- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- 2S-922-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03063-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- I. J., T. A.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) T. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-9673-933/2014 išnagrinėjus ieškovės J. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovėms I. J. ir T. A. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, antstolis A. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms I. J. ir T. A., prašydama 2011-09-30 paskolos sutartį Nr. 30RS-4113 ir 2011-09-30 paskolos raštelį pripažinti apsimestiniais sandoriais, kuriais buvo paslėptas tikrasis sandoris, t. y. atsakovės T. A. 90 000 Lt dydžio paskolos suteikimas atsakovei I. J.. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus ieškovei J. P. priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0042/12/03401. Pažymėjo, kad ieškovė buvo apgauta, buvo pasinaudota jos patiklumu arba ji buvo priversta sudaryti apsimestinį sandorį. Šiuo metu vykdomoji byla dėl išieškojimo iš ieškovės turto yra pasiekusi galutinę stadiją, t. y. ieškovės butas, kurio įkeitimas laikytinas šalutine apsimestinio sandorio prievole, yra realizuojamas vykdymo procese. Pripažinus negaliojančia paskolos sutartį, negaliojančiu turėtų būti pripažintas ir iš šios sutarties kildinamas įkeitimo (hipotekos) teisinis santykis, kuris yra šalutinis pagrindinės sutarties atžvilgiu. Tačiau toks įkeitimo pripažinimas negaliojančiu nesukurtų ieškovei jokios materialios satisfakcijos, jeigu artimiausiu metu bus realizuotas ieškovei priklausantis butas. Nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali tapti neįmanomas, t. y. šios bylos išnagrinėjimo momentui, tikėtina, jau būtų realizuotas pripažintino negaliojančiu sandorio dalykas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-30 nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir sustabdyti buto, (duomenys neskelbtini), realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0042/12/03401. Teismas nustatė, kad ieškovo ieškinio faktinis pagrindas ir prie jo pateikti įrodymai šiame bylos etape, kai yra sprendžiamas tik klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikšto reikalavimo esme, pobūdžiu ir apimtimi. Teismas vertino, kad nesustabdžius turto realizavimo ir vėliau galimai priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, ieškovei priklausančio turto realizavimas galėtų būti traktuojamas kaip žalos ieškovei padarymas, atsirastų būtinybė šalinti teisines pasekmes, kilusias realizavus turtą, todėl nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp bylos šalių. Ieškovei palankaus sprendimo priėmimo atveju – teismui pripažinus ginčo sandorius (o kartu ir hipotekos lakštą) negaliojančiais, atsirastų pagrindas hipotekai pasibaigti ir tuo pačiu išnyktų pagrindas minėto turto areštui bei priverstiniam išieškojimo į šį įkeistą turtą nukreipimui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantė) T. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad net pripažinus ginčijamus paskolos sandorius apsimestiniais ar negaliojančiais, hipotekos sandoris išliks galioti (ieškovė neprašo pripažinti jį negaliojančiu) ir sukels atitinkamas teisines bei faktines pasekmes (nepriklausomai, ar paskolos sutartys bus modifikuotos) – skolininkui negrąžinus paskolos, jos ieškojimas galimas nukreipiant į hipoteka įkeistą turtą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnis). Todėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (vykdymo veiksmų sustabdymas) nėra susijusios su ieškinio dalyku, jos yra perteklinės, niekaip nesusijusios su galimu teismo sprendimu šioje byloje, todėl yra neadekvačios reiškiamam reikalavimui ir neteisėtos.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovė I. J. atsiliepime į atsakovės T. A. atskirąjį skundą nurodo prašymą klausimą dėl šio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
Ieškovė J. P. atsiliepimu į atsakovės T. A. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad hipotekai yra būdingas akcesoriškumas, kuris reiškia prievolės įvykdymą užtikrinusios prievolės priklausomybę nuo pagrindinės prievolės. Hipoteka yra išvestinės prievolė, ja užtikrinamas galiojantis kreditoriaus reikalavimas, atsirandantis iš pagrindinės prievolės ir ji baigiasi pasibaigus pagrindinei prievolei. Aplinkybė, kad ieškinyje nėra tiesiogiai suformuluotas reikalavimas negaliojančiu pripažinti hipotekos lakštą, nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje poreikio. Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu sandorį tarp ieškovės ir atsakovės T. A., o tokio prašymo tenkinimas nulemtų ir hipotekos sandorio negaliojimą (pagal CK 4.170 straipsnio 4 dalį).
