Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad Trakų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) savo neteisėtais veiksmais padarė pareiškėjui turtinę žalą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 2 525 Eur; 2) pripažinti, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė pareiškėjui neturtinę žalą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 2 432 Eur 23 centus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 13 d. iki 2017 m. sausio 1 d. dirbo Trakų rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyriausiuoju specialistu (pareigybės lygis A kategorija 10), minėto skyriaus pavadinimas vėliau pakeistas į Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyrių (toliau – ir Skyrius). 2015 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas gavo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. K3-276, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Paskirtą nuobaudą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-5184-142/2016 ir pareiškėjo skundą tenkino visiškai, o paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikino. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1663-520/2017 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Bylos nagrinėjimas nuo neteisėtos nuobaudos paskyrimo iki įsiteisėjusio sprendimo byloje priėmimo užtruko 1 metus 5 mėnesius ir 6 dienas. Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pareiškėjas negalėjo gauti priemokų ir priedų, o taip pat prieš šventes visiems be išimties darbuotojams ir valstybės tarnautojams skiriamų vienkartinių išmokų. Pareiškėjas teigė, jog dėl nurodytų priežasčių jis iš viso patyrė 1 700 Eur turtinę žalą.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog dėl neteisėtai paskirtos tarnybinės nuobaudos pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė gauti trečią kvalifikacinę klasę ir už tai nustatyto 15 procentų priedo prie atlyginimo. Pareiškėjas neturtinę žalą sieja ne tik su dvasinių sunkumų, įtampos, sukeltu stresu bei kitais išgyvenimais, tačiau ir su tuo, kad pareiškėjui teko pačiam rengtis bylai, atlikti visus procesinius veiksmus, rengti procesinius dokumentus, pačiam save atstovauti. Pareiškėjas nurodė, jog neturėjo pasirinkimo laisvės ir valios dėl atstovavimo, nes jo atlyginimo dydis buvo per mažas tam, kad išgalėtų pasisamdyti advokatą, pareiškėjas negalėjo gauti valstybės finansuojamo advokato, nes jo darbo užmokestis šiek tiek viršijo nustatytus kriterijus. Todėl pareiškėjas prašė priteisti nuo maksimalaus advokato paslaugų dydžio (4 864,46 Eur) puse sumos t. y. 2 432 Eur 23 ct dėl procesinių veiksmų atlikimo, pripažįstant tai kaip neturtinę žalą. Pareiškėjas teigė, jog šiuo atveju yra visos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos: paskirta tarnybinė nuobauda teismų sprendimais buvo pripažinta kaip neteisėta ir panaikinta; pareiškėjo nurodyta tiek turtinė, tiek neturtinė žala buvo Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų rezultatas; atsakovo kalti veiksmai pagrįsti teismų sprendimais; žala ir nuostoliai kilo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.