Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovui A. Š., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, V. V., dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. Š. (toliau ir – ieškovas) prašo: 1) priteisti iš atsakovo A. Š. paramą po 350 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, paramą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos iki mokslo baigimo (duomenys neskelbtini) gimnazijos baigimo dienos, t. y. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymo (paramos) įsiskolinimą 2707 Eur (už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2025 m. gegužės 7 d. (iki pilnametystės).

2. Atsakovas A. Š. (toliau ir – atsakovas) sutinka su ieškiniu iš dalies, ir prašo priteisti ieškovui išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki (duomenys neskelbtini) gimnazijos baigimo dienos (2026 m. rugpjūčio 31 d)., o civilinės bylos dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukti.

II. Ieškovo reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų

3. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog nors ir yra jau pilnametis, tačiau jam vis dar reikalinga tėvo parama, nes šiuo metu jis vis dar mokosi gimnazijoje. Mano, kad atsakovas turėtų mokėti paramą jo išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį iki mokslų pabaigos (2026 m. rugpjūčio 31 d.). Yra įsitikinęs, kad prie jo išlaikymo turi prisidėti abu tėvai, o ne tik mama. Kadangi atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, jis dirba užsienyje ir gauna darbo užmokestį, gali teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą. Nors jis pats vykdo individualią veiklą, tačiau pajamos iš šios veiklos nėra reguliarios, o gaunamų pinigų jam nepakanka, be to, jam reikia skirti visą laiką mokymuisi, nes mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, ir tiek daug dirbti nebeturi laiko. Jam reikalingos lėšos pragyvenimui, maistui, higienos priemonėms, gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidoms, rūbams, avalynei, taip pat jam reikalingi pinigai laisvalaikiui, renginiams, kuriuos organizuoja gimnazija, taip pat nemažą dalį piniginių lėšų sudaro nuomos ir komunaliniai mokesčiai. Šiuo metu jis gyvena su mama V. V., kuri išlaiko ir dar du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus. Jie gyvena nuomotame bute, mamos darbo užmokestis nėra didelis, todėl jam iki šiol reikalinga tėvo parama, nes mama viena pati nėra pajėgi teikti jam materialinę paramą, o pareigą išlaikyti (remti) savo vaikus turi abu tėvai. Atsakovo materialinė parama jam yra reikalinga, kol baigs gimnaziją. Dėl mokslo grafiko praktiškai jis nebegali skirti tiek daug laiko individualiai veiklai ir gauti tiek pajamų, kad jam užtektų visiškai save išsilaikyti. Pažymi, kad jis prašo iš atsakovo paramos nuo ieškinio padavimo dienos, nors jam aštuoniolika metų sukako 2025 m. gegužės mėn., nes jis visą vasarą dirbo ir turėjo savo pinigų ir dar jam duodavo mama, todėl jam pakako pinigų savo poreikiams patenkinti. Kai jam sukako aštuoniolika, atsakovas gera valia materialinės pagalbos nebeteikia, todėl jis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl paramos prisiteisimo. Paramą prašo priteisti nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 26 d.. Be to, jis ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo (paramos) įsiskolinimą 2707 Eur (už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2025 m. gegužės 7 d. (iki pilnametystės), nes 2017 m. lapkričio 16 d. teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta jo tėvų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priteistas išlaikymas jam nebuvo indeksuojamas, tačiau šiuo metu minėtoje byloje jis yra išsiėmęs vykdomąjį raštą, ir kreipsis į antstolį dėl priverstinio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, jis atsisako reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, kurį sudaro 2707 Eur, iš atsakovo priteisimo.

