Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-17 · Administracinė byla Nr. I-1050-320/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-17
Bylos Nr.
I-1050-320/2016
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00053-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
Biržų rajono Tamošiūnų medžiotojų
Atsakovas
Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos, Biržų rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
S. M.
Advokatai
Laimutis Zaukevičius
Kategorijos
  • 1.35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1050-320/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00053-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 1.35.3.;1.38.; 3.21. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjo Biržų rajono Tamošiūnų medžiotojų būrelio atstovams R. Š. ir V. P.,

atsakovo Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos atstovui S. S.,

trečiojo suinteresuoto asmens S. M. atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Biržų rajono Tamošiūnų medžiotojų būrelio skundą atsakovams Biržų rajono savivaldybės administracijai, Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Biržų rajono Tamošiūnų medžiotojų būrelis (toliau – ir Tamošiūnų MB) teismui paduotu skundu (b. l. 2-5) prašė panaikinti Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriame nustatyta, kad S. M. laukinių gyvūnų padarytą 99,66 euro žalą privalo atlyginti Tamošiūnų MB. Skunde nurodė bei teismo posėdyje pareiškėjo atstovai paaiškino, jog nesutinka su tokiu sprendimu, nes Komisijoje svarstymas vyko neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) principus bei bendruosius reikalavimus administracinėms procedūroms, skundžiamas aktas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, VAĮ 8 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse įtvirtintus reikalavimus. Argumentavo tuo, kad Sprendimas priimtas nepanaikinus ar nenuginčijus ankstesnio. Pareiškėjo teigimu, Komisija dėl 2013 m. spalio 16 d. S. Misevičiaus prašymo nustatyti ir įvertinti padarytus nuostolius pasėliams sprendimą priėmė 2014 m. lapkričio 17 d., kuris nors ir neatitinka tokiems teisės aktams keliamų reikalavimų, tačiau nėra nuginčytas ar panaikintas. Komisijos pirmininkas S. S. teismo posėdžio metu Biržų rajono apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-801-434/2015, patvirtino, kad 2014 m. lapkričio 17 d. Komisija priėmė sprendimą ir užbaigė S. M. prašymo nagrinėjimą, surašydama 2013 m. spalio 24 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Apžiūros aktas) ir 2014 m. lapkričio 17 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kukurūzų (grūdams) derliui nuostolių apskaičiavimo“ (toliau – ir 2014 m. lapkričio 17 d. raštas). Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. rašto nepanaikino, jo teisėtumo nenagrinėjo ir jokių privalomų nurodymų Komisijai dar kartą perskaičiuoti žalą nedavė. S. M. jo neskundė ir neginčijo. Kaip motyvą reikalavimui pagrįsti, pareiškėjas nurodė ir tai, jog skundžiamas Sprendimas nėra patvirtintas antspaudu, jis priimtas už akių. Apie priimtą Sprendimą pareiškėjas sužinojo tik 2016 m. vasario 25 d., t. y. po 12 dienų nuo Sprendimo priėmimo. Komisija būrelio neinformavo apie pradėtą naują ar atnaujintą ankstesnę administracinę procedūrą, tuo pažeisdama teisę į objektyvų, skaidrų ir nešališką tyrimą, būrelis neturėjo jokių galimybių ginti savo teises, negalėjo pateikti nei paaiškinimų, nei įrodymų. Be to, Komisija neatsižvelgė į 2013 m. spalio 24 d. pranešime Nr. 8 pareiškėjo pateiktus faktus.

Pareiškėjo nuomone, žala apskaičiuota nepagrįstai, nesilaikant nei Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 18 straipsnio 1, 2, 5, 6 ir 8 dalių, nei Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 9 punkto. Aplinkybių, kurios gali turėti įtakos padarytos žalos nustatymui ir apskaičiavimui Komisija netyrė ir apsiribojo tik žalos skaičiavimu. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 24 d. būrelio medžiotojai S. M. kukurūzų pasėliuose surengė 75 medžiokles: rugpjūčio mėnesį – 28, rugsėjį – 25, spalį – 22. Pareiškėjo nuomone, išvardinti pažeidimai turi būti pripažinti esminiais, dėl kurių ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovo Biržų rajono savivaldybės administracija atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime teismui (b. l. 29-31) nurodė, jog su pareiškėjo skundo reikalavimu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog Komisija žalą apskaičiavo pagal faktinius duomenis, nustatytus Apžiūros aktu. Šis aktas buvo pasirašytas visų dalyvavusių asmenų, įskaitant ir pareiškėją, dėl jo ir jame užfiksuotų duomenų ginčo nebuvo. Skundžiamas Sprendimas atitinka Medžioklės įstatymo, VAĮ nuostatas, buvo išsiųstas visiems suinteresuotiems asmenims. Kitos faktinės bylos aplinkybės iš esmės buvo išnagrinėtos Biržų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-801-434-2015, sprendimas šioje byloje buvo priimtas 2015 m. gruodžio 11 d., šis sprendimas įsiteisėjo.

