- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-2729-611/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19828-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- M. A.
- Trečiasis asmuo
- G. A.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo G. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 700 Lt iki kol mokosi. Nurodė, kad 2009 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo jos išlaikymui priteista 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-04-14 iki jos pilnametystės, t.y. 2011-08-25. Šiuo metu ji mokosi Vilniaus Paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro dieniniame skyriuje, specialybė – dekoratyvinė kosmetika, kas mėnesį jos pajamas sudaro 35 Lt, kitų pajamų neturi. Be to, jai nustatytas alerginis kontaktinis dermatitas, kuris reikalauja papildomų išlaidų gydymui, vaistai kainuoja apie 30 Lt. Gyvena su motina G. A. ir nepilnamete seserimi L. A., bute, už kurį motina privalo mokėti bankui kreditą. Motinos materialinė padėtis pablogėjo, pajamos per mėnesį sudaro apie 990 Lt, todėl skirti papildomai pajamų negali. Šeimai materialiai padeda močiutė. Ieškovė gyvena už miesto, todėl transporto išlaidas sudaro autobuso bilietas kas dieną 1,60 Lt (per mėnesį 48 Lt), nuolatinis bilietas mieste autobusui – 22 Lt, mokymosi priemonių (kosmetika, vadovėliai, sąsiuviniai) įsigijimas – 50 Lt, pietūs mokykloje - apie 154 Lt, mobilaus ryšio ir telefono mokestis - apie 80 Lt, maistui - apie 150 Lt, aprangai, kitoms reikmėms - apie 400 Lt. Nurodė, kad atsakovas jos neremia, nebendrauja.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jo pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, sudaro 1 669 Lt, iš kurių atskaičiuojami 984 Lt kas mėnesį vaikui išlaikyti, pragyvenimui lieka 685 Lt. Gyvenamojo būsto po skyrybų nebeturi, nes paliko buvusiai sutuoktinei – butą (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu, butą (duomenys neskelbtini) bei 2 automobilius. Gyvena motinos sodo namelyje, todėl nuolat reikia pirkti malkas, mokėti už elektrą, vandenį ir kt., padeda sergančiai motinai. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo metu buvusiai sutuoktinei paliko visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą vaikų išlaikymui, be to, iš jo priteista po 800 Lt per mėnesį abiejų vaikų išlaikymui. Ieškovė, dar mokydamasi vidurinėje mokykloje, dažnai praleidinėdavo pamokas, neturėjo noro mokytis, vidurinę mokyklą baigė prastais pažymiais. Buvo pabėgusi iš namų, kurį laiką gyveno pas atsakovą sode. Ieškovę kiekvieną rytą vežioja G. A. savo nuosavu automobiliu. Alerginė reakcija nikeliui yra išgalvota, nes nikelis agresyvus metalas ir kontaktuojant su nikeliu daugumai žmonių kyla alergija.
Trečiasis asmuo G. A. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendimu buvo patvirtinta jos ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių: jai atiteko butas (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu bei 2 automobiliai, kuriuos teko parduoti dėl jų blogos techninės būklės. Šia sutartimi jai atiteko pareiga AB Sampo bankui išmokėti pagal 2005-03-02 kredito sutartį likusią kredito dalį bei palūkanas kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka, todėl kas mėnesį moka po 443,04 EUR (1 530 Lt). Bute (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškove ir nepilnamete dukra L. A., todėl išlaikymą pilnametei dukrai teikia pirmiausia užtikrindama jai gyvenamąjį būstą, už kurį moka visus komunalinius mokesčius. Ieškovės maitinimui kas mėnesį išleidžia apie 300-320 Lt, vaistams – apie 30 Lt, rūbams ir avalynei – apie 200 Lt, mobilaus ryšio ir stacionariam telefonui – 80 Lt. Išlaidos mėnesiniam bilietui sudaro 22 Lt. Atsakovas išlaikymo ieškovei neteikia. G. A. turtinė padėtis yra sunki, sumažėjo jos darbo krūvis, todėl gauna mažesnį darbo užmokestį – apie 930-950 Lt, ateityje krūvis gali mažėti, jos pačios sveikatos būklė reikalauja papildomų išlaidų medikamentams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo jo pilnametei dukrai M. A. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-08-25 iki kol ji mokysis profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė nei 24 metų; kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo valstybei 144 Lt žyminio mokesčio bei 427,50 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovei.