4. Atsakovas atsiliepimu ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka iš dalies. Jis sutinka, kad ieškovui sulaukus pilnametystės jis nustojo mokėti išlaikymą ieškovui, tačiau nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teigia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir neįrodė, kad jo išlaikymui prašoma priteisti suma yra racionali ir pagrįsta, reikalinga užtikrinant būtinuosius jo poreikius. Atsakovas sutinka, jog nereikia įrodinėti, kad pilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti pagrįstos ir jos turi būti protingo bei realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra ieškovo patiriamos išlaidos ir, ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti bei pagerinti savo gyvenimo kokybę atsakovo sąskaita. Ne tik nepilnamečiui, bet ir pilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas, siekdamas prisiteisti didesnį išlaikymą išlaidas nepagrįstai padidino. Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), laivų korpusų surinkėju. Jo vidutines mėnesines pajamas, atskaičius mokesčius sudaro apie 2 373 Eur. Nors atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su sodo namu ir garažu, tačiau šio turto vertė nėra didelė. Be to, šis turtas įsigytas gavus paskolą ir įkeistas kredito įstaigai užtikrinant paskolos mokėjimą, todėl atsakovas kiekvieną mėnesį moka paskolos įmokas, kurias šiai dienai sudaro apie 300 Eur, paskolos likutis – apie 60 093 Eur. Be to, namo remontui atsakovas paėmė 3 000 Eur vartojimo kreditą ir 16 000 Eur paskolą, todėl kiekvieną mėnesį moka 83 Eur kredito bei 266 Eur paskolos įmokas. Be to, atsakovas kas mėnesį moka po 300 Eur nepilnamečio vaiko K. Š. išlaikymui ir ketina išlaikymo sumą didinti. Tokiu būdu, atsakovas kiekvieną mėnesį turi piniginių įsipareigojimų už bendrą 949 Eur sumą. Taip pat nurodo, kad jo sutuoktinė niekur nedirba, todėl jis ją visiškai išlaiko, jis jai duoda pinigų maistui, aprangai, kadangi ji turi automobilį, tai duoda pinigų ir kurui, ir kt.. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti jam išlaikymą (paramą) po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau atsakovas sutinka mokėti po 200 Eur, juolab, kad ieškovas gauna pinigų ir iš močiutės. Atsižvelgiant į ieškovo poreikius pagal jo amžių, atsakovo įsitikinimu, tokio dydžio išlaidos, kurias nurodė ieškovas ieškinyje ir nėra būtinos, o manydamas, kad ieškovui tokių priemonių, pramogų ir pan., bei už tokia kaina reikia, ieškovas turėtų atsižvelgti ir įvertinti finansines galimybes tokias išlaidas patirti. Atsakovas ir jo atstovas pažymėjo, jog ieškovas jokių įrodymų, objektyviai pagrindžiančių jo prašomą priteisti sumą išlaikymui, nepateikė. Atsakovo mėnesines pajamas sudaro apie 2373 Eur ir iš šių pajamų jis privalo mokėti įmokas paskoloms grąžinti, kas mėnesį teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui bei tenkinti savo kasdieninius, būtinus poreikius, todėl priteisus iš atsakovo ieškovo prašomus po 350 Eur, atsakovas neturėtų realių galimybių tokio dydžio išlaikymą teikti. Be to, akcentavo, kad jis su sūnumi nebendrauja ir iš principo jis nenori duoti jam pinigų, jis jam yra netikras sūnus, o tik biologinis sūnus ir nenori su juo turėti jokių kontaktų. Atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo yra visiškai nepagrįstas, nes jei ieškovas mano, kad priimtas teismo sprendimas atsakovo buvo netinkamai vykdomas ir susidarė išlaikymo įsiskolinimas, tai visi klausimai susiję su šio sprendimo priverstiniu vykdymu yra sprendžiami byloje, kurioje jau yra priimtas teismo sprendimas dėl jo išlaikymo, todėl šioje dalyje civilinė byla turi būti nutraukta.

5. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu palaikė ieškovo ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad pilnametis sūnus kol kas gyvena su ja, ir dar dviem nepilnamečiais vaikais, kurių vienas yra ir neįgalus. Ji gyvena su draugu, su kuriuo turi bendrą nepilnametį vaiką, nuomotame bute, už nuomą, įskaitant ir komunalinius mokesčius, per pusę su draugu moka apie 820 Eur (už nuomą – 650 Eur ir plius komunaliniai mokesčiai). Ji dirba (duomenys neskelbtini), vidutiniškai gauna apie 1100 Eur - 1300 Eur per mėnesį pajamų. Ji turi transporto priemonę, tačiau nekilnojamojo turto, santaupų, prievolių kreditoriams ji neturi. Nors ieškovas ir pats užsidirba pinigų, tačiau šios pajamos yra nereguliarios, būna laikotarpiai, kad sūnus nieko nedirba. Ji duoda ieškovui pinigų, nes jos požiūriu, jis turi dabar visą dėmesį skirti mokslui, o ne darbui. Ji pagal galimybes padeda sūnui materialiai, perka rūbus, avalynę, maistą, moka nuomos bei komunalinius mokesčius, prisideda prie ieškovo laisvalaikio išlaidų, apmoka ekskursijas, duoda pinigų mokyklos fondui ir kt.. Jai materialiai padeda jos draugas, su kuriuo ji ir jos vaikai gyvena kartu, nes jos gaunamų pajamų išlaikyti vaikus ir save nepakaktų. Mano, kad atsakovas yra pajėgus teikti sūnui išlaikymą po 350 Eur, nes jis gerai uždirba, išlaiko savo žmoną, kaip vaikai jai pasakojo, jis gerina savo buitį ir perka ne pirmos būtinybės daiktus (burbulinę vonią, baseiną, yra įsirengęs namuose akvariumą), kas patvirtina, kad jo finansinė padėtis yra gera. Pažymi, kad savo nepilnamečiui sūnui, atsakovas iki ieškovui kreipiantis į teismą mokėjo tik po 200 Eur išlaikymą, tik dabar pradėjo mokėti po 300 Eur, iki 18 metų ieškovui taip pat mokėdavo tik po 200 Eur, išlaikymo sumų neindeksuodavo, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovas bandė su tėvu taikiai susitarti dėl išlaikymo, kol jis mokysis gimnazijoje, teikimo, tačiau atsakovas kategoriškai su tuo nesutiko. Anksčiau ieškovo ir atsakovo santykiai buvo geri, jie bendravo, bet dabar jau apie pusantrų metų nebebendrauja, o kas tarp jų įvyko, ji tiksliai pasakyti negali. Šiuo metu ji yra išsiėmusi vykdomąjį raštą, ir kreipsis į antstolį dėl priverstinio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimo tenkintinas, civilinės bylos dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutrauktina.

7. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra atsakovo ir trečiojo asmens sūnus.

8. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3130–586/2017, atsakovo ir trečiojo asmens santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtina tarp šalių 2017 m. liepos 27 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnamečių vaikų E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas 2025 m. gegužės 7 d. tapo pilnamečiu. Ieškovui sulaukus pilnametystės, atsakovas jam išlaikymo nebeteikia. (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2025 m. birželio 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje (pastaba –bylos nagrinėjimo metu ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje), pagal vidurinio ugdymo programą, dieniniame skyriuje. Mokslo metai baigsis 2025 m. rugpjūčio 31 d.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2025 m. birželio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2VP-15488-1149/2025) civilinėje byloje Nr. e2YT-3130-586/2017 nuspręsta pareiškėjams V. V. ir E. Š. išduoti vykdomuosius raštus pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3130-586/2017 patvirtintos 2017 m. liepos 27 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punkte nurodytas sąlygas.

9. Gyventojo individualios veiklos vykdymo ar nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas nuo 2023 m. gegužės 31 d. vykdo individualią veiklą pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamybos srityje. Ieškovo pateiktais pajamų mokesčio deklaracija už 2024 metus bei apskaitos žurnalo išrašais už 2024 metus, 2025 metus, nustatyta, kad ieškovas iš savo vykdomos individualios veiklos 2024 m. gavo 1595 Eur pajamų, 2025 m. - 1140 Eur pajamų. Iš šio žurnalo duomenų taip matyti, kad didžiausią dalį pajamų 2025 m. ieškovas gavo savo mokyklinių vasaros atostogų metu, t. y. 2025 m. liepos mėn., rugpjūčio mėn. Iš ieškovo pateiktų banko išrašų matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 11 d. iki 2025 m. rugpjūčio 24 d. gavo vaiko pinigus iš mamos, iš viso 968 Eur. Ieškovas nekilnojamo ir/ar registruotino kilnojamojo turto neturi.

10. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, esančiais teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotos transporto priemonės Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir Daihatsu Cuore, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nors šių transporto priemonių dalyvavimas eisme draudžiamas, tačiau jos nėra išregistruotos ir jų savininku bei valdytoju nurodytas atsakovas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nuosavybės teise turi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.. Šis turtas įsigytas gavus paskolą ir įkeistas kredito įstaigai AB „Luminor“ bankui, užtikrinant paskolos mokėjimą, todėl atsakovas kiekvieną mėnesį moka paskolos įmokas, kurias šiai dienai sudaro apie 300,82 Eur, paskolos likutis 2025 m. spalio 20 d. buvo - 60 093 Eur. Atsakovas yra pasiėmęs paskolas, t. y. 3 000 Eur vartojimo kreditą ir 16 000 Eur paskolą, todėl kiekvieną mėnesį moka 83 Eur kredito bei 266 Eur paskolos įmokas. Atsakovas turi pasiėmęs 16 000 Eur dydžio paskolą namų remontui, todėl kiekvieną mėnesį moka 83 Eur kredito bei 266 Eur paskolos įmokas. Atsakovas dirba užsienyje, laivų korpusų surinkėju. 2025 m. spalio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) išduotoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. nurodyta, kad atsakovo darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį, atskaičius mokesčius sudarė 2842,60 Eur. 2025 m. spalio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) išduotoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už laikotarpį nuo 2025 m. birželio mėn. iki 2025 m. rugpjūčio mėn. nurodyta, kad atsakovo darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį, atskaičius mokesčius sudaro – 1589,91 Eur. Iš atsakovo pateikto AB „Swedbank“ banko išrašo matyti, kad atsakovas iš UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio mėn. gavo – 3649 Eur, 2025 m. sausio mėn. gavo – 3058 Eur, 2025 m. vasario mėn. – 2771 Eur, 2025 m. kovo mėn. – 2378 Eur, 2025 m. balandžio mėn. – 3587 Eur, 2025 m. gegužės mėn. – 2414 Eur; iš UAB (duomenys neskelbtini) atsakovas gavo 2025 m. birželio mėn. – 2482 Eur atsiskaitymą, 2025 m. liepos mėn. – 3501 Eur, 2025 m. rugpjūčio mėn. –3075 Eur, 2025 m. rugsėjo mėn. – 3724,30 Eur, 2025 m. spalio mėn. –850 Eur, 2025 m. lapkričio mėn. – jam buvo pervesta 7007,50 Eur. Taigi, atsakovas už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio mėn. iki 2025 m. lapkričio mėn. iš darbinės veiklos UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) gavo iš viso 38496,80 Eur pajamų (atskaičius mokesčius), kas sudaro vidutiniškai per mėnesį apie 3208,06 Eur (38496,80 Eur/12 mėn.). Iš to paties AB „Swedbank“ banko išrašo taip pat matyti, kad atsakovui per pirmiau paminėtą laikotarpį tretieji asmenys pervedė įvairaus dydžio pinigines sumas. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad šios piniginės lėšos buvo jo suteiktos paskolos draugams, kurie jas grąžino. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui kas mėnesį skiria po 300 Eur, kitų išlaikytinių jis neturi.

