- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- 1A-180-926/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- T. B., Ž. B.
- Nukentėjusysis
- G. J.
- Advokatai
- Eglė Grucytė, Regina Majauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. B. ir T. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo :
T. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į T. B. bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 13 d. 17.55 val. iki 2022 m. kovo 15 d. 0.05 val.
T. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Ž. B. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į Ž. B. bausmės trukmę įskaitytas jos laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 13 d. 17.55 val. iki 2022 m. kovo 15 d. 0.05 val., ir nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Ž. B. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš Ž. B. nepriteistos.
Nukentėjusiojo G. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai solidariai iš T. B. ir Ž. B. priteista 50 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Ž. B. ir T. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad 2022 m. kovo 13 d. apie 16.10 val. būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai T. B. nustatytas 1,59 promilių girtumas, o Ž. B. nustatytas 2,13 promilių girtumas, veikdami kartu, (duomenys neskelbtini), abu bendrai perlipę uždarytus teritorijos vartus, taip neteisėtai įsibrovę į uždarą teritoriją - AB „P.“, iš joje esančio darbuotojų bendrabučio neužrakinto kambario Nr. 111 bendrais veiksmais pagrobė svetimą, G. J. priklausantį turtą - nešiojamą kompiuterį „hp“- 200 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Lenovo“- 300 eurų vertės, televizorių „Samsung“ 80 eurų vertės, dulkių siurblį-robotą „Mi robot“- 370 eurų vertės, 16 vnt. šampano taurių - 30 eurų bendros vertės, 8 bokalus - 20 eurų bendros vertės, įvairių maisto produktų: dešreles, karbonadus, koldūnus, žirnelius – 30 eurų bendros vertės, t. y. iš viso pagrobė G. J. priklausantį turtą, bendros 1030 eurų vertės.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistoji Ž. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendį taikant BK 64¹ ir 75 straipsnių nuostatas. Nuteistoji nurodo prisipažinusi įvykdžiusi vagystę, neigė paėmusi tik tuos nukentėjusiojo nurodytus daiktus, dėl kurių vagystės ir nebuvo pripažinta kalta. Teismo išvados prieštaringos, nuosprendyje nurodoma, kad nuteistieji prisipažino iš dalies, o po to iš kaltinimo pašalinamos aplinkybės dėl televizoriaus, dulkių siurblio – roboto, maisto produktų vagystės, o šiuos daiktus pavogę nuteistieji neigė viso proceso metu. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nuteistieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir paskirta bausmė turėjo būti sumažinta vienu trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis.
3. Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
3.1. Nuteistais nurodo, kad į AB „P.“ teritoriją pateko perlipdamas tvorą ne su tikslu įvykdyti vagystę iš nukentėjusiojo kambario, o norėdamas išgerti su jį pasikvietusiu nukentėjusiuoju G. J.. Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio dieną nukentėjusysis G. J. jį buvo pasikvietęs išgerti, ką jie kartu ir darė. Grįždami su papildomu alkoholiu, jie žinojo, kad jų laukia, todėl perlipę tvorą ėjo tiesiai pas nukentėjusįjį. Todėl išvados, kad tvorą perlipo iš anksto ketindami nusikalsti, yra nepagrįstos jokiais bylos duomenimis. Nors teritorijos varteliai yra filmuojami, ankstesnis įvykio dieną buvęs apsilankymas teritorijoje net nebuvo tiriamas. Nuteistasis nurodo, kad atėjus į nukentėjusiojo kambarį ir šiam ilgai nesugrįžtant, jis su Ž. B. ėmė apžiūrinėti kambaryje esančius nukentėjusiojo daiktus ir tada nusprendė kai kuriuos pasiimti. Nuteistojo nuomone, jo veiksmai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galėtų būti kvalifikuojami tik tuo atveju, jei jau lipdamas per tvorą jis būtų iš anksto žinojęs, kad nukentėjusiojo nebus bute ir dar kurį laiką jis nesugrįš, tačiau šios aplinkybės jie nežinojo. Manyti, kad turėdami nukentėjusiojo kvietimą kartu pas jį išgerti, jie būtų ėję tikėdamiesi pastarojo nerasti namuose ir taip pasisavinti jo daiktus, yra nelogiška. Todėl vagystės padarymas įsibrovus į patalpą jam inkriminuotas nepagrįstai.