Atsakovo Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisija atsiliepime (b. l. 45-46) teismui nurodė, jog su pareiškėjo skundo reikalavimu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime savo poziciją grindė motyvais ir faktinėmis aplinkybėmis, analogiškais nurodytiems Biržų rajono savivaldybės administracijos atsiliepime. Jos atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog pareiškėjo minėtą 2013 m. spalio 24 d. pranešimą Nr. 8 gavo nuvažiavus tikrinti pasėlių, šį pranešimą įvertino pagal tai, ką tuo metu vietoje matė. Buvo matyti bokšteliai, išpjauti plotai, naudojami repelentai. Nurodė, jog S. M. ūkyje tvarkoma dvejybinė apskaita, ūkis naudoja pažangias technologijas. Patvirtino, jog į Sprendimo priėmimo procedūrą nei būrelio, nei S. M. nekvietė, nes to nereikalauja teisės aktai. Nurodė, jog Sprendimo antspaudu nepatvirtino, nes jo Komisija neturi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepime į skundą (b. l. 21-22) nurodė, jog su skundo reikalavimu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, jog Sprendimo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, pareiškėjas skunde nepateikia konkrečių įrodymų, jog žala apskaičiuota netinkamai. Apžiūros akte nustatyta, kad S. M. priklausančiame žemės sklype medžioja Biržų rajono Tamošiūnų medžiotojų būrelis. 2013 m. spalio 24 d. apžiūrint jam priklausantį kukurūzų lauką dalyvavo ir pareiškėjo atstovas. Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl blogos lauko agrarinės būklės, iki Sprendimo priėmimo elgėsi pasyviai. Biržų rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dalyvavo Komisijos nariai S. J. ir S. S., taigi pareiškėjų nuomonė buvo išklausyta. Pareiškėjas yra jo žemės sklypų naudotojas, todėl privalo atlyginti žalą.

Teismo posėdyje S. M. atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Patvirtino, jog atstovaujamojo ūkyje yra tvarkoma dvejybinė apskaita.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos 2016 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“, kuriame nustatyta, kad S. M. laukinių gyvūnų padarytą 99,66 euro žalą privalo atlyginti Biržų rajono Tamošiūnų medžiotojų būrelis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja 2002 m. birželio 20 d. įstatymu Nr. IX-966 patvirtinto Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ketvirtasis skirsnis. Medžioklės įstatymo (2013 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XII-372 redakcija) 18 straipsnis numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų (1 d.); laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (2 d. ); medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (8 d). Šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. D1-603/3D-652 redakcija) (toliau- ir Metodika).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ūkininkas S. M. 2013 m. spalio 16 d. prašymu kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės administracijos Nemunėlio Radviliškio seniūniją dėl žalos, padarytos jam priklausantiems kukurūzų pasėliams, kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1, kurio plotas 12,20 ha, esančio Pardambių v. s., Nemunėlio Radviliškio sen., Biržų r., nustatymo ir įvertinimo (b. l. 75). Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 2013-2015 m. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams nuostolių skaičiavimo komisiją (toliau – ir Komisija) (b. l. 44). Komisija, dalyvaujant R. M. (S. M. įgaliotam atstovui) bei Biržų rajono Tamošiūnų medžiotojų būrelio pirmininkui, apžiūrėjo vietoje medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą kukurūzų pasėliams, kurių bendras plotas 12,20 ha, ir surašė 2013 m. spalio 24 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Komisija apskaičiavo, kad derliaus netekimo piniginė išraiška yra 99,67 euro (344,13 Lt), komisijos pirmininkas minėtus paskaičiavimus išdėstė 2014 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kukurūzų (grūdams) derliui nuostolių apskaičiavimo“ (b. l. 80). S. M. 2015 m. kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės administraciją, kad būtų perskaičiuota žala. Tačiau ši prašymo netenkino, 2015 m. balandžio 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žalos paskaičiavimo“ nurodė, jog Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika nenumato galimybės perskaičiuoti žalą (b. l. 89). 2015 m. liepos 2 d. S. M. pateikė ieškinį Biržų rajono apylinkės teismui, prašydamas priteisti iš Biržų rajono Tamošiūnų medžiotojų būrelio 99,67 euro žalos atlyginimo. Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-801-434-2015) paliko ieškinį nenagrinėtu. S. Misevičiui pakartotinai kreipusis į Biržų rajono savivaldybės administraciją su prašymu perskaičiuoti žalą, Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisija (b. l. 35), veikdama pagal tuo pačiu įsakymu (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintus Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos nuostatus (toliau – ir Komisijos nuostatai) (b. l. 36-43), priėmė 2016 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8), kurį pareiškėjas ginčija teisme.

Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį, Komisijos pareiga yra apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, vadovaujantis be išimties visomis imperatyviomis nuostatomis, įtvirtintomis Metodikoje, t. y. tokios žalos apskaičiavimas apima ne tik galutinį konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą administraciniame akte, bet ir aiškų, suprantamą nurodymą, kaip paskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, kaip skaičiuojama derliaus netekimo žala, taip pat aptarimą aplinkybių, numatančių išimtis dėl žalos atlyginimo arba kitaip tariant paneigiančių teisę į žalos atlyginimą. Tai yra sudėtiniai žalos apskaičiavimo elementai, kurių konstatavimas (arba ne) yra teisiškai reikšmingas ne tik dėl galimybės visiškai eliminuoti arba patvirtinti teisę į žalos atlyginimą, bet ir dėl suinteresuotų pusių suvokimo derliaus netekimo žalos paskaičiavimą įtakojusių veiksnių, reikšmingų aplinkybių.

Pagal Metodikos 6.1 punkte pateiktą apibrėžimą, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams – žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, kultūrinėms pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami. Medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo padarytos žalos apskaičiavimo tvarka yra detaliai reglamentuota Metodikos II skyriuje „Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas“. Atsižvelgus į jame nustatytas taisykles, darytina išvada, kad Komisija, priimdama individualų administracinį aktą dėl pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, jame privalo įvardinti Metodikoje nurodytas aplinkybes, numatančias išimtis dėl žalos atlyginimo (paneigiančias teisę į žalos atlyginimą, sudarančias pagrindą žalos didinimui ar mažinimui).

Nustatyta, jog ginčijamas Sprendimas paremtas 2013 m. spalio 24 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo užfiksuoti visi reikšmingi faktiniai duomenys. Apžiūros aktas laikytinas neatsiejama sudėtine Komisijos sprendimo motyvų dalimi (2012 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2456/2012). Šiame akte nurodyta, kad kukurūzų (grūdams) pasėlių bendras plotas – 12,20 ha, pažeidimas nustatytas – 0,69 ha plote, sunaikinta – 10,60 procentų, kas sudaro 0,07 ha. Įvertinus bendrą žemės ūkio pasėlio būklę vietoje, nustatyta, kad pasėlis nepiktžolėtas, neužmirkęs, laukas geros agrarinės būklės (b. l. 34). Vertintini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, jog neaišku kuo remiantis buvo konstatuota, kad pasėliai yra geros agrarinės būklės. Akcentuotina, jog apžiūroje dalyvavęs pareiškėjo atstovas Apžiūros aktą pasirašė be jokių pastabų, tokiu būdu patvirtindamas, kad apžiūra buvo atlikta pagal teisės aktų reikalavimus, akte teisingai užfiksuoti apžiūros metu vietoje nustatyti faktiniai duomenys. Ginčijamame Sprendime (žalos apskaičiavime) yra nurodytas vidutinis kukurūzų (grūdams) derlingumas – 11,33 t/ha, žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydis pinigine išraiška – 99,66 euro, aptartas S. M. patirtos žalos apskaičiavimas, nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia Komisija bei Sprendimo apskundimo tvarka (b. l. 7-8). Komisijos sprendimas patvirtintas Komisijos narių parašais. Komisija nėra savivaldybės struktūrinis padalinys, savo anspaudo neturi, todėl Komisijos sprendimas anspaudu negalėjo būti tvirtinamas. Todėl, įvertinus išvardintas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, jog skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ ir Metodikos keliamų reikalavimų, pripažįstami nepagrįstais.

