- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- Ik-2573-473/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00798-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. T. K., V. T.
- Atsakovas
- Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei
- Advokatai
- Vita Neverauskaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjoms A. T. K. ir V. T., jų atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei, atsakovo atstovui Vismantui Matului, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui L. R., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. T. K.ir V. T. skundą atsakovei Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2011-03-10 sprendimą Nr. 3R-58(AG-45/05-2011) ir įpareigoti VAGK išnagrinėti pareiškėjų skundą.
Pareiškėjos skunde ir patikslintame skunde teismui (b. l. 1-4, 19-22) nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjos ir jų atstovė paaiškino, kad 2010-08-12 raštu Nr. 40-44-S-11116 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariatas kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie SAM (toliau – VMAI). Nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, nustatyta, kad Kauno universiteto klinikose mirė B. L., kuri prieš tai buvo gydyta Šiaulių sveikatos priežiūros gydymo įstaigose. Vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro nurodymu, paprašyta VMAI atlikti valstybinį medicininį auditą, kad įvertintų pacientei teiktų VšĮ Šiaulių centro poliklinikos, greitosios medicinos pagalbos stoties, VšĮ Šiaulių ligoninės, Kauno medicinos universiteto klinikų paslaugų kokybę. 2011-01-28 Inspekcija parengė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ataskaitą Nr. 1A-9(NK-111) ir priėmė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimą Nr. 4A-9(NK-111) (toliau ? Sprendimas). Pareiškėjos, nesutikdamos su šiuo sprendimo 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose pateiktomis išvadomis, kreipėsi į VAGK, prašydamos jas panaikinti. Sprendimo 3.1.1 p. VMAI nurodė, kad 2010-07-12 5.00 val. priėmimo-skubios diagnostikos-intensyvios slaugos skyriaus gydytoja A. T. K. nevertino pacientės būklės sunkumo, kvėpavimo bei širdies funkcijos nestabilumo, nenustatė skubios medicinos pagalbos masto pagal kategorijas, tuo nesilaikė gydymo įstaigos vadovo 2010-06-16 įsakymo Nr. 400 patvirtinto Būklės sunkumo įvertinimo, bei Sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 patvirtinto Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto 8 p. reikalavimo. Sprendimo 3.1.2. p. pateikta išvada, kad 2010-07-12 5.25 val. vaikų ligų gydytoja V. T., konstatavusi sunkią pacientės būklę, nustačius preliminarią ūmaus encefalito, hipovoleminio šoko diagnozę, neorganizavo sunkios būklės pacientės gydymo Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus izoliuotoje palatoje, skubios gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultacijos, savalaikės oftalmologo, neurologo konsultacijų, neorganizavo konsiliumo, tuo pažeidė įstaigos vadovo 2010-03-22 patvirtinto Vaikų ligų profilio skyriuose budinčio gydytojo pareigybės aprašymo 20 punkto reikalavimą. Mano, kad VAGK 2011-03-10 sprendimu Nr. 3R-58(AG-45/05-2011) bylą pagal pareiškėjų skundą nepagrįstai nutraukė, kaip nežinybingą Komisijai. Nesutinka su VAGK pozicija, kad pareiškėjų prašomi panaikinti punktai ? konstatuojamojo pobūdžio, o ne sprendžiamojo, ir šiuo konkrečiu atveju šiai dienai pareiškėjoms teisinių pasekmių nesukelia. Nurodo, kad VAGK neatkreipė dėmesio ir nevertino, jog jos pateikė paaiškinimus apie savo bei gydymo