Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-08-17 · Civilinė byla Nr. e2-73-435/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-17
Bylos Nr.
e2-73-435/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07476-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Jankauskaitė-Jocė
Ieškovas
N. K.
Atsakovas
R. P.
Trečiasis asmuo
L. V., Ž. J., S. Š., A. V., M. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-73-435/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07476-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 3.1.3.3; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
Kauno APYLINKĖS teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant Viktorijai Vasiliauskaitei, Ingai Stravinskienei, Kristinai Šabrinskienei,

dalyvaujant ieškovei N. K. ir jos atstovei advokato padėjėjai E. Š.,atsakovei R. P. ir jos atstovui advokato padėjėjui D. D.,trečiojo asmens L. V. atstovei advokatei N. K.,trečiajam asmeniui Ž. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. P., tretiesiems asmenims L. V., Ž. J., S. Š., A. V., M. A., išvadą teikianti institucija – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl nuosavybės teisių gynimo įpareigojant bendraturčius atstatyti patalpas į pirminę padėtį ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė N. K. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė 1) įpareigoti atsakovę R. P. (toliau – atsakovė) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlaisvinti 1,19 kv. m. bendro naudojimo patalpą, esančią namo antrajame aukšte (plane pažymėtą indeksu „a-2“); 2) įpareigoti atsakovę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atstatyti nupjautus vamzdžius (vandentiekio, nuotekų šalinimo); 3) įpareigoti atsakovę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti nelegaliai pastatytą balkoną, esantį virš įėjimo į daugiabutį, adresu (duomenys neskelbtini), ir atstatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinį įėjimą į tokią padėtį, kad atitiktų 1992 m. rugsėjo 9 d. Kauno rajono savivaldybės architekto patvirtintą projektą, o gyvenamojo namo fasadas būtų toks, koks buvo Kauno rajono valstybinio architektūros ir planavimo biuro projektinės bylos planuose; 4) įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje išmontuoti savavališkai pastatytą spintą; 5) įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nuo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tiek pirmojo, tiek antrojo aukšto laiptinių bendrųjų koridorių sienų nuimti medžio drožlių plokštes; 6) priteisti ieškovei iš atsakovės 1 000,00 Eur neturtinę žalą, taip pat priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

1.1 Patikslintame ieškinyje (2020 m. kovo 12 d. dokumento Nr. DOK–33257 priedas, popierinės bylos 2 t., b. l. 4–9) nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas / patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute ieškovė jau apie dešimt metų negyvena ir jo niekam nenuomoja.

1.2 Prieš maždaug tris–keturis metus ieškovė nuvyko į jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kad daugiabutis, kuriame yra jai priklausantis butas, yra labai pasikeitęs. Pirmojo aukšto laiptinė sumažinta, o antrajame aukšte, kuriame yra jos butas, panaikintos durys iš bendros laiptinės ir užimta 1,19 kv. m. bendro naudojimo patalpa (plane pažymėta indeksu „a-2“). Ši patalpa yra bendro naudojimo ir joje buvo įrengtas bendro naudojimo tualetas. Pastatų vidaus ploto eksplikacijoje taip pat ši patalpa pažymėta ir nurodyta, kad tai tualetas (WC). Ieškovė išsiaiškino, kad šią patalpą savavališkai užėmusi šio daugiabučio buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoja – atsakovė, be to joje nupjauti vamzdžiai (vandentiekio, nuotekų nuvedimo). Ieškovė pastebėjo ir tai, kad tiek pirmajame, tiek ir antrajame aukšte esančio daugiabučio bendro naudojimo koridoriaus sienos iškaltos medžio drožlių plokštėmis, to pasėkoje ženkliai susiaurėjęs bendro naudojimo koridorius. Ieškovė pamatė, kad atsakovė pasidarė balkoną antrame aukšte, kurio dalis išsikišusi taip, kad uždengia pusę ieškovei priklausančio buto virtuvės lango. Balkonas pastatytas nelegaliai, jo niekada nėra buvę daugiabučio namo projekte.

1.3 Nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 1993 m. sausio 12 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir leista jai atlikti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal 1992 m. rugsėjo 9 d. Kauno rajono architekto patvirtintą projektą.

1.4 Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo pat jo pastatymo buvo suprojektuotas tik su stogine virš pagrindinio įėjimo į laiptinę. Balkonas niekada nebuvo numatytas projekte, tą patvirtina ir Kauno rajono valdybos valstybinio architektūros ir planavimo biuro rekonstrukcijos projekto byloje esantys dokumentai – planai. Ieškovės žiniomis šiame gyvenamajame name daugiau jokių rekonstrukcijų nebuvo atlikta, o balkonas pastatytas kaip nelegalus statinys, nesuderintas ir neatitinkantis 1992 m. rugsėjo 9 d. projekto.

1.5 Taip pat nurodė, kad atsakovė gyvenamojo namo antrajame aukšte bendrajame laiptinės koridoriuje pastatė didžiulę spintą, kuri dar labiau susiaurina bendrąjį koridoriaus plotą. Pagal patvirtiną projektą 1-ojo aukšto laiptinės kvadratūra turi būti 6,00 kv. m, o po sienų apkalimo medžio drožlių plokštėmis likę vos 3,64 kv. m,. 2-ojo aukšto koridoriaus kvadratūra pagal projektą – 7,70 kv. m., o likę tik 6,60 kv. m. Antrojo aukšto koridoriaus plotis susiaurėjęs 10 cm, iš abiejų pusių apkaltos koridoriaus sienos medžio drožlių plokštėmis, kurios susiaurina koridorių iš abiejų pusių po 5 cm.

Atsiliepimas

1.6 Atsakovė nurodytus veiksmus atliko savavališkai, negavusi ieškovės sutikimo. Ieškovei priklausantis butas yra vieno kambario, jame nėra sanitarinio mazgo, nes visais laikais daugiabučio gyventojai naudojosi bendru tualetu, plane pažymėtu indeksu „a-2“.

