- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- 2-1344/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00967-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Trečiasis asmuo
- Swedbank AB
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Global Petroleum“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Vaišvydava“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Swedbank AB atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Global Petroleum“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Vaišvydava“ dėl sutarties pripažinimo pagrindine ir nuosavybės teisių į patalpas ieškovui pripažinimo nuo kainos už jas sumokėjimo momento.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Global Petroleum“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2009 m. spalio 2 d. UAB „Global Petroleum“ ir UAB „Naujoji Vaišvydava“ sutartį dėl patalpų pirkimo - pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindine nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartimi bei pripažinti UAB „Global Petroleum“ nuosavybės teisę į patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pastate adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. gegužės 31 d. 2013 m. vasario 28 d. šalys teismui pateikė taikos sutartį, prašė ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą 2013 m. vasario 26 d. tarp ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Global Petroleum“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“, kurioje šalys susitarė, kad atsakovas šia taikos sutartimi pripažįsta ieškovo pareikštą ieškinį dalyje dėl 2009 m. spalio 2 d. UAB „Global Petroleum“ ir UAB „Naujoji Vaišvydava“ sutarties dėl patalpų pirkimo - pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo pagrindine nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartimi bei UAB „Global Petroleum“ nuosavybės teisių į patalpas (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo bei, kad nuo teismo nutarties, kuria yra patvirtinama ši taikos sutartis įsigaliojimo dienos ieškovui be jokių papildomų susitarimų, mokėjimų, kompensacijų pereina nuosavybės teisė į patalpas (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias pastate adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pripažįsta, kad ieškovas yra sumokėjęs visą patalpų kainą, nurodytą sutartyje dėl patalpų pirkimo - pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad taikos sutarties sudarymas įstatymui neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų interesų nepažeidžia.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas Swedbank AB prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netvirtinti 2013 m. vasario 26 d. taikos sutarties, sudarytos tarp UAB „Global Petroleum“ ir UAB „Naujoji Vaišvydava“. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas patvirtindamas taikos sutartį pažeidė imperatyviąsias teisės normas ir viešąjį interesą. Taikos sutarties pagrindu buvo sudaryta galimybė ieškovui savo vardu įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo patalpas, nors UAB „Naujoji Vaišvydava“ be banko raštiško sutikimo neturėjo ir neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti įkeičiamo daikto, t.y. ginčo patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini). Taigi buvo pažeista CK 4.170 straipsnio 3 dalies norma, kuri nustato, kad hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises. Šiuo atveju hipotekos kreditoriaus teisės įtvirtintos galiojančiame ir nenuginčytame įstatymų nustatyta tvarka hipotekos lakšte, ir nustato, kad įkeistas turtas negali būti perleistas be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Hipotekos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvios, o viešas interesas, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principai reikalauja, kad būtų laikomasi disponavimo įkeistu turtu apribojimų, kurie yra galiojantys ir įregistruoti Hipotekos registre.
2. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta taip pat dėl to, jog teismas patvirtino taikos sutartį dėl nuosavybės teisės į prekybos patalpas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perėjimo ieškovui, nors tą pačią dieną ir praėjus dviem dienoms nuo taikos sutarties su ieškovu pasirašymo, atsakovas dėl šių patalpų sudarė notarinę pirkimo - pardavimo sutartį ir šias patalpas pardavė S. R.. Šios patalpos nuo 2013 m. kovo 6 d. yra registruotos S. R. vardu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punkte numatyta, kad nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsigaliojimo dienos nuosavybė teisė į ginčo patalpas pereis ieškovui. Tokiu būdu ieškovui pereis nuosavybės teisė į patalpas, kurios atsakovui nebepriklauso, o šiai dienai priklauso byloje nedalyvaujančiam fiziniam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartis pažeidžia šioms ginčo patalpoms pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. 