Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-879-803/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-07-17
Bylos Nr.: e2A-879-803/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14785-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
Ieškovas: M. J.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Kairėnai“, uždarajai akcinei bendrovei „Vlamosta“

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas

Civilinė byla Nr. e2A-879-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14785-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kairėnai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vlamosta“ dėl nuostolių už naudojimąsi žemės sklypu ir periodinės kompensacijos už nustatytą servitutą priteisimo bei pagal atsakovų priešieškinį dėl papildomo servituto nustatymo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto atlygintinumą, papildomo servituto nustatymą, bei dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti nuo 2016-04-10 iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kairėnai“ 342,18 Eur periodinę mėnesinę kompensaciją, o iš atsakovės UAB „Vlamosta“ 237,79 Eur periodinę mėnesinę kompensaciją už naudojimąsi pagal nustatytą servitutą ieškovei priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini); taip pat priteisti iš atsakovės UAB „Kairėnai“ 31 138,59 Eur nuostolių atlyginimo, o iš atsakovės UAB „Vlamosta“ 21 638,67 Eur nuostolių atlyginimo už naudojimąsi pagal servitutą ieškovei priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2008-09-10 iki 2016-03-10 bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2008-09-10 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-6245 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste, S. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės ir natūra grąžintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame žemės sklype yra nuosavybės teise atsakovams UAB „Kairėnai“ ir UAB „Vlamosta“ priklausantys statiniai. 2008-09-10 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.4-01-6245, 3 punkte minėtiems statiniams buvo nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas). (duomenys neskelbtini) S. A. mirė, o jos palikimą priėmė testamentinė įpėdinė dukra M. J.. 2008-09-10 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo 3 punktu nustatytas servitutas statiniams (tarnaujantis daiktas), kvalifikuotinas kaip servitutas nustatytas administraciniu aktu. Servituto teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Atsakovai vengia atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ar sukurti kitokį kompensavimo mechanizmą, tokiu būdu pažeisdami jos teises nevaržomai disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu. Nurodė, jog pagal VĮ „Registrų centras“ pažymą, vidutinė žemės sklypo rinkos vertė yra 173 989,84 Eur, todėl pritaikius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-05-14 sprendimo Nr. 1-1792 6.1 punktą ir 9.3 punktą, metinė žemės nuomos kaina sudaro 6 959,59 Eur (173 989,84 x 0,04), o vieno mėnesio žemės nuomos kaina yra 579,97 Eur (6 959,59 / 12). Kadangi UAB „Kairėnai“ nuosavybės teise priklauso 59/100 statinio, esančio žemės sklype, iš jo yra priteistina 342,18 Eur (579,97 x 0,59) periodinė mėnesinė kompensacija, o iš UAB „Vlamosta“, kuriam nuosavybės teise priklauso 41/100 statinio esančio žemės sklype, priteistina 237,79 Eur (579,97 x 0,41) periodinė mėnesinė kompensacija ieškovės naudai. Nurodė, jog atsakovai naudojosi ne tik statiniu bet ir žemės sklypu parkuodami automobilius, sandėliuodami savo komercinėje veikloje naudojamas medžiagas, todėl ieškovė neturi galimybės naudotis visu žemės sklypu ir prašo kompensaciją priteisti už visą žemės sklypą. Atsakovai jau daug metų neatlygintinai naudojasi ieškovei priklausančiu žemės sklypu, pažeisdami jos teises, todėl ieškovė patiria nuostolius.Atsakovai UAB „Kairėnai“ ir UAB „Vlamosta“ ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytas servitutas yra laikytinas neatlygintiniu servitutu. Servitutas yra nustatytas nuo 2008 m. rugsėjo 10 d., visą šį laikotarpį atsakovai nemokėjo, o S. A., kurios įpėdinė yra ieškovė, niekuomet nereikalavo iš atsakovų jokių kompensacijų ar nuostolių atlyginimo, todėl akivaizdu, kad visą šį laikotarpį tarp atsakovų ir S. A. buvo susiklostę teisiniai santykiai, kurie savo prasme buvo neatlygintiniai. Atkreipė dėmesį, kad jokiame teisės akte nėra įtvirtinta, kokios formos turi būti susitarimas dėl servituto neatlygintinumo, t. y. nėra draudžiama, kad toks susitarimas būtų žodinis arba sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Nepaisant to, kad atsakovų nuomone, nustatytas servitutas turėtų būti laikomas neatlygintiniu, tačiau teismui nusprendus priešingai, atsakovai sutinka mokėti kompensaciją, kuri būtų adekvati ir proporcinga nustatyto servituto plotui. Ieškovė, nustatydama kompensacijos dydį, jį skaičiuoja remdamasi viso žemės sklypo rinkos kaina, nors servitutas nustatytas ne visam žemės sklypui, o atsakovai visu žemės sklypu nesinaudoja. Šiuo konkrečiu atveju servituto turinys bei plotas turėtų būti laikomas būtent sklypo dalis esanti po atsakovams nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, bei reikiama sklypo dalis prieiti, privažiuoti prie minėtų patalpų. Bendras žemės sklypo plotas yra 9 414 m², tuo tarpu servitutas nustatytas tik 2 055 m² plotui, kas sudaro 21,8 procentus nuo viso žemės sklypo ploto. Kadangi ieškovė žemės sklypo savininkė yra tik nuo 2014 m. balandžio 3 d., o iki tol buvusi sklypo savininkė S. A. leido atsakovams naudotis nustatytu servitutu neatlygintinai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius už neatlygintiną servituto naudojimą 91 mėnesį yra visiškai nepagrįstas. Teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovų atsirado ne nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atkūrimo metu, t. y. 2008 m. rugsėjo 10 d., tačiau nuo momento, kuomet ieškovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, t. y. po S. A. mirties. Atsakovai UAB „Kairėnai“ ir UAB „Vlamosta“ pateikė teismui patikslintą priešieškinį, prašydami žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti servitutą viešpataujančiojo daikto, negyvenamosios patalpos – stalių dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudai, IĮ „Mažasis atriumas” parengtame žemės sklypo plane pažymėtai taškais (duomenys neskelbtini) teritorijai, kurios plotas 150 m²; žemės sklypo plane pažymėtai taškais (duomenys neskelbtini) teritorijai, kurios plotas 353 m²; žemės sklypo plane pažymėtai taškais (duomenys neskelbtini) teritorijai, kurios plotas 248 m²; žemės sklypo plane pažymėtai taškais (duomenys neskelbtini) teritorijai, kurios plotas 450 m2; nustatyti, kad už servituto nustatymą UAB „Vlamosta“ ieškovei mokės po 126,52 Eur (438,09 x 28,88%) per metus dydžio kompensaciją, o UAB „Kairėnai“ ieškovei mokės po 160,74 Eur (438,09 x 36,69%) per metus dydžio kompensaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad šiuo metu nustatytas servitutas nėra pakankamos apimties, kad atsakovų turimą nekilnojamąjį turtą būtų galima tinkamai naudoti pagal paskirtį, o ieškovei reikalaujant akivaizdžiai neadekvačiai didelės kompensacijos dėl nustatyto servituto šalių ginčas šioje situacijoje yra neišvengiamas. Atsakovų paskaičiavimais, iki bylos iškėlimo teisme maksimali kompensacija ieškovei už nustatytų servitutų naudojimą galėtų būti 352,87 Eur iš UAB „Vlamosta“ ir 610,80 Eur iš UAB „Kairėnai“. Vertinant tai, kad nustačius papildomus servitutus padidėtų ir atsakovų naudojamo sklypo dalys, nustatytinas ir naujas kompensacijos dydis, kuris įsigaliotų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi UAB „Vlamosta“ naudotųsi 957 m², arba 28,88 % sklypo ploto, o UAB „Kairėnai“ naudotųsi 1 216 m², arba 36,69 % sklypo ploto, periodinės kompensacijos dydis būtų iš UAB „Vlamosta“ 126,52 Eur (438,09 x 28,88%) per metus arba 10,54 Eur per mėnesį ir iš UAB „Kairėnai“ 160,74 Eur (438,09 x 36,69%) per metus arba 13,40 Eur per mėnesį. Ieškovei nesutinkant nustatyti priešieškiniu prašomų servitutų dydžio, atsakovai pateikė ir antrą žemės sklypo planą, kuriame nurodyti mažesni papildomi servitutai, o būtent servituto „S4” dydis siekia 98 kv. m., o servituto „S5“ dydis siekia 353 kv. m. ir nurodė, kad ieškovei nusprendus, kad būtent tokių servitutų dydžių nustatymas yra reikalingas jai, atitinkamai turėtų būti mažinama ir ieškovei mokėtina kompensacija už naudojimąsi nustatytais servitutais.Ieškovė M. J. pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, nurodydama, kad su juo nesutinka. Teigia, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsiradusį jų poreikį dėl didesnio ploto servituto nustatymo, todėl tokio reikalavimo tenkinimas nepagrįstai pažeistų ieškovės kaip žemės sklypo savininkės teises ir teisėtus interesus. Savininkai šiuo atveju nesutaria ne dėl žemės sklypo naudojimo ir servituto, bet dėl to ar jis turi būti atlygintinas ir kokio dydžio kompensacija turėtų būti mokama, tačiau tokio pobūdžio savininkų nesutarimai nesudaro pagrindo išplėsti esamo servituto ploto. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-10 sprendimu Nr. 2.4-01-6245 buvo nustatytas statinių servitutas, ieškovė kreipėsi į I. K. įmonę, jog ši sudarytų žemės sklypo planą nustatant minimalų statinių servitutą ir jos užsakymu buvo parengtas žemės sklypo planas, kuriame nurodytas servitutas S1 (424 kv.m.) ir S2 (664 kv.m.). Tokio servituto nustatymas atitinka ir net praplečia Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-10 sprendimu Nr. 2.4-01-6245 nustatyto statinių servituto plotą ir leidžia atsakovams tinkamai naudotis pastatais bei nesuvaržo ieškovės teisių, todėl nustatant servituto plotą turėtų būti vadovaujamasi šiuo planu. Nurodė, kad apskaičiuojant žemės nuomos mokesčio tarifą taikytinas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-05-14 sprendimo Nr. 1-1792 9.3 punktas. Kadangi žemės sklypo vertė yra 173 989,84 Eur, pritaikius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-05-14 sprendimo Nr. 1-1792 6.1 punktą ir 9.3 punktą, metinė žemės nuomos kaina sudaro 6 959,59 Eur (173 989,84 x 0,04) ir atitinkamai vieno mėnesio žemės nuomos kaina yra 579,97 Eur (6 959,59 / 12) arba 17,50 Eur už vieną arą. Todėl nuo patikslinto priešieškinio priėmimo iš atsakovų turėtų būti priteisiama periodinė kompensacija 0,1750 Eur už 1 kv.m, mokama kiekvieną mėnesį, t. y. atitinkamai iš UAB „Kairėnai“ 116,20 Eur, iš UAB „Vlamosta“ 74,20 Eur per 1 mėnesį. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį taip pat pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus įrengti leistino aukščio tvorą žemės sklype (duomenys neskelbtini), pagal kiekvienam iš atsakovų tenkančias servituto ribas, kadangi atsakovai privalo tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą ir tvoros įrengimas užtikrintų atsakovų tinkamą naudojimą tarnaujančiu daiktu bei jiems priklausančio pastato tinkamą naudojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė nustatyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), papildomą servitutą viešpataujančiojo daikto – negyvenamosios patalpos – stalių dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudai, IĮ „Mažasis atriumas” parengtame žemės sklypo plane pažymėtą indeksu S1 ir taškais (duomenys neskelbtini) (150 kv.m. ploto); indeksu S5 ir taškais (duomenys neskelbtini) (353 kv.m. ploto); indeksu S2 ir taškais (duomenys neskelbtini) (353 kv.m. ploto) ir indeksu S4 ir taškais (duomenys