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti ieškovė nekilnojamojo turto (buto) realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje. Pagrindinis atsakovės T. A. atskirojo skundo argumentas, kuriuo grindžiamas šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumas, yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės (vykdymo veiksmų sustabdymas) nėra susijusios su ieškinio dalyku, yra perteklinės, neadekvačios reiškiamam reikalavimui ir neteisėtos. Pasak apeliantės, pripažinus ginčijamus paskolos sandorius apsimestiniais ar negaliojančiais, hipotekos sandoris išliks galioti (ieškovė neprašo pripažinti jį negaliojančiu) ir sukels atitinkamas teisines bei faktines pasekmes (nepriklausomai, ar paskolos sutartys bus modifikuotos) – skolininkui negrąžinus paskolos, jos ieškojimas galimas nukreipiant į hipoteka įkeistą turtą. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su minėta apeliantės pozicija pažymi, kad šiuo atveju ieškovė ginčija paskolos sutartį (bei paskolos raštelį), pagal kurią jau pradėtas priverstinis išieškojimas iš ieškovei priklausančio hipoteka įkeisto turto (buto). Tokiu būdu, jeigu nagrinėjamoje byloje nebūtų pritaikyta ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė, o ieškinys būtų patenkintas, tai pripažinus 2011-09-30 paskolos sutartį negaliojančia (t. y. apsimestiniu sandoriu), faktinis skolos išieškojimas vykdomojoje byloje iš hipoteka įkeisto turto būtų atliktas nesant tam jokio teisėto pagrindo. Hipoteka yra papildoma (akcesorinė) prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad hipoteka užtikrinamas galiojantis kreditoriaus reikalavimas, atsirandantis iš pagrindinės prievolės, ir ji baigiasi pasibaigus pagrindinei prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2012). Jeigu kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, visi su pagrindine ir papildoma prievolėmis susiję klausimai nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, o bylą nagrinėjantis teismas gali sustabdyti hipotekos procedūras taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, todėl teismas gali sustabdyti hipotekos procedūrą (šiuo atveju hipoteka įkeisto turto realizavimo veiksmus vykdymo procese), kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka. Laikinosios apsaugos priemonės išieškojimo vykdymo procese taikymas yra susijęs su juridinių faktų visumos nustatymu, t. y. pirma, tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl objekto, kuris yra iš esmės susijęs su vykdymo procese vykstančiu išieškojimu; antra, nesustabdžius išieškojimo procedūros teismo sprendimo įvykdymas neproporcingai pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Kaip minėta, šioje byloje ieškovė siekia pripažinti negaliojančia tarp jos ir atsakovės T. A. sudarytą paskolos sutartį. Minėtos sutarties vykdymas yra užtikrintas hipoteka, t. y. ieškovei priklausančio buto įkeitimu. Atsakovė pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Kaip nurodė ieškovė, jos butas buvo parduotas viešuose varžytinėse, todėl nesustabdžius turto realizavimo, varžytinių laimėtojas tiesiog sumokėtų galutinę turto kainą ir perimtų turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesustabdžius ieškovės J. P. atžvilgiu pradėtų priverstinio skolos išieškojimo procedūrų, ieškovės pagrindinė piniginė prievolė pasibaigtų ją priverstinai įvykdžius ne ginčo tvarka, o jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje būtų nuspręsta pripažinti negaliojančia tarp ieškovės ir atsakovės T. A. sudarytą paskolos sutartį, ieškovė įgytų teisę reikalauti iš atsakovės T. A. grąžinti be pagrindo už perleistą hipoteka įkeistą turtą gautas lėšas, tačiau prarastų nuosavybės teisę į įkeistą turtą, kuris būtų parduotas iš varžytynių tretiesiems asmenims. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesustabdžius vykdymo proceso ir vėliau galimai priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, vykęs priverstinis išieškojimas iš ieškovės turto galėtų būti traktuojamas kaip žalos jai padarymas. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės skundžiama nutartimi pagrįstai sustabdė išieškojimą vykdymo procese (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), o apeliantė nenurodė argumentų, kurie sąlygų priešingą išvadą, todėl atsakovės T. A. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nutartį palikti nepakeistą.