2012 m. birželio 26 d. Kauno apygardos teismo ir 2012 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis atsakovas turi teisę parduoti areštuotas patalpas ir butus tik tuo atveju, kai lėšos gautos už parduotas patalpas nukreipiamos bankui. Tačiau teismo patvirtinta taikos sutartis šių sąlygų akivaizdžiai neatitinka, nes pagal teismo patvirtintas taikos sutarties sąlygas nuosavybės teisė ieškovui į ginčo patalpas pereina papildomai nesumokant jokių lėšų nei atsakovui, nei bankui.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Global Petroleum“ ir atsakovas UAB „Naujoji Vaišvydava“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad nesutinka su trečiojo asmens argumentu, kad šalys neturėjo teisės sudaryti taikos sutarties, nes nebuvo gautas banko sutikimas dėl turto perleidimo. Nors hipotekos lakšte yra įrašas, jog atsakovas be banko raštiško sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti kitaip perleisti įkeisto turto, tačiau vien ši sąlyga nesuteikia teisės bankui neišduoti sutikimo nenurodant jokių priežasčių ar motyvų. Hipotekos kreditoriaus atsisakymas suteikti sutikimą perleisti hipoteka įkeistą daiktą turi būti motyvuotas. Pasikeitus patalpų savininkui, vadovaujantis CK 4.170 straipsnio 6 dalimi, hipoteka patalpoms seka paskui daiktą, o trečiasis asmuo, tuo atveju, jei atsakovas nevykdytų ar netinkamai vykdytų savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį, turėtų teisę skolą išieškoti iš šių patalpų. Taigi, ieškovo ir atsakovo nuomone, įkeisto daikto perleidimas nepažeidžia hipotekos kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų. Vien turto pardavimas be hipotekos kreditoriaus sutikimo nėra ir negali būti laikomas jo teisių pažeidimu. Hipotekos kreditorius gali nesuteikti sutikimo perleisti hipoteka įkeisto daikto tik įrodęs, kad dėl patalpų perleidimo atsakovo turtinė padėtis pablogės tiek, kad jis nebegalės įvykdyti savo prievolių bankui, tai yra, pajamų, gautų iš likusio turto pardavimo, atsakovui nepakaks visiškai atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi. Tokių įrodymų ar argumentų trečiasis asmuo nepateikė, todėl atsisakymas suteikti sutikimą parduoti patalpas yra nepagrįstas. Ieškovas ir atsakovas nesutinka su trečiojo asmens argumentais, jog sudaryta taikos sutartis pažeidžia patalpoms pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Iš bylos aplinkybių matyti, kad sutartis dėl komercinių patalpų pirkimo - pardavimo Nr. PR-K3/1-2009 buvo sudaryta 2009 m. spalio 2 d., tai yra iki teismų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, ieškovas visus mokėjimus už patalpas atliko taip pat iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Sutarties 3 punkte numatytas įsipareigojimas notariškai patvirtinti sutartį po 80 proc. sutarties kainos sumokėjimo. Taigi tuo metu, kai ieškovas įgijo teisę reikalauti atsakovo patvirtinti sutartį notariškai, laikinosios apsaugos priemonės negaliojo, todėl taikos sutartimi pripažindamas šias aplinkybes, atsakovas nėra laikomas pažeidusiu teismų taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, trečiasis asmuo pagrįstai nurodė, kad prekybos patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotos kitam šioje byloje nedalyvaujančiam asmeniui. Atsakovas, perleisdamas šias patalpas kitam asmeniui, suklydo, nes manė, kad su ieškovu sudarytoje preliminarioje pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodytos kitos patalpos. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), komercinės paskirties patalpos nėra itin aiškiai identifikuotos, joms dar nėra suteikti tikslūs adresai. Nors šios patalpos buvo perleistos kitam asmeniui dėl klaidos, tačiau atsakovas nenori pažeisti šio asmens teisių ir teisėtų lūkesčių bei sutinka prisiimti visas tokios klaidos pasekmes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo ir atsakovo nuomone, ginčijama teismo nutartis naikintina. Kadangi ieškovas ir atsakovas yra nusprendę ir susitarę bylą baigti taikos sutartimi, su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikė apeliacinės instancijos teismui šalių sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, kuria yra sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje ir prašo patvirtinti taikos sutartį, grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas patvirtino tarp ieškovo UAB „Global Petroleum“ ir atsakovo UAB „Naujoji Vaišvydava“ taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad atsakovas šia taikos sutartimi pripažįsta ieškovo pareikštą ieškinį dalyje dėl 2009 m. spalio 2 d. UAB „Global Petroleum“ ir UAB „Naujoji Vaišvydava“ sutarties dėl patalpų pirkimo - pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo pagrindine nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartimi bei UAB „Global Petroleum“ nuosavybės teisių į patalpas (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo bei, kad nuo teismo nutarties, kuria yra patvirtinama ši taikos sutartis įsigaliojimo dienos ieškovui be jokių papildomų susitarimų, mokėjimų, kompensacijų pereina nuosavybės teisė į patalpas (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias pastate adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pripažįsta, kad ieškovas yra sumokėjęs visą patalpų kainą, nurodytą sutartyje dėl patalpų pirkimo - pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu, darydamos viena kitai nuolaidas, susitaria dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija minėtą nutartį argumentuodamas tuo, kad ši taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta nesant banko sutikimo. Šalys nesutikdamos su šiuo trečiojo asmens argumentu nurodė, kad hipotekos lakšte numatyta sąlyga dėl banko sutikimo nesuteikia teisės bankui neišduoti sutikimo nenurodant jokių priežasčių ar motyvų. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad hipotekos lakšte, kurį yra pasirašę tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo, numatyta, kad įkeičiamas objektas negali būti perleidžiamas be raštiško kreditoriaus sutikimo. Nors sutiktina su ieškovo ir atsakovo argumentu, kad toks kreditoriaus sutikimas turi būti motyvuotas, tačiau šis argumentas nepaneigia skolininko pareigos prieš sudarant sandorį gauti tokį sutikimą.
Apeliantas ginčijamos nutarties neteisėtumą argumentuoja taip pat tuo, kad ši nutartis pažeidžia 2012 m. birželio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi taikytas ir 2012 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo leista atsakovui parduoti butus/patalpas, esančius areštuotame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiomis dalimis areštuoto žemės sklypo bei leista iš pagal šiuos pardavimo sandorius gautų lėšų vykdyti atsiskaitymus su Swedbank, AB iki kol su juo kaip įkaito turėtoju bus visiškai atsiskaityta pagal tarp atsakovo ir Swedbank, AB sudarytą kredito sutartį su jos pakeitimais. Taigi, nors nurodytos laikinosios apsaugos priemonės leido atsakovui perleisti areštuotas patalpas, tačiau ginčo patalpų perleidimas be jokių priemokų, kompensacijų bei negavus banko sutikimo neatitiko pagrindinio apeliacinės instancijos teismo nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tikslo, t.y. užtikrinti galimybę atsiskaityti su įkaito turėtoju Swedbank, AB.
Iš apelianto pateiktos 2013 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas kitam asmeniui perleido negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pagal pirmosios instancijos 2013 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį buvo pripažinta ieškovo nuosavybe (b.l.145-150). Taigi atsakovas ginčijamos nutarties priėmimo dieną perleido trečiajam asmeniui patalpas, kurios įsiteisėjus ginčijamai teismo nutarčiai nuosavybes teise turėjo atitekti ieškovui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijama nutartis turi būti panaikinta taip pat dėl to, kad iki jos įsigaliojimo pasikeitus patalpų savininkui, nebus galimybės ieškovui šios nutarties pagrindu įregistruoti nuosavybės teisės į taikos sutartyje nurodytas patalpas.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą patvirtinti taikos sutartį, neinformavęs apie šio klausimo nagrinėjimą visų byloje dalyvaujančių asmenų, pažeidė CPK 133 straipsnio 3 dalies reikalavimą, o tuo pačiu bylos dalyvių teisę išreikšti savo poziciją dėl visų procese pareikštų reikalavimų, kurių tenkinimas turi įtakos jų teisėms ir interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1088/2013).
Ieškovas ir atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui ieškovo ir atsakovo 2013 m. kovo 22 d. pasirašytą taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ir atsakovas nepateikė teismui trečiojo asmens sutikimo dėl nurodytos sutarties tvirtino, apeliacinės instancijos teismas nurodytos sutarties netvirtina, o bylą perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį, kuria patvirtinta 2013 m. vasario 26 d. taikos sutartis, panaikinti. Atsisakyti patvirtinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Global Petroleum“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ 2013 m. kovo 22 d. pasirašytą taikos sutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.