1.7 Ieškovė kreipėsi su 2018 m. gruodžio 3 d. skundu į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuris persiuntė skundą Kauno rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui su prašymu pagal kompetenciją išnagrinėti skundą ir informuoti pareiškėją.

1.8 2019 m. sausio 9 d. raštu Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius pažymėjo, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai pagal pareiškime pateiktą informaciją nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), patikrinti nurodytų aplinkybių, kurie atlikę tyrimą, pažeidimų, kuriuos tirti skyriui priskirta pagal kompetenciją, nenustatė. Informavo, kad ginčai dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka.

1.9 Atsakovė savavališkai užėmusi daugiabučio namo bendrąją patalpą, pažymėtą indeksu „a-2“, padarė didelę žalą ieškovei, kurios bute nėra sanitarinio mazgo, o atsakovei užėmus bendrąją patalpą, kurioje buvo bendras sanitarinis mazgas, ieškovė negali savo butu naudotis pagal paskirtį, negali jame gyventi, negali jo parduoti, jis prarado vertę, nes niekas nenorės pirkti buto be sanitarinio mazgo. Panaikinus tualetą butas tapo negyvenamu. Be to, ieškovė neperleido atsakovei ieškovei priklausančios bendro naudojimo patalpos (plane pažymėtos indeksu „a-2“) dalies, atsakovė šią patalpą pasisavino. Atsakovė nupjovė vamzdžius, dėl savavališkai ant gyvenamojo namo tiek pirmojo, tiek antrojo aukšto laiptinės koridorių sienų užkaltų medžio drožlių plokščių ir pristatytų spintų susiaurino bendruosius koridorius, balkonu užstatė pusę ieškovės virtuvės lango. Ieškovės virtuvėje net dienos metu yra tamsu.

1.10 Atsakovė nereaguoja į ieškovės raginimus, neatlaisvina užimtos bendrosios patalpos. Ieškovės žiniomis, ten šiuo metu yra atsakovės batų spinta.

1.11 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, o 2 punktas numato, kad vienas iš teisių gynimo būdų yra padėties, buvusios iki teisės pažeidimo, atkūrimas. Dėl atsakovės iniciatyva atliktų veiksmų (bendro naudojimo tualeto savavališko užėmimo ir uždarymo, vamzdžių nupjovimo), be ieškovės sutikimo apribota ieškovės, kaip bendraturtės, galimybė iš viso naudotis bendro naudojimo patalpa (plane pažymėta indeksu „a-2“). Ieškovei dėl atsakovės neteisėtų veiksmų suvaržytos teisės naudotis bendrojo naudojimo patalpa.

1.12 Ieškovė N. K. dėl aukščiau aprašytų atsakovės savavališkų ir neteisėtų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 1 000,00 Eur. Ieškovė pamačiusi, kad atsakovė savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas, nupjovė vamzdžius, susiaurino koridorių, užstatė balkonu jos buto virtuvės langą patyrė emocinį sukrėtimą. Dėl atsakovės ciniško elgesio, nenoro gražiuoju atlaisvinti bendro naudojimo patalpos, pašalinti padarytų pažeidimų, ieškovė vis dar patiria neigiamus išgyvenimus. Ieškovė patyrė daug nepatogumų, buvo priversta rašyti skundus, dabar, neturėdama kitos išeities, yra priversta su atsakove bylinėtis.

1.13 Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimus prašė juos tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad prašo priteisti iš atsakovės 1 000,00 Eur neturtinės žalos, kadangi dėl atsakovės padarytų neteisėtų veiksmų ji prarado savo turtą – išpjovus vandentiekio ir nuotekų vamzdžius ji nebeturi tualeto ir vandens, dėl ko patiria žalą, turi atsinešti vandens kibiru ar buteliu, butas tapo negyvenamas, krito jo vertė.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1 Atsiliepime į patikslintą ieškinį (3 t., el. b. l. 80–87) nurodė, kad ji butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo pirkimo – pardavimo sutartimi 2016 m. rugpjūčio 3 d. Šiame bute po jo įsigijimo negyvena. Jokių buto remonto darbų, namo išorės fasado ar kitų namo remonto darbų atsakovė neatliko, tuo labiau, neatliko ieškovės ieškinyje nurodytų veiksmų. Namas atrodo lygiai taip pat, kaip ir tą dieną, kuomet atsakovė įsigijo minėtą butą, todėl mano, kad ieškinys pareikštas jos atžvilgiu nepagrįstai.

2.2 Kadangi minėtame bute atsakovė negyvena ir negyveno, į ją ieškovė niekada nesikreipė, jokių pretenzijų taip pat jai neišsakė.

2.3 Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu atlaisvinti 1,19 kv. m. bendro naudojimo patalpą, esančią namo antrajame aukšte (plane pažymėtą indeksu „a-2") bei įpareigoti ją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti nupjautus vamzdžius (vandentiekio, nuotekų šalinimo), kadangi atsakovė jokių bendrojo naudojimo patalpų neužėmė, jokių vamzdynų name nenupjovė ar kitaip jų nepašalino, o ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog minimus veiksmus atliko būtent atsakovė.

2.4 Ieškovė nepateikė įrodymų (brėžinių ir pan.) dėl namo inžinierių tinklų (vandentiekio, nuotekų šalinimo vamzdynų), iš kurių būtų galima spręsti, jog į ieškovės nurodytą patalpą buvo atvesti vamzdynai ir kaip jie buvo atvesti (per pirmą aukštą ir pan.), be to, visiškai neaišku ar vamzdynai (jei buvo įvesti į patalpą) natūraliai negalėjo sunykti, kadangi namas pastatytas 1935 metais, o iš ieškovės į bylą kartu su patikslintu ieškiniu pateikto Nekilnojamojo turto išrašo matyti, jog namas nusidėvėjęs 68 procentus.

