Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. K., (duomenys neskelbtini) dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, ieškinį tenkinti.

Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje nedalyvavo, parengiamuosiuose teismo posėdžiuose išreiškė abejones dėl išmokėtos draudimo išmokos dydžio, nurodė, jog galimybės sumokėti iš karto prašomo dydžio žalos neturėtų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 14 d. apie 20 val., Plungėje, J. Tumo-Vaižganto ir Paprūdžio gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „BMW 5ER Reihe”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo A. K. kaltės, vairavusio transporto priemonę „Honda accord”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią atsakovei (duomenys neskelbtini). kaltės. Atsakovas A. K. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A.15-267-404/2017 pripažintas kaltu dėl šio eismo įvykio, nubaustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, dėl ko buvo sugadinta kita transporto priemonė. Eismo įvykio metu transporto priemonės „Honda accord”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės akcinės bendrovės Lietuvos draudimas, draudėjas atsakovė (duomenys neskelbtini). Dėl šio eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 4 279 Eur dydžio draudimo išmoką ir raštu kreipėsi į atsakovus dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. Atsakovams nesumokėjus reikalaujamos sumos, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 4 487,09 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus.

Dėl atsakovų atsakomybės

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –Įstatymo) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59.1 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, suteikianti draudikui teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.

Ieškovė aplinkybes, kad atsakovas A. K. eismo įvykio metu vairavo automobilį neblaivus, įrodinėjo administracinio teisės pažeidimo medžiaga. 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu administracinėje byloje konstatuotos aplinkybės, jog atsakovas A. K. 2017 m. lapkričio 14 d. vairuodamas automobilį „Honda accord”, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „BMW 5ER Reihe”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, šiuo dokumentu konstatuota, kad atsakovas A. K. sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus, ginčo dėl to, kad ieškovė turi teisę į išlaidų, turėtų atlyginant padarytą žalą, atlyginimą, byloje nekilo, tačiau ginčas kyla dėl tinkamo atsakovo (-ų).

Ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo, nurodė, kad atsakovų pareigą atlyginti šią žalą kildina iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Su tokia nuostata nesutinka atsakovė (duomenys neskelbtini), kurios atstovės nuomone, esant nustatytam eismo įvykio kaltininkui, atsakovės (duomenys neskelbtini) kaip draudėjui atsakomybė netaikytina.

Kaip nustatyta pateikta įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, atsakovė (draudėjas) (duomenys neskelbtini) apdraudė transporto priemonę „Honda accord“ valdytojų civilinę atsakomybę (2017 m. balandžio 10 d. draudimo sutartis). Šios sutarties 4.2 punktu nustatyta, kad draudėjas laikomas atsakingu už sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo atstovai. 4.1 punktas nustatė, kad įstatymų nustatytais atvejais draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš draudėjo arba kito apdraustojo transporto priemonės valdytojo.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 punkto nuostatas transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė, kurią valdant buvo padarytas eismo įvykis, nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini), kuri pagal minėtą su ieškove sudarytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį yra draudėja, apdraudusi eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę. Tačiau byloje atsakovės pateiktais dokumentais nustatyta, kad atsakovas A. K. eismo įvykį sukėlė po darbo valandų, ką patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraštis, pagal kurį atsakovo A. K. darbo laikas 2017 m. lapkričio 14 d. (eismo įvykio dieną) buvo pasibaigęs. Atsakovės atstovė taip pat pateikė atsakovo A. K. (tuo metu dirbusio (duomenys neskelbtini) darbotvarkę, patvirtinančią, jog 2017 m. lapkričio 14 d. jokių darbinių susitikimų, pasibaigus darbo laikui, nebuvo numatyta (atsakovas nuo 2017 m. lapkričio 15 d. buvo atleistas iš pareigų), kas leidžia daryti išvadą, kad, kaip ir nurodė atsakovės atstovė, atsakovas A. K. jokių darbinių pareigų eismo įvykio metu nevykdė. Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D-202, matyti, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojams neatlygintinai naudotis įstaigos tarnybiniais lengvaisiais automobiliais ne tarnybos reikmėms draudžiama (taisyklių 4 p.), tarnybinių automobilių naudojimas ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis įforminamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu (12 p.). Šiomis taisyklėmis nustatyta lengvųjų automobilių naudojimo tvarka aiškiai nustato, kad (duomenys neskelbtini) priklausantys tarnybiniai lengvieji automobiliai gali būti naudojami tik su darbuotojų veikla susijusiais atvejais, siekiant užtikrinti jų pareigų vykdymą.

Nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, o būtent: kad eismo įvykis įvyko 20 val.; kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas A. K. eismo įvykio metu būtų vykdęs kokias nors (duomenys neskelbtini) darbines funkcijas ar pavedimus; kad atsakovas (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę pasiėmė savavališkai, naudojosi automobiliu, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo tvarką, sudaro pagrindą sutikti su atsakovės atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, kad nors atsakovą A. K. ir siejo darbiniai santykiai su (duomenys neskelbtini), atsakovė negali būti laikoma transporto priemonės Honda accord, sukėlusios autoįvykį, valdytoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 punkto nuostatų kontekste (CK 6.264 straipsnis, CK 6.270 straipsnis). Automobilio valdytoju laikytinas atsakovas A. K., autoįvykio metu vairavęs transporto priemonę, būdamas neblaivus. Todėl spręstina, kad tik atsakovas A. K. yra atsakingas už autoįvykio metu padarytą žalą ir atsakovei draudimo sutarties 4.2 punkte numatyta atsakomybė netaikytina, kadangi atsakovas A. K. ne darbo metu pasiėmęs (duomenys neskelbtini) automobilį nevykdė jokių (duomenys neskelbtini) pavedimų, t. y. veikė ne kaip draudėjo (atsakovės) atstovas, o kaip fizinis asmuo. Ieškinys atsakovės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl žalos sumos, priteistinos dėl automobilio sugadinimo

Ieškovė, prašydama priteisti, išmokėtą draudimo išmoką, pateikė mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, kad dėl automobilio sugadinimo nukentėjusiajam buvo išmokėta 4 279 Eur draudimo išmoka (2017 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymas). Išmoka buvo apskaičiuota, padarius išvadą, kad transporto priemonę po eismo įvykio remontuoti netikslinga. Atsakovas parengiamojo posėdžio metu kėlė klausimą dėl netinkamo žalos dydžio apskaičiavimo. Tačiau teismas tokius atsakovo abejones laiko nepagrįstomis. Iš pateiktų rašytinių ieškovės įrodymų (išvados apie transporto priemonės likutinę vertę, transporto priemonės techninės apžiūros akto) matyti, kad draudimo išmoka buvo paskaičiuota, atsižvelgiant į buvusią transporto priemonės vertę iki eismo įvykio ir jos likutinė vertę po eismo įvykio, t. y. išmokėtas 4 279 Eur skirtumas. Žalos, padarytos eismo įvykio metu, nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau –Taisyklės). Pagal Taisyklių II skyriaus 14 punkto nuostatas žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad eismo įvykio metu sugadinimai buvo ženklūs, žalos dydis, apskaičiuotas, remiantis minėtų taisyklių nuostatomis, dėl ko atsakovo samprotavimai apie netinkamą žalos apskaičiavimo būdą nepagrįsti. Rašytiniais ieškovės atstovės paaiškinimais nustatyta, kad aukcionas sugadintam automobiliui buvo rengiamas, siekiant įvertinti jo rinkos vertę, bet tai nereiškia, kad ieškovė tokiu būdu iš dalies kompensavo išmokėtą draudimo išmoką, kadangi automobilio savininkas faktiškai nėra pasikeitęs. Faktas, kad sugadintas automobilis vėl dalyvauja eisme, nėra susijęs su nustatytos žalos dydžiu. Tik pats automobilio savininkas gali nuspręsti, ar sugadintą automobilį remontuoti ir nustačius, jog automobilis gali dalyvauti eisme, jį eksploatuoti ar sugadintą automobilį sunaikinti.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama reikalaujamą priteisti žalą, pateikė duomenis apie įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas, jas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas, teigdamas, jog žala galėjo būti padaryta ne tokio dydžio, tokių teiginių nepagrindė. Atsakovas išsakė priekaištus, kad ieškovė jo nepakvietė į transporto priemonės apžiūrą. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Taigi, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nenumato draudiko pareigos, nustatant žalos dydį, kviesti ir atsakingą už žalos padarymą asmenį. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog nesuteikus atsakovui galimybės dalyvauti nustatant trečiajam asmeniui padarytos žalos dydį, buvo pažeistos atsakovo teisės. Atsakovas, įvykus eismo įvykiui, pats turėjo rodyti iniciatyvą dalyvauti, nustatant nuostolių dydį.

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, byloje nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas asmeniu, atsakingu už autoįvykio metu padarytą žalą, būtų atlyginęs draudikui už jo išmokėtą 4 279,00 Eur draudimo išmoką, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė žalos atsiradimo fakto, žalos dydžio, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas, iš atsakovo A. K. ieškovės naudai priteistina 4 279,00 Eur draudimo išmokos grąžinimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies1 punktas).

Atsakovas parengiamojo posėdžio metu nurodė negalėsiantis atlyginti žalos iš karto, tačiau jokių dokumentų apie turtinę padėtį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismas žalos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, paaiškindamas, jog sprendimo išdėstymo klausimas gali būti išspręstas ir sprendimui įsiteisėjus pagal CPK 284 straipsnio nuostatas, atsakovui pateikus įrodymus apie jo turtinę padėtį.

Dėl palūkanų

Terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, paskaičuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018-11-24) iki ieškinio pateikimo (5,86 Eur) ir palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 96 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti ((CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog išlaidos teisinei pagalbai sudarė 455,58 Eur už ieškinio parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo A. K. 4 279 Eur (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt devynis Eur) žalos atlyginimo, 5,86 Eur (penkis Eur aštuoniasdešimt šešis ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 279 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 551,58 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną Eur 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.