neskelbtini) (98 kv.m. ploto). Priteisti iš atsakovės UAB „Kairėnai“ 468,32 Eur nuostolių atlyginimo ieškovės M. J. naudai. Priteisti iš atsakovės UAB „Vlamosta“ 325,40 Eur nuostolių atlyginimo ieškovės M. J. naudai. Priteisti iš atsakovės UAB „Kairėnai“ ieškovės M. J. naudai nuo 2016-04-24, 145,47 Eur dydžio periodinę metinę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytu servitutu. Priteisti iš atsakovo UAB „Vlamosta“ ieškovės M. J. naudai nuo 2016-04-24, 104,90 Eur dydžio periodinę metinę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytu servitutu. Likusiose dalyse teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš ieškovės M. J. atsakovo UAB „Kairėnai“ naudai 450,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės UAB „Vlamosta“ naudai 417,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sutinka su ieškovės pozicija, kad žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-10 sprendimo Nr. 2.4-01-6245 pagrindu nustatytas servitutas yra atlygintinas ir ieškovė turi teisę į jos patirtų nepatogumų ir praradimų, susijusių su servituto nustatymu, atlyginimą. Atsakovai bylos nagrinėjimo eigoje nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų apie tai, kad su buvusia sklypo savininke S. A. buvo susitarta dėl neatlygintino servituto naudojimo, todėl byloje esant rašytiniams įrodymams (2012-02-20 ir 2012-11-14 pranešimai), kurie patvirtina, jog buvusi savininkė kreipėsi į atsakovus, reikalaudama atlyginti nuostolius, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad nuostoliai turi būti atlyginami už visą praėjusį laikotarpį, t. y. nuo servituto nustatymo momento 2008 metais.Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Kairėnai“ 31 138,59 Eur dydžio nuostolių atlyginimą ir iš atsakovės UAB „Vlamosta“ 21 638,67 Eur nuostolių atlyginimą už naudojimąsi pagal servitutą jai priklausančiu žemės sklypu nuo 2008-09-10 iki 2016-03-10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės pateiktas nuostolių apskaičiavimas nėra pagrįstas, kadangi, visų pirma, ieškovė remiasi 2014-01-27 VĮ „Registrų centras“ pažyma apie vidutinę žemės sklypo rinkos vertę, nurodydama, kad ji yra 173 989,84 Eur, tačiau iš minėtos pažymos turinio seka, kad 2008 metais sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 584 070 Lt, t. y. 169 158,36 Eur, todėl neaišku, kodėl mokestis yra skaičiuojamas nuo kitokios sklypo vertės, nei nurodyta pažymoje, kuria remiasi pati ieškovė. Iš byloje esančių 2016-02-18 ir 2017-03-17 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų seka, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra 49 815 Eur. Be to, ieškovė, apskaičiuodama nuostolių dydį, taiko jį visam 0,3314 ha žemės sklypui, kai tuo tarpu servitutas nustatytas tik 0,0945 ha sklypo plotui. Taip pat byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus 2017-01-12 raštas Nr. A121-855/17(2.1.19-FN3), kuriame, atsakant į teismo paklausimą, yra nurodyta, jog 0,3314 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), metinis nuomos mokestis, tuo atveju, jei žemė būtų nuomojama iš valstybės nuo 2008 m. iki 2016 m. sudarytų 438,09 Eur per metus. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas nuostolių dydį nustatė pagal byloje esančius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus 2017-01-12 rašto Nr. A121-855/17(2.1.19-FN3) duomenis, o būtent – už 2008 metus iš atsakovo UAB „Kairėnai“ ieškovės naudai yra priteistina 16,72 Eur nuostolių, iš atsakovo UAB „Vlamosta“ – 11,62 Eur nuostolių (109,52 Eur – 3314 kv.m. sklypo nuomos kaina, t. y. 0,03 Eur už 1 kv. m; atitinkamai už 945 kv. m. esamo servituto plotą 28,35 Eur (945 x 0,03); atitinkamai UAB „Kairėnai“ dalis 28,35 x 0,59 sudaro 16,72 Eur, o UAB „Vlamosta“ dalis 28,35 x 0,41 sudaro 11,62 Eur). Už 2009-2015 metus iš atsakovo UAB „Kairėnai“ ieškovės naudai yra priteistina po 72,48 Eur nuostolių, iš atsakovo UAB „Vlamosta“ – po 50,36 Eur nuostolių (438 Eur – 3314 sklypo nuomos kaina, t.y. 0,13 už 1 kv. m; atitinkamai už 945 kv. m. esamo servituto plotą 122,85 Eur (945 x 0,13); atitinkamai UAB „Kairėnai“ dalis 122,85 x 0,59 sudaro 72,48 Eur, o UAB „Vlamosta“ dalis 122,85 x 0,41 sudaro 50,36 Eur), viso už 2010 – 2015 metus (6 metai) iš UAB „Kairėnai“ priteistina nuostolių suma sudaro 434,88 Eur, o iš UAB „Vlamosta“ priteistina nuostolių suma sudaro 302,16 Eur. Už 2016 metus iš atsakovo UAB „Kairėnai“ ieškovės naudai yra priteistina 16,72 Eur nuostolių, iš atsakovo UAB „Vlamosta“ – 11,62 Eur nuostolių (109,52 Eur – 3314 kv.m. sklypo nuomos kaina, t.y. 0,03 Eur už 1 kv.m; atitinkamai už 945 kv.m. esamo servituto plotą 28,35 Eur (945 x 0,03); atitinkamai UAB „Kairėnai“ dalis 28,35 x 0,59 sudaro 16,72 Eur, o UAB „Vlamosta“ dalis 28,35 x 0,41 sudaro 11,62 Eur). Bendroje sumoje iš atsakovės UAB „Kairėnai“ ieškovės M. J. naudai priteisiant 468,32 Eur nuostolių ir iš atsakovės UAB „Vlamosta“ ieškovės M. J. naudai priteisiant 325,40 Eur nuostolių. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovų argumentu, jog 2008-09-10 administraciniu aktu nustatytas servitutas nėra pakankamos apimties, kad atsakovų turimą nekilnojamąjį turtą būtų galima tinkamai naudoti pagal paskirtį bei kad nenustačius papildomo servituto, ieškovė ateityje gali įvairiais būdais apsunkinti naudojimąsi atsakovams nuosavybės teise priklausančiais pastatais, dėl ko galimi šalių ginčai ir nesutarimai ateityje. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šalių pateiktus planus, kuriuose pažymėti papildomi servitutai nurodė, jog priešieškiniu prašomas nustatyti maksimalus servitutas pagal IĮ „Mažasis atriumas” parengtą pagrindinį planą, kuriuo numatyta, jog bendras servituto plotas išaugtų iki 2173 kv. m. yra pernelyg išplėstas ir pažeistų ieškovės teisėtus interesus bei apsunkintų galimybes naudotis jai priklausančiu sklypu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, ieškovės siūlomu nustatyti minimaliu servitutu pagal I. K. parengtą planą, atsakovų statinių tinkamo naudojimo interesai taip pat nebūtų užtikrinti. Teismas konstatavo, kad labiausiai šalių interesų pusiausvyrą užtikrinantis ir pilnai savo paskirtį (tarnauti pagrindiniam daiktui – administraciniam pastatui) atitinkantis yra atsakovų pateiktas alternatyvus IĮ „Mažasis atriumas“ parengtas žemės sklypo planas, pagal kurį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatomas servitutas viešpataujančiojo daikto – negyvenamosios patalpos – stalių dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudai, IĮ „Mažasis atriumas” parengtame žemės sklypo plane pažymėtas indeksu S1 ir taškais (duomenys neskelbtini) (150 kv.m. ploto); indeksu S5 ir taškais (duomenys neskelbtini) (353 kv.m. ploto); indeksu S2 ir taškais 1-2-3-24-21-23 (353 kv.m. ploto) ir indeksu S4 ir taškais (duomenys neskelbtini) (98 kv.m. ploto). Remiantis minėtu planu, bendras servituto plotas (su jau esamu) sudarys 1926 kv.m.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nustačius papildomą servitutą, atitinkamai turi būti paskaičiuota kompensacija, kurią atsakovai privalo mokėti ieškovei už naujai nustatytą servituto plotą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal byloje esančius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus 2017-01-12 rašto Nr. A121-855/17(2.1.19-FN3) duomenis. Žemės sklypo valstybinės nuomos kaina metams nurodyta šiame rašte yra 438,09 Eur, bendras sklypo plotas 3314 kv.m., todėl 1 kv.m. nuomos kaina yra 0,13 Eur per metus. Bendras nustatyto servituto plotas yra 1926 kv.m., todėl žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, nuomos kaina metams būtų 250,38 Eur. Pagal IĮ „Mažasis atriumas“ planą, kuriuo remiantis nustatytas servitutas, UAB „Kairėnai“ naudosis 1119 kv.m. servituto plotu (kas sudaro 58,1 proc.), tuo tarpu UAB „Vlamosta“ naudosis 807 kv.m. servituto plotu (kas sudaro 41,9 proc.). Atitinkamai, UAB „Kairėnai“ turės mokėti ieškovei M. J. 145,47 Eur dydžio periodinę kompensaciją per metus (250,38 x 0,581), o UAB „Vlamosta“ turės mokėti ieškovei M. J. 104,91 Eur dydžio periodinę kompensaciją per metus (250,38 x 0,419). Teismas nurodė, jog ši kompensacija turi būti mokama nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2016 m. balandžio 26 d. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės atsiliepime į patikslintą priešieškinį pareikšto reikalavimo įpareigoti atsakovus įrengti leistino aukščio tvorą žemės sklype (duomenys neskelbtini), pagal kiekvienam iš atsakovų tenkančias servituto ribas, nurodė, jog ieškovė reikšdama tokį reikalavimą jo nepagrindė jokiais įstatymo leistinais įrodymais, kurie patvirtintų tvoros įrengimo būtinybę bei aplinkybę, jog be tvoros įrengimo nebus užtikrintas tinkamas naudojimasis tarnaujančiu daiktu, todėl šio ieškovės reikalavimo netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė M. J. pateikė apeliacinį skundą dėl 2017 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-16 sprendimą dalyje, kurioje nustatytas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), papildomas servitutas viešpataujančiojo daikto – negyvenamosios patalpos – stalių dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudai, IĮ „Mažasis atriumas” parengtame žemės sklypo plane pažymėtą indeksu S1 ir taškais (duomenys neskelbtini) (150 kv.m. ploto); indeksu S5 ir taškais (duomenys neskelbtini) (353 kv.m. ploto); indeksu S2 ir taškais (duomenys neskelbtini) (353 kv.m. ploto) ir indeksu S4 ir taškais (duomenys neskelbtini) (98 kv.m. ploto) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinio reikalavimus atmesti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-16 sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė iš atsakovės UAB „Kairėnai“, ieškovės M. J., naudai 468,32 Eur nuostolių atlyginimo, priteisiant iš atsakovės UAB „Kairėnai“, ieškovės M. J., naudai 30 273,64 Eur nuostolių atlyginimo. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-16 sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė iš atsakovės UAB „Vlamosta“, ieškovės M. J., naudai 325,40 Eur nuostolių atlyginimo, priteisiant iš atsakovės UAB „Vlamosta“, ieškovės M. J., naudai 21 037,62 Eur nuostolių atlyginimo. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-16 sprendimą dalyje dėl periodinės kompensacijos, priteisiant iš atsakovės UAB „Kairėnai“, ieškovės M. J., naudai nuo 2016-04-24, 94,78 Eur (945 x 0,59 x 0,17) dydžio periodinę mėnesinę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytu servitutu. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-16 sprendimą dalyje dėl periodinės kompensacijos, priteisiant iš atsakovės UAB „Vlamosta“, ieškovės M. J., naudai nuo 2016-04-24, 65,87 Eur (945 x 0,41 x 0,17) dydžio periodinę mėnesinę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytu servitutu. Priteisti iš atsakovų UAB „Kairėnai“ ir UAB „Vlamosta“ visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus:pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės patirtų nuostolių kompensavimo klausimą konstatavo, jog ieškovės pateiktas nuostolių apskaičiavimas nėra pagrįstas, nes pateikta netiksli žemės sklypo vertė ir skaičiuoti nuostoliai už visą žemės sklypą, kai servitutas buvo nustatytas tik daliai. Spręsdamas klausimą dėl nuostolių kompensavimo teismas iš esmės rėmėsi vieninteliu įrodymu, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus 2017-01-12 raštu Nr. A121-855/17(2.1.19-FN3) (toliau – Pažyma), kuriame, atsakant į teismo paklausimą, buvo nurodyta, jog 0,3314 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), metinis nuomos mokestis, tuo atveju, jei žemė būtų nuomojama iš valstybės nuo 2008 m. iki 2016 m. sudarytų 438,09 Eur per metus. Teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi minėta Pažyma, nes joje nurodyta, kad metinis nuomos mokestis, tuo atveju, jei žemė būtų nuomojama iš valstybės. Šiuo atveju nuomos santykiai nėra susiklostę nei tarp apeliantės ir atsakovų, nei tarp valstybės ir atsakovų. Ieškinyje nurodyta 173 989,84 Eur žemės sklypo vertė, naudojama apskaičiuojant nuostolius buvo įrašyta per apsirikimą, nes tuo pačiu metu buvo rengiami procesiniai dokumentai ir kito žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) servituto naudotojams. Tačiau 2014-01-27 VĮ „Registrų centras“ pažyma apie vidutinę žemės sklypo rinkos vertę šį apsirikimą eliminavo, nes joje buvo nurodyta žemės sklypo vertė 2008 metais. Šis įrodymas nesudarė pagrindo teismui abejoti nustatyta vidutine rinkos verte, todėl teismas turėjo pagrindą šią vertę naudoti skaičiuojant nuostolių kompensacijai už praėjusį laikotarpį. Dėl skaičiuojamų nuostolių už visą žemės sklypo plotą, taip pat buvo pateikti paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. 1 t. l. 13-18). Tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuostolių už praėjusį laikotarpį priteisimą. Iki ieškinio padavimo į teismą dienos atsakovai UAB „Kairėnai“ ir UAB „Vlamosta“ neatlygintinai naudojosi ieškovei priklausančiu žemės sklypu daugiau nei 91 mėnesį, todėl už visą šį laikotarpį turi būti priteistina kompensacija, ką beje, teismas ir padarė tik netinkamai apskaičiavo kompensacijos dydį. Pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos sumos kaip nuostolių atlyginimas, neatlieka nei vienos iš nuostolių funkcijos, prieštarauja Kasacinio teismo formuojamai praktikai bei joje įtvirtintiems principams, o taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Pagal 2014-01-27 VĮ „Registrų centras“ pažymą vidutinė Žemės sklypo rinkos vertė yra 169 158,36 Eur (ieškinyje per apsirikimą nurodyta 173 989,84 Eur), pritaikius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-05-14 sprendimo Nr. 1-1792 6.1 punktą ir 9.3 punktą metinė žemės nuomos kaina sudaro 6 766,33 Eur (169 158,36 x 0,04), o vieno mėnesio Žemės sklypo nuomos kaina būtų 563,86 Eur (6 766,33 / 12). Kadangi nuostoliai susidarė per 91 mėnesį, todėl bendra iš atsakovų priteistina nuostolių kompensavimo suma yra 51 311,26 Eur (91 x 563,86). Kadangi atsakovei UAB ,,Kairėnai“ nuosavybės teise priklauso 59/100 statinio esančio ieškovei priklausančiame Žemės sklype, tai iš UAB ,,Kairėnai“ priteistina 30 273,64 Eur (51 311,26 x 0,59) nuostolių kompensacija ieškovės naudai, o iš atsakovės UAB ,,Vlamosta“, kuriai nuosavybės teise priklauso 41/100 statinio esančio ieškovei priklausančiame Žemės sklype – 21 037,62 Eur (51 311,26 x 0,41). Teigia, jog tokio dydžio nuostolių kompensacija atitiktų teisės aktų reikalavimus bei kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nustatytus principus, nes būtų teisingai atlyginti nuostoliai savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo. Be to, tokio dydžio nuostolių atlyginimas atitiktų ir kitus kriterijus, nes žemės sklypu naudojasi juridiniai asmenys užsiimantys verslu, vienas iš jų savo patalpas yra išnuomojęs ir už patalpų nuomą gauną nuomos mokestį, tačiau už naudojimąsi žemės sklypų kompensuoti nuostolių savininkui nesutinka;atsakovai visą laikotarpį naudojosi žemės sklypu pagal savo poreikį ir tai pripažino savo procesiniuose dokumentuose. Prasidėjus teisminiam procesui kilo poreikis nustatyti servitutą, jį šiek tiek padidinant. Be to, teikiant pirminį priešieškinį atsakovai prašė nustatyti minimalų servitutą, suvokiant, jog servitutas negali būti neatlygintinas. Tačiau teismui gavus Vilniaus miesto savivaldybės pažymą apie valstybinės žemės nuomos kainas, pakeitė savo poziciją ir patikslino reikalavimą, kuriuo prašė nustatyti maksimalų servitutą net iki 2173 kv.m. Nurodo, kad servitutas jau buvo nustatytas nuo 2008 metų ir poreikio jį keisti, juolab didinti, atsakovai neįrodė. Todėl prašymas dėl servituto padidinimo negalėjo būti tenkinamas, nes toks reikalavimas nebuvo įrodytas leistinais ir patikimais įrodymais. Teismas tenkindamas atsakovų priešieškinį iš dalies nenurodė, kokiais motyvais tenkina tokį atsakovų reikalavimą. Nurodo, kad šiuo atveju tarp šalių nesutariama buvo ne dėl žemės sklypo naudojimo ir / ar servituto, bet dėl to ar jis turi būti atlygintinas ir kokio dydžio kompensacija turėtų būti mokama. Todėl tokio pobūdžio savininkų nesutarimai nesudaro pagrindo išplėsti esamo servituto ploto, tokia apimtimi kaip prašė atsakovai. Nustačius papildomą servitutą buvo pažeista 2017-03-17 žemės sklypo nuomos sutartis, pasirašyta apeliantės ir kito juridinio asmens, nes išnuomotos žemės sklypo dalyje yra nustatytas servitutas, o įvertinus teismo nustatytas periodines kompensacijas, tokio spendimo palikimas galioti darytų žalą apeliantei. Teigia, kad nurodytos aplinkybės yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas papildomas servitutas, negaliojimo pagrindas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą;Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.113 straipsnio 1 dalis numato, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Teismas ne tik, kad nepagrįstai nustatė papildomą servitutą padidindamas jo plotą nuo 945 kv.m. iki 1926 kv.m., bet priteisdamas kompensacijos mokėjimą pagal Vilniaus miesto savivaldybės pažymą, padarė apeliantei žalą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apeliantė pagal 2017-03-17 nuomoja 12 arų arba 1200 kv.m. žemės sklypo plotą (b. 2 t. l. 105-107). Apeliantė gauna pajamas 0,33 Eur už 1 kv.m. per 1 mėnesį, o per 12 mėnesių 3,96 Eur už 1 kv.m. Vilniaus apylinkės teismas 2017-06-16 sprendimu nustatęs kompensaciją iš atsakovės UAB „Kairėnai“ priteisė 145,47 Eur dydžio periodinę kompensaciją per metus, o UAB „Vlamosta“ 104,91 Eur dydžio periodinę kompensaciją per metus. Pagal teismo skaičiavimus atsakovai mokės 0,13 Eur už 1 kv.m. per 12 mėnesių (1 metus) arba 1 ct. (0,01 Eur) už 1 kv.m. Tokius periodinės kompensacijos dydžius teismas grindžia Vilniaus miesto savivaldybės pažyma, kurioje konstatuota, jog tai būtų metinis nuomos mokestis, tuo atveju, jei žemė būtų nuomojama iš valstybės. Tačiau šiuo atveju žemės sklypas nėra nuomojamas iš valstybės. Teismas nepagrįstai sulygino privatų asmenį ir jo nuosavybę su valstybe, kuri kartais netinkamai elgiasi su savo turtu ir už simbolinį mokestį verslininkams leidžia naudotis valstybės ištekliais. Teismo priimami sprendimai turi atitikti ne tik įstatymų nuostatas, bet taip pat neprieštarauti teisingumo ir protingumo principams. Ieškinyje buvo nurodytas priteistinos kompensacijos apskaičiavimas, tačiau vėl buvo klaidingai nurodyta 2014-01-27 VĮ „Registrų centras“ pažymoje esanti vertė. Pakoregavus šią vertę, priteistina metinė kompensacijos suma būtų 6 766,33 Eur (169 158,36 x 0,04), o vieno mėnesio Žemės sklypo nuomos kaina būtų 563,86 Eur (6 766,33 / 12), atitinkamai tai būtų 0,17 Eur už 1 kv.m. per 1 mėnesį. Nurodo, jog tokio dydžio kompensacija būtų protinga, teisinga ir sąžininga abiejų šalių atžvilgiu, t.y. tiek žemės sklypo savininkės, tiek pastatų savininkų, nes rinkoje žemės sklypo savininkė, gauna dvigubai didesnę nuomos kainą.

Atsakovės UAB ,,Kairėnai“ ir UAB ,,Vlamosta“ pateikė atsiliepimą – prašymą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; remiantis CPK 77 straipsnio 1 dalimi pratęsti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti papildomoms dešimčiai dienų; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Anot atsakovų, ieškovės pozicija taip pat nėra nuosekli ir pagrįsta įrodymais. Atsakovai proceso eigoje pateikė brėžinį, pagal kurį prašė nustatyti papildomą minimalų servitutą, kad atsakovai vis gi galėtų naudotis patalpomis. Akivaizdu, kad teismas negalėjo palikti patalpų be priėjimo ir privažiavimo, todėl ir papildomas servitutas, ir servitutas po pastatais nustatytinas. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir tinkamai nustatė servituto atlygintinumą, tiksliai ir nedviprasmiškai vadovavosi jau suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl skundžiamo sprendimo nėra pagrindo keisti.Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog pirmos instancijos teismas 2017-08-16 teisėjos rezoliucija atsakovių atstovo atsiliepime išdėstytą prašymą dėl termino pratęsimo tenkino ir atsakovėms pratęsė terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti iki 2017-08-24. Teismo nustatytu terminu atsakovės atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovei M. J. nuosavybės teise nuo 2014-08-05 priklauso 0,3314 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą ji paveldėjo iš savo motinos S. A., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Nuosavybės teisės į minėtą sklypą buvo atkurtos buvusiai savininkei S. A. Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-10 sprendimu Nr. 2.4-01-6245 ir šio sprendimo 3 punkte buvo numatyta, kad sklype numatytas statinių servitutas (tarnaujantis daiktas). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad minėtame sklype yra negyvenamoji patalpa – stalių dirbtuvės, kurios bendras plotas 781,26 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurių 59/100 dalis priklauso UAB „Kairėnai“, o 41/100 dalis priklauso UAB „Vlamosta“. Atsakovų statiniams aptarnauti 2008-09-10 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.4-01-6245 pagrindu yra numatytas servitutas (tarnaujantis) ir jo plotas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą sudaro 945 kv. m. Byloje yra kilęs ginčas tiek dėl servituto atlygintinumo (nuostolių už praėjusį laikotarpį bei periodinės kompensacijos dėl naudojimosi servitutu priteisimo), tiek dėl servituto ribų nustatymo, nors iš esmės šalys sutaria, kad papildomas servitutas turi būti nustatytas ir pirmos instancijos teismui pateikė teismui savo projektus (planus) dėl servituto ribų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantė prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus: 1) 2017-03-17 žemės sklypo nuomos sutartimi išnuomoto žemės sklypo ribas įrodantį planą. Paaiškina, kad žemes nuomos sutartis yra prijungta ir nuomos santykiai yra išviešinti Nekilnojamojo turto registre); 2) apeliantės užsakymu I. K. įmonės sudarytas žemės sklypo planą, kuriame nurodytas minimalus statinių servitutas. Anot apeliantės, nustačius pagal šį planą minimalų servitutą, jo įgyvendinimas būtų paprastesnis, kadangi posūkių taškai turi koordinates.Nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Pažymėtina, kad viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad, apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), jog naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr. pirmiau minėtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 15 punktą). Nagrinėjamoje byloje 2017-03-17 žemės sklypo nuomos sutartimi išnuomoto žemės sklypo ribas įrodančio plano apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teisėtas procesinis veiksmas, nes apeliantei pateikus įrodymus ir paaiškinimus, atsakovai su atsiliepimu į apeliacinį skundą turėjo visas galimybes dėl jo pateikti paaiškinimus (CPK 7, 14 straipsniai).Teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės užsakymu I. K. įmonės sudarytą žemės sklypo planą, kuriame nurodytas minimalus statinių servitutas, nes jis yra pateiktas su atsiliepimu į patikslintą priešieškinį ir priimtas (T.2, b. l. 109).

Dėl servituto dydžio

Teisėjų kolegija sprendžia, jog norint pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų dėl periodinės kompensacijos pritesimo už naudojimąsi žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatytu servitutu, būtina išspęsti kilusį ginčą dėl jo dydžio.Kasacinio teismo praktikoje dėl servituto nustatymo nurodyta, kad servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2016 ir kt.).Kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra fiksuotas juridinis faktas, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra nustatytas servitutas, kurio plotas yra 0,0945 ha nuo 2008-11-18.Kilęs ginčas dėl naudojimosi statiniais įrodo, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas yra nepakankamas, ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovams priklausantis statinys neužima viso ieškovei priklausančio žemės sklypo, tačiau antstolės N. L. 2009-10-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 62/09/009 įrodo, kad atsakovai naudojosi ne tik statiniu bet ir žemės sklypu parkuodami automobilius, sandėliuodami savo komercinėje veikloje naudojamas medžiagas, dėl ko ieškovei nebuvo galima naudotis visu žemės sklypu, todėl kompensacija priteistina už visą žemės sklypą.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog su atsiliepimu į patikslintą priešieškinį, apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybės dėl žemės sklypo dalies nuomos, apeliantė pati paneigia savo argumentus, jog kompensacija priteistina už visą žemės sklypą ir atsakovai naudojasi visu sklypu.Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo medžiagą, kurioje pateikti įrodymai patvirtina, kad yra užverstas statybiniais blokais įvažiavimas prie statinių, nes sklype nėra numatytas būtinas servitutas privažiuojamajam keliui į juos ir žemės plotas jų naudojimui, konstatuoja, jog yra įrodyta aplinkybė, jog toks, koks buvo nustatytas servitutas administraciniu aktu, nėra pakankamas statiniams eksploatuoti. Ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo nustatyti servitutą pagal I. K. įmonės parengtą žemės sklypo plane nurodytas servituto ribas, t.y. servitutas S1 (424 kv.m.) (atitinkamai pažymėtas taškais ((duomenys neskelbtini)) ir servitutas S2 (664 kv.m.) (atitinkamai pažymėtas taškais (duomenys neskelbtini). Tai yra didesnis servituto plotas nei Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-10 sprendimu Nr. 2.4-01-6245 ir šio sprendimo 3 punkte buvo numatyta ir įregistruota NTR.Atsakovai, pateikę priešieškinį, pagal kurio argumentus teismas reikalavimą tenkino, prašė nustatyti papildomą servitutą jų nuosavybės teise valdomam pastatui aptarnauti, t. y. servitutą viešpataujančiojo daikto, kurio identifikavimui IĮ „Mažasis atriumas“ yra parengtas žemės sklypo planas, pagal kurį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nustatomas servitutas viešpataujančiojo daikto – negyvenamosios patalpos – stalių dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudai, IĮ „Mažasis atriumas“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtas indeksu S1 ir taškais (duomenys neskelbtini) (150 kv.m. ploto); indeksu S5 ir taškais (duomenys neskelbtini) (353 kv.m. ploto); indeksu S2 ir taškais (duomenys neskelbtini) (353 kv.m. ploto) ir indeksu S4 ir taškais (duomenys neskelbtini) (98 kv.m. ploto) (T.2, b.l.98). Pagal šį planą bendras servituto plotas (su jau esamu) tapo 1926 kv.m., o viso žemės sklypo plotas: 0.3314 ha.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neatliko ieškovės pateikto žemės sklypo plano vertinimo, pasisakydamas, jog teismo nuomone, ieškovės siūlomu nustatyti minimaliu servitutu pagal I. K. parengtą planą atsakovų statinių tinkamo naudojimo interesai nebūtų užtikrinti. Lygiai taip pat teismas nenurodė, kokių konkrečių argumentų pagrindu daro išvadą, kad labiausiai šalių interesų pusiausvyrą užtikrinantis ir pilnai savo paskirtį atitinkantis yra atsakovų pateiktas alternatyvus IĮ „Mažasis atriumas“ parengtas žemės sklypo planas. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės nurodytos aplinkybės dėl žemės nuomos sutarties sudarymo (T.2, b.l.105). Iš šios sutarties matyti, jog 2017 m. kovo 14 d. ieškovė susitarė su UAB AGRO WOOD dėl 1200 kv.m. žemės sklypo ploto nuomos. Nuomos faktą registravo NTR (T.2, b.l.108). Pirmosios instancijos teismas netyrė šios aplinkybės, spręsdamas dėl atsakovams būtino naudoti statiniams ploto, nevertino privalomųjų taikomų teisės aktuose nustatytų norminių atstumų staciniams naudoti. Ieškovė nurodė, jog atsakovai yra atlaisvinę žemės sklypo dalį, todėl ieškovė išnuomojo neužimtą sklypo dalį kitam juridiniam asmeniui, kuris pagal sutartį moka 33,33 Eur. Teisėjų kolegija nurodo, kad I. K. įmonės sudarytame žemės sklypo plane yra nurodyti atstumai prie statinių, tačiau pirmosios instancijos teismui nevertinus ir neaptarus šalių argumentų dėl jų pakankamumo statiniui naudoti, apeliacinė instancijos teismas negali pasisakyti dėl jų teisingumo ir atitikties teisės aktų reikalavimas santykyje su atsakovių interesų užtikrinimu. IĮ „Mažasis atriumas“ parengtame žemės sklypo plane (T.2, b.l.98) atsakovėms yra priskirti plotai (žymėti ženklais (duomenys neskelbtini)), kurie, anot apeliantės, įeina į nuomojamą žemės plotą. Atsakovės, pateikdamos alternatyvų planą, nurodė, kad siekia nustatyti servitutą tokiai sklypo daliai, kurį būtų galima racionaliai naudoti ir neliktų neracionalių ,,iškarpų” kurių ir ieškovas negalėtų panaudoti, o jose (dėl ieškovui liekančio neproporcingai mažo sklypo arba sklypo dalių įsiterpimo) susiformuotų naujos problemos. Šiais argumentais, teisėjų kolegija nurodo, negali būti pagrįstas sklypo savininko teisių ribojimas, nes jais nesiekiama pagrįsti statinių naudojimo aplinkybės, o sprendžiama už žemės sklypo savininką, nurodant, kad taip jam būtų patogiau. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės priešieškinyje paaiškino (T.2, b.l.89), jog jei ieškovei būtų reikalinga išsaugoti didesnį žemės sklypo plotą neapribotą ir ji to pareikalautų, atsakovai sutinka, kad teismas ieškovės reikalavimu nustatytų ir alternatyviame plane nurodytas servituto ribas, iš esmės pastebint tik tai, kad iš esmės tokiu atveju susidarytų dvidešimt dviejų metrų ilgio ir dešimties metrų pločio intarpas. Kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo argumentų, būtent šis intarpas iš dalies apima nuomojamo žemės sklypo dalį. Taigi pirmosios instancijos teismas nevertino nurodytų aplinkybių dėl žemės sklypo nuomojamo ploto, būtinų atstumų statiniui naudoti, apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą dalyje dėl papildomo servituto nustatymo ir priešieškinio reikalavimus atmesti, tačiau neprašo spręsti dėl servituto nustatymo pagal I. K. įmonės sudarytą žemės sklypo planą. Abi šalys pripažįsta, kad nustatytas servitutas, kurio plotas yra 0,0945 ha nuo 2008-11-18, yra nepakankamas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus ir atsiliepimo į priešieškinį argumentus, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl byloje pareikšto reikalavimo dėl servituto dydžio materialiosios teisės taikymo aspektu, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių servituto nustatymu, nepasisakė dėl to, kokio pobūdžio ir apimties suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo, šiuo atveju, jei sumažėtų nuomojamo žemės sklypo plotas, ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo. Pirmosios instancijos teismui neištyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl servituto ploto. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, panaikinus skundžiamą sprendimą, klausimas dėl papildomai nustatytino servituto perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-16 sprendimą dalyje dėl periodinės kompensacijos, priteisiant nuo servituto, kurio plotas yra 0,0945 ha, tačiau byloje nėra išspręstas ginčas dėl būtino statiniams naudoti papildomo servituto ploto ir pati apeliantė siūlo didesnį jo plotą, šis klausimas taip pat perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl ieškovės patirtų nuostolių už praėjusį laikotarpį priteisimo

Apeliantė nesutinka su priteistu nuostoliu dydžiu, nurodydama, jog spręsdamas klausimą dėl nuostolių kompensavimo teismas iš esmės rėmėsi vieninteliu įrodymu, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus 2017-01-12 raštu Nr. A121-855/17(2.1.19-FN3). Apeliantė įrodinėja, jog kaina už servitutą turi būti apskaičiuota nuo V Į „Registrų centras“ nurodytos vidutinės žemės sklypo rinkos vertės, tai yra 169 158,36 Eur, pritaikius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-05-14 sprendimo Nr. 1-1792 6.1 punktą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgdama į suformuotą kasacinio teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl kompensacijos, kurią privalo mokėti tokių pastatų savininkai už naudojimąsi servituto teisėmis žemės savininkui, dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad tokio servituto nustatymą reglamentavo ne bendrosios teisės normos dėl servituto, o specialioji teisės norma – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis (1997 m. liepos 1 d. redakcija, galiojusi iki 1999 m. birželio 2 d.). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad okupacijos metais susiformavo kiti turtiniai, socialiniai ir ekonominiai žmonių santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo neįmanoma visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį); įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką ( Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d. nutarimai); naujų sąlygų, kurios taikomos atkuriant nuosavybės teises, nustatymas taip pat yra įstatymų leidėjo kompetencija (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 1998 m. spalio 27 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimai); reguliuodamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, įstatymų leidėjas turi atsižvelgti tiek į konstitucinius nuosavybės apsaugos principus, tiek į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtina apsaugoti ir kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, inter alia atviros, darnios, teisingos pilietinės visuomenės siekį, užtikrinti, kad atkuriant vienų asmenų – savininkų nuosavybės teises nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, visos visuomenės interesai (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimai); atkuriant nuosavybės teises į žemę turi būti derinami žemės savininkų ir jos dabartinių naudotojų interesai (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarimas); įstatymu nustatydamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus, sąlygas ir tvarką, įstatymų leidėjas taip pat yra saistomas kitų Konstitucijos normų bei principų (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimai).Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog „palyginus teisinį reguliavimą, nustatytą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje (1997 m. liepos 1 d. redakcija, galiojusi iki 1999 m. birželio 2 d.), su vėlesniu, matyti, jog teisinis reguliavimas pakito tuo aspektu, kad, savininkams grąžinus natūra kaimo vietovėje esančią užstatytą žemę, joje esančių pastatų ir statinių savininkams buvo nustatyta teisė toliau naudotis šia žeme ne žemės servituto, o žemės nuomos sutarties pagrindu ir mokėti žemės savininkui žemės nuomos mokestį, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Taigi, juridiniai asmenys, turintys nuosavybės teise ūkinės komercinės paskirties pastatų žemėje, į kurią iki 1999 m. birželio 2 d. atkurtos nuosavybės teisės, naudojasi žemės sklypu, reikalingu šių pastatų eksploatacijai, servituto teise ir už naudojimąsi servitutu turėtų mokėti žemės savininkui kompensaciją, o kai nuosavybės teisės atkurtos po 1999 m. birželio 2 d., jeigu šalys nesusitaria kitaip, tokių pastatų savininkai žemės savininkui privalo mokėti žemės nuomos mokestį, kurį būtų turėję mokėti valstybei už naudojimąsi tuo žemės sklypu, jeigu nuosavybės teisės nebūtų atkurtos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-86/2015). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl kompensacijos priteisimo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus 2017-01-12 raštą Nr. A121-855/17(2.1.19-FN3), kuriame, atsakant į teismo paklausimą, buvo nurodyta, jog 0,3314 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), metinis nuomos mokestis, tuo atveju, jei žemė būtų nuomojama iš valstybės laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2016 m. sudarytų 438,09 Eur per metus (T.2, b. l. 52). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai netaikytos žemės sklypo rinkos vertės atmetami, kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teisinis pagrindas skaičiuoti servituto plotą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra fiksuotas juridinis faktas, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra nustatytas servitutas, kurio plotas yra 0,0945 ha nuo 2008-11-18. Registre esantys duomenys nėra paneigti kitais rašytiniais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti sandorį (CK 6.189 straipsnio) ar kitą teisinį pagrindą dėl kitokio servituto ploto. Atsižvelgiant į išdėstytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo dalis, kurioje išspręstas nuostolių atlyginimo, paliekama nepakeista. Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą iš dalies, kurioje nustatytas papildomas servitutas ir priteista periodinė metinė kompensacija už naudojimąsi žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatytu servitutu bei bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apylinkės teismui.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė MikonienėRūta PetkuvienėAndrius Verikas