įstaigos VšĮ Šiaulių ligoninės veiksmus dėl tiriamo atsitikimo. Valstybinė medicininio audito inspekcija priėmė sprendimą nesivadovaudama objektyviai pateiktų duomenų visuma, o tik VšĮ Šiaulių ligoninės administracijos pateiktais duomenimis, todėl priėmė nepagrįstą išvadą vertindama pareiškėjų veiksmus. Ligoninės administracija vengė objektyviai tirti šį įvykį, tendencingai diskriminavo pareiškėjas. Administracija darė spaudimą, prašė paaiškinimuose rašyti netiesą. Priėmimo skyriuje budėjusi A. T. K. rašė 4 paaiškinimus, tačiau jie nebuvo tiriami. Pareiškėja buvo priversta kreiptis su paaiškinimu tiesiogiai į VMAI vadovę R. N.. Toks ligoninės Administracijos elgesys suponuoja, kad buvo bandoma dangstyti darbo organizavimo spragas, kaltę ir atsakomybę siekiant perkelti tiesiogiai gydytojoms – pareiškėjoms. Su atsakovės išvadomis ligoninės administracija gydytojų nesupažindino. Išvadas pareiškėjos gavo tik pateikus prašymą VMAI. Kadangi gydymo įstaigos administracijos veiksmai nebuvo sąžiningi, todėl, priėmus nepalankiai gydytojų darbą vertinantį sprendimą, gydymo įstaiga neturės tikslo ginčyti šio sprendimo. Ligoninės administracija nusižengė neįrengusi Melcerio tipo palatos. Tačiau VMAI netyrė ar Melcerio palata tuo metu buvo įrengta. Ligoninė neužtikrino gydytojų konsultantų budėjimo visą parą. Nepateikus objektyvios informacijos VMAI negalėjo priimti objektyvios išvados ir taip buvo pažeistos pareiškėjų teisės į objektyvų jų darbo įvertinimo. Jeigu, remiantis VAGK sprendimu, skųsti VMAI sprendimą turi teisę tik gydymo įstaiga, kai gydymo įstaigos ir gydytojų pozicija dėl VMAI sprendime pateiktos išvados nesutampa, gydytojams negarantuojama teisė į pažeisto intereso gynybą. ABTĮ 22 str. 1 d. nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į neteismines administracinių ginčų komisijas ar administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teisminės gynybos prieinamumo principas reikalauja, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, būtų prieinama teisminė gynyba. Ginčijamas sprendimas, būdamas viešas, turi neigiamą reikšmę pareiškėjų profesinei veiklai ir reputacijai, tiek pacientų, tiek kolegų akyse. Todėl ir dėl tokio savo pobūdžio yra laikytinas teisinio poveikio priemone, sukeliančia teisines pasekmes.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė medicininio audito inspekcija prie SAM su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 30-32) nurodė ir teismo posėdyje jos atstovas paaiškino, kad skundžiamo VMAI sprendimo skundžiami punktai (3.1.1 ir 3.1.2 p.) nesukelia pareiškėjoms neigiamų pasekmių, nepanaikina, nepakeičia jų teisių, jokių papildomų pareigų neprideda, todėl jų interesų nepažeidžia. VMAI sprendime paminėtos pareiškėjų netenkinančios aplinkybės, savaime minėtų neigiamų pasekmių nesukelia (galimas pasekmes gali sukelti tik kitų institucijų sprendimai, o ne tiesiogiai VMAI sprendimo skundžiami punktai), todėl VMAI sprendimas negali būti skundžiamas administracine tvarka. Pareiškėja A. T. K. skunde VAGK nurodo prieštaraujančias viena kitai aplinkybes. Skundo 3 psl. 2 pastraipoje teigia, kad pacientė B. L. į gydymo įstaigą atvyko sąmoninga, atsakinėjo į pateiktus klausimus, vaikščiojo, tuo tarpu skundo 2 psl. paskutinėje pastraipoje teigia, kad „pacientė su tokia diagnoze turėjo būti gydoma vaikų reanimacijos skyriuje“. VMAI Sprendimo 3.1.1 p. pažeidimo esmė, kad gydytoja A. T. K. Priėmimo skyriuje neįvertino bendros pacientės būklės sunkumo, kaip tai reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 