jo kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra pagrįstos prielaidomis ir spėjimais, dėl ko buvo pažeistos BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatos, kurias apeliantas skunde išsamiai aptaria. Tvirtina, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir davė nuoseklius parodymus apie narkotinių medžiagų įsigijimo savo asmeninėms reikmėms aplinkybes. Šias aplinkybes apeliantas dar kartą nurodo ir apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 50). Jis visada tvirtino, kad buvo įsitikinęs, kad pakete yra kanapės, nes būtent apie jas jis kalbėjosi su G. telefonu. Kad šiame pakete dar gali būti įdėta ir psichotropinė medžiaga – metamfetaminas jis nežinojo ir net negalėjo objektyviai žinoti, nes telefoninio pokalbio su G. metu kalbėjo tik apie kanapes, apie tai, kad čia yra ir psichotropinė medžiaga jam nesakė, o jis paketo neapžiūrėjo (kai G. įdėjo tą paketą į automobilį, jis to paketo nematė, nes tuo metu lipo iš automobilio, paketo jis nebuvo paėmęs). Be to, jis psichotropinių medžiagų, o juo labiau metamfetamino, niekada nevartojo ir tokios jam medžiagos net nebuvo reikalingos. Jis G. davė 100 dolerių, nes buvo šiam skolingas už kurą. Už kanapes G. jis nemokėjo, nes jam šias perdavė bendras jų su G. pažįstamas kaip dovaną. Apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai tokius jo parodymus vertino kritiškai, nurodydamas, kad jis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas trečią kartą nurodė, kad perduotą paketą laikė rankose, o apklausiamas pirmą kartą ir neva prisipažino, jog pats paketą padėjo į automobilį, o tai, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad tikėtina, jog jis gavęs paketą įsitikino, kas yra pakete, koks to turinio kiekis. Apelianto nuomone, toks jo parodymų interpretavimas yra ne daugiau kaip prielaidos ir spėjimai, kuriomis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Iš tiesų, kitais byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, o būtent liudytojo I. R. parodymai apie paketo perdavimo aplinkybes, patvirtina būtent jo pirmiau nurodytus parodymus. Be to, pats teismas pripažino, kad šis liudytojas patvirtino jo parodymus. Be kita ko teismas pažymėjo, kad šio liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir degalinės vaizdo kameromis degalinės teritorijoje užfiksuotas I. R. vairuojamo automobilio bei automobilio ,,Nissan Murano“ atvykimas, išvykimas iš degalinės teritorijos, jo (apelianto) pokalbiai telefonu su asmeniu nurodytu telefone kaip ,,(duomenys neskelbtini)“. Taip pats teismas konstatavo, kad liudytojo I. R. parodymai yra teisingi ir objektyvūs, o tai savo ruožtu patvirtina jo pirmosios instancijos teisme nurodytus paaiškinimus dėl pirmiau nurodytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriais teismas remiasi pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Apeliantas mano, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai galėjo būti neteisingai užrašyti dėl blogo vertimo. Kad taip galėjo būti, apelianto nuomone, rodo jo užrašytų parodymų nelogiškumas ir prieštaringumas (vienas sakinys prieštarauja kitam). Kita vertus, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismui iškilus abejonių dėl jo parodymų teisingumo ir objektyvumo, teismas privalėjo juos vertinti kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir šiuos prieštaravimus pašalinti. Šioje byloje surinkti įrodymai būtent ir rodo, kad jis šio paketo rankose nelaikė. Liudytojai A. P. ir T. G. nepatvirtino matę, kad jis būtų paketą paėmęs į rankas. Pagal 2014-02-19 specialisto išvadą taip nustatyta, kad atlikus išimto įvykio vietos apžiūros metu maišelio su rankenomis bei išimtų pakuočių, kuriose buvo psichotropinės ir narkotinės medžiagos, rankų pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad paketas buvo išimtas iš esmės iš karto po jo perdavimo jam, jeigu jis būtų laikęs šį rankose, ar šį apžiūrėjęs, tai jo rankų pėdsakai tikrai būtų užsifiksavę. Duomenų, kad jis šį paketą būtų valęs ar kitaip šalinęs rankų pėdsakus, byloje nėra, kaip ir tai, kad jis šį pakėtą laikė mūvėdamas pirštines. Šioje byloje jo biologinių (DNR) pėdsakų tyrimas nebuvo atliktas. Dėl viso to, kas buvo pirmiau išdėstyta, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jo kaltę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį preziumavo vien tik rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų radimo faktu, o vertindamas įrodymus nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2012).