Pareiškėjas savo skundą grindžia ir tuo argumentu, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo Komisijai 2013-10-24 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją. Komisijos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad apžiūrint pakenktų pasėlių plotą, buvo matyti bokšteliai, išpjauti plotai, naudojami repelentai (pakabintos juostelės), t.y. pasėlių savininkas ėmėsi priemonių pasėliams nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos apsaugoti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis, nustatydama sąlygą žalos atlyginimui- jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, įsakmiai nurodo, jog tokios apaugos priemonės turi būti patvirtintos Metodikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Metodikoje įtvirtintas imperatyviai įtvirtintas tik vienas reikalavimas pasėlių apsaugai- t.y. Metodikos 12 p. nustatytas reikalavimas pasėlių, auginamų iki 3 ha žemės sklype, apsaugai, kuris ginčo atveju nėra taikytinas (ginčo atveju pasėlių plotas, kuriame nustatytas pakenkimas, viršijo 3 ha ribą). Tai, kad Sprendime ar Apžiūros akte, kuris laikytinas neatsiejama sudėtine Komisijos sprendimo motyvų dalimi, nėra aptartos Metodikos 9 punkte nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo pripažinti jį visiškai nemotyvuotu, kadangi pagal Komisijos atstovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad jokių išimtinių aplinkybių, turinčių įtakos žalos didinimui, sumažinimui ar šalinančių teisę į žalos atlyginimą, nebuvo nustatyta, ir tokie jo paaiškinimai byloje surinktais įrodymais nėra paneigti. Pareiškėjas nei Komisijai, nei teismui neteikė jokių įrodymų ir argumentų, kurių pagrindu apskaičiuojamos žalos dydis turėtų būti mažinamas ar eliminuojamas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad apskaičiuojant derliaus netekimą, vidutinis kukurūzų (grūdams) derlingumas 2013 m. buvo nustatytas pagal ūkininko S. M. 2014 m. lapkričio 13 d. Biržų rajono savivaldybės administracijai pateikto pranešimo, pasirašyto įgalioto asmens, duomenis (b. l. 79). Komisijos atstovas teismo posėdyje nurodė, jog S. M. ūkyje tvarkoma dvejybinė apskaita, šiuos duomenis patvirtino ir S.M. atstovas teismo posėdyje, ūkininko 2014-11-13 pranešimas yra patvirtintas įgalioto asmens parašu, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pranešime nurodytais duomenimis. Žalos piniginė išraiška apskaičiuota pagal Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio 2-osios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų suvestinėje ataskaitoje GS-1 nurodytas vidutines kainas eurais už toną. Sistemos duomenys yra viešai skelbiami ir visiems asmenims prieinami. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis.

Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančius įrodymus, konstatuotina, kad Komisija tinkamai apskaičiavo žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydį, šis dydis apskaičiuotas vadovaujantis Metodikoje įtvirtintomis nuostatomis, pagrįstas faktiniais duomenimis, teismas nenustatė aplinkybių, į kurias priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta.

Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo ir jo atstovų teismo posėdyje išsakyti teiginiai, kad jie neturėjo teisės pareikšti nei paaiškinimų, nei įrodymų dėl apskaičiuotos žalos. Atkreiptinas dėmesys, kad Medžioklės įstatyme nėra įtvirtinta įpareigojančio pobūdžio nuostatų, nustatančių medžioklės plotų naudotojo dalyvavimą nustatant ir apskaičiuojant laisvėje gyvenančiųjų medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, išskyrus 18 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą seniūnui pranešti apie gautą pasėlio savininko pranešimą dėl padarytos žalos. Tokio pobūdžio nuostatų nėra įtvirtinta ir Komisijos nuostatuose. Todėl tai, kad būrelio atstovas nedalyvavo Komisijos posėdyje, kuriame priimtas sprendimas dėl žalos apskaičiavimo, nesudaro pagrindo laikyti tokį sprendimą neteisėtu. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo apžiūrint trečiojo suinteresuoto asmens pakenktų kukurūzų pasėlių plotą, su Apžiūros akto turiniu susipažino ir pats jame pasirašė, jokių pastabų dėl Apžiūros akto turinio nepareiškė, be to, prieš atliekant pasėlių apžiūrą pareiškėjas komisijai pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos vertinimo”, kuriame išdėstė žalos atlyginimą šalinančias išimtis (b. l. 58). Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, laikytina, jog Komisija neturėjo prievolės kviesti pareiškėjo atstovą į posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl žalos apskaičiavimo.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo skundo argumentas, kad ginčijamas Sprendimas priimtas nepanaikinus ar nenuginčijus ankstesnio, t. y. 2014 m. lapkričio 17 d. rašto. Minėta, S. M. 2015 m. liepos 2 d. pateikė ieškinį Biržų rajono apylinkės teismui, 2014 m. lapkričio 17 d. rašto pagrindu prašydamas priteisti iš Biržų rajono Tamošiūnų medžiotojų būrelio 99,67 euro žalos atlyginimo. Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-801-343/2015) paliko ieškinį nenagrinėtu, sprendė, jog 2014 m. lapkričio 17 d. raštas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir negali būti laikomas Komisijos sprendimu dėl žalos apskaičiavimo, todėl negali būti pagrindu, suteikiančiu teisę reikalauti žalos atlyginimo. S. M. buvo išaiškinta teisė kreiptis į Komisiją su prašymu paskaičiuoti žalą ir priimti Sprendimą, atitinkantį VAĮ ir Metodikos reikalavimus. Pagal S.M. kreipimąsi Komisija priėmė ginčijamą Sprendimą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Komisija tuo pačiu klausimu priėmė du sprendimus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. M. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 22). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 5 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Tokiu atveju pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas, jie turi teisę reikalauti atlyginti: skundo surašymo ir padavimo išlaidas; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko teismo procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Netenkinus pareiškėjo skundo, S. M. įgijo teisę į išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu teisme, atlyginimą ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies pagrindu.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis nustato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (bylai aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 išdėstyta Rekomendacijų nauja redakcija).

Nagrinėjant bylą Panevėžio apygardos administraciniame teisme, S. M. atstovavo advokatas L. Zaukevičius pagal 2016 m. kovo 17 d. atstovavimo sutartį (b. l. 26). 2016 m. kovo 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 00023 (b. l. 28) bei tą pačią dieną atliktas mokėjimo nurodymas Nr. 164 (b. l. 27), patvirtina, kad S. M. advokatui už atsiliepimo parengimą sumokėjo 100 eurų. Iš į bylą pateiktų 2016 m. gegužės 10 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 00025 (b. l. 87) ir 2016 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymo (b. l. 88) nustatyta, kad S. M. advokatui už atstovavimą teisme taip pat sumokėjo 100 eurų.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). S. M. prašoma priteisti atsiliepimo į skundą surašymo 100 eurų suma neviršija nustatytos maksimalios sumos. Teismo posėdžiai Panevėžio apygardos administraciniame teisme vyko 2016 m. balandžio 25 d. 1 val. (b. l. 62-64) bei 2016 m. gegužės 30 d. 44 min. (b. l. 90-93), viso 1 val. 44 min., todėl S. M. turi teisę į 2 val. atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų atlyginimą (Rekomendacijų 9-10 punktai). S. M. prašoma priteisti už atstovavimą teismo posėdžiuose 100 eurų suma neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (0,1×756,90×2), todėl ši suma jam galėtų būti priteistina. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija tenkina S. M. prašymą ir S. M. iš Biržų rajono Tamošiūnų medžiotojų būrelio priteisia 200 eurų byloje turėtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 5, 6 dalimis, 45 straipsnio 2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo Biržų rajono Tamošiūnų medžiotojų būrelio skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti S. M. iš Biržų rajono Tamošiūnų medžiotojų būrelio 200 eurų (du šimtus eurų) byloje turėtų išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Irena VaržinskienėNijolė ČekanauskienėDalytė Zlatkuvienė