patvirtinto Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto 8 p. nuostatos (skubiosios medicinos pagalbos mastą nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas) bei įstaigos vadovo 2010-06-16 įsakymu Nr. 400 patvirtinto Būklės sunkumo įvertinimo reikalavimai. Gydytoja A. T. K., konstatavusi sunkią pacientės būklę, neorganizavo pacientės stacionarizavimo į Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos (toliau - VRIT) skyrių. Vaikų priėmimo skyriaus gydytojų įrašų formoje, kurią pildė gydytoja A. T. K., VI skyriuje „Indikacijos hospitalizacijai“ pažymėjo - „guldomas į vaikų infekcinį skyrių“. VMAI, atsižvelgusi į tai, kad buvo nagrinėjamas sudėtingas klinikinis atvejis, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos specialistą konsultantą infekcinių ligų gydytoją prof. A. Ambrozaitį, kuris pažymėjo, kad „gydytoja A. T. K. turėjo iš karto pacientę stacionarizuoti į VRIT skyrių, organizuoti gydytojų anesteziologo reanimatologo, infektologo konsultacijas...“. Pareiškėja minėjo, kad Priėmimo skyriuje ji neprivalėjo įvertinti pacientės pagal Glazgovo komų skalę. Pažymėtina, kad gydytoja A. T. K. konstatavusi pacientės mieguistumą bei sulėtėjusią reakciją (eisenos sutrikimus, trinkančią kalbą ir t. t.), vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 patvirtinto Skubiosios medicinos pagalbos masto lentelės 2 kategorijos 7 p. būklės aprašymu, siekiant įvertinti teiktinos būtinosios pagalbos mastą privalėjo įvertinti pacientę pagal Glazgovo komų skalę, nes nuo šio rodiklio priklauso pacientui pradėtinos teikti pagalbos laikas. Pareiškėja V. T. pacientės Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustačiusi ypatingai sunkią pacientės sveikatos būklę (vangi, kalba lėta, mieguista, ryškus sprando raumenų rigidiškumas, spaudimas ? 85/55 mmhg, pulsas - 180k/min), nuo 5.25 val. iki 8.00 val., kai baigė darbą gydymo įstaigoje, neorganizavo pacientės gydymo VRIT skyriuje, skubios gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultacijos, savalaikių gydytojų oftalmologo, neurologo konsultacijų, neorganizavo konsiliumų, nors atlikti minėtus veiksmus ją įpareigojo Vaikų ligų profilio skyriuose budinčio gydytojo pareigybės aprašymo 20 p. Gydymo stacionare ligos istorijoje nėra užfiksuota, kad pareiškėja „skubiai organizavo“ pacientės perkėlimą į VRIT skyrių. Pareiškėja V. T., nepagrįsdama tokio teiginio, mini, kad „tik gavus gydytojo anesteziologo reanimatologo sutikimą“, pacientas gali būti stacionarizuojamas į VRIT skyrių, tačiau įstaigos vidaus dokumentuose tokia pacientų stacionarizavimo tvarka nėra nustatyta. Pacientės medicininiuose dokumentuose nėra įrašų, patvirtinančių, kad pareiškėja telefonu mėgino tartis dėl pacientės stacionarizavimo su gydytoja anesteziologe reanimatologe. Atmestinas pareiškėjos argumentas ir dėl specialistų konsultacijų organizavimo, nes įstaigos vadovo 2007-06-13 įsakymo Nr. V-288 „Dėl skubių ir planinių konsultacijų tarp skyrių ir padalinių“ 2 p. (pakeistas 2007-06-19 įsakymu Nr. V-2990) nustato, kad skubios konsultacijos registruojamos Medicinos statistikos ir analizės skyriaus skubios konsultacijos pagalbos poste bei pranešama skyriaus gydytojui arba vyresniajai slaugos administratorei, tačiau šių veiksmų, kurie patvirtintų konsultacijos organizavimą, gydytoją V. T. neatliko. Be to, įstaigos vadovo 2010-03-08 įsakymo Nr. V-150 „Dėl skubios pagalbos teikimo tvarkos“ 1.3 p. nustatyta, kad nesant galimybių užtikrinti būtiną skubią specialisto konsultaciją, informuojamas budintis administracijos atstovas, todėl, jeigu