11. 2025 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad trečiojo asmens V. V. pajamos iš darbinės veiklos už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. rugpjūčio mėn. sudarė apie 1328 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. 2022 m. spalio 22 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad trečiojo asmens draugas, su kuriuo gyvena trečiasis asmuo ir trys vaikai, nuomoja būstą ir per mėnesį yra mokamas 550 Eur nuomos mokestis (trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu už būsto nuomą mokamas 650 Eur dydžio nuomos mokestis), taip pat privaloma mokėti ir nuomojamo būsto išlaikymo išlaidas. Iš trečiojo asmens V. V. AB „Swedbank“ banko išrašo matyti, kad V. V. kiekvieną mėnesį nuomotojui vidutiniškai perveda apie 728 Eur už buto nuomą. Trečiasis asmuo be atsakovo vaikų (pilnamečio E. Š. ir nepilnamečio K. Š.), dar su draugu augina nepilnametį vaiką. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, finansinių įsipareigojimų kreditoriams taip pat neturi. Ieškovei ir jos vaikams materialiai padeda jos draugas, su kuriuo ji gyvena.

12. Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo iš atsakovo priteisti paramą po 350 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, paramą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos iki mokslo baigimo (duomenys neskelbtini) gimnazijos baigimo dienos, t. y. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

14. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Dėl paramos ieškovui teikimo (ne)būtinumo

16. Byloje ginčo dėl to, kad pilnamečiui ieškovui, besimokančiam gimnazijos dieniniame skyriuje, reikalinga parama, iš esmės nėra. Atsakovas neprieštarauja pilnamečiui teikti paramą iki kol jis mokysis gimnazijoje, tačiau jis ginčija ieškovo prašomo priteisti išlaikymo (paramos) dydį.

17. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jam minimaliems poreikiams užtikrinti yra būtina 700 Eur suma – per mėnesį maistui reikia 350 Eur (apie 8 Eur dienai, taip pat po 3-5 Eur kiekvienai darbo dienai pietums mokymosi įstaigoje arba užkandžiams ir gėrimui nusipirkti), higienos priemonėms (skalbimo priemonėms, muilui, dantų pastai, šepetėliams, kirpyklos paslaugai, asmens higienos priemonėms ir kt.) reikia apie 100 Eur mėnesiui, gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidoms (vaistams, papildams, vitaminams, sporto klubui ir kt.) vidutiniškai reikia apie 150 Eur per mėnesį, rūbams ir avalynei reikia apie 100 Eur mėnesiui; lavinimo, mokymosi reikmėms ir kitiems edukaciniams poreikiams (ekskursijoms ir edukacinėms veikloms, sąsiuviniams, pratyboms, rašymo ir kt. kanceliarinėms priemonėms, kopijavimo paslaugoms) per mėnesį reikalinga apie 100 Eur suma; laisvalaikiui reikalinga suma sudaro apie 100 Eur mėnesiui; transporto išlaidoms kas mėnesį reikia 10 Eur; mobilaus ryšio, interneto paslaugai reikalinga suma sudaro apie 15 Eur mėnesiui, be to, nemažą išlaidų dalį sudaro būsto nuomos ir komunaliniai mokesčiai - apie 300-400 Eur mėnesiui. Nors pagal ieškovo pateiktus paskaičiavimus jo išlaidas sudaro 1225 Eur suma, tačiau ieškovas tiek ieškinyje nurodė, tiek ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo minimaliems poreikiams užtikrinti reikalinga apie 700 Eur suma per mėnesį. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo prašomu priteisti paramos dydžiu, ir sutikdamas ieškovui mokėti po 200 Eur išlaikymą, tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas nepagrindžia savo išlaidų, nors, atsakovo įsitikinimu, jis privalo pateikti ne tik įrodymus, pagrindžiančius kokio dydžio išlaikymas jam reikalingas, bet ir įrodymus patvirtinančius, kad jo išlaidos iki ieškinio pateikimo teismui dienos buvo apmokėtos.

18. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA) dydžio, kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. buvo 1038 Eur (777 Eur, atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 388,21 Eur iš kiekvieno iš tėvų), o nuo 2026 m. sausio 1 d. – 1153 Eur (847 Eur, atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 423,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų). Taigi, išlaikymui, taip pat ir paramai, skirtinos sumos 2025 m. –777 Eur, o 2026 m. – 847 Eur, yra neįrodinėtinos. Pažymėtina, kad ieškovo prašoma priteisti suma, reikalinga jo išlaikymui (paramai), ne tik neviršija MMA, bet ir yra mažesnė, nei MMA, todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, ieškovas neturi pareigos itin detaliai įrodinėti mažesnių, nei MMA išlaidų pagrįstumo. Nuo teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų dėl orientacinio dydžio nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti, taigi, ieškovas orientaciniu laikomo minimalių poreikių patenkinimo dydžio, priešingai, nei teigia atsakovas, neturi pagrįsti papildomais įrodymais.

19. Visuotinai pripažįstama, jog žmogui yra reikalingas maistas, higienos priemonės, drabužiai, avalynė ir pan. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Ieškovas, sulaukęs pilnametystės, mokosi gimnazijoje ir mokysis iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., taigi, neabejotinai ieškovui yra reikalinga parama. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad gimnazijos moksleivis, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbų atlikimui ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą. Kaip minėta, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui, kuris mokosi gimnazijoje, išlaikymas buvo teikiamas trečiojo asmens, tuo tarpu atsakovas, ieškovui sulaukus pilnametystės, prie išlaikymo neprisidėjo. Atsakovas neneigia, kad ieškovui ginčo laikotarpiu jis išlaikymo neteikė. Vertinant tai, kad ieškovas neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, kaip nurodė ieškovas šiuo metu jis turi susitaupęs apie 100 Eur, gyvena su savo motina ir dar su dviem nepilnamečiais vaikais, taip pat jam tenka dalis būsto nuomos ir jo išlaikymo mokesčių, ieškovo nurodytos išlaidos maistui ir kitoms prekėms, paslaugoms, laisvalaikiui patiriamų išlaidų sumos procesiniuose dokumentuose bei posėdžio metu išdėstytuose paaiškinimuose nurodytos yra adekvačios, todėl ieškovas neturi įrodinėti visiems žinomų aplinkybių ir teismas atskirai jų neaptaria.

20. Aplinkybė, kad ieškovui yra reikalinga materialinė parama, byloje nepaneigta, tėvai abu turi pareigą materialiai prisidėti prie vaiko (net ir pilnamečio, kuris mokosi gimnazijoje), išlaikymo, taigi, teismas sprendžia, kad ieškovui nuo pilnametystės iki kol ieškovas baigs gimnaziją yra reikalinga parama, kadangi ieškovui reikalinga susikoncentruoti į mokslus, jiems skirti savo laiką, o ne dirbti.

21. Atsakovo ir jo atstovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovas vykdo individualią veiklą ir iš jos jis gauna pajamų, nepaneigia paramos mokantis gimnazijoje, reikalingumo. Net jei ieškovas ir 2025 m. vasarą vykdė individualią veiklą ir per vasarą iš jo gavo daugiau pajamų, nei kitais vykdomos veiklos laikotarpiais, tai, viena vertus, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas galėjo gauti tokio dydžio pajamas, dėl kurių nebėra išlaikymo poreikio ieškovui mokantis gimnazijoje, o kita vertus, ieškovas ir neprašo priteisti paramos iš atsakovo už 2025 m. vasaros laikotarpį, nes kaip matyti ieškovas prašo paramos priteisimo iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo mokslo metų pradžios, t. y. 2025 m. rugsėjo 26 d.. Kaip minėta, ieškovas mokosi gimnazijos paskutinėje klasėje ir turi sutelkti dėmesį bei skirti daugiau laiko mokslams ir brandos atestato gavimui, o ne darbui bei visiškam savęs išlaikymui. Antra, pastebėtina ir tai, kad jei ieškovas vasaros metu dirbdamas ir gavo ar šiuo metu gauna pajamų, kurios nėra stabilios, jas gali/galėjo skirti papildomoms savo išlaidoms ar jas taupyti (pvz. mokslui aukštojoje mokykloje, vairuotojo pažymėjimui gauti ar transporto priemonės įsigijimui ir pan.). Kita vertus, kaip matyti, dėl išlaikymo dydžio spręstina, vertinant minimalius, būtinuosius poreikius bei jiems patenkinti reikalingą dydį, kai tuo tarpu net ir pilnamečio vaiko, besimokančio gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, poreikiai yra kur kas didesni nei būtinieji, todėl atsakovas turi pareigą tam tikra dalimi taip pat prisidėti prie pilnamečio poreikių tenkinimo jo mokymosi laikotarpiu. Taigi, atsakovo argumentas dėl jo sūnaus vykdomos individualios veiklos 2025 m. vasaros laikotarpiu ir galimybės užsidirbti pinigų pačiam, atmestinas kaip neturintis esminės reikšmės sprendžiant dėl paramos ieškovui reikalingumo.

Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą (materialinę paramą) ieškovui, išlaikymo dydžio ir laikotarpio

22. Sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo teismas turi įvertinti realias tėvo galimybės tokią paramą teikti.

23. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

24. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, jog atsakovas neišsklaidė abejonių dėl savo sunkios turtinės padėties. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turi nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.. Šis turtas įsigytas gavus paskolą ir įkeistas kredito įstaigai AB „Luminor“ bankui, užtikrinant paskolos mokėjimą, todėl atsakovas kiekvieną mėnesį moka paskolos įmokas, kurias šiai dienai sudaro apie 300,82 Eur, paskolos likutis 2025 m. spalio 20 d. buvo - 60 093 Eur. Atsakovas yra pasiėmęs paskolas, t. y. 3 000 Eur vartojimo kreditą ir 16 000 Eur paskolą, todėl kiekvieną mėnesį moka 83 Eur kredito bei 266 Eur paskolos įmokas. Atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės - Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir Daihatsu Cuore, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini), vėliau UAB (duomenys neskelbtini) laivų korpusų surinkėju. Atsakovas už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio mėn. iki 2025 m. lapkričio mėn. iš darbinės veiklos UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) gavo vidutiniškai per mėnesį apie 3208 Eur, atskaičius mokesčius (38496,80 Eur/12 mėn.). Atsakovas išlaiko nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui kas mėnesį pradėjo mokėti po 300 Eur, kitų išlaikytinių jis neturi.

25. Tai, kad atsakovas, gerindamas savo buitį ir gyvenimo sąlygas, pasiėmė paskolų remontui ar savo poreikiams, savaime nepatvirtina aplinkybės, jog jo finansinė padėtis yra tokia sunki, jog jis neturi galimybių teikti ieškovo, besimokančio gimnazijoje, prašomo išlaikymo dydžio, kuris kaip minėta pirmiau, yra mažesnis, nei orientaciniu laikomas minimalių poreikių patenkinimo dydis. Nors atsakovo teigimu, dėl šių įsipareigojimų jis negali skirti didesnės paramos ieškovui, tačiau, teismo vertinimu, priešingai, aplinkybė, jog atsakovas ima vartojimo kreditą remontui ir/ar savo poreikiams, įrodo jo pakankamai gerą ir stabilią turtinę padėtį. Atsakovas, sudarydamas sutartis, įvertino, jog galės kas mėnesį mokėti nustatytas įmokas. Kreditorius, prieš suteikdamas atsakovui kreditą, taip pat įvertino atsakovo turtinę padėtį kaip pakankamą ne tik pragyvenimui, bet ir sumokėti kredito įmokas. Taigi, tai, kad atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams, nelaikytina atsakovo turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, kadangi tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Šiame kontekste aktuali kasacinio teismo praktikoje pripažįstama nuostata, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad asmuo prisiimdamas bet kokio pobūdžio įsipareigojimus (kredito, vartojimo paskolų sutartis) turi prisiimti ir atsakomybę, ne tik vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ir suvokti, kad dėl tokio pobūdžio veiksmų negali nukentėti ir vaikų teisėti interesai.

26. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis negali mokėti savo sūnui jo prašomo dydžio paramos dar ir dėl to, kad jis visiškai išlaiko savo nedirbančią sutuoktinę, tačiau teismas pažymi, kad kitų išlaikytinių turėjimas nesudaro teisinio pagrindo padaryti išvadą, jog parama ieškovui neturėtų būti teikiama ar tik vien dėl tokios aplinkybės esmingai mažinama. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Ši nuostata taikytina ir nagrinėjamoje byloje, nes nustatyta, jog pilnamečiam vaikui parama yra reikalinga, be to, paramos būtinumo neginčija ir pats atsakovas. Atsakovas byloje neteikė jokių duomenų apie savo sutuoktinės darbinę veiklą, jos turtinę padėtį, ar, duomenų apie tai, kad ji turėtų sveikatos problemų ir negalėtų dirbti, ir pan., todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo sutuoktinei yra reikalingas jo išlaikymas (CPK 178, 185 straipsniai).

27. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas reikalauja per didelės išlaikymo sumos, lyginant ją su atsakovo pajamomis, turimomis prievolėmis kreditoriams bei išlaidomis, ir ieškovo poreikiais, tačiau teismas nesutinka su tokiu teiginiu. Įvertinus atsakovo iš darbinės veiklos gaunamas pajamas, turimų piniginių įsipareigojimų bendrą sumą, kuri, kaip teigia atsakovas yra 949 Eur, atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti visgi liktų per mėnesį apie 1909 Eur ((3208 Eur – 949 Eur- 350 Eur = 1909 Eur), taigi teismo vertinimu, atsakovas turi realią galimybę ieškovui teikti paramą po 350 Eur kas mėnesį iki kol ieškovas baigs gimnaziją.

28. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymo (paramos). Pažymėtina ir tai, jog faktus, kad atsakovo finansinė padėtis nėra tokia sunki ir komplikuota, patvirtina ir aplinkybės, jog atsakovas iš savo gaunamų pajamų, ne tik turi galimybę vykdyti prievoles kreditoriams, išlaikyti save ir savo nedirbančią sutuoktinę, bet ir geba teikti įvairaus dydžio paskolas draugams, o ir ginče su savo sūnumi teisminio proceso metu atsakovas naudojosi privataus advokato paslaugomis.

29. Be to, pastebėtina ir tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašomu išlaikymo dydžiu, ne dėl to, kad iš esmės negalėtų tokio dydžio išlaikymo mokėti, bet iš principo, nes jis nepripažįsta ieškovo savo sūnumi, su juo visiškai nebendrauja ir nenori bendrauti ateityje. Šie atsakovo teiginiai tik patvirtina, kad jis visgi turi realią galimybę savo pilnametį sūnų materialiai paremti. Kita vertus, ši atsakovo nurodoma aplinkybė, t. y. nutrūkęs bendravimas su ieškovu, sprendžiant paramos klausimą iki ieškovas baigs gimnaziją pagal vidurinio ugdymo programą, dieniniame skyriuje, teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui neturi, todėl teismas jos nevertina ir dėl jos išsamiau nepasisako.

30. Teismas nustatęs, kad ieškovui materialinė parama, kol jis mokosi gimnazijoje yra būtina bei, įvertinęs atsakovo galimybes teikti materialinį išlaikymą, sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti materialinės paramos suma, atsižvelgiant į pilnamečio, besimokančio moksleivio, išlaikymui reikalingų lėšų sumą kasdieniniams poreikiams (kas mėnesį patiriamas išlaidas – apie 700 Eur), spręstina, jog šiems poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis yra pagrįstas, protingas ir racionalus (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovas ieškovo poreikiams patenkinti reikalingų sumų skaičiavimų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovo poreikiams patenkinti pakankama mažesnė suma, nei minimali mėnesinė darbo užmokesčio alga, nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovo nurodoma 200 Eur išlaikymo (paramos) pilnamečiui sūnui suma yra pernelyg maža, tiek įvertinus visus aptartus byloje įrodymus, tiek ir atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje nurodomus vertinimo kriterijus. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu abi šalys patvirtino, kad pastaruoju metu jie nesusitinka ir visiškai nebendrauja, taigi mažai tikėtina, kad atsakovas tiksliai žino, kokie yra ieškovo, jo pilnamečio sūnaus, vis dar besimokančio gimnazijoje, poreikiai šiuo metu. Ieškovo prašomas išlaikymo dydis šioje nagrinėjamoje byloje pagal esančias nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinus atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, kuri šiuo metu yra ženkliai blogesnė, nei atsakovo (trečiasis asmuo augina dar du nepilnamečius vaikus, iš kurių yra vienas neįgalus, ji nekilnojamojo turto neturi, su visa penkerių asmenų šeima nuomojasi butą, kuriame, kaip minėta gyvena ir ieškovas, o jos darbo užmokestis yra apie 1300 Eur per mėnesį), yra protingas ir adekvatus. Teismo vertinimu, ieškovo poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas šiuo nagrinėjamu atveju nebus pažeistas, nepadarys esminės žalos atsakovo teisėms ir interesams.

31. Teismas, vertindamas ieškovui teiktino išlaikymo (paramos) dydį, papildomai byloje atsižvelgia ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad ieškovui yra mokama valstybės tikslinė išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – Išmokų vaikams įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

33. Teismas mano, jog pirmiau aptarta atsakovo turtinė padėtis nelaikytina tokia bloga (sunki), kad būtų pagrindas konstatuoti esamą poreikį pasinaudoti tėvams valstybės teikiama finansine pagalba per vaiko išmokas. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad, kaip jau minėta pirmiau, atsakovas yra darbingo amžiaus, jis turi nuolatinį, pakankamai gerai apmokamą darbą, jo pajamos iš darbinės veiklos 2025 m. vidutiniškai sudarė apie 3208 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, jis turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ir nors turi įsipareigojimų kreditoriams, tačiau tuo pačiu jis turi atliekamų piniginių lėšų finansinės paramos (paskolų) savo draugams teikimui, atsakovas turi vieną išlaikytinį, t. y. šiuo metu moka išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis leidžia jam vykdyti savo pareigas visa apimtimi, jis gali būti pajėgus užtikrinti jam tenkančius savo pilnamečio sūnaus išlaikymo poreikius. Taigi nėra poreikio lengvinti jam tenkančią ieškovo išlaikymo (paramos) naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 44 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

34. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui pačiam reikalinga parama ir, kad didesnio išlaikymo ieškovui priteisimas iš atsakovo iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, sukeltų jam nepakeliamų pasekmių ir žalos. Taigi, teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, orientacinį minimaliosios mėnesinės algos dydį, ieškovo išlaikymui iš atsakovo turėtų būti priteista 350 Eur suma per mėnesį.

35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta pirmiau, ieškovui E. Š. išlaikymas (parama) iš atsakovo A. Š. priteisiamas po 350 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. iki kol ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, t. y. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d..

36. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

37. Pažymėtina ir tai, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnamečio vaiko realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.

Dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą

38. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo (paramos) įsiskolinimą 2707 Eur (už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2025 m. gegužės 7 d. (iki pilnametystės), tačiau bylą nagrinėjant teisme šio reikalavimo atsisakė ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti.

39. Civiliniame procese šalys gali laisvai disponuoti savo teisėmis, tarp jų ir atsisakyti teismui pateikto ieškinio (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisako ieškinio ir teismas atsisakymą priima. Ieškovui vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

40. Ieškovas pasinaudojo jam suteikta įstatymo teise, ieškovo atsisakymas nuo reikalavimų atitinka CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir neprieštarauja dalyvaujančių byloje asmenų interesams, imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, todėl ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimamas, civilinės bylos dalis dėl antrojo ieškinio reikalavimo – išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nutraukiama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų

41. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

43. Ieškovas dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleistas įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat, ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Už ieškinį iš viso mokėtinas 156 Eur žyminis mokestis (dėl išlaikymo (paramos) priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 95 Eur ((350 Eur x 12 mėn. ? 4200 Eur x 3 % x 75 %), dėl išlaikymo įsiskolinimo – 61 Eur (2707 Eur x 3 % x 75 %)) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)), pagal 2026 m. sausio 13 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ADP-2026-00475 ieškovui teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 570,83 Eur (CPK 96 straipsnis).

44. Atsakovas patyrė 900 Eur advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.

45. Ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 100 procentų. Ieškovas ir jo atstovė 2026 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu per baigiamąsias kalbas, nurodė atsisakantys ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas šiuo sprendimu šį ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priėmė ir civilinės bylos dalį nutraukė.

46. Bylos nutraukimas yra bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi civilinę bylą nutraukiant, taip pat išsprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Sprendžiant šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą taikytinos CPK 94 straipsnio nuostatos.

47. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovė nurodė, kad ieškinio reikalavimo dėl įsiskolinimo (išlaikymo išmokų neindeksavimo) priteisimo, pateikimą iš esmės nulėmė atsakovo elgesys, nes atsakovas, mokėdamas nepilnamečiui sūnui E. Š. išlaikymą, neindeksavo išlaikymui skirtų sumų, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Ieškovas ir jo atstovė, kaip paminėto reikalavimo atsisakymo priežastį nurodė tai, kad trečiasis asmuo ir ieškovas pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, t. y. išsiėmė vykdomuosius raštus, byloje, kur ieškovui, kaip nepilnamečiui, buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo.

48. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2025 m. birželio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3130-586/2017 nuspręsta pareiškėjams V. V. ir E. Š. išduoti vykdomuosius raštus pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3130-586/2017 patvirtintos 2017 m. liepos 27 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punkte nurodytas sąlygas. Ieškovas nusprendęs pradėti priverstinį išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo išieškojimo procedūrą, ir 2025 m. birželio 16 d. teismui išdavus vykdomąjį dokumentą, 2025 m. rugsėjo 26 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą, reikalaudamas, be kita ko, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė dėl priteistų išlaikymo išmokų neindeksavimo.

49. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, jau po vykdomojo rašto jam išdavimo dėl to paties prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo (dėl neindeksuotų išlaikymui skirtų sumų), nenustačius jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ir kartu įvertinęs atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą, pripažįsta, kad ieškovas, inicijavęs procesą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, yra atsakingas dėl atsakovo dalies bylinėjimosi išlaidų susidarymo.

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ieškinio reikalavimą dėl paramos priteisimo patenkinus visiškai, ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo ir šioje dalyje bylą nutraukus, į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 78 Eur žyminis mokestis (156 Eur x 50 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Dėl tų pačių, pirmiau išvardintų, priežasčių (žr. šio sprendimo 49 punktą), atsakovui iš ieškovo priteisiamas 450 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (900 Eur x 50 proc.), o iš atsakovo valstybei priteisiamos 285,41 Eur (570,83 Eur x 50 proc.) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis). Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

51. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2025 m. rugsėjo 26 d. iki ieškovas E. Š. mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, t. y. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovo E. Š. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo 2707 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2025 m. gegužės 7 d., priteisimo, priimti, ir civilinės bylos Nr. e2-731-995/2026 dalį dėl šio reikalavimo nutraukti.

Išaiškinti šalims procesines ieškinio atsisakymo pasekmes, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Priteisti iš ieškovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidas atsakovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį valstybei (įmokos kodas 5660), ir 285,41 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 41 ct) teisinės pagalbos išlaidas valstybei (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.