Šalies argumentai

2.5 Pažymėjo, kad nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog užimta 1,19 kv. m. bendro naudojimo patalpa (tualetas), esanti namo antrajame aukšte (plane pažymėta indeksu „a-2“), iš pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateikto patalpų plano, kuriame ji rašikliu pažymėjusi užimtas patalpas, jokia tualeto patalpa nėra nurodyta. Nurodė, kad namo gyventojai į jiems priklausančius butus yra atskirai įsivedę nuotekų šalinimo ir vandentiekio vamzdynus, todėl nei vienas kaimynas nesinaudoja ir nesinaudojo ieškovės nurodomu neva bendru tualetu.

Atsiliepimas

2.6 Kaip matyti iš į bylą jau pateiktų trečiųjų asmenų atsiliepimų į ieškovės ieškinį, patikslintame ieškinyje nurodyti darbai buvo atlikti daugiau nei prieš 10 metų, o pati ieškovė anksčiau nėra reiškusi pretenzijų kitiems namo gyventojams, kas atsakovės nuomone reiškia, kad ieškovė sutiko su atliktais darbais.

2.7 Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu nugriauti nelegaliai pastatytą balkoną, esantį virš įėjimo į gyvenamąjį namą, ir atstatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinį įėjimą į tokią padėtį, kad atitiktų 1992 m. rugsėjo 9 d. Kauno rajono architekto patvirtintą projektą, o gyvenamojo namo fasadas būtų toks, koks buvo Kauno rajono valstybinio architektūros ir planavimo biuro projektinės bylos planuose, kadangi ji balkono nestatė, jo neįrenginėjo, juo nesinaudoja.

2.8 Siekiant išsiaiškinti dėl ieškovės reikalavimų, susisiekus su buvusiais namo gyventojais, paaiškėjo, jog balkonas buvo įrengtas apie 2005–2006 metus. Šiuo atveju, ieškovė namo gyventojams daugiau nei 10 metų jokių pretenzijų dėl balkono nereiškė, nors gyvena tame pačiame miestelyje ((duomenys neskelbtini)) ir apie esantį balkoną tikrai turėjo žinoti. Nurodė, kad šiuo balkonu laisvai gali naudotis visi daugiabučio namo gyventojai, įskaitant ir ieškovę.

2.9 Be to, iš ieškovės į bylą pateikto 1993 m. sausio 12 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad ieškovei leista rekonstruoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. rugsėjo 9 d. Kauno raj. architekto patvirtintą projektą. Todėl reikalavimas atsakovei atstatyti gyvenamojo namo pagrindinį įėjimą į tokią padėtį, kad atitiktų minėtą projektą, kuriuo rekonstruojamas ieškovės butas, yra visiškai nepagrįstas.

2.10 Taip pat nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), niekuomet taip neatrodė, kaip pavaizduota ieškovės pateiktame projekte ir pateikė šio namo fasado nuotraukas, iš kurių matyti, kad namo fasadas skiriasi nuo ieškovės pateiktame projekte pavaizduoto namo fasado.

2.11 Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų kaip jos teises pažeidžia esantis namo balkonas. Argumentas, jog „Ieškovės virtuvėje net dienos metu yra tamsu“ nepagrįstas jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad ieškovės butas yra šiaurinėje namo pusėje, kurioje ir taip yra natūraliai tamsiau. Atsakovės pateiktos į bylą nuotraukos, patvirtina, kad visiškai greta namo auga medžiai, kurie galimai ir tamsina ieškovės butą.

2.12 Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu įpareigoti ją antrojo aukšto koridoriuje išmontuoti savavališkai pastatytą spintą, kadangi ji nurodytos spintos neįrengė, koridoriuje jos nepastatė ir ja nesinaudoja. Tuo labiau, ši spinta niekaip nepažeidžia ieškovės interesų. Pro antrame aukšte esančią spintą ieškovė gali laisvai patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butą.

2.13 Siekiant išsiaiškinti ieškovės nurodytas aplinkybes, susisiekus su buvusiais namo gyventojais, paaiškėjo, kad ieškinyje nurodyta spinta name jau yra nuo 2005–2006 metų ir ieškovė daugiau nei 10 metų jokių pretenzijų nereiškė.

2.14 Atsakovė nesutinka ir su ieškovės reikalavimu įpareigoti ją nuo gyvenamojo namo pirmojo ir antrojo aukšto laiptinių bendrųjų koridorių sienų nuimti medžio drožlių plokštes, kadangi atsakovė jokių statybos darbų nei bute, nei namo koridoriuje, nei namo išorėje neatliko.

2.15 Namas yra 1935 m. statybos, medinis. Buvę namo gyventojai atsakovei paaiškino, kad daugiau nei prieš 10 metų gyventojai pakeitė susidėvėjusias pirmo ir antro aukšto koridoriaus lenteles medžio drožlių (USB) plokšte. Įvertinus tai, akivaizdu, jog koridorius nėra susiaurintas ir ieškovės interesai nėra pažeisti. Ieškovė teigdama, jog patikslintame ieškinyje minimus darbus atliko atsakovė, nepateikė, jokių tai patvirtinančių įrodymų, o taip pat nepateikė jokių duomenų, kaip tokie veiksmai pažeidžia jos teises bei kiek dėl minimų veiksmų galėjo susiaurėti koridorius.

2.16 Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas priteisti neturtinę žalą iš atsakovės. Neturtinės žalos padarymo faktą ir aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovė.

Šalies argumentai

2.17 Ieškovė nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Ieškovė teigia, jog atsakovė savavališkai užėmusi daugiabučio namo bendrąją patalpą padarė didelę žalą, kadangi panaikinus tualetą, butas tapo negyvenamas, tačiau ieškinyje nurodė, jog šiame bute jau apie dešimt metų negyvena ir niekam jo nenuomoja, kas reiškia, kad butas, priešingai nei teigia ieškovė, buvo negyvenamas.