Apelianto taip pat mano, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir dėl to, kad nebuvo aptartos kai kurios aplinkybės. Visų pirma, dėl disponavimo dideliu kiekiu narkotine medžiaga – kanapių dalimis. Taip pat nebuvo pasisakyta dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis tikslo. Nors BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo tikslas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau, apelianto nuomone, disponavimą dideliu kiekiu narkotine medžiaga turinti tikslą parduoti ar kitaip platinti, būtina įrodinėti. Ši įstatymo norma yra imperatyvi. Toliau apeliantas skunde pacituoja aktualią šiuo klausimų teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-4/2009, Nr. 2K-279/2009, Nr. 2K-281/2009, Nr. 2K-344/2009, Nr. 2K-350/2009 ir kt.).
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašo tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Iš teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių matyti, kad V. B. neteisėtai įgijo ir gabeno automobiliu didelį kiekį narkotinių (kanapių dalių) ir labai didelį kiekį psichotropinių (metamfetamino) medžiagų, kurios buvo supakuotos plastikiniuose dvejuose paketuose, šie sudėti į vieną plastikinį paketą. Iš teismo nuosprendyje aptartų įrodymų – specialisto išvados (t. 1, b. l. 30-31), rašytinių įrodymų (daiktų pateikimo ir pateikto daikto – vaizdo įrašo apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 4-5), mobilaus ryšio telefono SIM kortelės NR. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi V. B., pokalbių išklotinės (t. 1, b. l. 135-136), įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1, b. l. 24-26), liudytojų A. P., T. G., I. R. ir nuteistojo V. B. parodymų matyti, kad tikrinant I. R. vairuojamą automobilį jame rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios buvo nuteistojo V. B. žinioje. Nustatyta, kad minėtuose paketuose buvo aptikta 974,34 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, su jose esančia delta – 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 11,1 proc. ir 438,71 g (bendro kiekio), juose esančių 166,27 g (37,9 proc.) psichotropinės medžiagos – gryno metamfetamino. Toks narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis gerokai viršija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą 500 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių bei 100 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino didelį ir labai didelį kiekį, tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Todėl V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pagrįstai, nes pagal šį įstatymą atsako tas, kas neteisėtai laiko, gabena labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Apeliaciniame skunde V. B. užimta gynybos pozicija, jog jis įgijo ir gabeno automobiliu narkotines medžiagas - kanapes, tačiau nežinojo, kad jam perduotame pakete kartu su kanapėmis buvo ir psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, todėl nepripažįsta įgijęs ir gabenęs labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos– metamfetamino, nėra nauja. Ji tokia pati buvo pirmosios instancijos teisme. Tačiau kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su skunde pakartota apelianto pozicija ir suabejoti teismo nuosprendyje išdėstytais ir išsamiai paaiškinančiais, kodėl teismas kritiškai vertino tokius V. B. parodymus, motyvais. Pažymėtina, kad kaltės nustatymo aspektu teismas įrodinėjo tai, jog nuteistasis suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės bei psichotropinės, ir jis bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, buvo medžiagų perdavimo V. B. aplinkybės, jų rūšis, pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad nuteistasis apie tai žinojo. Dėl įrodymų, patvirtinančių nuteistojo suvokimą, kad medžiagos, su kuriomis buvo susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ir narkotinės, ir apie jų kiekį, teismo pasisakyta išsamiai nuosprendyje, įsigilinus į visą įrodomąją bylos medžiagą, nustačius, kad tarp visų pateiktų įrodymų yra tarpusavio ryšys. Paketo su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis perdavimo V. B. aplinkybės rodo, kad buvo laikomasi konspiracijos. Degalinėje susitikimo laukta 1,5 - 2 val. Tik stabtelėjus privažiavusiam automobiliui „Nisann Murano“, V. B. telefonu patikslinus susitikimo aplinkybes ir gavus nurodymą, buvo išvykta iš degalinės teritorijos, pavažiavus sustota ties automobiliu, kuris pravažiuojant įjungė avarinį signalą. Perduoto paketo su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turinys ir perdavimo ir aplinkybės patvirtina, kad šis buvo skirtas konkrečiam asmeniui – V. B. To neneigia ir V. B., tačiau jis nurodo, kad su pažįstamu vyriškiu buvo susitaręs tik dėl narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių perdavimo, kurias būtų suvartojęs, bet apie tai, kad perduodame pakete buvo ir psichotropinės medžiagos jam nebuvo žinoma. Priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti V. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tai paneigia. Trejose apklausose jis nurodė, kad perduotą paketą laikė rankose, o pirmoje apklausoje pripažino, kad jis pats paketą padėjo į automobilį. Jam perduotame maišelyje su rankenomis narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo įpakuotos į du skirtingus paketus, todėl laikydamas juos rankose V. B. bent bendrais suvokė ir apie jame esančios narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekį. Pagal teismų praktiką asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį. Teismas teisingai nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius V. B. veikos požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo psichotropinės ar narkotinės medžiagos kiekį, koncentraciją ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013). Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, jei kaltininkas disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jo veiksmai, nepaisant to, ar jis turėjo tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
V. B. nusikalstama veika nustatyta remiantis leistinais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais. Teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo apklaustas ne vieną kartą, jo nurodytos esminės aplinkybės nesiskyrė. Ir tik po to, kai V. B. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pasikeitė jo pozicija. Ikiteisminio tyrimo metu, kai jam dar nebuvo žinoma specialisto išvada dėl rankų pirštų pėdsakų, paliktų ant paketo, jis davė esminiai kitokius parodymus dėl paketo su jame esančiomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis perdavimo ir paėmimo. Teisme V. B. parodė, kad paketą į automobilį padėjo G., pats jis paketo rankose nelaikė, o ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai galėjo būti apklausos protokoluose užrašyti neteisingai dėl netikslaus vertimo, tačiau tokius V. B. parodymus teismas įvertino kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant palengvinti savo padėtį, nes apie paketo laikymą savo rankose jis tvirtino trijų apklausų metu, dalyvaujant gynėjui ir vertėjai, protokolai buvo jam perskaityti ir jo pasirašyti, todėl teismas neturėjo pagrindo tikėti jo parodymais, jog net tris kartus dėl tos pačios aplinkybės buvo neteisingai išversta iš rusų į lietuvių kalbą. Tikrinant apelianto argumentus, liečiančius specialisto išvadą, matyti, kad joje konstatuota, jog ant išimto įvykio vietos apžiūros metu maišelio su rankenomis bei išimtų pakuočių, kuriose buvo narkotinės ir psichotropinės medžiagos, rankų pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta. Kolegija pritaria teismo argumentui, kad V. B., sužinojęs, kad ant paketo rankų pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta, ėmė neigti, kad paketą laikė rankose. Apeliaciniame skunde ši specialisto išvada savaip interpretuojama, teigiant, kad ji patvirtina, jog V. B. paketo su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis rankose nelaikė. Tačiau tai, kad ant paketo nerasta identifikavimui tinkamų pėdsakų, nepaneigia teismo išvados, jog V. B. laikė paketą rankose ir matė esantį jame turinį.
Pirmiau nurodytų motyvų visuma rodo, kad apkaltinamasis nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.