gydytoja V. T., kaip teigiama skunde, neturėjo galimybės iškviesti konsultantų, apie tai turėjo informuoti įstaigos administracijos atstovą, tačiau to nepadarė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė (buv. VšĮ Šiaulių ligoninė (LR sveikatos apsaugos ministro 2011-03-08 įsakymas Nr. V-221 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės įstatų patvirtinimo“), prašė ginčą išspręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime (b. l. 68-70) nurodė ir atstovas paaiškino, kad pareiškėjų teiginiai, jog ligoninės administracija vengė objektyviai tirti šį įvykį, tendencingai diskriminavo pareiškėjas, administracija darė joms spaudimą, prašė paaiškinimuose rašyti netiesą, visiškai nepagrįsti. Dėl B. L. klinikinio atvejo (2010-07-12/13) ligoninė negavo nei pacientės tėvų, nei gydytojų (pareiškėjų) skundų ar pranešimų dėl abejonių ar pretenzijų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientės tėvai kreipėsi tiesiai į Šiaulių miesto policijos komisariatą, kuris pavedė VMAI atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Atvykus VMAI atstovei vyr. specialistei V. Kiguolienei, ligoninė jai sudarė visas sąlygas susitikti su visais darbuotojais, buvo pateikta visa medicininė dokumentacija, vidaus tvarkomieji dokumentai, darbuotojų paaiškinimai. Pareiškėjos A. T. K. paaiškinimas VMAI buvo išsiųstas vėliau (2010-11-29 lydraštis), nes ši gydytoja ligoninėje dirba tik vieną dieną per savaitę (poilsio dienomis), todėl, kad mokosi specializuotoje rezidentūroje Vilniuje. Ligoninė iš dalies apmoka jos rezidentūros studijas. Ligoninė nesutiko su VMAI sprendimo projekte konstatuotais minėtų gydytojų pažeidimais, du kartus raštu kreipėsi į VMAI dėl sprendimo ir atskaitos koregavimo, į pastabas buvo iš dalies atsižvelgta. Pareiškėjų klinikiniai veiksmai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas B. L. buvo adekvatūs ir tinkami. Ši pozicija yra patvirtinta ir 2011-03-14 Ligoninės tyrimo akte Nr. 4. Minėtas papildomas tyrimas buvo atliktas vienai iš pareiškėjų – V. T. prašant. Ligoninė nevengė atsakomybės, nesiekė jos perkelti gydytojams, nedangstė jokių klinikinio atvejo aplinkybių, priešingai ? įrodinėjo VMAI, kad gydytojų veiksmai buvo adekvatūs ir niekai neįtakojo pacientės sveikatos pablogėjimo ar mirties. Ligoninė netaikė drausminių nuobaudų pareiškėjoms, nors tyrimo akte ir nustatyti tam tikri formalūs pažeidimai, neturėję įtakos gydymo procesui.
Motyvuojamoji dalis
Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Ginčas šioje byloje kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-03-10 sprendimo Nr. 3R-58 (AG-45/05-2011), kuriuo byla pagal pareiškėjų skundą dėl VMAI Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimo Nr. 4A-9(NK-111) 3.1.1. ir 3.1.2 punktų panaikinimo buvo nutraukta, remiantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str., kaip komisijai nežinybinga (VAGK byla, b. l. 85-88), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariatas 2010-08-12 raštu Nr. 40-44-S-l 1116 (b. l. 35) kreipėsi į atsakovę. Nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, nustatyta, kad Kaimo universiteto klinikose mirė B. L., kuri prieš tai buvo gydyta Šiaulių, sveikatos priežiūros gydymo įstaigose. Vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro nurodymu, VMAI paprašyta atlikti valstybinį medicininį auditą, siekiant įvertinti pacientei teiktų VšĮ Šiaulių centro poliklinikos, greitosios medicinos pagalbos stoties, VšĮ Šiaulių ligoninės, Kauno medicinos universiteto klinikų paslaugų kokybę.
VMAI 2010-01-28 parengė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. 1A-9(NK-111) (b. l. 36-43) ir priėmė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimą Nr. 4A-9(NK-111) (toliau – Sprendimas; b. l. 44-46). Sprendimo 3.1 - 3. 2 p. išdėstytos atliktos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės išvados, 3.1.1. p. nurodyta, kad 2010-07-12 5.00 val. vaikų ligų gydytoja A. T.-K. nevertino bendros pacientės būklės sunkumo, kvėpavimo bei širdies funkcijos nestabilumo, nenustatė skubiosios medicinos pagalbos masto pagal kategorijas, tuo nesilaikė įstaigos vadovo 2010-06-16 įsakymu Nr. 400 patvirtinto Būklės sunkumo įvertinimo reikalavimo ? organizmo būklės stabilumas įvertinamas pagal kvėpavimo, kraujotakos, centrinę nervų sistemos, homeostazės būklę (vertinant kvėpavimo dažnį, kraujo įsotinimą deguonimi, kapiliarų pripildymo laiką, dehidrataciją, širdies susitraukimų dažnį, sąmonės būklę pagal Glazgovo komų skalę); Sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 patvirtinto Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto 8 p. reikalavimo ? pacientą apžiūrėjęs gydytojas nustato skubiosios medicinos pagalbos, kuri skirstoma į 4 kategorijas, mastą. 3.1.2. p. pateikta išvada, kad 2010-07-12 5.25 val. vaikų, ligų gydytoja V. T., konstatavusi, sunkią bendrą pacientės būklę (kvėpavimo, kraujotakos, kalbos pokyčius, vangumą, mieguistumą), nustačiusi preliminarią ūmaus encefalito, hipovoleminio šoko diagnozę, neorganizavo sunkios būklės pacientės gydymo Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus izoliuotoje palatoje, skubios gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultacijos, savalaikės gydytojų oftalmologo, neurologo konsultacijų, neorganizavo konsiliumo, tuo pažeidė įstaigos vadovo 2010-03-22 patvirtinto Vaikų ligų profilio skyriuose budinčio gydytojo pareigybės aprašymo 20 p. reikalavimą ? esant sunkiai vaiko būklei, neaiškiai diagnozei, kviestis gydytojus konsultantus, organizuoti konsiliumą, paciento iškėlimą į aukštesnio lygio gydymo įstaigą. 3.3 p. pateiktos rekomendacijos VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti, tarp jų 3.3.4 p. nurodyta sudaryti galimybę gydymo įstaigos gydytojams A. T. K., V. T., I. S. bei G. A. be eilės pasitobulinti vaikų infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo kvalifikacijos kėlimo kursuose. Sprendimo 4.1 p. sveikatos įstaigos vadovas įspėtas dėl kontrolės metu nustatytų pažeidimų bei jam pavesta įvykdyti privalomus nurodymus, t. y. užtikrinti Sprendimo 3.1.1 ? 3.1.5 p. nustatytų pažeistų teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų tinkamą vykdymą (4.2.1. p.), supažindinti atsakingus gydytojus su kontrolės išvadomis bei įpareigoti tinkamai vykdyti pažeistų teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus (4.2.2. p.). įstaigos vadovui taip pat pasiūlyta įstaigos viduje organizuoti pacientės atvejo svarstymo klinikinę konferenciją, priimant prevencinius bei korekcinius sprendimus, taip pat įgyvendinti 3.3. p. nurodytas rekomendacijas (4.3 p.).
Pareiškėjos 2011-02-24 skundu kreipėsi į VAGK, prašydamos panaikinti Sprendimo 3.1.1 ir 3.1.2 p. pateiktas išvadas. VAGK 2010-03-10 sprendimu Nr. 3R-58 (AG-45/05-2011) bylą pagal pareiškėjų skundą nutraukė, kaip nežinybingą Komisijai (b. l. 6-11). VAGK sprendime nurodė, kad sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo, kurie priimami kontroliuojančioms valstybės institucijoms (nagrinėjamu atveju ? Inspekcijai) realizuojant savo teises, gali būti skundžiami, kaip sukeliantys atitinkamas teisines pasekmes sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu, o ne asmeniškai įstaigų gydytojams. Inspekcija šiuo atveju pareiškėjoms netaikė nuobaudų, nereikalavo (ir nesiūlė) tikrinti jų profesinės kvalifikacijos. Sprendimu privalomi nurodymai, yra duoti konkrečiai VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės vadovui, o ne gydytojoms ? pareiškėjoms. Atitinkamai Inspekcijos sprendimą, kaip sukeliantį teisines pasekmes, gali skųsti gydymo įstaiga (jos vadovas), o ne minėtos gydytojos. Vien tai, jog administraciniame akte Inspekcija pateikia šių gydytojų veiksmų vertinimą, savaime nereiškia, kad tokiu būdu gydytojų teisės ar įstatymų saugomi interesai įtakojami. Su pareiškėjų interesais skundžiamame Sprendime nurodytos išvados tiesiogiai nėra susijusios, nedaro įtakos jų teisių ir pareigų turiniui, kadangi išvadų pagrindu Inspekcija konkrečiai pareiškėjų atžvilgiu jokių kontrolės priemonių (sankcijų) nepritaikė. Be to, pareiškėjos ginčija tik Sprendimo punktus, kuriuose pateiktos atliktos kontrolės metu nustatytos išvados, tačiau neskundžia punktų, kuriuose įtvirtintas Inspekcijos sprendimas taikyti privalomojo pobūdžio kontrolės priemones. T.y. pareiškėjos nepateikė reikalavimų, kuriuos patenkinus būtų išspręstas klausimas dėl jų teisių ir pareigų, nes skundžiamo Sprendimo prašomi panaikinti punktai yra konstatuojamojo, o ne sprendžiamojo pobūdžio, ir šiuo konkrečiu atveju šiai dienai pareiškėjoms pasekmių nesukelia.
Atsakovės VMAI kompetenciją vykdant valstybinį medicininį auditą nustato LR sveikatos apsaugos ministro 2009-11-16 įsakymu Nr. V-941 patvirtinti Inspekcijos nuostatai (toliau ? Nuostatai). Inspekcijos uždaviniai yra vykdyti visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos valstybinę, kontrolę ir ekspertizę; pagal kompetenciją įgyvendinti pacientų saugą; siekti, kad būtų teikiamos kokybiškos ir saugios asmens sveikatos priežiūros paslaugos (8 p.). Vykdydama jai pavestus uždavinius. Inspekcija, be kita ko, atlieka šias funkcijas: kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (9.2 p.); kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą, reikalavimų (9.4 p.); įvertina sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų ekonominį efektyvumą (9.5 p.); nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus teisės aktų nustatyta tvarka (9.11 p.); teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės išvadų bei supažindina pareiškėjus, tikrinamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų administraciją bei kitus įgaliotus asmenis su Inspekcijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita ir sprendimu (9.13 p.). LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnyje nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos (tarp jų ir VMAI) pagal kompetenciją turi teisę įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovėmis ir darbuotojams administracines nuobaudas; reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises (1 d. 1, 2, 3, 4 p.). Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį (2 d.). Sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo gali būti per trisdešimt dienų skundžiami įstatymo nustatyta tvarka (3 d.).
Vadovaujantis LR administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d. ir LR administracinių bylų teisenos įstatymo 28 str., Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų bei neveikimo teisėtumo. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 11 str. numatyta, kad su skundu į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos.
Kaip minėta, atsakovė VMAI, remdamasi Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK 2010-08-12 raštu ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro nurodymu atliko VšĮ Šiaulių ligoninėje 2010-07-12 B. L. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. VMAI 2011-01-28 surašė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. 1A-9(NK-111) (b. l. 36-43) ir priėmė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimą Nr. 4A-9(NK-111) (b. l. 44-46), kuriuo rezoliucinėje dalyje nuspręsta: įspėti asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovą dėl kontrolės metu nustatytų pažeidimų bei pavesti įvykdyti privalomus nurodymus (4.1): užtikrinti sprendimo 3.1.1 – 3.1.5 p. nustatytų pažeistų teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų tinkamą vykdymą (4.2.1); susipažinti atsakingus gydytojus su kontrolės išvadomis bei įpareigoti tinkamai vykdyti pažeistų teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus (4.2.2). Taip pat nuspręsta siūlyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui įstaigos viduje organizuoti pacientės B. L. atvejo svarstymo klinikinę konferenciją, priimant prevencinius bei korekcinius sprendimus (4.3.1) bei įgyvendinti sprendimo 3.3 p. rekomendacijas (4.3.2).
Sprendimo dėstomojoje dalyje VMAI pasisakė, kad pareiškėja vaikų ligų gydytoja A. T.-K. 2010-07-12 5.00 val. nevertino bendros pacientės būklės sunkumo, kvėpavimo bei širdies funkcijos nestabilumo, nenustatė skubiosios medicinos pagalbos masto pagal kategorijas, tuo nesilaikė įstaigos vadovo 2010-06-16 įsakymu Nr. 400 patvirtinto Būklės sunkumo įvertinimo reikalavimo ? organizmo būklės stabilumas įvertinamas pagal kvėpavimo, kraujotakos, centrinę nervų sistemos, homeostazės būklę (vertinant kvėpavimo dažnį, kraujo įsotinimą deguonimi, kapiliarų pripildymo laiką, dehidrataciją, širdies susitraukimų dažnį, sąmonės būklę pagal Glazgovo komų skalę); Sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 patvirtinto Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto 8 p. reikalavimo ? pacientą apžiūrėjęs gydytojas nustato skubiosios medicinos pagalbos, kuri skirstoma į 4 kategorijas, mastą (3.1.1. p.); taip pat nustatė, kad pareiškėja vaikų, ligų gydytoja V. T., 2010-07-12 5.25 val. konstatavusi, sunkią bendrą pacientės būklę (kvėpavimo, kraujotakos, kalbos pokyčius, vangumą, mieguistumą), nustačiusi preliminarią ūmaus encefalito, hipovoleminio šoko diagnozę, neorganizavo sunkios būklės pacientės gydymo Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus izoliuotoje palatoje, skubios gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultacijos, savalaikės gydytojų oftalmologo, neurologo konsultacijų, neorganizavo konsiliumo, tuo pažeidė įstaigos vadovo 2010-03-22 patvirtinto Vaikų ligų profilio skyriuose budinčio gydytojo pareigybės aprašymo 20 p. reikalavimą ? esant sunkiai vaiko būklei, neaiškiai diagnozei, kviestis gydytojus konsultantus, organizuoti konsiliumą, paciento iškėlimą į aukštesnio lygio gydymo įstaigą.
VAGK skundžiamu 2011-03-10 sprendimu Nr. 3R-58 (AG-45/05-2011) bylą pagal pareiškėjų skundą nutraukė, vadovaudamasis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d., nustatęs, kad sprendimas nesukelia pareiškėjoms teisinių pasekmių, tiesiogiai nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų neįtakoja. Teismas, patikrinęs šio sprendimo teisėtumą, daro išvadą, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino ginčų komisija, nėra faktinio nei teisinio pagrindo. Skundas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skunde ginčų komisijai išreiškė savo nesutikimą su VMAI sprendimo išvadomis, tačiau viešojo administravimo prasme teisines pasekmes asmeniui sukelia tik tokie kompetentingo viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai, kuriuose to asmens atžvilgiu aiškiai ir imperatyviai suformuluojamos privalomosios elgesio taisyklės, teisės ir pareigos (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.), kurios paprastai išdėstomos akto baigiamojoje (rezoliucinėje) dalyje, o ne atskiri administracinių aktų teiginiai (motyvai, nuomonės). VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, pagristai padarė išvadą, kad skundžiamas sprendimas tiesiogiai neįtakoja pareiškėjų teisių, o privalomi nurodymai jame skirti asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, todėl pareiškėjų skundas dėl VMAI veiksmų atliekant VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę VAGK nežinybingas. Pareiškėjos taip pat skundė sveikatos įstaigos administracijos veiksmus, tačiau tokie skundai, remiantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d., VAGK taip pat nežinybingi.
Nepagrįsta pareiškėjų pozicija, kad VMAI 2011-01-28 sprendimas sukelia joms teisines pasekmes, nes jame nustatyti teiginiai ir išvados turės prejudicinę reikšmę Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. PK atliekamame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje dėl tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 str.). Teismas vertina, kad šioje byloje VAGK pagrįstai nurodė, jog ginčijamas VMAI sprendimas negali turėti prejudicinės reikšmės nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą. Šis sprendimas galės būti vertinamas tik kaip vienas iš įrodymų visumos, neturintis pirmenybės kitų įrodymų atžvilgiu. Todėl VAGK skundžiamu sprendimu pagrįstai nutraukdama bylą išaiškino, kad tuo atveju, jei ginčijamo Sprendimo pagrindu pareiškėjoms galimai kiltų teisinės pasekmės (taikyta drausminė ar kitokio pobūdžio atsakomybė ir pan.) ateityje, pareiškėjos galėtų ginti savo teises ir įrodinėti aplinkybes, kurias siekė įrodyti šioje byloje. Būtent šiame procese ir būtų įgyvendinta jų teisė skųstis dėl Sprendimo 3.1.1 ir 3.1.2 p. pateiktų išvadų, kurių pagrindu joms galimai kiltų tiesioginės teisinės pasekmės.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo VAGK 2011-03-10 sprendimo Nr. 3R-58 (AG-45/05-2011) skunde nurodytais motyvais, ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjų skundą iš naujo. VAGK priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjų skundas atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjų A. T. K. ir V. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.