2.18 Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų atsakovė neatliko, ieškovei neįrodžius reikalaujamos neturtinės žalos, ieškinio reikalavimas priteisti 1 000,00 Eur neturtinę žalą taip pat yra atmestinas.

2.19 Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ji įsigijo butą tokį, koks yra šiai dienai, t. y. patekimas į ginčo patalpą „a-2“ yra iš jos buto. Kai atsakovė pirko butą, jis jau buvo apjungtas iš 2 butų, vamzdžių ginčo patalpoje jau nebuvo, ten buvo padaryta rūbinė. Nurodė, kad ji apie tai, kad „a-2“ patalpa buvo bendro naudojimo sužinojo tik tada, kai gavo dokumentus iš teismo. Kadangi iš dokumentų matyti, kad tai buvo bendro naudojimo patalpa, ji sutinka šią patalpą atlaisvinti. Kadangi visi kiti ieškovės nurodyti pakeitimai buvo atlikti iki atsakovei įsigyjant butą, ji nesutinka nieko atstatinėti ar griauti.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo L. V. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

3.1 Atsiliepime į patikslintą ieškinį (2 t., el. b. l. 128–131) nurodė, kad iš pateiktų byloje dokumentų matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovės butas (Nr. (duomenys neskelbtini)), statytas 1935 metais. 2014 metais ieškovės buto, kaip ir viso namo, fizinis nusidėvėjimas sudarė 68 procentus.

3.2 CK 4.83 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, akivaizdu, kad ginčo namo gyventojai (bendraturčiai) turėjo pareigas tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (namą), kurias jie ir vykdė, išskyrus ieškovę, kuri nevykdydama jai įstatymo numatytos pareigos, nepagrįstai reiškia pretenzijas dėl jai priklausančio turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagerinimo.

3.3 2006 m. lapkričio 16 d. butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo A. B.. Trečiojo asmens L. V. žiniomis, įsigyjant butą Nr. (duomenys neskelbtini) iš buvusio savininko, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu nei šiame bute, nei namo antro aukšto bendrose patalpose jokio bendro naudojimo tualeto nebuvo. Pirkėja nebuvo informuota apie aplinkybę, kad namo antro aukšto patalpose turėtų ar galėtų būti bendro naudojimo tualetas. Nei bute, nei visame antrame aukšte nebuvo nei kanalizacijos, nei vandentiekio, butas buvo apleistas. Tuo metu namo pirmo aukšto gyventojai jau seniai buvo įsivedę atskiras vietines kanalizacijas ir kiekviename bute pasistatę atskirus hidroforus – vandens įrenginius, kurių pagalba iš šulinio, esančio kieme, buvo tiekiamas vanduo į butus. Trečiojo asmens L. V. žiniomis buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui pasiūlius pirkti jo butą, kuriame buvo įrengta atskira nauja vietinė kanalizacija, ir kuris ribojosi su butu Nr. (duomenys neskelbtini), šis butas taip pat buvo nupirktas A. B..

3.4 2008 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš A. B. nupirko trečiasis asmuo L. V. (S.).

3.5 Pažymėjo, kad įsigijus nurodytą nekilnojamąjį turtą (butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), antro aukšto bendrose patalpose jokio bendro naudojimo tualeto nei tuo metu, nei anksčiau, kaip informavo namo gyventojai, nebuvo. Trečiasis asmuo L. V. individualiai, kaip ir kiti namo gyventojai, naudojosi vietine kanalizacija, įvesta buvusio savininko bute Nr. (duomenys neskelbtini), o vandenį įsivedė iš kieme esančio šulinio, pastatydama vandens tiekimo įrenginį – hidroforą. Atlikdama butų pagerinimo darbus ir atvesdama vandenį į jai nuosavybės teise priklausantį turtą, jokių vamzdžių (vandentiekio, nuotekų šalinimo) nenupjovė, kadangi tokių vamzdynų nebuvo, o ir neturėjo jokios informacijos ar kitų duomenų, kad tokie vamzdynai į butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pravesti.

3.6 Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kada ir kaip buvo įrengiami namo inžineriniai tinklai ir kas juos prižiūrėjo. Iš pačios ieškovės dėstomos pozicijos ieškinyje akivaizdžiai matyti, kad ji namo inžineriniais tinklais, jei tokie buvo išlikę atsižvelgiant į natūralų susidėvėjimą, nei namo bendro naudojimo patalpomis visiškai nesirūpino, kadangi ji tame bute daugiau kaip 10 metų negyveno. Be to, jei vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynai būtų buvę, kaip teigia ieškovė, tai būtų visiškai nelogiška ir neprotinga iš trečiojo asmens pusės investuoti lėšas įsirengiant sename name (1935 metų statybos) naują vandentiekio sistemą, esant jau įrengtai ir funkcionuojančiai vandentiekio ir / ar nuotekų šalinimo sistemoms.

3.7 Mano, kad ieškovės reikalavimas sutvarkyti antrame aukšte esantį balkoną pagal galiojantį daugiabučio projektą yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas, kadangi niekaip nepažeidžia nei ieškovės interesų, nei teisės aktų reikalavimų.

3.8 Nurodė, kad 2006–2007 m. įėjimas į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir namo prieangis buvo labai apleisti, o virš prieangio esantis stogelis buvo avarinės būklės ir kėlė tiesioginį pavojų ne tik namo gyventojams, bet ir visiems atvykstantiems asmenims. Visiems gyventojams sutarus (išskyrus ieškovę, kuri vengė bet kokių pareigų bendro turto atžvilgiu) buvo tvarkomas įėjimas į namą bei namo prieangis, pakeliant antrame aukšte esantį stogelį ir padarant bendrą balkoną. Buvo kreiptasi į Kauno rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrių dėl leidimo atlikti nurodytus darbus. Statybos skyriaus specialistai informavo, kad leidimai atlikti nurodytus darbus nėra reikalingi. Balkono statybos darbai buvo atliekami kartu su pirmo aukšto gyventojais. Ieškovė apie namo remonto (pagerinimo) darbus puikiai žinojo, matė atliekamus darbus, jokių pretenzijų dėl atliekamų remonto darbų ir balkono nereiškė, bet prie bendro turto išsaugojimo ir gerinimo taip pat visiškai neprisidėjo.

