Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Vaiko teisių apsaugos tarnybos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje nepilnametis P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose, adresu Technikos g. 12, Kaune, teistas:

1) 2015 m. balandžio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., mokytis, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2015 m. spalio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų arešto bausme; nuosprendis įsiteisėjęs;

2) 2015 m. lapkričio 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), paskiriant už kiekvieną nusikalstamą veiką po 30 parų arešto, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus su 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri 2015 m. spalio 9 d. nutartimi pakeista arešto bausme, galutinė bausmė paskirta 45 paros arešto; nuosprendis įsiteisėjęs;

3) 2015 m. gruodžio 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta laisvės atėmimo 2 mėnesiams 20 dienų bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, prie šios bausmės pridėta dalis 2015 m. lapkričio 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 mėnesiams, 2016 m. sausio 22 d. paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų atlikęs bausmę;

5) 2016 m. rugsėjo 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su 2016 m. kovo 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme, nustatant galutinę subendrintą bausmę - 1 m. 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo; į šią bausmę įskaitant visiškai atliktą bausmę pagal 2015 m. gruodžio 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, taip pat laikiname sulaikyme nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. sausio 28 d. išbūtą laiką už 2 dienas laisvės atėmimo, bausmę skaičiuojhant nuo nuteistojo faktinio sulaikymo pagal 2016 m. liepos 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį byloje Nr. T-365-482/2016 dienos; nuosprendis įsiteisėjęs;

6) 2016 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. sausio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2016 m. rugsėjo 15 nuosprendis - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 2 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo; nuosprendis įsiteisėjęs;

7) 2017 m. sausio 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metams ir 3 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo. BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu bausmės dalis pridėta prie Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai ir 8 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo; į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme, suėmime išbūtas laikas pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį; nuosprendis įsiteisėjęs;

9) 2017 m. balandžio 24 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2017 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 286 straipsnį 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių ir 7 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją nepilnamečių pataisos namuose; nuosprendis įsiteisėjęs;

12) 2017 m. liepos 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 180 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) 2 (dvejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant nepilnamečių pataisos namuose. BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 3 d.; nuosprendis neįsiteisėjęs;

teistumai neišnykę ir nepanaikinti;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2017 m. kovo 21 d. apžiūros protokolu (b.l. 64-70, I tomas) nustatyta, jog įvykio vieta – kamera Nr. 2, esanti Marijampolės rajono apylinkės teisme, adresu Kauno g. 8, Marijampolėje. Kameros grindys padengtos vandeniu. Virš lango prie lubų yra apgadinimai, išsikišę laidai (laidai su atidalinimo žymėmis). Po langu yra radiatorius, kuris atskirtas nuo laikiklių, laikosi ant dviejų plastikinių vamzdžių.

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

BK 187 straipsnyje numatytos veikos (turto sunaikinimas ar sugadinimas) objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių, baudžiamoji atsakomybė negalima. Nusikaltimas padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu į daiktą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Turto vertė išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (188,3 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai gali būti labai įvairūs: kerštas, pyktis, pavydas ir kt. Motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, į juos teismas atsižvelgia individualizuodamas bausmę.

Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, paaiškindamas, jog abiem atvejais Marijampolės rajono apylinkės teismui priklausantį turtą sugadino tyčia, supykęs ant teismo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas veikas be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, įrodyta liudytojų A. J., G. A., T. A. ir A. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. prašymo (b.l. 12-14, I tomas), 2017 m. kovo 8 d. apžiūros protokolo (b.l. 18-25, I tomas), liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad kaltinamasis 2017 m. kovo 8 d. apie 9.30 val. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisiamųjų kameroje sulaužė stiklo dūžio jutiklį, sukėlė trumpą sujungimą, dėl kurio sudegė apsaugos sistemos maitinimo stiprintuvas ir akumuliatorius ir buvo sugadinta teismo pastato antrojo aukšto signalizacija bei Marijampolės rajono apylinkės teismui padaryta 210,07 eurų turtinė žala. Iš 2017 m. kovo 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo prašymo (b.l. 56-59, I tomas), 2017 m. kovo 21 d. apžiūros protokolo (b.l. 64-70, I tomas), nustatyta, kad kaltinamasis P. V. 2017 m. kovo 21 d. apie 14.00 val. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisiamųjų kameroje sulaužė stiklo dūžio jutiklį, taip sugadino antrojo aukšto signalizaciją, taip pat išlaužė šildymo radiatorių, dėl to buvo apsemtos konvojaus patalpos ir po jomis esantis garažas, sulietos patalpų sienos ir tokiais veiksmais Marijampolės rajono apylinkės teismui padarė 360 eurų turtinę žalą. Tarp neteisėtų kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių - turto sugadinimo – yra priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai sugadinant civilinio ieškovo turtą buvo tyčiniai – abiem atvejais kaltinamasis P. V. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo tyčia sugadinti svetimą turtą yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nusikaltimus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, nes jis suvokė, kad, sulaužydamas stiklo dūžio jutiklius bei sukeldamas trumpą sujungimą, o taip pat nulauždamas radiatorių, sugadins svetimą turtą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo. Nors kaltinamasis nurodė, kad nenorėjo sugadinti radiatoriaus, kai į jį spyrė, nesitikėjo, kad šis nukris, tačiau šiuos jo parodymus paneigia liudytojo T. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 76-80, I tomas), jog tik patalpinus asmenį į minėtas patalpas dešimties minučių laikotarpyje P. V. bandė ranka pasiekti patalpos, kurioje buvo patalpintas, šviestuvą; po šio bandymo asmuo buvo įspėtas, kad nebandytų gadinti patalpos inventoriaus; po pirmojo įspėjimo P. V. pradėjo laužyti ir lupti plintusus ir, nespėjus atidaryti patalpos durų, iš kažkur (nematė iš kur) ištraukė baltos spalvos prietaisą, kuris tvirtinamas prie langų; po šių jo veiksmų asmuo buvo dar kartą perspėtas, į įspėjimus dėl jo neigiamo elgesio nereagavo; po įspėjimo nuteistasis nusisukęs nuėjo prie radiatoriaus ir spyrė į jį, paėmė už minėto radiatoriaus; nuteistasis buvo patalpintas į kitą laikino sulaikymo patalpą ir buvo sugriežtinta priežiūra, nes P. V. tuo metu, kada vedė į kitą patalpą, keikėsi, sakė, kad kitą patalpą suniokos dar labiau.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį teisingai.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnis), o taip pat į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis).

P. V. padarė 2 tyčinius nesunkius nusikaltimus, kuriais pasikėsino į nuosavybę. Veikos baigtos. Abiejų nusikalstamų veikų atvejais sugadinto turto vertė (210,07 Eur ir 360,00 Eur) palyginti nedidelė, nedideliu skaičiumi aktyvių fizinių veiksmų, kas rodo nedidelį veikos pavojingumą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis visiškai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. P. V. teistas 12 kartų (iš jų 2 nuosprendžiai neįsiteisėję), teistumas neišnykęs (b.l. 97-118, I tomas), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 119-120, I tomas), įrašytas UAB „Medgintras“ psichikos sveikatos centro įskaitoje (1 t., b.l. 125), tačiau specialisto išvadoje nurodyta, jog P. V. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 128).

Nors kaltinamasis nepilnametis (nusikalstamos veikos padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis yra 16 metų amžiaus) ir nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, 2015 ir 2016 metais kaltinamojo atžvilgiu priimta po tris apkaltinamuosius nuosprendžius, o 2017 metais – jau netgi šeši. Jei 2015 metais vyravo nusikaltimai nuosavybei, tai vėliau P. V. jau buvo teisiamas už sunkesnes nusikalstamas veikas, kaip atvira vagystė, plėšimas. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamajam P. V. taikomos poveikio priemonės, bausmės rūšys ar vykdymo sąlygos nesusijusios su jo izoliavimu, nekeičia jo elgesio, neužkerta kelio naujų nusikaltimų darymui, t.y. kitos rūšies bausmės P. V. nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra nepakankamos, todėl skirtina sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas, nustatydamas skirtinos bausmės dydį, atsižvelgdamas į kaltinamojo amžių (nepilnametis), ir dėl to jis pagal amžių, sveikatos būklę, išsivystymą dar nepakankamai suvokia savo elgesio ypatybes ir pasekmes, taip pat į padarytos veikos pobūdį, dalyką ir pavojingumą, sprendžia, jog skirtinos mažesnės negu sankcijų vidurkis laisvės atėmimo bausmės. Tik tokios laisvės atėmimo bausmės gali būti laikomos atitinkančiomis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir adekvačiomis padarytoms nusikalstamoms veikoms. Kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, jas subendrinant vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Kadangi kaltinamajam dar yra priimti 2016-09-15, 2017-01-05, 2017-03-01, 2017-04-24, 2017-04-27, 2017-05-03 ir 2017-07-11 nuosprendžiai, bet 2017-05-03 bei 2017-07-11 nuosprendžiai dar neįsiteisėję, siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės šiuo metu nebendrintinos. Šis klausimas gali būti išsprendžiamas BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

