- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- 2-801-434/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00653-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- Biržų rajono Tamošiūnų medžiotojų būreliui bei tretiesiems asmenims „BTA insurance company“
- Trečiasis asmuo
- „BTA insurance company“ SE, Biržų rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Laimučiui Zaukevičiui, atsakovo atstovams R. Š. ir V. P., trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui Biržų rajono Tamošiūnų medžiotojų būreliui bei tretiesiems asmenims „BTA insurance company“ SE ir Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu ieškovas, kurį teismo posėdyje palaikė ir jo atstovas, prašo priteisti iš atsakovo 99,67 Eur gyvūnų padarytai žalai atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško jo įvykdymo ir visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad 2013-10-24 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams nuostolių skaičiavimo komisija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) r., ieškovui priklausančioje žemėje buvo sunaikinta 0,07 ha kukurūzų, kas konstatuota apžiūros akte Nr.2, o ieškovui priklausančiame žemės sklype medžioja Biržų r. Tamošiūnų medžiotojų būrelis. 2014-11-17 d. Biržų r.sav. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams nuostolių skaičiavimo komisija apskaičiavo nuostolius pasėliams ir žalą įvertino 99,67 Eur, kurios atsakovas iki šiol neatlygino, todėl prašo ją priteisti. Tiesiogiai į atsakovą dėl šios žalos atlyginimo nesikreipė.
Atsakovo atstovai su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti nurodydami, kad jie, pastebėję, jog ieškovui priklausančiuose pasėliuose laukiniai gyvūnai daro žalą, apie tai 2013-09-23 d. raštu informavo ieškovą, kuris jokių priemonių dėl to nesiėmė bei pažeisdamas įstatymuose nustatytą 3 d. terminą, daug vėliau kreipėsi į seniūniją dėl padarytos žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo. Būrelio atstovas 2013-10-24 d. dalyvavo komisijai apžiūrint ieškovo pasėlius, tačiau komisija tą dieną tik nustatė, koks pasėlių plotas sunaikintas, tačiau jokio sprendimo dėl apskaičiuoto žalos dydžio nepriėmė iki šiol. Ieškovo pateiktas komisijos 2014-11-17 d. raštas, kuriame komisija aiškina kaip apskaičiuojamas nuostolis, neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir negali būti pagrindas įgyti teisę į žalos atlyginimą, be to, jame yra akivaizdi skaičiavimo klaida, nes atlikus aritmetinius veiksmus, gaunama 34,41 Lt žala. Nurodo, kad būrelis nevengia atlyginti padarytos žalos, tačiau ji nėra nustatyta tvarka apskaičiuota, o būrelis, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, turi teisę tiek skųsti komisijos priimtą sprendimą dėl apskaičiuotos žalos dydžio, tiek per vieną mėnesį nuo komisijos sprendimo sumokėti apskaičiuotą padarytą žalą, kurio nepraleido. Todėl dėl visų šių priežasčių prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Byloje esantys duomenys rodo, kad 2013-09-23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Biržų rajono Tamošiūnų medžiotojų būrelis informavo ieškovą apie tai, kad jam priklausančiame kukurūzų pasėlių lauke laukiniai gyvūnai daro žalą, prašydami jiems sudaryti tinkamas sąlygas medžioti bei naudoti laukinių gyvūnų atbaidymo priemones. Biržų r. sav. administracijos N. R. seniūnijoje 2013-10-17 d. buvo gautas ieškovo prašymas nustatyti ir įvertinti padarytus nuostolius jo pasėliams, kuriuos padarė laukiniai žvėrys. Tą pačią dieną seniūnas raštu kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės administraciją, prašydamas sudaryti komisiją medžiojamųjų žvėrių padarytos žalos dydžiui nustatyti (b.l.53-54). Biržų r. sav. sudaryta komisija 2013-10-24 d. apžiūrėjo ieškovo kukurūzų lauką ir surašė aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.7,56). Ieškovui 2014-11-17 d. buvo išsiųstas komisijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.8), kuriame nurodyta, kad buvo apskaičiuotas derliaus netekimas pinigine išraiška, paaiškinant jo apskaičiavimo tvarką ir nurodyta, kad žala yra 344,13 Lt (99,67 Eur). Remdamasis šiuo raštu, ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovo šią nurodytą žalą. Tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad šis raštas nėra Komisijos sprendimas, nes jis neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir negali būti pagrindas įgyti teisę į žalos atlyginimą. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju šios komisijos pirmininkas S. S. patvirtino teismui, kad viena komisijos narė atliko rašte nurodytus skaičiavimus, o jis pasirašė raštą. Visa tai rodo, kad Biržų rajono savivaldybės sudaryta medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams nuostolių skaičiavimo komisija (toliau Komisija) iš tiesų neposėdžiavo ir jokio sprendimo nepriėmė.
Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad Komisijos sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamas žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. LVAT laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr.A556 -557/2009, to paties teismo 2015-03-23 nutartis administracinėje byloje Nr.A-218-602/2015 ir kt.). Be to, administracinis teismas savo nutartyse ne kartą konstatavo, jog Komisijos pareiga yra apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, vadovaujantis be išimties visomis imperatyviomis nuostatomis, įtvirtintomis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau Metodika), t.y. tokios žalos apskaičiavimas apima ne tik galutinį konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą administraciniame akte ir tuo pačiu suinteresuotiems asmenims (kas šioje konkrečioje byloje net nebuvo padaryta, nes iš komisijos pateiktos medžiagos matyti, kad raštas apie aritmetinį žalos paskaičiavimą buvo išsiųstas tik ieškovui ir tai patvirtina atsakovo argumentus apie tai, kad būrelis komisijos jokio nei rašto, nei sprendimo negavo), bet ir aiškų, suprantamą nurodymą, kaip paskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, kaip skaičiuojama derliaus netekimo žala, tai pat aptarimą aplinkybių, numatančių išimtis dėl žalos atlyginimo arba kitaip tariant paneigiančių teisę į žalos atlyginimą. Tai yra sudėtiniai žalos apskaičiavimo elementai, kurių konstatavimas (arba ne) yra teisiškai reikšmingas ne tik dėl galimybės visiškai eliminuoti arba patvirtinti teisę į žalos atlyginimą, bet ir dėl suinteresuotų pusių suvokimo derliaus netekimo žalos paskaičiavimą įtakojusių veiksnių, reikšmingų aplinkybių. Tai yra viešojo administravimo subjekto pareiga, kuri atsižvelgiant į valdžių padalinimo principą, šiuo atveju negali būti perkelta teismui.
Kadangi iš byloje surinktų duomenų matyti, kad toks Komisijos sprendimas, kuris laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo reikalavimus, bet ir Viešojo administravimo įstatymą, šiuo konkrečiu atveju priimtas nebuvo, t.y. įstatymo nustatyta tvarka nebuvo paskaičiuotas žalos dydis ir tai yra, kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, viešojo subjekto pareiga, kuri atsižvelgiant į valdžių padalinimo principą, negali būti perkelta teismui, todėl konstatuotina, jog ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, dėl ko ieškinys paliekamas nenagrinėtas (LR CPK 296 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovui išaiškintina, kad jis turi kreiptis į Komisiją, kuri laikydamasi Metodikoje įtvirtintų reikalavimų ir procedūrų, turi apskaičiuoti pasėliams padarytos žalos dydį, o atsisakius tai daryti ar suinteresuotoms šalims nesutinkant dėl paskaičiuotos žalos dydžio, jos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui. Ir tik įsiteisėjus Komisijos sprendimui dėl paskaičiuotos žalos dydžio bei atsakovui per vieną mėnesį jos nesumokėjus (LR Medžioklės įstatymo 18 str. 6 d.), ieškovas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl padarytos žalos priteisimo.
Iš ieškovo išieškotinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (LR CPK 94 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., teismas
Nutaria:
Ieškovo S. M. ieškinį atsakovui Biržų rajono Tamošiūnų medžiotojų būreliui bei tretiesiems asmenims „BTA insurance company“ SE ir Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.
Išieškoti iš S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 9,25 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.