3.9 Be to, iš į bylą pateiktų Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atsakymų į ieškovės skundus matyti, jog atlikti balkono statybos darbai buvo priskiriami paprastiesiems remonto darbams, kurių atlikimui dokumentai neprivalomi, o patikrinimo metu jokie pažeidimai nebuvo nustatyti.

3.10 Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad yra susiaurintas bendrojo naudojimo koridorius, kadangi yra apšiltintos atsakovės buto sienos. Paaiškino, kad atsakovės buto sienos niekada nebuvo šiltintos iš vidaus. Namo pirmo ir antro aukšto laiptinių susidėvėjusios lentelės buvo pakeistos USB plokštėmis, kadangi nuo senumo koridorių sienų lentelės sutrūnijo ir iš sienų byrėjo medžiaga, kuria buvo pripildyti namo sienų tarpai. Nurodyti darbai namo gyventojų sutarimu buvo atlikti siekiant pagerinti bendro turto būklę ir rūpinantis bendromis namo patalpomis. Ieškovė apie sienų iškalimą USB plokštėmis taip pat žinojo, jokių pretenzijų dėl atliekamų darbų jų atlikimo metu ir vėliau nereiškė, tačiau ir pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo patalpų tinkamos priežiūros ir remonto nevykdė.

3.11 Nepagrįstas ieškovės reikalavimas išmontuoti antro aukšto koridoriuje stovinčią spintą, kadangi ši spinta visiškai netrukdo ieškovei pateikti į savo butą. Be to, byloje pateikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. išvada bei atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad spintos pastatymas antro aukšto koridoriuje nepažeidė tuo metu galiojusių bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų .

3.12 Laiko, kad ieškovė neturi nei teisinio (CK 6.250 straipsnis), nei faktinio pagrindo reikšti reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3.13 Teismo posėdžio metu L. V. atstovė papildomai nurodė, kad jos atstovaujamajai L. V. įsigyjant minėtus butus jokio bendro naudojimo tualeto patalpos antrame aukšte jau nebuvo, jokių vamzdžių šioje patalpoje nebebuvo, todėl ji niekaip negalėjo prisidėti prie šios patalpos panaikinimo; ieškovės teiginys, kad 2014 m. ji dar naudojosi bendra WC patalpa yra visiška netiesa. Taip pat nurodė, kad kai L. V. įsigijo 2 butus ir juose gyveno, nei ieškovė, nei jos šeima šiame name negyveno ir nesilankė.

4. Trečiasis asmuo A. V. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2 t., el. b. l. 86) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad atsakovė su namo remontais yra nesusijusi, ji nedalyvavo apkalant laiptinių sienas, statant spintą ir atliekant kitus ieškinyje nurodytus pakeitimus. Namo gyventojai dar 2005–2006 m. remontavo laiptinę ir namo fasadą, kadangi tokie darbai jau buvo būtini, ieškovės šeima prie jų neprisidėjo. Taip pat daugiabučio namo gyventojai patys vedėsi kanalizaciją ir vandentiekį į savo butus, ieškovė tai daryti atsisakė. Bendrojo naudojimo patalpa „a-2“, jau apie 20 metų niekas nesinaudojo, kanalizacijos vamzdžiai nuo senumo buvo išpuvę, išlūžę ir sunykę.

5. Trečiasis asmuo Ž. J. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (3 t., el. b. l. 29) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad atsakovė ieškinyje nurodytų veiksmų neatliko. Ji pati šiame name gyvena nuo 2008 m., visi ieškovės nurodyti darbai buvo atlikti dar iki jai apsigyvenant šiame name, jai nėra žinoma, kad antrame namo aukšte buvo bendro naudojimo WC patalpa „a-2“, durų į koridorių iš šios patalpos jau nebuvo. Ieškovei buvo matomi ir žinomi atlikti darbai daugybę metų ir ji dėl to niekam pretenzijų nereiškė, kas reiškia sutiko su namo gyventojų atliktais darbais. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad kai ji atėjo gyventi į šį namą, antrame aukšte gyveno tik L. V.. Ji nesinaudoja nei balkonu, nei antrame aukšte esančia spinta. Ar į jos butą ateina kanalizacijos vamzdžiai iš antro aukšto negalinti pasakyti, nes sienos yra apkaltos plokštėmis, ji butą pirko jau su atskirai įrengta kanalizacija, kuri, kaip teigė ankstesni jos buto savininkai, buvo įrengta apie 2001 m. 2008 m. antrame aukšte nebuvo gyventojų, ji negirdėjo, kad vamzdžiais butų tekėjęs vanduo iš antro aukšto. Ieškovę nuo 2008 m. iki prasidėjo teismo procesas ji matė vos kelis kartus, paskutiniu metu ji pasirodo dažniau.

6. Tretieji asmenys S. Š. ir M. A. atsiliepimų į ieškinį neteikė, bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose nedalyvavo.

7. Išvadą teikianti institucija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos departamentas pateikė byloje išvadą (popierinės b. 1 t., b. l. 80, 81, 84), kurioje nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje įrengtos sieninės spintos pagal nurodytą teisinį reglamentavimą susiaurina evakuacijos kelią.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 23,80 kv. m. butas / patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo 1992 m. rugsėjo 10 d. pagal 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 73 (1 t., el. b. l. 10, 11, 51, 52).

9. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 42,63 kv. m. butas / patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo 2016 m. rugpjūčio 3 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7KV-4021 pagrindu (1 t., el. b. l. 53–54).

10. Pagal pateiktą gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) butų savininkų sąrašą nustatyta, kad šiame name yra 6 butai; Pagal 1979 m. rugpjūčio 10 d. šio pastato vidaus ploto eksplikaciją ginčo patalpa „a-2“ nėra priskirta nei vienam butui ir yra bendro naudojimo WC patalpa; butai atskirų WC patalpų neturėjo (1 t., el. b. l. 21–24).

11. Ieškovė pateikė gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) antrojo aukšto (salkos) plano, sudaryto 2016 m. balandžio 4 d., kopiją ir 1975 m. Salkos plano kopiją (1 t., el. b. l. 13, 14).

12. Ieškovė pateikė fotonuotraukas, kuriose yra užfiksuoti, anot ieškovės, savavališki patalpų ir namo fasado pakeitimai (1 t., el. b. l. 27–29; 2020 m. sausio 17 d. DOK–8505 priedai). Atsakovė pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti praėjimų laiptinės koridoriais pločiai (2019 m. rugsėjo 12 d. Nr. DOK-106881 priedas).

13. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Skyrius 2014 m. spalio 16 d. į ieškovės 2014 m. rugpjūčio 5 d. skundą, kuriame ieškovė prašė, kad L. V. nugriautų prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) galbūt neteisėtai įrengtą balkoną ir atstatytų laiptinės langą į iki jo pakeitimo buvusią būklę, atsakė, kad Skyrius 2014 m. rugsėjo 18 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje; nustatė, kad prie namo fasado, virš įėjimo į namą, įrengtas medinio karkaso balkonas su stogeliu, bei pakeistas laiptinės langas; informavo, kad tokiems darbams atlikti statybą leidžiantys dokumentai nėra privalomi, todėl Skyrius susidariusios situacijos nenagrinės; nurodė, kad ieškovė dėl savo pažeistų teisių gali kreiptis į teismą (2019 m. rugsėjo 9 d. Nr. DOK-105363 priedas).

14. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Departamentas ieškovės 2018 m. gruodžio 3 d. skundą 2018 m. gruodžio mėnesį pagal kompetenciją perdavė išnagrinėti Kauno rajono savivaldybės administracijai (1 t., el. b. l. 16, 17). Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2019 m. sausio 9 d. atsakydamas ieškovei į jos 2018 m. gruodžio 3 d. pareiškimą nurodė, kad skyriaus specialistai, atlikę tyrimą vietoje, pažeidimų, kuriuos tirti skyriui priskirta pagal kompetenciją, nenustatė ir informavo, kad ginčai dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiami vadovaujantis civilinio proceso tvarka (1 t., el. b. l. 20).

15. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros Departamentas 2019 m. spalio 3 d. atsakydamas į atsakovės atstovo prašymą nurodė, kad jų institucija du kartus, t. y. 2014 m. rugpjūčio 5 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d., gavo ieškovės skundus dėl statybos darbų teisėtumo, nusavintų bendrojo naudojimo patalpų ir išpjautų vandentiekio ir nuotekų nuvedimo vamzdžių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Iš 2014 m. rugpjūčio 5 d. Skundo matyti, kad ieškovė tuo metu dėl savavališkai pastatyto balkono pastatymo ir bendro naudojimo patalpos „a-2“ užėmimo kaltino L. V. ir nurodė, kad šie veiksmai atlikti 2013 metais. Iš 2018 m. gruodžio 3 d. Skundo matyti, kad ieškovė dėl tos pačios bendro naudojimo patalpos „a-2“ užėmimo bei savavališkai pastatyto balkono pastatymo, o taip pat ir vandentiekio bei nuotekų nuvedimo vamzdžių išpjovimo, stacionarios spintos pastatymo laiptinėje ir laiptinės sienų apkalimo jau kaltino R. P., t. y. atsakovę, ir nurodė, kad šie darbai atlikti apytikriai prieš metus, kas reiškia 2017 metais (2019 m. lapkričio 13 d. DOK-135068 priedai).

16. 2020 m. liepos 27 d. Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina tai, kad ieškovė 2003 m. lapkričio 25 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (popierinės b. 2 t., b. l. 88).

17. Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. J. nurodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. pabaigos, kai susitarė su L. V. dėl galimybės apsigyventi šiame bute. Kai ji apsigyveno šiame bute, namo laiptinės sienos jau buvo apkaltos USB plokštėmis, įėjimas į namą buvo toks pats, antrame aukšte jau buvo spintelė sukalta iš USB plokščių, antrame aukšte nebuvo jokios bendro naudojimo patalpos – WC, buvo patalpa, prijungta prie jų buto, kurios paskirtis susidėti batams ir rūbams. Prieš 1,5 metų sulaukė ieškovės pretenzijų, kuri atėjusi prisistatė esanti kaimynė ir nurodė, kad liudytoja turinti atstatyti tualetą, kažkokius vamzdžius, nugriauti balkoną, išgriauti spintą antrame aukšte. Liudytoja tai daryti atsisakė, kadangi ji jokių ieškovės nurodytų veiksmų neatliko.

18. Ieškovė ieškinį pareiškė dėl pažeistų teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu ir naudojimu. Pažeistas teises kildino iš neteisėtai užimtos bendrojo naudojimo patalpos – WC, 1,19 kv. m., esančios gyvenamojo namo antrame aukšte, plane pažymėtos „a-2“; nupjautais vandentiekio, nuotekų šalinimo vamzdžiais šioje patalpoje; nelegaliai, be ieškovės sutikimo pastatytu balkonu, esančiu virš įėjimo į daugiabutį namą, be ieškovės sutikimo sumontuota spinta antrojo aukšto koridoriuje bei gyvenamojo namo laiptinių bendrųjų koridorių sienų apkalimu medžio drožlių plokštėmis.

