Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 2.2.2.8.2.; 3.2.6.1.; 3.4.3.9.3.; 3.4.3.14.

2020 m. gruodžio 31 d.

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Būk matomas“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi UAB „Būk matomas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Jonvita“. 2017 m. kovo 6 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris 2017 m. birželio 21 d. nutartimi buvo patikslintas. 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kreditoriams apie teismo posėdį pranešta paskelbiant apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis). Taip pat kreditoriams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė bankroto administratorės įgaliotas asmuo ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (2020 m. gruodžio 15 d. el. laiškas).

Kreditoriai iki posėdžio dienos jokių prašymų teismui nėra pareiškę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Sprendžiant pateiktą prašymą pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus. Jam įsigaliojus neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo numatytas išimtis (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės likvidavimo etapas prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, kurių metu sprendžiami su turto realizavimu, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, susiję klausimai bei kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla, priimant teismui sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1730-781/2020; 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1238-407/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Būk matomas“ bankroto byla iškelta ir bendrovė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto galiojant ĮBĮ, klausimui dėl bendrovės pabaigos spręsti taikytos šio įstatymo, o ne nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ nuostatos.

ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis numato, kad po to, kai bankroto administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos duomenų ir bankroto administratorės ataskaitos nustatyta, kad bendrovės pagrindinė veikla buvo susijusi su krovininiu kelių transportu. Administratorei nebuvo perduotas įmonės turtas ir dokumentai. Administratorė nustatė, jog Y. Z. pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. įgaliojimą Lietuvoje atstovauja V. M., kuris turėjo nupirkti įmonės akcijas Lietuvoje ir atlikti visus veiksmus, kurie reikalingi įsigytos įmonės veiklai vykdyti. Buvęs direktorius R. K. 2015 m. gruodžio 31 d. perdavimo aktu UAB „Būk matomas“ dokumentus ir turtą perdavė Y. Z.. Bankroto administratorė išsiuntė Y. Z. ir V. M. raginimus perduoti turimus UAB „Būk matomas“ dokumentus ir turtą. Atsiliepdamas į raginimą V. M. paaiškino, kad įgaliojimas yra pasibaigęs ir UAB „Būk matomas“ jokia dokumentacija bei turtas perimti nebuvo, nes išduotame įgaliojime tai nenumatyta. Tada buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas Y. Z. dėl dokumentų ir turto perdavimo. Y. Z. informavo, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. įgaliojimas V. M. buvo išduotas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo Lietuvos Respublikoje. Apie tai, kad 2015 m. spalio 19 d. tapo vieninteliu akcininku ir buvo paskirtas UAB „Būk matomas“ direktoriumi sužinojo tik iš gauto teismo sprendimo. Turto ir dokumentų perdavimo aktas pasirašytas ne jo ir šį dokumentą jis mato pirmą kartą. R. K. jis nepažįsta, nebuvo su juo susitikęs ir neperėmė iš jo jokio turto bei dokumentų. Atsižvelgiant į tai, administratorė su pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvusių BUAB „Būk matomas“ vadovų R. K. ir Y. Z. atžvilgiu.

2017 m. balandžio 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17034-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Kauno apygardos 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. spalio 17 d. nutarimu netenkintas BUAB „Būk matomas“ bankroto administratoriaus prašymas pripažinti civiliniu ieškovu. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė R. Č. 2019 m. kovo 7 d. priėmė nutarimą atskirti ikiteisminį tyrimą dėl BK 300 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (BUAB „Būk matomas“ didelės vertės turto įgijimo apgaule panaudojus suklastotus dokumentus) iš ikiteisminio tyrimo Nr. „(duomenys neskelbtini) į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. „(duomenys neskelbtini). Administratorė 2019 m. balandžio 2 d. iš Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus gavo pranešimą, kad ikiteisminis tyrimas Nr. „(duomenys neskelbtini) dėl BUAB „Būk matomas“ didelės vertės turto įgijimo apgaule panaudojant suklastotus dokumentus, sustabdytas nenustačius nusikaltimą padariusių asmenų. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, kuris Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas, R. K. buvo nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad aplaidžiai tvarkė UAB „Būk matomas“ buhalterinę apskaitą, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „Būk matomas“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. spalio 22 d.

Kadangi administratorei neperduoti įmonės dokumentai, nebuvo galimybės patikrinti įmonės sandorių ir pareikšti ieškinių dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Bankroto administratorė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų R. K. ir B. M. 36 410,22 Eur BUAB „Būk matomas“ turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Pagal taikos sutartį atsakovas R. K. sumokėjo BUAB „Būk matomas“ 3 000 Eur.

Teismas nustatė, kad bankroto bylos iškėlimo dieną įmonėje darbuotojų nebuvo. Registrų duomenimis įmonė nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturėjo. Iš viso bankroto proceso metu buvo gauta 3 000 Eur, iš kurių buvo iš dalies padengtos administravimo išlaidos. Turto nurašymo ar perdavimo aktai nebuvo sudaryti, nes nebuvo realizuotas joks turtas. Byloje liko nepatenkinti 36 410,22 Eur dydžio finansiniai kreditorių reikalavimai.

Bankroto administratorės pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2019 m. rugsėjo 24 d. pažyma Nr. (12.4)-AD5-17088 patvirtina, kad BUAB „Būk matomas“ su Aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi.

Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.

Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog bylų, kuriose BUAB „Būk matomas“ dalyvautų proceso šalimi, nėra.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Tai yra galutinis rezultatas, kurio siekiama, o susidarius situacijai, kai įmonės turto bei dokumentų nėra, taip pat nėra galimybių juos surasti ir perimti, bankroto procedūros tęsimas nebūtų naudingas kreditoriams dėl didėjančių išlaidų ir tai neatitiktų bankroto procedūrų operatyvumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007).

Taigi, esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Būk matomas“ (juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

Įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

Įpareigoti bankroto administratorę sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.