Marijampolės rajono apylinkės teismas pateikė 210,07 Eur ir 360,00 Eur dydžio civilinius ieškinius (1 t., b.l. 40-43, 83-87) dėl kaltinamojo P. V. nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimo, kuriais prašo priteisti iš P. V., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų O. V. ir A. B., ieškovui Marijampolės rajono apylinkės teismui 210,07 Eur ir 360,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

2017 m. kovo 23 d. ieškinyje dėl turtinės žalos priteisimo (1 t., b.l. 40-43) civilinis ieškovas Marijampolės rajono apylinkės teismas nurodė, kad 2017 m. kovo 8 d. 8.30 val. dėl P. V. neteisėtais veiksmais padaryto inventoriaus sugadinimo ir būtinų antrojo aukšto signalizacijos atstatymo darbų teismui padaryta 210,07 Eur turtinė žala. Byloje civilinio ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra KSG Nr. 3802 (1 t., b.l. 42) patvirtina, jog civilinis ieškovas dėl apsaugos sistemos remonto patyrė 210,07 Eur dydžio išlaidas.

2017 m. balandžio 3 d. ieškinyje dėl turtinės žalos priteisimo (1 t., b.l. 83-87) civilinis ieškovas Marijampolės rajono apylinkės teismas nurodė, kad dėl P. V. neteisėtais veiksmais padaryto inventoriaus sugadinimo ir būtinų antrojo aukšto signalizacijos atstatymo darbų teismui padaryta 360,00 Eur turtinė žala. Byloje civilinio ieškovo pateiktas defektinis aktas (1 t., b.l. 85) patvirtina, jog civilinis ieškovas dėl šildymo sistemos atstatymo patyrė 316,03 Eur dydžio išlaidas, o AS įrenginių remonto darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 2017-01-1 (1 t., b.l. 86) patvirtina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas dėl apsaugos sistemos remonto patyrė 43,97 Eur dydžio išlaidas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

Prievolė atsakovui atlyginti žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

P. V. nusikalstamomis veikomis Marijampolės rajono apylinkės teismui padaryta bendra 570,07 Eur žala, tarp kaltinamojo nusikalstamų veikų ir turtinės žalos dėl turto sugadinimo yra priežastinis ryšys (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247, 6.248, 6249 straipsniai, 251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.276 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civiliniai ieškiniai tenkintini, priteisiant 570,07 Eur civilinio ieškovo Marijampolės rajono apylinkės teismo naudai iš kaltinamojo P. V., o pastarajam neturint turto ir pajamų, priteisiant subsidiariai iš jo tėvų O. V. ir A. B. po 285,04 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Marijampolės rajono apylinkės teismo naudai, nustatant, kad ši O. V. ir A. B. pareiga pasibaigia, kai nuteistasis P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (BPK 115 straipsnis, CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.276 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nuteistojo tėvai turi atlyginti žalą subsidiariai, kadangi solidari atsakomybė pagal prievoles yra numatyta tik sutuoktiniams (CK 3.114 straipsnio 1 dalis), o šiuo atveju iš teismo medžiagos matyti, kad kaltinamojo tėvai nesusituokę. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnieji teismai (pvz. Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-418-135-2011).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi plastmasinės dalys, pakete Nr. 264733, saugomos Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b.l. 90-91), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkavertis turtas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (2017 m. kovo 8 d. nusikalstama veika), ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (2017 m. kovo 21 d. nusikalstama veika) ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. V. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2017 m. liepos 26 d.

Civilinio ieškovo Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinius ieškinius tenkinti visiškai, priteisti iš P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo, juridinio asmens koas 191446312, naudai 570,07 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų 07 ct) padarytai turtinei žalai atlyginti. P. V. neturint turto ir pajamų, kurių pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš jo tėvų O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 285,04 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 04 ct) iš kiekvieno turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Marijampolės rajono apylinkės teismo naudai, nustatant, kad ši O. V. ir A. B. pareiga pasibaigia, kai nuteistasis P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi plastmasines dalis, pakete Nr. 264733, saugomus Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertį turtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.