19. Byloje nustatyta, kad ieškovė, atsakovė ir tretieji asmenys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai.

20. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad minėta įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiems šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019).

21. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovės nurodyti bendrojo naudojimo patalpų pakeitimai yra atlikti – balkonas virš įėjimo į daugiabutį namą pastatytas, patekimas į antrame aukšte buvusią bendro naudojimo patalpą „a-2“ iš bendro koridoriaus negalimas, į šią patalpą patenkama per atsakovės butą, kuri šia patalpa ir naudojasi. Ginčo nekilo ir dėl to, jog šioje patalpoje vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdžiai nupjauti, patalpa naudojama pagal kitą paskirtį.

22. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad ji butą ginčo name įsigijo tik 2016 m. rugpjūčio 3 d., jokių patalpų pertvarkymų savo bute nedarė, butas buvo su patekimu į ginčo patalpą „a-2“ iš jos buto jau jai įsigyjant butą, vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdžių toje patalpoje nebuvo, o visi kiti bendrojo naudojimo patalpų pakeitimai niekaip su ja nesusiję, nes jie buvo atlikti iki jai įsigyjant butą ginčo name.

23. Remiantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsniu, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka keiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovas, kreipdamasis į teismą turi įrodyti, kad jis turi subjektyvinę teisę, kad šią teisę pažeidžia ar ginčija atsakovas.

24. Ieškovė, įrodinėdama ieškinį daugiau koncentravosi į tai, kaip padaryti pažeidimai pažeidžia jos teises, tačiau negalėjo pagrįsti kodėl savo reikalavimus yra nukreipusi į atsakovę. Aiškindama aplinkybes apie tai, kada ji sužinojo, kad užimta bendrojo naudojimo patalpa – WC, ieškovė nebuvo nuosekli, bet galiausiai nurodė 2014 m. ir paaiškino, kad tuo metu dabartinės atsakovės buto savininkė dar buvo L. V., kuri ir darė savo bute rekonstrukciją. Nurodė, kad 2014 m. ji pamatė ir naujai pastatytą balkoną virš įėjimo į ginčo namą, ir USB plokštėmis iškaltas namo laiptinės sienas, bei antrame aukšte pastatytą spintą.

25. Trečiasis asmuo L. V. nurodė, kad 2008 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu ji ginčo name įsigijo butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos vėliau apjungė į vieną butą, tačiau antro aukšto bendrose patalpose jokio bendro naudojimo tualeto jau nebuvo, ji įsigijo butą Nr. (duomenys neskelbtini) su jau apjungta ginčo patalpa „a-2“, todėl jokių vamzdžių ji nenupjovė.

26. Trečiasis asmuo A. V. savo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovė su namo remontais yra nesusijusi, ji nedalyvavo apkalant laiptinių sienas, statant spintą ir atliekant kitus ieškinyje nurodytus pakeitimus, kadangi namo gyventojai dar 2005–2006 m. remontavo laiptinę ir namo fasadą.

27. Trečiasis asmuo Ž. J. taip pat nurodė, kad atsakovė ieškinyje nurodytų veiksmų neatliko. Ji pati šiame name gyvena nuo 2008 m., visi ieškovės nurodyti darbai buvo atlikti dar iki jai apsigyvenant šiame name, jai nėra žinoma, kad antrame namo aukšte buvo bendro naudojimo WC patalpa „a-2“, nes durų į koridorių iš šios patalpos jai įsigyjant butą 2008 m. jau nebuvo.

28. Ieškovė į teismo klausimą, kas konkrečiai pažeidė jos teises, nurodė, kad tai yra žmonės, kurie pradėjo statybas 2014 m. pastatydami balkoną ir USB plokštėmis iškaldami laiptinės sienas; taip pat – atsakovė, nes jos nuomininkai nuo 2014 m. yra užėmę bendras tualeto patalpas ir jomis naudojasi. Į klausimą, kas uždarė bendrojo tualeto patalpą ieškovė atsakė, kad jos manymu L. V., juo taip pat naudojosi A. J., tačiau į teismo klausimą, kodėl tada ieškinys pareikštas atsakovei, nurodė, kad taip ieškinį reikšti jai nurodė juristai (2020 m. liepos 28 posėdis nuo 1:40:50 iki 1:43:20). Be to, duodama teismui paaiškinimus ieškovė ne kartą pasakė, kad kas uždarė bendrąjį tualetą namo antrame aukšte ir nupjovė jame buvusius vamzdžius, kas pastatė balkoną, užkalė USB plokštėmis laiptinės sienas ir pastatė sieną ji nežino arba mano, kad tai padarė ankstesnė buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė L. V. (2020 m. sausio 20 d. posėdis nuo 31:20 iki 32:20; nuo 2:32:00 iki 2:34:00; 2020 m. liepos 28 d. posėdis nuo 29:15 iki 32:06; nuo 33:00 iki 33:50; nuo 46:50 iki 47:45; nuo 57:50 iki 59:20).

29. Pažymėtina, kad bandant išsiaiškinti, kada ginčo name atsirado namo bendro naudojimo patalpų pakeitimai, ieškovės parodymai buvo visiškai nenuoseklūs, netikslūs, prieštaraujantys tiek pačios ieškovės jau nurodytiems, tiek ir byloje surinktiems kitiems rašytiniams įrodymams, tiek kitų dalyvaujančių asmenų paaiškinimams – pusę teismo posėdžio ieškovė aiškino, kad tame name gyveno iki 2009–2010 m., kitą pusę – kad iki 2004 m., sekančio posėdžio metu nurodė, kad pradėjo kraustytis iš ginčo namo 2008 m., baigė – 2010 m., atitinkamai keitėsi ieškovės parodymai ir apie tai, kada ji pastebėjo padarytus jos ginčijamus bendrų patalpų ir namo fasado pakeitimus (balkono atsiradimą).