3.2. Nuteistojo nuomone, perkvalifikavus jo veiksmus iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, jam turi būti paskirta švelnesnė bausmė, atsižvelgus ir į tai, kad nusikaltimas įvykdytas spontaniškai, nesant išankstinio sumanymo. Skiriant bausmę taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jis registruotas užimtumo tarnyboje, ieško darbo pagal dvi profesijas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistųjų Ž. B. ir T. B. apeliaciniai skundai atmetami.
5. Nuteistasis T. B. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tikina, kad jis į AB „P.“ teritoriją pateko neturėdamas tikslo įvykdyti vagystę, tyčia apvogti nukentėjusįjį susiformavo vėliau, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, skiriama švelnesnė bausmė o nuteistoji Ž. B. nesutinka su jai paskirta bausme, prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato BPK pažeidimų.
Dėl nuosprendžio surašymo ir teismo išvadų, prieštaraujančių faktinėms byloms aplinkybėms
6. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
7. Šiame kontekste teisėjų kolegija, prieš pradėdama analizuoti nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, visų pirma, pažymi, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas nesilaikant teismų praktikoje nusistovėjusių nuostatų. Be to, jame padarytos išvados yra prieštaringos.
8. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kiekviena veika aprašoma atskirai, kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne apjungiant į vieną bendrą visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šią veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019)
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistiems T. B. ir Ž. B. inkriminuota bendra veika aprašyta kiekvienam iš nuteistųjų ją išdėstant atskirai. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji dalis turi reikšmingų trūkumų, tačiau jie nėra esminiai ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį, kadangi nėra pagrindo pripažinti, kad tuo buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės. Tačiau nežiūrint to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šiuo atveju keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybės (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas tiksliai laikantis BPK reikalavimų, keliamų jo struktūrai ir turiniui – sudedamosios dalys išdėstomos įstatymo nustatytu eiliškumu, jose išsamiai ir tiksliai nurodomi visi būtini duomenys. Kaip minėta, pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyta įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (jos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės), įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Nagrinėjamu atveju nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašydamas nuteistųjų nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas mechaniškai perkėlė kaltinamajame akte pateiktą nusikalstamos veikos aprašymą. Iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad T. B. ir Ž. B. pripažinti kaltais dėl to, jog pagrobė G. J. priklausantį turtą - nešiojamą kompiuterį „hp“- 200 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Lenovo“- 300 eurų vertės, televizorių „Samsung“ 80 eurų vertės, dulkių siurblį-robotą „Mi robot“- 370 eurų vertės, 16 vnt. šampano taurių - 30 eurų bendros vertės, 8 bokalus - 20 eurų bendros vertės, įvairių maisto produktų: dešreles, karbonadus, koldūnus, žirnelius – 30 eurų bendros vertės, t. y. iš viso pagrobė G. J. priklausantį turtą, bendros 1030 eurų vertės. Tačiau iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje neįrodyta, kad Ž. B. ir T. B. pagrobė televizorių „Samsung“ - 80 eurų vertės, dulkių siurblį – robotą „Mi robot“ – 370 eurų vertės, maisto produktus: dešreles, karbonadus, koldūnus, žirnelius – 30 eurų vertės. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje padaryta išvada, kad nuteistieji pagrobė svetimą G. J. priklausantį turtą - nešiojamą kompiuterį „hp“- 200 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Lenovo“- 300 eurų vertės, 16 vnt. šampano taurių – 30 eurų bendros vertės, 8 bokalus - 20 eurų vertės, t. y., viso pagrobė turtą, kurio vertė 550 eurų. Taigi skundžiamo nuosprendžio nustatomoji dalis prieštarauja nuosprendžio motyvuojamajai daliai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nustatomoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Teismo nuosprendžio dalys (įžanginė, aprašomoji, rezoliucinė) turi būti suderintos, jame negali būti prieštaravimų, neatitikimų byloje surinktiems bei patikrintiems įrodymams, teismo išvados turi būti aiškios ir suprantamos.
11. Kadangi pirmosios instancijos teisme iširti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji pagrobė būtent skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodytus daiktus, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio nustatomoji dalis keistina, nurodant, kad Ž. B. ir T. B. 2022 m. kovo 13 d. apie 16.10 val. būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai T. B. nustatytas 1,59 promilių girtumas, o Ž. B. nustatytas 2,13 promilių girtumas, veikdami kartu(duomenys neskelbtini), abu bendrai perlipę uždarytus teritorijos vartus, taip neteisėtai įsibrovę į uždarą teritoriją - AB „P.“, iš joje esančio darbuotojų bendrabučio neužrakinto kambario Nr. 111 bendrais veiksmais pagrobė svetimą G. J. priklausantį turtą - nešiojamą kompiuterį „hp“- 200 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Lenovo“- 300 eurų vertės, 16 vnt. šampano taurių – 30 eurų bendros vertės, 8 bokalus - 20 eurų vertės, t. y., viso pagrobė turtą, kurio vertė 550 eurų (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį
12. Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, mano, kad jo veiksmuose nėra vagystę kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo, todėl jo nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies turėtų būti perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis jo prašymas yra nepagrįstas.
13. BK 178 straipsnio 2 dalyje numato atsakomybę už svetimo turto pagrobimą, esant veiką kvalifikuojantiems požymiams. Vienas jų – įsibrovimas į saugomą teritoriją. Teismų praktikoje įsibrovimas yra apibrėžiamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, neturint leidimo į ją patekti. Atsižvelgiant į tai, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, teritoriją nesvarbu, kokiu būdu asmuo į ją pateko, esminę reikšmę turi neteisėtas patekimas, neturint leidimo į ją patekti. Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso nuo savininko ir teisėto turto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t. y. be jo sutikimo.
14. Aptariamu atveju, AB „P.“ teritorija, kurioje yra ir darbuotojų bendrabutis, yra aptverta, joje yra automatiniai vartai, varteliai. Į teritoriją patenkama tik paskambinus telefono numeriu, kuris yra įtrauktas į vartų atidarymo sistemą. Teritorija stebima vaizdo kameromis. Taigi neabejotina, kad ši teritorija yra pagrįstai laikytina saugotina teritorija ir joje neturint leidimo lankytis pašaliniams asmenims draudžiama.
15. Nuteistasis T. B. aiškina, kad į šią teritoriją kartu su Ž. B. pateko nukentėjusiojo G. J. leidimu, nes ėjo pas jį išgerti, tačiau šiuos jo teiginius paneigia nukentėjusiojo G. J. parodymai. Be to, pastebėtina, kad ir paties nuteistojo T. B. parodymai tiek dėl patekimo į pačią aptvertą AB „P.“ teritoriją, tiek ir to, ką tiksliai ten veikė, nėra nuoseklūs, nesutampa su ir nuteistosios Ž. B. parodymais, prieštarauja vaizdo įrašuose užfiksuotoms aplinkybėms.
16. Nuteistasis T. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme aiškino, kad nukentėjusysis jį su Ž. B. pasikvietė pas save. Tą dieną bendrabutyje jie buvo du kartus. Pirmą kartą juos įleido moteris, o antrą kartą juos įleido G. J.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat aiškino, kad bendrabutyje įvykio dieną lankėsi du kartus. Aiškino, kad į bendrabutį ėjo G. J. kvietimu. Pirmą kartą juos įleido moteris ir jie pas G. J. vartojo alkoholį. Kadangi pritrūko alkoholio, jie visi trys išėjo jo dar nusipirkti, o grįžus į bendrabutį juos įleido G. J., tačiau nuėjo į savo kambarį ir su jais nebegėrė, o jie nuėjo gerti pas kitą bendrabučio gyventoją. Baigę išgertuves, dar beldėsi pas G. J., bet šis neatidarė durų. Kokiu momentu pagrobė nukentėjusiojo daiktus neprisimena, tačiau iš teritorijos pasišalino perlipdami vartus. Nuteistoji Ž. B. teisme taip pat aiškino, kad iš parduotuvės pas G. J. ėjo kartu su pastaruoju bei T. B.. Į aptvertą teritoriją juos įleido G. J. paskambinęs telefonu. Alkoholį gėrė bendroje virtuvėje, o paskui G. J. kažkur dingo, jo neberado, todėl pamatę sandėliuko duris ten nuėjo ir spontaniškai pasiėmė ten rastus daiktus. Išeidami perlipo tvorą. Iš tokių nuteistųjų parodymų ir nuteistojo T. B. apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad nuteistieji į teritoriją visus kartus pateko minėtos įmonės teritorijoje esančiame bendrabutyje gyvenusio nukentėjusiojo G. J. leidimu, jam atidarius automatinius teritorijos vartus (vartelius). Tačiau nukentėjusysis tokių jų parodymų nepatvirtino. Jis apklausiamas teisme nurodė, kad tik ryte apie 10 val. parduotuvėje sutiko Ž. B. ir T. B., nusipirko alaus ir nuėjo pas jį į bendrabutį, kur jis atidarė vartus. Jis neigė kartu jais vartojęs alkoholį, tikino jiems neleidęs pas save kambaryje gerti, todėl nuteistieji nuėjo gerti pas kaimyną į 107 kambarį. Kad nukentėjusysis įvykio dieną su Ž. B. ir T. B. negėrė, patvirtina liudytojo R. V., kuris tuo metu gyveno kartu su nukentėjusiuoju, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (teisme jo apklausti nepavyko) (1 t., b. l. 90-91). Nukentėjusysis aiškino už kelių valandų išgirdęs triukšmą ir pažiūrėjęs pamatė išeinančius Ž. B. ir T. B. besinešančius daiktus, dėl ko lauke su šunimi buvusiam draugui R. V. nurodė juos sekti, iškvietė policijos pareigūnus. Kad nuteistieji būtent prieš pat vagystės iš sandėliuko, kuriame buvo laikomi nukentėjusiojo daiktai, įvykdymą į aptvertą teritoriją pateko ne nukentėjusiojo G. J. leidimu, be jo žinios, patvirtina vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Juose užfiksuota, kad T. B. ir Ž. B. 16:11:13 val. svyruodami ateina prie tvoros, bando atidaryti vartelius, o to nepavykus, abu paeiliui perlipa per tvorą. 16:12:38 val. jie abu įeina į pastatą, o išeina 16:37:03 val. ir skubiai eina link vartelių ir abu perlipa tvorą. Užfiksuota, kad mergina nešasi išsipūtusį baltos spalvos plastikinį maišą, ant peties krepšį, o ant nugaros išsipūtusią kuprinę (1 t., b. l. 131-140). Pastebėtina, kad nuteistieji nei vienos apklausos metu nenurodė, jog į aptvertą teritoriją būtų patekę perlipdami tvorą, nors tai akivaizdžiai patvirtina vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Jie aiškino, kad juos įleido nukentėjusysis, telefonu atidarydamas vartus, tačiau pastarasis tokius jų teiginius neigė, tvirtino, kad tik grįžęs kartu su jais iš parduotuvės buvo juos įleidęs. Be to, neigė kartu su jais išgėrinėjęs, ką kaip minėta, patvirtino liudytojas R. V.. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad jie laukė G. J. sandėliuke, kas yra niekaip logiška nepaaiškinama. Kad būtų išgėrinėję sandėliuke, nenurodė nei vienas nuteistasis, todėl nesuprantama, kokiu tikslu ten jie turėtų laukti ar ieškoti nukentėjusiojo, jei šis turi jam bendrabutyje paskirtą kambarį gyventi. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad nuteistųjų parodymai dėl jų patekimo į teritoriją aplinkybių, kaip ir dėl tikslo - tęsti išgertuves su G. J. - juolab, kad prieš tai aptarti įrodymai paneigia aplinkybę, kad jie išvis tą dieną bendrabutyje visi trys kartu būtų girtavę, nėra teisingi ir nėra pagrindo šia jų parodymų dalimi vadovautis. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji būtent 16:11:13 val. į AB „P.“ teritoriją ir pastatą (bendrabutį) pateko neturėdami leidimo, t. y., įsibrovė. Kadangi įsibrovę į minėtą teritoriją iš joje esančiame bendrabutyje buvusio nerakinto sandėliuko pagrobė G. J. priklausančius daiktus, jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl paskirų bausmių
17. Nors nuteistojo prašymas perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką į BK 178 straipsnio 1 dalį, kas būtų buvę pagrindu švelninti ir paskirtą bausmę pagrindu, atmetamas, tačiau atsižvelgdama į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija patikrina ir ar skundžiamu nuosprendžiu T. B., o taip pat ir Ž. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė nėra per griežta.
18. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.
19. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems T. B. ir Ž. B. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.
20. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgė į tai, kad jie padarė vieną tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą nuosavybei. Teismas atsižvelgė į nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Skirdamas bausmę nuteistajai Ž. B. teismas atsižvelgė ir į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdama recidyviste. Abu nuteistieji anksčiau ne kartą teisti, bausti administracine tvarka, niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus nuteistieji vykdo sistemingai, paskirtų baudų nemoka. Anksčiau jiems buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, atidedamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, skirtos trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmės, nuteistajai Ž. B. taip pat buvo skirtos ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistųjų elgesiui neturėjo. Po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, šioje byloje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu jie įvykdė ir naujų nusikaltimų. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistieji Ž. B. ir T. B. nėra linkę keisti gyvenimo būdo, ilgalaikių išvadų nedaro. Apygardos teismo vertinimu, tokiems asmenims ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad juos paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta ir švelnesnių už laisvės atėmimą bausmių, tačiau nagrinėjamu atveju nei vienos jų skirti nėra pagrindo. Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes, T. B. ir Ž. B. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė nuteistiesiems ženkliai mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes, todėl laikyti paskirtas bausmes aiškiai per griežtomis nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra jokio pagrindo.
21. Atidėti paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą šiuo atveju taip pat nėra pagrindo. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, tačiau tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
22. Įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-171-697/2019).
23. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai Ž. B. ir T. B. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o tokiu atveju bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. Byloje esantys duomenys patvirtina aiškų nuteistųjų polinkį į teisės pažeidimų darymą. Jie sistemingai daro nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, anksčiau taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir skirtos bausmės teigiamos įtakos jų elgesiui neturėjo, jie ir toliau sąmoningai pažeidinėja įstatymus, gyvena asocialiai, girtauja, nemoka paskirtų baudų. Todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo T. B. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis registruotas Užimtumo tarnyboje ir yra suinteresuotas dirbti.
Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo
24. Nuteistoji Ž. B. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų.
25. Pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi norint taikyti šias BK nuostatas, be asmens prisipažinimo kaltu, baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama baudžiamuoju įsakymu.
26. Nagrinėjamoje byloje nė viena iš BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių bylos nagrinėjimo formų nebuvo pritaikyta. Nagrinėjamoje byloje baudžiamasis procesas vyko įprastine tvarka, nors nuteistieji prisipažino pagrobę daiktus, dėl kurių vagystės yra pripažinti kaltais, o neigė tik tų daiktų vagystę, kuri teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nepasitvirtino, tačiau šiuo atveju taip pat buvo aiškinamasi, ar egzistuoja ir vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas. Tam buvo būtinas įrodymų tyrimas. Tad šiuo atveju taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas nebuvo pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
27. 2023 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 100 Eur (vieną šimtą eurų) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajai Ž. B. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
28. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
29. Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų T. B. ir Ž. B. apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami, tačiau būtinybė skirti nuteistajai gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. B. niekur nedirba, jokio turto neturi, skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistosios šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Įvertintina ir tai, kad nagrinėjama baudžiamoji byla nėra didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosiomis kalbomis.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistosios Ž. B. turtinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistosios šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl išlaidos už Ž. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
nuteistųjų T. B. ir Ž. B. apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio nustatomąją dalį pakeisti, nurodant, kad „Ž. B. ir T. B. 2022 m. kovo 13 d. apie 16.10 val. būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai T. B. nustatytas 1,59 promilių girtumas, o Ž. B. nustatytas 2,13 promilių girtumas, veikdami kartu, (duomenys neskelbtini), abu bendrai perlipę uždarytus teritorijos vartus, taip neteisėtai įsibrovę į uždarą teritoriją – AB „P.“, iš joje esančio darbuotojų bendrabučio neužrakinto kambario Nr. 111 bendrais veiksmais pagrobė svetimą, G. J. priklausantį turtą - nešiojamą kompiuterį „hp“- 200 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Lenovo“- 300 eurų vertės, 16 vnt. šampano taurių – 30 eurų bendros vertės, 8 bokalus - 20 eurų bendros vertės, t. y. iš viso pagrobė G. J. priklausantį turtą, bendros 550 eurų vertės.“
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios Ž. B. netenkinti.