Teismas, atsižvelgęs į LR Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą, nustatė, kad ieškovei yra būtina tėvo parama, nes ji mokosi dieniniame skyriuje, mokosi pažangiai, neturi galimybės įsidarbinti, neturi nekilnojamojo turto, be to, ieškovė turi sveikatos sutrikimų, kuriems pašalinti reikalingos papildomos išlaidos. Abiejų ieškovės tėvų finansinė padėtis leidžia materialiai paremti besimokančią pilnametę dukrą. Teismas konstatavo, kad ieškovės motinai tenka didžioji dalis kasdienių dukros poreikių tenkinimo išlaidų, tačiau tėvas turi galimybes, nors jo turtinė padėtis yra blogesnė negu ieškovės motinos, teikti išlaikymą. Teismas nustatė, kad atsakovas dirba Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje, gauna 2 040 Lt darbo užmokestį, iš kurio išskaičiavus mokesčius ir lėšas vaikui išlaikyti, užmokestis sudaro 630-670 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovės išlaidos per mėnesį nesiekia 900 Lt, jos dalintinos tarp abiejų tėvų, todėl reikalavimas priteisti 700 Lt yra nepagrįstai didelis. Teismas taip pat nurodė, kad išlaikymas pilnamečiui vaikui priteistinas nuo 2011-08-25, t.y. nuo tada, kada ieškovė sulaukė pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas pažeidė CPK 177 str., 185 str. normas dėl byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimo, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, neįvertinęs, kad ieškovės ir jos motinos pajamos, nekilnojamasis turtas bei socialinės išmokos yra žymiai didesnės už atsakovo pragyvenimo pajamas, juo labiau, kai atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto ir minimalių pragyvenimo pajamų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis ieškovės motinai vaikų išlaikymui skiria kiekvieną mėnesį vidutiniškai po 984,48 Lt iki šiol.Teismas nevertino LR Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame konstatuota, jog įtvirtinant tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės motinos pajamos ir turtinė padėtis yra pakankama pilnai išlaikyti ieškovę, jų materialinė padėtis yra labai gera.Minima ieškovės alergija yra nesąžiningos buvusios atsakovo sutuoktinės išgalvota liga, daugelio žmonių odai kontaktuojant su nikeliu kyla alergija.Teismo nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Nr.3K-3-50/2012 yra nepagrįsta, kadangi minėtos bylos aplinkybės yra priešingos nagrinėjamai bylai – ieškovės motinos finansinė ir turtinė padėtis yra labai gera.Atsakovas pats gauna paramą iš savo motinos, todėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimas pažeidžia teisingumo ir protingumo šeimos santykiuose principus.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jai iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
Atsakovas nurodydamas, kad išskaitymas iš jo darbo užmokesčio vykdomi iki šiol, nesąžiningai nutyli, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė būtent dėl jo paties veiksmų, kai jis nevykdė savo pareigos teikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimu priteistą išlaikymą ieškovei ir jos seseriai. Nors atsakovas ir neturi nekilnojamojo turto, tačiau turi gyvenamąją vietą, kuria naudojasi nemokamai, be to, lyginant su trečiuoju asmeniu, neturi jokių skolinių įsipareigojimų bankui. Be to, atsakovui po santuokos nutraukimo atiteko automobilis Mercedes Benz su savo gamybos priekaba, visos piniginės lėšos – 125 000 Lt, pardavus jam ir trečiajam asmeniui G. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą. Todėl atsakovo teiginiai, kad jis neturi galimybės teikti paramos neatitinka tikrovės.Teismas įvertino visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus duomenis, pagrįstai konstatavo, kad ieškovės motinai tenka didžioji dalis kasdienių ieškovės poreikių tenkinimo išlaidų. Ieškovei diagnozuotas alerginis kontaktinis dermatitas, kuris reikalauja nuolatinio medikamentinio gydymo, specialios buitinės chemijos, todėl būtinos papildomos lėšos.Teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr.3K-3-50/2012 vadovavosi tik vertindamas, nuo kada turėtų būti priteista materialinė parama pilnamečiui vaikui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir esant pagrindui priteisė ieškovei iš atsakovo paramą.
LR CK 3.194 str. 3 d. nustato, kad teismas priteisia iš išlaikymo pareigos nevykdančio tėvo (motinos) išlaikymą vaikui, kol vaikas sulauks pilnametystės, taip pat ši norma suteikia teismui teisę priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis nei 24 metų. LR Konstitucinis teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarimu pripažino, kad minėta LR CK 3.194 str. 3 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtame nutarime LR Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Be to, pasisakė, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Tai reiškia, kad priteisiant išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, išlaikymas priteisiamas vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir nepilnamečiam vaikui (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196-3.201 str.). Tačiau pilnamečiam vaikui, kuris mokosi aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje, išlaikymas negali būti priteisiamas pagal aukščiau minėtas taisykles, vadovaujantis tokiais pačiais kriterijais, kaip ir nepilnamečiam vaikui, be to, išlaikymas neprivalo būti priteisiamas visais atvejais. Sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, o būtent: sunki vaikų turtinė padėtis, tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims, priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti, tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan., paramos reikalingas vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt., be to, paramos dydis pilnamečiam vaikui nesaistomas kriterijų, taikomų sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-564/2007, 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-248/2008, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-505/2007, kt.).
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas turėtų prisidėti prie ieškovės išlaikymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra atsakovo dukra, 2011-08-25 tapusi pilnamete, tačiau dar besimokanti Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre pagal vidurinio ugdymo programą ir profesinio ugdymo programą (b.l.9), t.y. ji siekia vidurinio išsilavinimo ir tuo pačiu metu siekia įgyti profesiją (b.l.9). Ieškovė nurodė, kad ji gyvena kartu su motina –trečiuoju asmeniu byloje, kuri jai gera valia teikia išlaikymą. Atsakovas, ieškovei sulaukus pilnametystės, paramos nebeteikia. Taigi, spręstina, ar yra pagrindas priteisti išlaikymą ieškovei nuo 2011-08-25 iki 2013-06-30, kuomet baigsis jos mokslas. Kadangi ieškovė mokosi pagal vidurinio ugdymo ir tuo pačiu profesinio mokymo programą, todėl nepriklausomai nuo, kad ji jau yra pilnametė, dėl aukščiau nurodytų motyvų ji turi teisę į išlaikymą iš atsakovo ir atsakovas tokį privalo teikti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, teisingai aiškino ir taikė išlaikymo priteisimą reglamentuojančias teisės normas. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino LR Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, yra nepagrįsti.
Duomenų apie tai, kad ieškovė byloje aptariamu laikotarpiu nuo 2011-08-25 turėjo pakankamai pajamų ar turto, nėra. Priešingai, mokydamasi Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre pagal vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programą, ji turi visą laiką skirti pažangiam mokymuisi, siekti gerų rezultatų, siekdama vidurinio išsilavinimo tuo pačiu siekia įgyti ir profesiją, dėl ko turi daugiau laiko skirti mokymuisi, todėl ji neturi objektyvios galimybės pati užsidirbti sau išlaikyti pakankamų pajamų. Teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl ieškovės tėvų, t.y. atsakovo ir trečiojo asmens, turtinės padėties, atsižvelgė į jų gaunamas pajamas ir turimą turtą. Pagal bylos duomenis atsakovas turi tik vieną išlaikytinį vaiką, nesulaukusį pilnametystės, ieškovės seserį L. A., gim. (duomenys neskelbtini) m.(b.l.3-6, 46). Aplinkybė, jog iš atsakovo yra išieškomas išlaikymo įsiskolinimas už jo netinkamai vykdymą išlaikymo pareigą, negali įtakoti ieškovės teisės į išlaikymą ir negali būti pagrindas dėl to mažinti iš atsakovo teiktiną išlaikymą, nes jis pats yra kaltas dėl tokios situacijos susidarymo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovei besimokant mokymo įstaigoje, jai yra reikalinga atsakovo parama, o išlaikymo poreikis iš esmės yra ne mažesnis nei mokėtas iki ieškovės pilnametystės. Nors atsakovas neturi nekilnojamojo turto, jo gaunamas vidutinis mėnesinis atlyginimas sudaro apie 1600 Lt (po mokesčių atskaitymo), todėl jis yra pajėgus teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą. Aplinkybė, jog trečiasis asmuo (ieškovės motina) pardavė turėtą butą už 50 000 Lt (b.l.86-92), neįrodo jos žymiai geresnės turtinės padėties nei atsakovo, nes pagal bylos duomenis didesniąją šios sumos dalį jį panaudojo skoloms padengti, kaip ir neįrodo jos geresnės turtinės padėties jos turimas nekilnojamasis turtas, nes trečiasis asmuo dengia būsto paskolą (kredito suma 95575 eurai), jos pajamos yra mažesnės nei atsakovo. Tuo tarpu atsakovas jokių skolų kredito įstaigoms neturi, gyvena tėvų bute ir nepateikė duomenų, kad prisideda prie gyvenamojo būsto išlaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, kaip jau aukščiau nurodyta, privalėjo teikti paramą dukrai (ieškovei), kuri 2011-08-25 tapo pilnamete ir iki 2013-06-30 mokysis pagal vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programą.
Ieškovė mokosi pažangiai, priešingų duomenų byloje nėra (b.l.81). Ieškovė šiuo metu nedirba, jos pajamos – 35 Lt stipendija – yra minimalios, be to, nuolatinis darbas mokslų metu neabejotinai trukdytų ieškovės mokslams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovei yra reikalinga parama bei tinkamai įvertino atsakovo realią turtinę padėtį bei galimybę teikti dukrai išlaikymą po 400 Lt per mėnesį. Aplinkybė, kad apeliantas išlaiko dar vieną nepilnametę dukterį, nepaneigia ieškovės teisės į atsakovo paramą dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją reikšmę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-356/2011, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-427/2008, kt. bylose). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl CPK 177 str. ir 185 str. normų pažeidimo.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos, CPK 329 str. ir 330 str. nurodytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovei priteistinos šios patirtos advokatės teisinės pagalbos 1000 Lt išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. A. 1000 (vieną tūkstantį) bylinėjimosi išlaidų ieškovei M. A..