30. Apibendrinus Sprendimo 9, 13–15 punktuose nurodytus rašytinius įrodymus, atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojos A. J. parodymus bei pačios ieškovės paaiškinimus konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog visus jos nurodytus veiksmus, su kuriais ji sieja savo teisių pažeidimą, atliko atsakovė, kadangi net ir pagal pačios ieškovės paaiškinimus, bet kuriuo atveju, šie veiksmai buvo atlikti iki atsakovei įsigyjant butą ginčo name. Tai reiškia, kad ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovė atliko bendrųjų patalpų ar namo fasado pertvarkymus be ieškovės sutikimo ir tokiu būdu pažeidė jos teises (CPK 5 straipsnis). Todėl patikslintas ieškinys dalyje dėl įpareigojimo atstatyti vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdžius patalpoje „a-2“, balkono, esančio virš įėjimo į daugiabutį namą, nugriovimo ir pagrindinio įėjimo atstatymo, antro aukšto koridoriuje pastatytos spintos išmontavimo ir medžio drožlių plokščių nuėmimo nuo bendros laiptinės sienų atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.

31. Kita vertus, byloje surinkti rašytiniai įrodymai, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai leidžia daryti teismui išvadą, jog nepaisant to, kad atsakovė neatliko bendrojo naudojimo patalpos „a-2“ prijungimo prie savo buto, ši patalpa yra jos turimo buto apimtyje ir yra šiuo metu naudojama atsakovės nuomininkų. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pati atsakovė, ji neprieštarauja atlaisvinti ginčo patalpą, kadangi rašytiniai įrodymai rodo, kad ši patalpa yra bendro naudojimo. Atsakovė neįrodinėjo, kad šią patalpą ji įsigijo nusipirkdama butą ar kad ši patalpa kokiu nors kitu būdu perėjo ankstesnių buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų nuosavybėn.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį tik namo bendraturčiai tarpusavio sutarimu turi teisę nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo patalpomis ar konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

33. Neginčytina laikytina aplinkybė, jog Bendrojo naudojimo patalpą, kurioje kažkada buvo įrengta WC patalpa prijungus prie asmenine nuosavybe priklausančio buto ir tokiu būdu palikus ieškovės butą be WC patalpos buvo pažeisti ieškovės interesai.

34. Nepaisant to, jog teismas nenustatė, kad atsakovė pertvarkė bendro naudojimo patalpą „a-2“ taip, kad ji tapo nebeprieinama ieškovei ir pakeitė jos naudojimo paskirtį, teismo nuomone, atsakovei neturint teisinio pagrindo šia patalpa naudotis, ji įpareigotina ją atlaisvinti. Nors ieškovė, turėdama kvalifikuotą teisinę pagalbą ir kelis kartus tikslindama ieškinio reikalavimus taip ir nesuformulavo šio ieškinio reikalavimo taip, kad būtų aišku, kaip tokį reikalavimą teismui patenkinus turėtų būti atlaisvinama patalpa, kuri jau yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) apimtyje, teismas laiko tikslinga išaiškinti, kad kadangi 1,19 kv. m. patalpa „a-2“, tikėtina, buvo neteisėtai užimta kažkurio iš ankstesnių minėto buto savininkų, ji turėtų būti atlaisvinta ne tik atribojant ją nuo atsakovės buto, bet ir atstatant patekimą į šią patalpą iš bendro naudojimo patalpos – antro aukšto laiptinės.

35. Teismui nenustačius jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių ieškovės teises, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės neturtinę žalą, kurios, beje, ieškovė ir neįrodinėjo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės atstovas į bylą pateikė patikslintą pažymą, jog už ieškovės atstovavimą šioje byloje valstybė patyrė 653,98 Eur išlaidas (4 t., el. b. l. 37). Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Byloje už patikslinto ieškinio reikalavimus turėjo būti sumokėtas 398,00 Eur žyminis mokestis (5 neturtiniai reikalavimai po 75,00 Eur ir reikalavimas dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo – 23,00 Eur). Atsakovės atstovas teismui pateikė prašymą priteisti atsakovei jos turėtas 1 230,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, prie prašymo pridedama tokio dydžio išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai (prašymo Nr. DOK-87814 priedas). Trečiojo asmens L. V. atstovė teismui pateikė prašymą atlyginti trečiajam asmeniui jos turėtas 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, pateikti tokias išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai (prašymo Nr. DOK-9060 priedas).

37. Teismas laiko, kad ieškovės ieškinys patenkintas 17 proc. (patenkintas vienas neturtinis reikalavimas iš penkių, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas), todėl atitinkamai valstybei iš atsakovės priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: 75,00 Eur žyminis mokestis už patenkintą neturtinį reikalavimą ir 111,18 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

38. Atsakovei iš ieškovės priteisiamos 1 020,90 Eur (1 230,00 Eur x 83 proc.) bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.

39. Trečiajam asmeniui L. V. iš ieškovės priteisiamos 502,15 Eur (605,00 Eur x 83 proc.) bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Iš atsakovės trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos, kadangi trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės pusėje.

40. Valstybė šioje byloje patyrė 40,11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintai patikslinto ieškinio reikalavimų daliai valstybei iš atsakovės priteisiamos 6,82 Eur (40,11 Eur x 17 proc.) dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminis mokestis, proporcingas atmestai ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės neišieškomi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlaisvinti 1,19 kv. m bendro naudojimo patalpą, esančią namo antrajame aukšte (1975 m. Salkos plane pažymėtą indeksu „a-2“).

Likusią patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 020,90 Eur (vieno tūkstančio dvidešimties eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 502,15 Eur (penkių šimtų dviejų eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidas

Priteisti valstybei iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 6,82 Eur (šešių eurų 82 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 111,18 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų 18 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė