Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-04-26 · Civilinė byla Nr. e2-16129-864/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-26
Bylos Nr.
e2-16129-864/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
R. J.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 1882,30 Eur skolą už nuomą laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d., 871,25 Eur skolą už šilmos energiją, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas laikotariu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d., bei 5 proc. metines procesines palūkanas. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į SĮ ,,Vilniaus miesto būstas” 2015 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2228 patvirtintus įstatus, pagrindinis įmones tikslas - administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis. Ieškovo duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo suteikusi teisės naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ), G. V. (mirė 2014-10-30), kuri minėtu adresu gyveno ir nuo 1990 m. sausio 9 d. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Bute taip pat ilgą laiką (iki G. V. mirties ir po jos) gyvena ir juo naudojasi atsakovas R. J. (toliau - Atsakovas), kuriam Vilniaus miesto savivaldybė nėra suteikusi teisės naudotis gyvenamąja patalpa, nėra priėmusi sprendimo išnuomoti jam šią patalpą, o ieškovas nėra sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, tačiau atsakovas ilgą laiką be teisinio pagrindo užima minėtą gyvenamąją patalpą. Atsakovo faktinis naudojimasis butu nustatytas ir užfiksuotas daugkartiniuose ieškovo buto patikrinimo aktuose. Taigi atsakovas naudojasi butu neturėdama tam teisės bei pažeisdama ieškovės teisę gauti nuomos mokestį, kuris už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. būtų 1882,30 Eur, bei atsakovas laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. nemokėjo už teikiamas paslaugas (karštą vandenį, šilumos energiją), todėl atsakovui kyla atsakomybė šią žalą, t. y. negautas ieškovo pajamas, atlyginti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašo teismo tenkinti ieškininius reikalavimus.

Atsakovui Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje numatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise perduotos valdyti visos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos. Pagal SĮ ,,Vilniaus miesto būstas” 2015 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2228 patvirtintus įstatus, pagrindinis įmones tikslas - administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis. Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo suteikusi teisės naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ), G. V. (mirė 2014-10-30), kuri minėtu adresu gyveno ir nuo 1990-01-09 buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Bute taip pat ilgą laiką (iki G. V. mirties ir po jos) gyvena ir juo naudojasi atsakovas R. J., kuriam Vilniaus miesto savivaldybė nėra suteikusi teisės naudotis gyvenamąja patalpa, nėra priėmusi sprendimo išnuomoti jam šią patalpą, o ieškovas nėra sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, tačiau atsakovas ilgą laiką be teisinio pagrindo užima minėtą gyvenamąją patalpą. Iš 2015 m. kovo 20 d. Buto patikrinimo akto Nr. 9858 nustatyta, kad patalpose gyvena atsakovas R. J., kuris nurodė, kad G. V. ilgą laiką jam nuomoja kambarį, jis buvo įspėtas dėl patalpų atlaisvinimo per 12 dienų. Iš 2015 m. balandžio 1 d. buto patikrinimo akto Nr. 9906 duomenų nustatyta, kad patikrinimo metu namuose nieko nebuvo, durys užplombuotos. Pagal 2015 m. balandžio 14 d. Buto patikrinimo akto Nr. 9958 duomenis, patikrinimo metu nustatyta, kad 2015 m. balandžio 1 d. paliktas raštelis nuplėštas, girdėjosi, kad už durų kažkas yra, tačiau durų neatidarė. Pagal 2015 m. gegužės 8 d. buto patikrinimo akto Nr. 10078 duomenimis, durų niekas neatidarė 2015 m. balandžio 14 d. paliktas raštelis nuplėštas. Iš 2015 m. birželio 25 d. Buto patikrinimo akto Nr. 10280 duomenų nustatyta, kad durų niekas neatidarė, anksčiau priklijuotas lapelis nuplėštas. Atsakovo faktinis naudojimasis butu be teisinio pagrindo konstatuotas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-41818-819/2015, kurioje 2015 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių nuspręsta iškeldini atsakovą iš buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovas naudojasi butu, jame gyvena, todėl privalo mokėti gyvenamosios patalpos nuomos mokestį, t. y. laikytis Civilinio kodekso 6.583 straipsnio 1 dalyje numatytų įpareigojimų. Faktiniai socialinio būsto naudotojai yra atsakovai ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004 pateiktu išaiškinimu: net jei asmenys nėra teisėtais buto nuomininkais, tai neatleidžia jų nuo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, kadangi jie faktiškai šiomis paslaugomis naudojasi. Atsižvelgiant į tai, atsakovui kyla pareiga mokėti tiek nuomos mokestį, tiek kitus mokesčius už komunalines paslaugas. Atsakovas mokesčius už Buto nuomą, taip pat už šilumos energiją ir karštą vandenį mokėjo nesistemingai todėl susidarė įsiskolinimai. Atsakovas nesikreipė į Ieškovą dėl susidariusių įsiskolinimų sumažinimo, mokėjimo grafiko arba vekselio pasirašymo. Atsakovui faktiškai naudojantis Butu, tačiau nemokant nuomos mokesčio, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. susidarė 1821,45 Eur įsiskolinimas už buto nuomą, taip pat už termino sumokėti praleidimą paskaičiuota 60,85 Eur delspinigių. Viso įsiskolinimo dydis yra 1882,30 Eur.

2010 m. spalio 8 d. UAB „Vilniaus energija“ (Šilumos tiekėjas), Vilniaus miesto savivaldybė ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Šilumos tiekėjas įsipareigoja tiekti Šilumos vartotojui energiją Turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį jei konkrečiam pastatui Šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas, o Šilumos vartotojas (SĮ „Vilniaus miesto būstas“) priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Šios sutarties pagrindu nuo 2010 m. spalio 1 d. sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Atsakovas sąskaitų už šilumos energiją ir /karštą vandenį neapmoka, todėl susidariusi skola laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. yra 871,25 Eur.

Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsakovas, naudodamasis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis, perduotomis Ieškovui valdyti patikėjimo teise, nemokėdamas nuomos mokesčio ir mokesčių už šilumos energiją, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas, pažeidžia ieškovės, kaip jam patikėto turto valdytojo, teises, tuo pačiu pažeidžiami ir kitų asmenų interesai, nes Vilniaus miesto savivaldybė negali suteikti minėtų patalpų teisėtai ir tinkamai naudotis asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytus kriterijus, kuriems esant, asmenys turi teisę į socialinio būsto nuomą.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Nagrinėjamu atveju atsakovas neteisėtai gyvendama bute bei nemokėdama nuomos mokesčio už jį, padarė žalą ieškovei, nes įmonė negavo pajamų – nuomos mokesčio už butą, kurias galėjo gauti, todėl teismas sprendžia, jog atsakovei kyla civilinė atsakomybė šią žalą atlyginti, taigi ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo 1882,30 Eur už nuomą ir 871,25 Eur už suteiktas paslaugas atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis paminėtomis įstatyminėmis nuostatomis, iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės priteistina 62 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1882,30 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 30 ct) skolą už buto nuomą, 871,25 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 25 ct) skolą už suteiktas paslaugas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 2753,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. kovo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 62 Eur (šešiasdešimt du eurus) žyminį mokestį.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė