- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- e2-801-1125/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“
- Atsakovas
- I. O.
- Advokatai
- Dalia Bukelienė, Gintarė Raišutienė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei, atsakovui I. O., atsakovo I. O. atstovei advokatei Daliai Bukelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį atsakovui I. O. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareikštu ieškiniu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eurocargo24“ prašo iš atsakovo I. O. priteisti 931,89 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad jos darbuotojas I. O. (atsakovas) 2019 m. kovo mėnesį darbdavės nurodymu buvo išvykęs į reisą (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su ieškovės vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovas, 2019 m. balandžio 3 d. Prancūzijoje, vairuodamas minėtas transporto priemones patyrė eismo įvykį, t. y. atsakovas savo neteisėtais veiksmais, būdamas didžiai neatsargus ir neatidus, itin neatsargiai manevruodamas paprastoje situacijoje (didelis neatsargumas) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas vilkikas, v/n (duomenys neskelbtini) dėl to buvo patirtos remonto išlaidos – iš viso 1 000 Eur.
3. Teigia, kad šalys 2019 m. gegužės 28 d. sudarė susitarimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlyginti dėl 2019 m. balandžio 3 d. įvykio ieškovei atsiradusią žalą. Pagal minėtą susitarimą iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaityta 68,11 Eur skolos suma. Atsakovas savo iniciatyva ir prašymu 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutraukė darbo sutartį. Minėto susitarimo 1.3. punkte numatyta, kad, jei darbo sutartis nutraukiama, atsakovas įsipareigoja per 30 dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos atlyginti susitarime nurodytą žalą; minėtas terminas ieškinio teikimo dienai yra suėjęs, tačiau atsakovas padarytos žalos taip ir neatlygino. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei likusią 931,89 Eur žalos sumą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu atsakovas I. O. su ieškiniu nesutiko, prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, išvažiuojant iš kiemo, arkoje, į akmenį buvo užkabintas vilkiko kuro bakas; bakas pradurtas nebuvo. Mano, kad autoįvykis įvyko nesant jokios atsakovo kaltės ir vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas. Paaiškina, kad atsakovas vyko į krovinio iškrovimo vietą, kurios koordinates jam nurodė ieškovės vadybininkas, tačiau, prieš duodamas nurodymą, vadybininkas turėjo įsitikinti, jog pasiekti iškrovimo vietą didelių gabaritų transporto priemonei nėra jokių kliūčių. Pažymi, kad, įvertinęs, jog negali pravažiuoti, atsakovas iškart apie tai pranešė vadybininkui ir ėmėsi visų reikiamų priemonių problemai išspręsti (surado iškrovimo įmonę ir pasiūlė krovinio gavėjui atvažiuoti ir pačiam persikrauti krovinį), o į išsikrovimo vietą nuvyko kitu, jam parodytu, keliu. Teigia, kad vilkiko kuro bakas buvo pažeistas atsitrenkus į akmenį, buvusį arkos šone, - kliūtį, kurią pastebėti ir įvertinti jos pavojingumą, ypač vairuojant vilkiką, yra itin sudėtinga. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų veikęs neteisėtai, t. y. viršijęs jam suteiktus įgaliojimus ar netinkamai vykdęs/visiškai nevykdęs jam pavestas funkcijas. Taip pat nėra jokių atsakovo kaltės įrodymų, atsakovas elgėsi maksimaliai rūpestingai ir apdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo įmanoma.
5. Teigia, kad pagal 2019 m. gegužės 28 d. šalių susitarimą, sutiko, kad 1 000 Eur dydžio suma būtų išieškota iš jo darbo užmokesčio ir kitų darbdavio mokamų išmokų. Taip pat teigia, kad minėtai žalai atlyginti buvo išskaityta apie 500 Eur, o ne 68,11 Eur.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Eurocargo24“ atstovė advokatė Gintarė Raišutienė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Teigė, kad atsakovo teiginiai dėl daromo spaudimo pasirašant susitarimą dėl žalos atlyginimo yra abstraktūs, atsakovas nenurodo kas, kaip vertė pasirašyti, be to jis galėjo nepasirašyti susitarimo, o pasirašius priverstinai - paduoti priešieškinį ginčijant šį susitarimą. 2019 m. birželio 16 d. nuotraukos patvirtina, kad kuro bakas buvo sutaisytas, išlaidos patirtos. Pažymėjo, kad darbų sąmatoje ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta didesnė suma, tačiau ieškovė padarė nuolaidą ir prašo atlyginti ne visą žalą. Be to į 1 100 sumą įeina ir atliktų darbų vertė, akcentuoja, kad kitų sumų ir neprašo. Teigė, kad serviso knygelė buvo pateikta, iš kurios matyti, kad garantinio laikotarpio metu nebuvo keičiama nieko kas susiję su kuro baku, nes tai nėra garantijos objektas. Nurodė, kad transporto priemonė turi būti naudojama su nepažeistais, deformuotais kuro bakais, tam kad vėliau jo naudojimo metu nekiltų didesnė žala. Taip pat pažymėjo, kad transporto priemonė apdrausta siekiant užtikrinti tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimą, be to, joks draudimas neatleidžia vairuotojų nuo atsakomybės, nes darbdavys galėtų regreso tvarka išieškoti iš vairuotojo patirtus nuostolius. Paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d., kuri yra atsakovo atleidimo iš darbo diena, ieškovui buvo priskaičiuota likusi 68,11 Eur darbo užmokesčio dalis, ir ji nebuvo išmokėta, o išskaityta kaip neatlygintos žalos dalis iš 1 000 Eur. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovui buvo išmokėtas ir darbo užmokestis ir už komandiruotę, ir po to papildomi mokėjimai nebuvo daromi, nes ieškovei tokios pareigos nekilo. Atleidimo dieną, buvo suskaičiuota mokėtina suma, turėjo išmokėti 68,11 Eur, kuri nebuvo išmokėta, o buvo išskaityta.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžio metu atsakovas I. O. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Teigė, kad buvo priverstas pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo, jam buvo daromas spaudimas. Paaiškino, kad įvažiavimas į arką buvo tiesiai, o išvažiavimas su posūkiu.
8. Teismo posėdžio metu atsakovo I. O. atstovė advokatė Dalia Bukelienė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė remiasi darbų sąmata, kurioje nurodyta, jog remonto darbų vertė 1 210 Eur, iš kurių bakas – 790 Eur, pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą bako kaina yra 1 100 Eur, o pagal šalių susitarimą žalos dydis – 1 000 Eur. Taip pat pažymėjo, kad sąmatos išrašymo data taip ir liko nežinoma. Teigė, kad pateikta PVM sąskaita faktūra nėra tinkamas žalos įrodymas, kadangi į ją įtraukti ir tokie transporto priemonės remonto darbai, kurie nėra susiję su atsakovo padarytais apgadinimais ir jų pašalinimu. Be to, dokumente, kuris pristatomas kaip serviso knygelė, nėra atžymos apie kuro bako keitimą. Taigi, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai netinkami, nes juose nurodytos skirtingos kuro bako kainos ir žalos dydžiai. Taip pat pažymėjo, kad išskaita padaryta 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė pervedė 1 049,68 Eur, o įsakymas dėl išskaitų priimtas 2019 m. rugpjūčio 16 d. Mano, kad 68,11 Eur yra tik žalos likutis, kitaip 2019 m. rugpjūčio 14 d. būtų išmokėta mažiau.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
9. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1058, pagal kurią atsakovas įmonėje pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2018 m. rugpjūčio 29 d. šalys sudarė papildomą susitarimą (sutartį) ir priedą prie darbo sutarties Nr. 1058; darbo sutartis darbuotojo prašymu nutraukta 2019 m. rugpjūčio 16 d.
10. Nustatyta, kad 2019 m. balandžio 3 d. atsakovui vairuojant jam įmonės patikėtą transporto priemonę, vilkiką, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį ieškovei, ir puspriekabę, v/n (duomenys neskelbtini), Prancūzijoje įvyko eismo įvykis. Atsakovas 2019 m. gegužės 28 d. surašė paaiškinimą dėl 2019 m. balandžio 3 d. įvykio, kuriame nurodė, jog 2019 m. balandžio 3 d. antro iškrovimo metu, išvažiuodamas iš kiemo užkabino baką už akmens.
11. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo žalą, remiasi UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ remonto sąmata Nr. 19045685 (darbų vertė 1 210 Eur su PVM), 2020 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita faktūra Serija TSS20 Nr. 00003671, kuri išrašyta už visus atliktus vilkiko, v/n (duomenys neskelbtini) remonto darbus. 2019 m. gegužės 28 d. ieškovė su atsakovu pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovės patirtus 1 000 Eur nuostolius dėl reiso metu sukelto 2019 m. balandžio 3 d. eismo įvykio ir jo padarinių (1.1 punktas).
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
12. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
13. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad transporto priemonė buvo apgadinta 2019 m. balandžio 3 d. eismo įvykio Prancūzijoje metu, ir aplinkybių, kad eismo įvykio dieną šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o atsakovas vykdė savo darbines funkcijas (CPK 12 ir 187 straipsniai). Atsakovas teigia, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, ir vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas, o nurodytas patirtos žalos dydis kelia pagrįstų abejonių, ir apskritai nebuvo būtinybės keisti įlenktą baką. Be to, ieškovė galėjo kreiptis kompensacijos į draudimo bendrovę.
14. Pažymėtina, kad ieškovės su 2021 m. vasario 1 d. rašytiniais paaiškinimais į bylą pateiktas 2018 m. gruodžio 28 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo draudimo liudijimas Nr. 710-850-1802271 ir priedas Nr. 7 patvirtina, jog pagal sudarytą draudimo sutartį yra numatyta 35 000 Eur besąlyginė franšizė (išskaita), t. y. apdrausto nuostolio dalis, kuri nepriklausomai nuo nuostolio dydžio tenka pačiam draudėjui (apdraustajam). Tai reiškia, kad išmokant draudimo išmoką draudimo bendrovės yra atlyginama tik nuostolio dalis, viršijanti besąlyginės franšizės dydį (35 000 Eur). Taigi, draudimas įmonei pagal draudimo sutartį nepriklausė, ji jokios draudimo išmokos negalėjo gauti. Byloje pridėtas 2021 m. sausio 28 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pranešimas, kuris patvirtina, kad dėl 2019 m. balandžio 3 d. eismo įvykio minima žala nebuvo registruota ir draudimo išmoka nebuvo išmokėta.
15. Be to, būtent darbdavė sprendžia, kur ir kokiu būdu ji remontuos sugadintą transporto priemonę ar jos dalį (detalę), kvalifikuoti specialistai, į kuriuos kreipiasi įmonė, nustato būtinybę keisti detalę nauja ar remontuoti senąją, todėl už kvalifikuotų specialistų nustatytus gedimų taisymus, detalių keitimus atsiskaičiusi darbdavė turi teisę patirtą žalą reikalauti atlyginti iš ją sukėlusio darbuotojo. Kita vertus, pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
16. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jam įmonės perduodama transporto priemonė turėjo pažeidimų, tuo labiau pats darbuotojas savo 2019 m. gegužės 28 d. paaiškinime patvirtino apgadinęs transporto priemonės kuro baką. Paaiškino, kad atsitrenkė į akmenį, buvusį arkos šone.
17. Kaip jau nustatyta ankščiau, atsakovas pas ieškovę nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbuotojas pagal su įmone sudarytą papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties (papildomo susitarimo (sutarties) 1.1., 1.14., 1.18.1., 1.18.4., 1.18.8., 1.19.1. punktai) buvo įsipareigojęs rūpintis jam patikėtos transporto priemonės techniniu stoviu, laiku nustatyti gedimus ir juos šalinti, o nesant galimybės savarankiškai pašalinti gedimą, kreiptis į technikos direktorių, tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, atlyginti žalą atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų, kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo, prisiimti atsakomybę už jam perduodat transporto priemones, o apgadinus transporto priemonę ar įvykus autoavarijai dėl darbuotojo kaltės ir įvykį pripažinus draudžiamuoju apmokėti draudimo sutartyje nustatyto dydžio franšizę ir draudimo nekompensuotus nuostolius, įvykį pripažinus nedraudžiamuoju – pilnai atlyginti padarytą žalą.
18. Pabrėžtina, kad ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų laikęsis darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, saugoti darbdavės turtą ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti. Atsakovas, kaip vairuotojas – profesionalas, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo suprasti ir įsitikinti, jog vairuoti yra saugu bei turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių. Sutiktina su ieškovės atstovės pozicija, kad atsakovas, jeigu jam kilo abejonių, galėjo išlipti ir pažiūrėti, kur ir kaip pravažiuoti, kad būtų saugu, tačiau to nepadarė. Taigi, atsakovas vykdydamas savo darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nepakankamai rūpestingai, neužtikrino, kad jam patikėta transporto priemonė nebūtų sugadinta.
19. Esami duomenys bei įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas dėl savo neatsargių ir neapdairių veiksmų apgadino ieškovės jam patikėta transporto priemonę. Todėl konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių apgadinus transporto priemonę, ieškovei buvo padaryta žala. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovei žalą (CK 6.246 straipsnis - 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
Dėl žalos dydžio.
20. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).
21. Atsakovas teigia, kad nurodytas patirtos žalos dydis kelia pagrįstų abejonių. Pažymėtina, kad, remiantis 2019 m. gegužės 28 d. šalių susitarimo 1.3. punktu, atsakovas sutiko ir patvirtino, jog nurodyta 1 000 Eur suma bus išskaičiuota iš darbo užmokesčio, taip pat iš kitų išmokų, mokamų darbuotojui; nutraukus darbo sutartį iki bendrovei bus kompensuota visa suma, likusi suma bus išskaičiuojama iš galutinio atsiskaitymo paskaičiavimo, o jeigu tuo atveju truks piniginių lėšų, darbuotojas savanoriškai per 30 dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos įsipareigoja sumokėti bendrovei likusią sumą. Taip pat darbuotojas sutiko ir patvirtino, kad šios sutarties 1.2 punkte nurodyta suma (1 000 Eur) yra nustatyta teisingai, ir nepateiks jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl šio susitarimo. Minėtas 30 dienų terminas ieškinio teikimo dienai yra suėjęs, byloje nėra duomenų, jog atsakovas žalą ieškovei būtų atlyginęs.
22. Be to, remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nėra pagrindo manyti, kad kuro bakas nebuvo pakeistas, ir, atitinkamai, kad remonto išlaidos nebuvo patirtos. Ieškovės į bylą pateiktas transporto priemonės priėmimo perdavimo aktas patvirtina, kad ieškovės darbuotojas V. I. 2019 m. liepos 14 d. perdavė kitam vairuotojui tvarkingą transporto priemonę, jokių defektų akte nėra pažymėta. Be to, UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ patvirtino, kad 2020 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita faktūra Serija TSS20 Nr. 00003671 išrašyta už transporto priemonės Mercedes Benz Actros 1845 LS, v/n (duomenys neskelbtini) remontą. Taigi, dėl 2019 m. balandžio 3 d. neatsargių darbuotojo veiksmų įmonė patyrė šalių sutarto 1 000 Eur dydžio žalą.
23. DK 156 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala (DK 156 straipsnio 1 dalis).
24. Byloje nustatyta, kad atsakovas nesutiko gera valia atlyginti padarytą žalą, todėl, remiantis šalių sudarytu 2019 m. gegužės 28 d. susitarimu dėl žalos atlyginimo, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu dėl išskaitos iš galutinio atsikaitymo nurodė iš darbo užmokesčio sumos nuostolių atlyginimui išskaičiuoti 68,11 Eur sumą. Į bylą pateikta 2021 m. sausio 26 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išlaidas Nr. 4 taip pat patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaičiuotas 68,11 Eur žalos/nuostolio atlyginimas/ kompensavimas, būtent šią sumą darbdavys ir išskaičiavo iš 1000 Eur žalos sumos, bei prašo priteisti likusią 931,89 Eur žalos sumą.
25. DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
26. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 2 punkte nustatyta, kad apraše vartojama sąvoka „vidutinis darbo užmokestis“ suprantama kaip vidutinis tarnybinis atlyginimas pagal Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, vidutinis valandinis darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už darbo dieną (toliau – vidutinis dieninis darbo užmokestis). Aprašo 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų - skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose.
27. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius (3.1 papunktis); didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (3.2 papunktis); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (3.3 papunktis); priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse (3.4 papunktis). Ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis: vieno mėnesio sudaro 1 383,54 Eur, vienos dienos – 29,44 Eur.
28. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-686 „Dėl metinių vidutinio mėnesinio darbo dienų ir vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“ nustatyta, kad 2019 metų metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 20,9 darbo dienos (įsakymo 1.1.1 punktas). Pagal 2021 m. sausio 28 d. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio pažymą Nr. 3, atsakovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis ieškovės įmonėje buvo 29,44 Eur. Kadangi šiuo atveju reikalaujama atlyginti žala neviršija nei trijų, nei šešių atsakovo vidutinių darbo užmokesčio dydžio, todėl priteistina visa 931,89 Eur likusi žalos suma.
29. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę ir procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-372/2014; Nr. 3K-3-118-219/2015, kt.).
30. Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą darbuotojo įmonei padarytos turtinės žalos dydį atsakovui mažinti, nustatęs, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai vykdydamas darbo pareigas, pažeidė pareigą tausoti darbdavio turtą, dėl savo neatsargumo padarė įmonei turtinę žalą, byloje nustatęs visas sąlygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtą žalą, daro išvadą, kad darbuotojas privalo atlyginti jo įmonei dėl savo neatsargumo padarytą 931,89 Eur žalą (1 000 Eur – 68,11 Eur), todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir ši suma ieškovei priteisiama iš atsakovo.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
31. Be to, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (931,89 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
32. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 738,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Priėmus procesinį sprendimą ieškovės naudai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 738,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Taip pat ieškovė prašo grąžinti 53 Eur žyminio mokesčio permoką. Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas 2019 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymas patvirtinantis 74 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Kadangi ieškinio suma sudaro 931,89 Eur, mokėtinas žyminis mokestis - 21 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
34. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.
35. Remiantis tuo, kas nurodyta, ieškovei grąžintina 53 Eur sumokėto žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia įsiteisėjusia nutartimi.
36. Taip pat išaiškintina, kad bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurocargo24“, j. a. k. 303025620, iš atsakovo I. O. (gimęs (duomenys neskelbtini)) 931,89 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (931,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 738,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurocargo24“, j. a. k. 303025620, 53 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. spalio 18 d.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.