Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. K3-276 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. P.“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2013 m. birželio 13 d. dirba Administracijoje Juridinio ir personalo administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiuoju specialistu ir Įsakymu jam buvo nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba), nes pareiškėjas nepažeidė Įsakyme nurodytų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl tarnybinis nusižengimas negalėjo būti konstatuotas. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2015 m. rugpjūčio 10–24 d. pavadavo Skyriaus vedėją jo kasmetinių atostogų metu ir 2015 m. rugpjūčio 13–14 d. elektroninių paslaugų portale pamatė, jog gauta nauja byla, tačiau atsiliepimas į ieškinį joje turėjo būti pateiktas iki 2015 m. rugsėjo 14 d., t. y. Skyriaus vedėjui grįžus iš kasmetinių atostogų atsiliepimui į ieškinį pateikti buvo likusios 22 dienos. Pareiškėjo teigimu, tokio pobūdžio bylos (dėl darbuotojų darbo santykių) beveik visuomet buvo pavedamos advokatams ir tik Skyriaus vedėjas su jais tiesiogiai kontaktuoja (šiuo atveju byla ir yra perduota advokatams), todėl užduoties pareiškėjas sąmoningai ir logiškai nepradėjo vykdyti. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis grįžusį po atostogų Skyriaus vedėją ne kartą žodžiu informavo apie gautą ieškinį, nes pagal Skyriuje nusistovėjusią praktiką užduotys arba atliekami (atlikti) darbai niekada nebuvo įforminami priėmimo–perdavimo aktais, t. y. visada pakakdavo pateikti visą informaciją žodžiu.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Įsakyme viena iš nuobaudos skyrimo priežasčių nurodyta tai, jog buvo praleistas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Pareiškėjas akcentavo, kad terminas nebuvo praleistas, nes jis Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. buvo atnaujintas, o tai reiškia, jog dėl tariamo pareiškėjo pažeidimo nekilo jokių teisinių pasekmių. Nors Administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. P2-1082 sudaryta komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, (toliau – ir Komisija) 2015 m. spalio 22 d. išvadoje Nr. AP8-482 (toliau – ir Išvada) nurodė, kad termino praleidimas laikytinas atsakomybe sunkinančia aplinkybe, tačiau tai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, Įstatymas, VTĮ) 301 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nustatančioms baigtinį sunkinančių aplinkybių sąrašą. Be to, nors Komisija Išvadoje nurodo, kad tai ne pirmas pareiškėjo tarnybinis patikrinimas, tačiau buvusio tarnybinio patikrinimo atveju buvo įrodyta, jog pareiškėjas buvo nekaltas ir nusižengimo nepadarė. Nepagrįsti Komisijos teiginiai rodo siekį diskredituoti pareiškėją.

Pareiškėjas nurodė, kad Komisija, teigdama, jog elektroninių ryšių priemonėmis iš teismo gautą dokumentą pareiškėjas turėjo užregistruoti tą pačią dieną, padarė faktinio pobūdžio klaidą, nes Komisija nustatė, kad ne visi dokumentai, kuriuos Administracija gauna per elektroninių paslaugų portalą, yra registruojami. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija, teigdama, jog pareiškėjas turėjo informuoti Administracijos direktorių, kad Skyriaus vedėjo atostogų metu gautas dokumentas būtų pradėtas vykdyti, visiškai neatsižvelgė į tai, jog prisijungimą prie elektroninių paslaugų portalo turi 3 Skyriaus darbuotojai, įskaitant ir Skyriaus vedėją. Pareiškėjo teigimu, kiekvienas asmuo, gavęs teismo išduotą prisijungimo paskyrą, yra atsakingas už gautų dokumentų įgyvendinimą, o pagal Skyriuje susiklosčiusią praktiką gautus tam tikrus dokumentus asmenys, turintys paskyras, įgyvendina tiesiogiai, t. y. neinformuodami Administracijos direktoriaus.